Mateus 27

Ju̱denu jto̱ nijya̱nvamyu (YADNT) vs ARIB

Sair da comparação
ARIB Almeida Revisada Imprensa Bíblica
1 Ra̱sacha̱danumatiy rityu̱chudoda caserdótevyeda nutyityu̱mibe, nijya̱nvay rimyityumibe, Ju̱denu niquejada datyanuvabe jarye yisa̱ju̱yu, rirya̱tidye jvatyaniñi̱ Jesús variy.
1 Ora, chegada a manhã, todos os principais sacerdotes e os anciãos do povo entraram em conselho contra Jesus, para o matarem;
2 Ripyuchoda ji̱tani̱, ru̱toda variñi̱ rirya̱tidye sa̱yasiy japu Pyidátu ni̱.
2 e, maniatando-o, levaram-no e o entregaram a Pilatos, o governador.
3 Jadchiy ji̱ta su̱nu̱yadanumatiy Judásibe jiryatiy ribemya̱ batyi̱si̱ju̱ni̱ Jesús, saparu̱tya̱dama̱ variy riva taji jachipiya̱jada dayu. Sata̱ryatadeda ji̱ta varirya criquiy, mumuri̱ vu̱yaju̱dye pupaday, caserdótevyeda nutyityu̱mibemyuju̱, nijya̱nvay rimyityumibemyuju̱ jarye.
3 Então Judas, aquele que o traíra, vendo que Jesus fora condenado, devolveu, compungido, as trinta moedas de prata aos anciãos, dizendo:
4 Su̱teda ji̱ta variy ruuva: “¡Rajyuuchuvamya̱te! Rache̱mya̱teni̱ ti̱qui nijya̱mi̱ mitya. Nu̱tyu tara jiyasayadamu nta rache̱ñi̱.” Ru̱teda ji̱ta variy siva: “Ne dañuma nu̱ñe̱cha mitya day. Ya̱ma̱ datya day ji.”
4 Pequei, traindo o sangue inocente. Responderam eles: Que nos importa? Seja isto lá contigo.
5 Sajatya̱da ji̱ta Judásibe variy Ju̱denu rorivyimuju̱ra criquiy, ¡ti̱ri̱ryin! saya̱da ji̱ta variy rivasiy. Saya̱da ji̱ta jicho̱tanicha̱dana̱cho̱, jiryatiy saso̱tadedayu.
5 E tendo ele atirado para dentro do santuário as moedas de prata, retirou-se, e foi enforcar-se.
6 Caserdótevyeda nutyityu̱mibe ji̱ta jiryeda varirya criquiy sajatyajomusiy, riñiquejada ji̱ta variy: “Ne vana̱y vu̱berya jirya criquiy ru̱mutya̱jomu, jiryatiy nijya̱mi̱ jnu̱yada murichirya daryaju̱ra.”
6 Os principais sacerdotes, pois, tomaram as moedas de prata, e disseram: Não é lícito metê-las no cofre das ofertas, porque é preço de sangue.
7 Rityu̱chudoda ji̱ta variyu: “¿Ta̱ra vurya̱jvaay jirya criquitya, ta̱ra?” Ritye̱ryu̱yada ji̱tara jiimo̱ jvaañu nudiy variy, taji vichavay bapyojiju̱.
7 E, tendo deliberado em conselho, compraram com elas o campo do oleiro, para servir de cemitério para os estrangeiros.
8 Ramuni̱tiy ru̱tachara nijya̱nvay diye sa̱ra̱ju̱ra Nudanudiy.
8 Por isso tem sido chamado aquele campo, até o dia de hoje, Campo de Sangue.
9 — ausente —
9 Cumpriu-se, então, o que foi dito pelo profeta Jeremias: Tomaram as trinta moedas de prata, preço do que foi avaliado, a quem certos filhos de Israel avaliaram,
10 — ausente —
10 e deram-nas pelo campo do oleiro, assim como me ordenou o Senhor.
11 Jesús ji̱ta radeda puchusi̱ japubatyuunu. Sitaja̱doda ji̱ta japubay variñi̱: “¿Jiñi̱ta Judíyuveda ja̱mu nutyityu̱?” Su̱mutya̱jada ji̱ta Jesús jasiñi̱: “Jityi jtay daryadacyu̱.”
11 Jesus, pois, ficou em pé diante do governador; e este lhe perguntou: És tu o rei dos judeus? Respondeu-lhe Jesus: É como dizes.
12 Rityu̱chuta̱danumatiy caserdótevyeda nutyityu̱mibe, nijya̱nvay rimyityumibe jarye ruusa̱ju̱ni̱, ne su̱mutya̱jada Jesús variy taranu̱day, mitya.
12 Mas ao ser acusado pelos principais sacerdotes e pelos anciãos, nada respondeu.
13 Jadchiy ji̱ta su̱teda japu Pyidátubay siva: “¿Ne jityuva̱chura jiryatiy rityu̱chu rajuura niquejada jiñijyu̱?”
13 Perguntou-lhe então Pilatos: Não ouves quantas coisas testificam contra ti?
14 Ne su̱mutya̱jada variy tarani̱, netiy vinu taraqui tu̱chuta̱danchiy. Sati̱tta̱da ji̱ta japubay jaryi variy rivani̱.
14 E Jesus não lhe respondeu a uma pergunta sequer; de modo que o governador muito se admirava.
15 Saviche̱chi̱numa japu dajidyeyu, nu̱ñi ja̱mu vichtya rundamu, su̱mu̱ryasara variñi̱ ti̱qui ju̱richi̱ jiryatiy rijechiñu̱ñu̱yada nijya̱nvay variy sivani̱.
15 Ora, por ocasião da festa costumava o governador soltar um preso, escolhendo o povo aquele que quisesse.
16 Savichanu̱yada variy jasiy ju̱richi̱ samiy datyasi̱, Barába jtyati̱bay.
16 Nesse tempo tinham um preso notório, chamado Barrabás.
17 Riintye̱ryadedanumatiy nijya̱nvabeyu, su̱teda ji̱ta Pyidátubay variy ruuva: “¿Mi̱ra jiryevya̱ta ra̱jmu̱rya yimu, mi̱? Barábaviy. ¿Jiryevya̱ta dyetya ra̱jmu̱ryani̱ Jesús, jiryatiy ru̱tachara Ju̱denu jaryeti̱ni̱?”
17 Portanto, estando o povo reunido, perguntou-lhe Pilatos: Qual quereis que vos solte? Barrabás, ou Jesus, chamado o Cristo?
18 Sadatya̱da ji̱ta Pyidátubay daryaju̱ jiryatiy rivyichaniryu̱y caserdótevyeda nutyityu̱mibe tarani̱ Jesús riva, jiryatiy samirya ridyiryejada nijya̱nvañi̱.
18 Pois sabia que por inveja o haviam entregado.
19 Jadchiy ji̱ta sama̱sa̱danumatiy Pyidátubay cadnadu ma̱sajoncha, nani̱pa̱jada ji̱ta savaturu̱rya jiñiquejada yimu: “Ne ya̱jtye sisa̱ jiñu nijya̱mi̱ vase vichara ji, ya̱ni̱viy vichaniy tara yitañi̱, ne yinu̱y samiryaco rame̱ryi̱sa̱siy va̱cha simusiy.”
19 E estando ele assentado no tribunal, sua mulher mandou dizer-lhe: Não te envolvas na questão desse justo, porque muito sofri hoje em sonho por causa dele.
20 Caserdótevyeda nutyityu̱mibe ji̱ta, nijya̱nvay rimyityumibe jarye ruusa̱ju̱ rañi jatachoda riy nijya̱nvajyuu, rirya̱tidye jachiñu̱y Pyidátubavya sa̱jmu̱ryani̱ Barábabay ruumu, sa̱parutataniy ji̱ta variñi̱ Jesús.
20 Mas os principais sacerdotes e os anciãos persuadiram as multidões a que pedissem Barrabás e fizessem morrer Jesus.
21 Ju̱na̱ntyi su̱teda japubay ruuva: “¿Mi̱ra danu̱ju̱myusiy jiryevya̱ta ra̱jmu̱rya yimu, mi̱?” Ru̱mutya̱jada ji̱tani̱: “¡Barába!”
21 O governador, pois, perguntou-lhes: Qual dos dois quereis que eu vos solte? E disseram: Barrabás.
22 Sitaja̱doda Pyidátubay variryi: “¿Nu̱tyuna̱ jiryi̱tay ra̱vichaniñi̱ Jesús, nu̱tyu? jiryatiy ru̱tachara Ju̱denu jaryeti̱ni̱.” Ru̱tacha̱deda variy siva: “¡Sa̱cha batyi̱si̱ crusitya̱sa!”
22 Tornou-lhes Pilatos: Que farei então de Jesus, que se chama Cristo? Disseram todos: Seja crucificado.
23 Su̱teda Pyidátubay variy ruuva: “¿Ta̱raju̱ra? ¿Ta̱ra sivaay nicyara̱y, ta̱ra?” Jaryiñuma riche̱ñe̱ya̱jada ji̱tate varidye: “¡Sa̱numa batye crusitya̱sa! ¡Sa̱numa batye crusitya̱sa!”
23 Pilatos, porém, disse: Pois que mal fez ele? Mas eles clamavam ainda mais: Seja crucificado.
24 Su̱nu̱yadanumatiy Pyidátubarya ruuvaayada nijya̱nvajyuu, sajachipiya̱jada variy: “Tama̱ vana̱y jtate ri̱mu̱ryani̱ Jesús day, tama̱, nijya̱nvajyuu ji̱ta rañi jo̱taru̱yada jvatyiyada riva.” Sasuuta̱da ji̱ta varirya jijyomutu ja̱a̱ta nijya̱nvajyuu diyadajache, su̱teda ji̱ta variy ruuva: “Ne rayasayadamu sa̱batye jiñu nijya̱mi̱ day. Jirya̱numa jnu̱chara riva.”
24 Ao ver Pilatos que nada conseguia, mas pelo contrário que o tumulto aumentava, mandando trazer água, lavou as mãos diante da multidão, dizendo: Sou inocente do sangue deste homem; seja isso lá convosco.
25 Ru̱mutya̱sa̱deda nijya̱nvajyuu variñi̱: “¡Sabatyeda jiyasayada ra̱chasara nu̱ñijyu̱, nu̱dyedyeñunijyu̱ jarye nu̱dyisa̱ju̱!”
25 E todo o povo respondeu: O seu sangue caia sobre nós e sobre nossos filhos.
26 Jadchiy ji̱ta su̱mu̱rya̱da Pyidátubay ruusa̱ju̱ni̱ Barábabay. Samusiye̱tyadedanumatiy variñi̱ Jesús, sasa̱yada ji̱ta variy crusitya̱sa batyedaju̱ni̱.
26 — ausente —
27 Jadchiy ji̱ta japu su̱tarumivyedabay pu̱chedani̱ Jesús japubay roriy vatapadamuju̱, riintye̱ryadeda variryi ti̱ta̱ju̱ jityevay Jesús tuunuju̱.
27 Nisso os soldados do governador levaram Jesus ao pretório, e reuniram em torno dele toda a corte.
28 Richipyata̱da ji̱ta sivasirya jichujay, rijechoda variy sivara sujacya̱ vadacudijay ru̱bivaju̱.
28 E, despindo-o, vestiram-lhe um manto escarlate;
29 Richamu̱yadanumatiy cariituju̱u̱musiy sanuviiju̱, ribeyada ji̱ta su̱no̱mu varirya. Ribeyadantirya tanchedu santyityuday jomutuvimuntiy nu̱tyu ja̱mu nutyityu̱ jiivu̱se nta rani̱cha variy. Jadchintyi rirya̱dasidyodanumatiy satuunuyu, rirya̱rupanta̱da jasiñi̱: “¡Sa̱jnu̱jeya̱sara Judíyuveda ja̱mu nutyityu̱!”
29 e tecendo uma coroa de espinhos, puseram-lha na cabeça, e na mão direita uma cana, e ajoelhando-se diante dele, o escarneciam, dizendo: Salve, rei dos judeus!
30 Rityochiye̱yada ji̱ta variy siva, ruredanumatirya tanchedu sajomusiy, ru̱vatya̱da varicha̱ra̱ju̱ su̱no̱mura.
30 E, cuspindo nele, tiraram-lhe a cana, e davam-lhe com ela na cabeça.
31 Rirya̱rupantamu̱yadanumatiñi̱, rimerchoda ji̱ta variy sivasintyirya sujacya̱ntiy, rijechoda ji̱ta varirya sasujay yivantiy, rirya̱ra̱yada jadchiñi̱ rirya̱tidye jvay crusitya̱sa variñi̱.
31 Depois de o terem escarnecido, despiram-lhe o manto, puseram-lhe as suas vestes, e levaram-no para ser crucificado.
32 Rimya̱sedanumatiy jadchiy, richaryejadani̱ nijya̱mi̱ Sirénemusi̱, Siimyó̱ jtyati̱bay. Jiñu ji̱ta rinchutadeda saju̱ Jesúsra crusiy.
32 Ao saírem, encontraram um homem cireneu, chamado Simão, a quem obrigaram a levar a cruz de Jesus.
33 — ausente —
33 Quando chegaram ao lugar chamado Gólgota, que quer dizer, lugar da Caveira,
34 — ausente —
34 deram-lhe a beber vinho misturado com fel; mas ele, provando-o, não quis beber.
35 Ru̱vedanumatiy crusitya̱sani̱, riñantaja̱jada ji̱tara sasujay yiva, jiryatiy ribeñu̱yada jityiyi̱sa̱damusiy ca̱na̱yadaju̱ra.
35 Então, depois de o crucificarem, repartiram as vestes dele, lançando sortes, {para que se cumprisse o que foi dito pelo profeta: Repartiram entre si as minhas vestes, e sobre a minha túnica deitaram sortes.}
36 Rimya̱sa̱da ji̱ta variy jasiy, rirya̱tidye jnu̱tya jasiñi̱.
36 E, sentados, ali o guardavam.
37 Ribeyada ji̱ta su̱no̱ jiyuju̱ra jityu̱chutasa̱da, ta̱riva ru̱veda crusitya̱sani̱, ta̱riva. Ranu̱chara vicha̱da: “Jiñu ji̱ta Jesús, Judíyuveda ja̱mu nutyityu̱.”
37 Puseram-lhe por cima da cabeça a sua acusação escrita: ESTE É JESUS, O REI DOS JUDEUS.
38 Jadchiy ji̱ta ru̱veda crusitya̱sa nada danu̱ju̱y paranu̱ni̱ju̱ntyi, ti̱qui santyityudamyuju̱, nu̱ntiy samidámyuju̱.
38 Então foram crucificados com ele dois salteadores, um à direita, e outro à esquerda.
39 — ausente —
39 E os que iam passando blasfemavam dele, meneando a cabeça
40 — ausente —
40 e dizendo: Tu, que destróis o santuário e em três dias o reedificas, salva-te a ti mesmo; se és Filho de Deus, desce da cruz.
41 — ausente —
41 De igual modo também os principais sacerdotes, com os escribas e anciãos, escarnecendo, diziam:
42 — ausente —
42 A outros salvou; a si mesmo não pode salvar. Rei de Israel é ele; desça agora da cruz, e creremos nele;
43 Sajachipiya̱sara sanijyu̱ Ju̱denu. Sa̱ma̱ jantyuy Ju̱denu diye siva sava̱tasaratiñi̱, tapi su̱teda: Rañi rañi̱cha Ju̱denu denu.”
43 confiou em Deus, livre-o ele agora, se lhe quer bem; porque disse: Sou Filho de Deus.
44 Daryaday paranu̱ni̱ju̱bentyi, jiryatiy crusitya̱sa jvachi̱ju̱y vatajuu sisa̱ju̱ nada, rañi javityiye̱yada daryani̱.
44 O mesmo lhe lançaram em rosto também os salteadores que com ele foram crucificados.
45 Vase jiñi̱tanuma ravicha̱da, ri̱ñupuyada ji̱ta variy mucadiva ti̱ta̱ju̱, ni̱nutijcha vichi̱tasa̱ra̱ju̱ ri̱ñupuyada.
45 E, desde a hora sexta, houve trevas sobre toda a terra, até a hora nona.
46 Ni̱nutijcha vichi̱ta tuunu, saniquejasubeda ji̱ta Jesús: “Elí, Elí, láma sabactáni.” Rani̱ ji̱ta jtay: “Ri̱ndenu, Ri̱ndenu, ¿ta̱raju̱ jijiintyemya̱ risa̱siy, ta̱raju̱?”
46 Cerca da hora nona, bradou Jesus em alta voz, dizendo: Eli, Eli, lamá sabactani; isto é, Deus meu, Deus meu, por que me desamparaste?
47 Tavay vicha̱da satuunu variy, riñi̱ ji̱ta tuva̱chodara saniquejada day, ru̱teda ji̱ta variy: “Jiñu vanu natuye̱ñi̱ Edíyasiy.”
47 Alguns dos que ali estavam, ouvindo isso, diziam: Ele chama por Elias.
48 Ti̱qui ji̱ta rityenu siicheda variy, sireda varirya vatsari̱juujay, saparodeda bínuja̱tara, sabayada ji̱ta tanchedujchara, su̱ntatya̱da variy sivara, sa̱tidye riñirya.
48 E logo correu um deles, tomou uma esponja, ensopou-a em vinagre e, pondo-a numa cana, dava-lhe de beber.
49 Satevay ji̱ta jteda variy: “Jadyityara, vurya̱jnu̱jedyi sa̱vidye jniy Edíyasiy siva jantyuyadaju̱.”
49 Os outros, porém, disseram: Deixa, vejamos se Elias vem salvá-lo.
50 Jesús ji̱ta jatyiyada sa̱ñe̱ya̱jada, su̱mu̱rya̱da ji̱ta variñi̱ yintu.
50 De novo bradou Jesus com grande voz, e entregou o espírito.
51 Mityamusiy ji̱ta rarotyeda Ju̱denu rorijyu̱ mutanujay jache, na̱vachiy mucomuju̱, ¡siyooo! mucadi jarye santaya̱jada variy, riryuvayada ji̱ta ravichu̱viñusuma risa̱ju̱.
51 E eis que o véu do santuário se rasgou em dois, de alto a baixo; a terra tremeu, as pedras se fenderam,
52 Ramutteda ji̱ta bapyo, rimyi̱sa̱subeda ji̱ta rajuuvay Ju̱denu siityari̱vabe, jiryatiy diibyimiy riñi̱cha̱da bapyovimu.
52 os sepulcros se abriram, e muitos corpos de santos que tinham dormido foram ressuscitados;
53 Richipyateda ji̱ta bapyovimusiy variy. Jesús mi̱sa̱divasiy, rijeyada ji̱ta vicha̱damu, ridyityadoda variy rajuuyu.
53 e, saindo dos sepulcros, depois da ressurreição dele, entraram na cidade santa, e apareceram a muitos.
54 Su̱tarumiy nutyityu̱bay ji̱ta, sisa̱ jnu̱tyavabetya, ru̱nu̱yadanumatirya mucadi santaya̱jada, ti̱ta̱ju̱ jiryatiy ravicha̱da risa̱ju̱ variy, ru̱nteda jaryi variy ranchiy, ru̱teda ji̱ta: “¡Si̱tenuni̱te Ju̱denu denu sani̱cha jiñu, si̱tenu!”
54 ora, o centurião e os que com ele guardavam Jesus, vendo o terremoto e as coisas que aconteciam, tiveram grande temor, e disseram: Verdadeiramente este era filho de Deus.
55 Rivyicha̱da ji̱ta rajuuvay vatube jasintyi, ru̱nu̱yada ripyapusiy sana̱cho̱. Richiityari̱nu̱yadani̱ Jesús Cadidéyamusiy jiryatiy ru̱mu̱tyatityiñu̱yadani̱.
55 Também estavam ali, olhando de longe, muitas mulheres que tinham seguido Jesus desde a Galiléia para o ouvir;
56 Rityevay rañi̱cha̱da Maríya Mardánamusi̱bay, jadchintyi da Maríyaju̱bentyi, jiryatiy nanuvicha̱da Santiyácuju̱be jno̱dabay, Sebedévubay denuju̱be jno̱dabay jarye risa̱ju̱ nada.
56 entre as quais se achavam Maria Madalena, Maria, mãe de Tiago e de José, e a mãe dos filhos de Zebedeu.
57 Ravicha̱danumatiy jidye, su̱deda ji̱ta jaryi tarati̱ nijya̱mi̱ Arimatéyamusi̱, Jusíy jtyati̱bay. Ni̱ni̱ vichanu̱yada Jesús siityari̱nuntiy.
57 Ao cair da tarde, veio um homem rico de Arimatéia, chamado José, que também era discípulo de Jesus.
58 Siti̱jada ji̱ta Pyidátubamyu, sava̱ta̱da variy sivara Jesús babyi. Su̱pa̱jada ji̱ta Pyidátubay variryi: “Jirya̱sa̱y ni̱ra sababyi.”
58 Esse foi a Pilatos e pediu o corpo de Jesus. Então Pilatos mandou que lhe fosse entregue.
59 Su̱toda ji̱ta Jusíbe varirya sababyi, sarayada ji̱ta samiy sujajyuutara.
59 E José, tomando o corpo, envolveu-o num pano limpo, de linho,
60 Sajachunuvejada ji̱ta jibepyovimu varirya sababyi, jiryatiy ravichu̱nube jmuchura vadi vudira sabapyo vudi day. Sasiichudoda ji̱tani̱ ja̱mi̱ ravichu̱ bapyo vudimuju̱, saya̱da variy jadchiy.
60 e depositou-o no seu sepulcro novo, que havia aberto em rocha; e, rodando uma grande pedra para a porta do sepulcro, retirou-se.
61 Jasidye ji̱ta nanuvicha̱da ma̱sanu̱y Maríya Mardánamusi̱bay, ratarya Maríyaju̱betya, bapyosá̱rá̱.
61 Mas achavam-se ali Maria Madalena e a outra Maria, sentadas defronte do sepulcro.
62 Judíyuvedabay jdutya̱da runda bivadeju̱, riintye̱ryadeda caserdótevyeda nutyityu̱mibe Varyisévuvedabatya Pyidátubamyuyu.
62 No dia seguinte, isto é, o dia depois da preparação, reuniram-se os principais sacerdotes e os fariseus perante Pilatos,
63 Ru̱teda ji̱ta variy siva: “Nu̱dyivi̱ yimu, Nutyityu̱, nu̱jechipitya daryaju̱ra jiryatiy jnu̱ñutidye sani̱chanu̱tyi jiñu quivu̱ryabay, sani jteda: Mumurundamimyusiy ra̱mi̱santiy.
63 e disseram: Senhor, lembramo-nos de que aquele embusteiro, quando ainda vivo, afirmou: Depois de três dias ressurgirei.
64 Ramuni̱tiy ya̱jpa̱ jnu̱tyi̱si̱ju̱ sabapyomu, rurundasa̱ra̱ju̱, riñuma jiya sisa̱ datyavay paranuvay, sababyi sipyata̱dana̱cho̱, riryi jtay ruuva nijya̱nvay: Sami̱sa̱simya̱ diibyimusiy. Daryamusiy raryicha tamitya quivu̱choda, jaryi ramusiy munatya saquivu̱choda.”
64 Manda, pois, que o sepulcro seja guardado com segurança até o terceiro dia; para não suceder que, vindo os discípulos, o furtem e digam ao povo: Ressurgiu dos mortos; e assim o último embuste será pior do que o primeiro.
65 Su̱teda ji̱ta Pyidátubay variy ruuva: “Jasinryi su̱nu̱tyavay su̱tarumiy, jirya̱numa jdutyanuve darya jiryetyi datyara.”
65 Disse-lhes Pilatos: Tendes uma guarda; ide, tornai-o seguro, como entendeis.
66 Riya̱da ji̱ta variy, ru̱dutyanuvejada samiy varirya bapyo, jiryatiy ribeyada nu̱chara vatatu saniy ravichu̱, ribeyada ji̱ta variryi jnu̱tyavabe jasintyi.
66 Foram, pois, e tornaram seguro o sepulcro, selando a pedra, e deixando ali a guarda.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.