Mateus 12
Ju̱denu jto̱ nijya̱nvamyu (YADNT) vs AAI
1 Variryundamu ji̱ta riryamiryi̱jada Jesúsveda racabyimu jaruusiñi̱. Jiryatiy rijechi̱jada sisa̱ datyavavyeda daryaju̱, rijyo̱ta̱da rotyatityiyada jibyedaju̱ra jaruusibyi variy.
1 Veya bai’ab na’atube sawar ufunamaim, Jesu Baiyarir Ana Veya sanabey wanawanah remor inan ana bai’ufununayah a himorob, basit sanabey afa hirut hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Ridyiyadanumatiy Varyisévuvedabay riva, ru̱teda variy siva Jesús: “Ya̱jnu̱y, yisa̱ datyavay jvaarya jiryatiy ju̱bachara jiituyada rundamu jvaayadaju̱ra.”
2 Naatu ofafar bai’obaibiyenayah hi’itih basit Jesu hi’u, “A bai’ufununayah ku’itih, abis tisisinaf i ata ofafar te’a’a’stu’utu’ub, anayabin boun i Baiyarir ana veya.
3 Su̱teda Jesús variy ruuva Varyisévuvedabay: “¿Ne jiryeñiquettara catera padye didye, nu̱tyura sivaayada Davyíbe sajachi̱jadanumatiy, nu̱tyura? yisa̱ vichavabetya.
3 — ausente —
4 Nu̱tyuramusiy sajayada Ju̱denu rorivyimu, nu̱tyuramusiy, si̱byeda ji̱tara pa̱, jiryatiy ribeñu̱yada Ju̱denu jiyadaju̱ra, jiryatiy ju̱bachara riibyedajisidyerya, daryaday ju̱bachara rijyu̱ sisa̱ vichavabejisiy varintyidyerya, jiryatiy vinu caserdótevyeda jbyedaju̱ rani̱cha pa̱ day.
4 — ausente —
5 ¿Daryantyamu̱y ne jiryeñiquettara Muyusésibe nu̱rya Ju̱denu jtedamu day, nu̱tyuramusiy ruuvaañu̱yada caserdótevyedabay Ju̱denu rorivyimu, nu̱tyuramusiy, jiituyada rundamu? Ne ti̱ jiyasayada riva varidyeryi.
5 Naatu Moses ana ofafar ta kwaiyab kwa’itin? Baiyarir ana veya firis terun Tafaror Bar teyayabuna men ofafar te’a’astu’ub? En.
6 Ri̱tatye ji̱ta jiryiva: Sani̱cha ti̱qui nijya̱mi̱ jiyu, jiryatiy jaryiñu̱ ramusiy Ju̱denu roriñi̱.
6 Baise boun i a tur ao’owen, sawar gagamin anababatun i na tit, men iti Tafaror Bar na’atube’emih.
7 Jiryetyi datya̱da ta̱ra ránique jirya niquejada: Radyiryu̱y ji̱tara jantyutya̱da, ne vinu jiryatiy ru̱ntatya yasi̱ rimu, jiryeryi jiyasayadava̱ riy jiryatimyu̱ ne jiyasayadatavadyeryi.
7 Buk Atamaninamaim i iti na’atube eo, ‘Kabeber i akokok men sibor.’ Kwa iti sawar yabin anababatun kwatasoso’ob na’at sabuw gewasih boro men kwatakusairih.
8 Tapi Nijya̱mi̱denu ji̱ta jiituyada runda ja̱mi̱ day.”
8 Anayabin Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
9 Saya̱da ji̱ta Jesús jadchintyi, sajayada riintye̱ryanijyovimu variy.
9 Jesu nati efan itumar na hai Kou’ay Bar ta wananwanan run,
10 Mityamusiy savicha̱da nu̱ vanu jomutu susa̱ñubay jasiy. Ruutaja̱doda ji̱ta variñi̱ Jesús: “¿Samiryavidye Ju̱denu diya mi̱sadeda jiituyada rundamu, varimyatamu̱y ne?” Riñi jachipiya̱jada tu̱chuta̱da rivani̱.
10 orot ta uman murubin ma’ama’amaim, naatu sabuw afa nati’imaim hima’am i ef hinunuwet Jesu gamin uwin isan, imih Jesu hibatiy hio, “It ata ofafaramaim Baiyarir ana veya orot babin boro taniyawas ai en?”
11 Su̱teda Jesús variy ruuva: “¿Mi̱ra jiryetyenu, ti̱quide jasi̱ti̱, mi̱, saryityi ju̱u̱y sa̱si̱ jiituyada rundamu vataju̱vimu, nevidye sa̱sipyata variy ravimusiñi̱?
11 Baise Jesu iyafutih eo, “Bo o orot ta a sheep Baiyarir ana veya hub tare’er, boro itatain tayen o itihamiy ta’in tamorob?
12 ¡Ta̱ jaryivya̱ju̱ samurichevay nijya̱mi̱ simusiy jasi̱! Ramuni̱ samirya Ju̱denu diya vurya̱jvaarya samirya jvaayada jiituyada rundamu.”
12 Orot ana yawas i ra’at kwanekwan men for na’atube’emih. Isan imih Baiyarir ana veya orot babin tanabibais i men tasisinaf kakaf ofafar ta’a’astu’ubimih.”
13 Jadchiy ji̱ta su̱teda Jesús siva jomutu susa̱ñubay: “Ya̱ratyara jijyomutu.” Saratya̱da vanubay varirya, rata̱rya̱jada variy yibivaju̱ nu̱tyu rataryarantiy.
13 Imaibo orot uman murubin isan eo, “Uma ku’otofair a’itin.” Naatu orot uman otofair naatu uman igewasin uman rounane na’atube matar.
14 Rimya̱seda ji̱ta Varyisévuvedabay, rityu̱chudoda variy sayaro̱ju̱ Jesúsyu: “¿Nu̱tyuramusiy vu̱ryi jvañi̱, nu̱tyuramusiy?”
14 Basit Pharisee Jesu hihamiy hitit ufun, rabin morob isan hiyakitifuw.
15 Sadatya̱da ji̱ta Jesús jiryatiy ru̱varyu̱yada Varyisévuvedabañi̱, sanumuteda variy jadchiy. Richiityari̱jada rajuuvay variñi̱, sami̱sadeda ji̱ta ti̱ta̱ju̱ variy jasiryi.
15 Jesu rabinamih hiyayanuw tur nowar naatu efan nati ihamiy sa’ab in, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’itin hi’ufunun bairi hinan, iyabowat hisawow hinan etei iyawasih.
16 Su̱teda ji̱ta variy ruuva: “Ne jirya̱datyanu tavajyu̱ raynchiy.”
16 Naatu eo fafarih eo, “Sabuw afa hai tur men kwana’owenamih.
17 Rani̱ ji̱ta jto̱tadedara Ju̱denuju̱ tu̱chu̱bay niquejada, Isayíyasiy jtyati̱bay, jiryatiy saniquejada:
17 Iti i abisa dinab orot Isaiah ana bukamaim kikirum na iturobe.
18 — ausente —
18 ‘Iti orot i ayu isau bowamih arubin,
19 — ausente —
19 I boro men nagam naatu boro men fanan aumetawat niwow;
20 — ausente —
20 Sawasaw ririmih hikimow tere’er boro men na’abar faifiyen,
21 — ausente —
21 Naatu sabuw etei hai not hai baitumatum i biyanamaim hinayai.’”
22 Jadchiy ji̱ta ruuti̱ta̱da Jesúsmuju̱ni̱ vanu bayantuti̱bay jiryatiy ni̱sipyuryiñi̱, niquejasa̱ risa̱ju̱ni̱. Sami̱sadeda ji̱ta variñi̱ sa̱tidye nique variy niquejasa̱bay, su̱nu̱yasubeda ji̱ta varintyi.
22 Imaibo sabuw afa orot ta matan fim naatu demon awan gugin toun bububur ma’am hibai hina Jesu biyan hitit iyawas naatu misir tur eo naatu matan igewasin nuw.
23 Rityi̱tta̱da ji̱ta nijya̱nvabe variñi̱, ruutaja̱doda variy: “¿Neviy ni̱ sani̱cha Davyíbe jasi̱ jiñu day?”
23 Sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu abisa iwa’an hi’i’itin hai hikasiy ra’at hio, “Iti orotom David uwan ta?”
24 Rityuva̱chodanumatiy Varyisévuvedabarya ruutaja̱doda, ru̱teda ji̱ta variy ruuva: “Vinu bayantu nutyityu̱ Satanásimyusiy sani jatyajaya̱sara jiñu vanuriy bayantuveda nijya̱nvavyasiy.”
24 Baise Pharisees hinonowar hio, “Iti orot demon enununih, anayabin demon hai ukwarin wabin Beelzebul fair itin, nati esisinaf.”
25 Sadatya̱danumatiy Jesúsra rijechipiya̱jada, su̱teda ji̱ta variy ruuva: “Riryiñumatiy panaryi̱ jiñique̱yadamu curaca nijya̱nvay nu̱ñi riy jiñijyu̱, rirya̱raay variyu, mityanuma ra̱ma̱cho̱ rivyicha̱da variy; vicha̱daja̱nvay jarye ra̱ju̱raay varintyiyu. Varimyata rorijya̱nvantyi, riryiñumatiy panaryi̱ jiñique̱yadamu nu̱ñi riy jiñijyu̱ntidye, ne riryichuru̱y variy.
25 Jesu abisa hinotanot so’ob, naatu uwih eo, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow boro men manin hiniyowamih, naatu bar meraramaim o ain uf rara’amaim hinakusib hinabiyow hai ma boro hini’afiy.
26 Daryaday ravicha Satanásiy nusu̱yadamuntiy; riryityi panaryi̱ jiñique̱yadamu Satanásivyeda jiñijyu̱ntidye, ¿nu̱tyichiñuma ra̱suru̱y sansu̱yada varintyi, nu̱tyichiy?
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i ana aiwob wanawanan ana fair boro naririm.
27 Raryityi jatya Satanásimyusiryi bayantuveda, ¿chi̱ vanu̱yadata rijetyasara jiryetyevadyeryi bayantuveda nijya̱nvavyasidye, chi̱? Ramuni̱tiy rirya̱dityanu jiryetyevarya jiryecyarayada.
27 Naatu kwa i ayu Beelzebul fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o. Bo kwa a bai’ufununayah i yait ana fairamaim demon tenununih? Isan imih kwa taiyuw abai’ufununayah hai sinafumaim ebi’obaiyi God ana baibatiyen i wan kwamara’at.
28 Ray ji̱ta raryi jatya Ju̱denu Jnututa riy bayantuveda nijya̱nvavyasiy, ranuma Ju̱denu nusu̱yada rañi jti̱ jiryimu.
28 Baise ayu i God Anunin Kakafiyin ana fairamaim demon anununih, imih nati ebi’obaiyit mar ana aiwob i na tit kwa wanawananamaim.
29 ¿Nu̱tyuramusiy ti̱ jayadasa̱ra̱ ravimu saroriy vanu vanu̱rya nu̱tyu savichasara bayantu nutyityu̱, nu̱tyuramusiy? Ne saryi jay ya̱tidye so̱varya sabarya variy, tetya sapuchusa̱siy munatyayu. Rivasiy ji̱ta sa̱so̱varya sabarya.
29 “Orot fairin ana bar boro men asir hinarun ana sawar hinabainomih, baise wantoro’ot orot hinab hinafatum nabat, imaibo ana sawar hinabainuw.
30 Mi̱ni̱tyimyu̱ ne vichasara risa̱ jvaañu, savichasara ji̱ta rayaro̱ju̱; daryadantyi mi̱nintyimyu̱ ne jmu̱tyaru̱rye, jiryatiy rañi ju̱tye̱ryaniryu̱ryi nijya̱nvay, su̱resara variryi.
30 “Orot yait ayu airi men abita’imon i ayu au wosai, naatu orot yait men ayu ibaisu airi bobaituw abigenamih, nati orot i wasgeyayan.
31 Ramuni̱ ri̱tay jiryiva: Sa̱ramityaniy Ju̱denura juuchuveda ti̱ta̱ju̱ nijya̱nvavya, ti̱ta̱ju̱ rirya̱vityiye̱yadiva jarye; vinu rityi javityiye̱ñi̱ Ju̱denu Jnutu, ne sa̱ramityaniy Ju̱denu ruuvara.
31 Ana’an nati isan imih a tur ao’owen, bowabow kakafih ta ta naatu bai’ib tur ta ta God boro nanotawiyen, baise orot yait Anun Kakafiyin ni’ib isan tur kakafin na’o, i ana bowabow kakafih boro men nanotawiyimih.
32 Mi̱ni̱tyi ra̱nique sayaro̱ju̱ Nijya̱mi̱denu, sa̱ramityaniy mitya rajye̱rya. Mi̱nintyi ji̱ta ra̱nique sayaro̱ju̱ Ju̱denu Jnutu, ne sa̱ramityaniy mityara saniquejada, ne vinu diye, dantyamu̱y ne ju̱na̱reju̱.”
32 Naatu orot yait Orot Natun isan tur kakafin na’o nabigigim boro ana bowabow kakafin nanotawiyen, baise orot yait God Anun Kakafiyin isan na’o nabi’iyab, i boro tafaramamaim men nanotawiy na’atube maramaim.
33 “Jirya̱ntya datya samiy vu̱vyichasa̱danchiy, nu̱tyu ni̱nu, raryityi vicha samiñu, darya samijyo raryicha rajontidye; raryityi vicha nicyara̱ñu, darya nicyara̱jyo raryicha rajo varintyidye. Tapi vu̱dyetyara ni̱nu nu̱ñi rajonchiy daryaju̱.
33 “A ai inakaif gewas boro ro’on gewasin inab, a ai men inakaif gewas ro’on boro kakafin inab, anayabin ai i boro ro’onamaim ina’inan.
34 ¡Codityevay rapu̱ryamiy! ¿Nu̱tyichiy jirya̱nique samirya tara, nu̱tyichiy? jiryatiy nicyara̱myi daryaju̱ jirye. Vuryi̱tosiy ji̱ta rasipyatachara niquejada daryaju̱, jiryatiy vu̱beyada vu̱jechimyura.
34 Kwa i tuwamorob foufuh, dogor wanawanan kakafin ema’am boro mi’itube tur gewasih kwana’o. Anayabin abisa dogor wanawanan ema’am i awamaim etitit.
35 Daryaday sivaachara samiy nijya̱mi̱ra samiy jvaayadantiy, jiryatiy rajontay sajachiy samirya jachipiya̱jadamusiy. Sivaachara jamirya vicharara va̱cha jvaayada, jiryatiy rajontay sajachiy va̱cha jachipiya̱jadamusiy.
35 Orot gewasin ana bar wanawanan sawar gewasih ya ti’inu’in boro nabow naya taiten, naatu orot kakafin ana bar wanawanan sawar kakafih ya ti’inu’in boro naya taiten.
36 Ri̱tay ji̱ta jiryiva: Ti̱ta̱ju̱ niquejada jiryatiy vu̱ñique mityara, vurya̱day murichenura ramurichirya Ju̱denu murichenutadeda rundamu.
36 Imih a tur ao’owen, baibatebat ana maramaim sabuw etei awahimaim tur abisa hi’o boro God ana tur hina’owen aisim nati tur hi’o.
37 Tapi vu̱ñiquejadamusiy ji̱ta sa̱jtay Ju̱denu vu̱ñi̱cha samivye, varimyata sa̱jtay vu̱ñi̱cha nicyara̱myi.”
37 Naatu o taiyuw a tur io’omaim God boro nibatiyi, naatu o taiyuw a turamaim boro naorereb o i gewas o kakaf.”
38 Jadchiy ji̱ta ru̱mutya̱jada Ju̱denu niquejada datyanuvay tevabe, Varyisévuveda tevabe jarye ruusa̱ju̱ni̱: “Datyanu̱, nu̱vya̱ta diyada yimusiy riva mityamusiy dityadoda.”
38 Imaibo Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa himisir hi’o, “Bai’obaiyenayan, aki akokok ina’inan ta iniwa’an ana’itin.”
39 Su̱mutya̱jada ji̱ta Jesús variryi: “Nijya̱nvay jamirya vichavay, jiryatiy rityochicharani̱ Ju̱denu nu̱tyu rityochichara jmuchanuvedacanumiryi jivyatuy, riñi va̱tasara rana̱cho̱ mityamusiy dityadoda. Ne rirya̱diy ji̱ta riva mityamusiy dityadoda day, vinu ra jiryatiy sabayada Ju̱denu Jonásibenchiy tu̱chodara, ni̱tiy vichanu̱yada ta̱riy Ju̱denuju̱ tu̱chu̱.
39 Baise Jesu iyafut eo, “Kwa iti mar boun nan ana sabuw a fanasair ra’at, ina’inan itinamih kwa’o. Baise ina’inan boro men ta kwana’itinamih, ina’inan ta’imon nati dinab orot Jonah biyanamaim kwa’itinika.
40 Tapi nu̱tyu savicha̱da Jonásibe mumurundamiy ti̱ta̱ju̱ quiva̱suma vimu, daryaday sa̱chasara Nijya̱midenu mumurundamiy ti̱ta̱ju̱ mucadinubentiy.
40 Jonah siy gagamin tonan yan wanawanan in fai tounu auyit tounu na’atube, Orot Natun boro fai tounu auyit tounu me wanawanan na’in.
41 Ñíñivye ja̱nvay bayanumiy ji̱ta ra̱nubesumiy tamitya rundamu, rirya̱tidye tu̱chuta riy diye vichavay, tapi rivyitya paru̱yada variy riva ta̱riy jivyicha̱da, rityuva̱chodanumatirya Jonásibe niquejada Ju̱denunchiy. Dañuma sani̱cha ti̱qui vanu jaryi datyara simusiy Jonásibe, dantyamu̱y ne rityuva̱churu̱y diye nijya̱nvay variy simu day.
41 Jonah binan Nineveh sabuw hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih hisisinaf etei hihamiyen, imih baibatebat ana veya boro hinamisir kwa kwabiwa’an kakaf isan boro hina’uwi, anayabin binan iti boun abit i men marasika Jonah bibinan na’atube’emih!
42 Nana̱nubesiy ji̱ta ranro nutyityu̱toda bayanu tamitya rundamu, nana̱tidye tu̱chuta variryi diye vichavay, jiryatiy naditi̱jada mucadi su̱tyeryamusiy, nana̱tidye tuva̱chura Sadumú̱bay datya̱da. Dañuma sani̱cha ti̱qui vanu jiyu, jaryi datyarava̱ju̱ Sadumú̱bamyusiy, dantyamu̱y ne rityuva̱churu̱y diye nijya̱nvay ramusiy simu day.”
42 Na’atube tafaram Sheba hai aiwob babin Solomon ana binan gewasin nowaramih ana tafaram ef yok na’in ihamiy na tur nowar, imih baibatebat ana veya boro namisir, kwabiwa’an kakaf isan na’uwi, anayabin Solomon bibinan i men boun ayu abibinan na’atube’emih!
43 “Sasipyatedanumatiy bayantu jamirya vichara sivasiy vanu, savu̱taya̱numaya̱ vassatova variy, sava̱tana̱ya̱ rana̱cho̱ samityo yajiju̱ jasityi sani nta ya̱jiituy. Ne sasarye ji̱ta daryaju̱ra.
43 “Demon kakafin orot biyanamaim ema’am tenun etit i boro watu owararinamaim ma baiyarir isan ana efan nanuwet, naatu efan men natitita’ur na’at,
44 Jadchiy ji̱ta sajachipiya̱: Ra̱ta̱ryava̱ ri̱bivaju̱ day. Sasaryenuvi̱ ji̱tani̱ vanuntiy, nu̱tyu mitya roriy nunichara, samiy jdutyasara nta ti̱ta̱ju̱ra.
44 i boro na’o, ‘Ayu boro anamatabir maiye au ubar anan.’ Naatu namatabir nan ana bar natitit, ana bar wanawanan i owararin naatu hirereb hiyabuna inu’in boro na’itin.
45 Jadchiy ji̱ta saya, sapu̱chiy yisa̱ju̱ riy danu̱ju̱ñijyate bayantu rapu̱ryamiy, jiryatiy jamirya vichavavya̱ju̱ simusiryi. Rije ji̱ta jivyicha̱daju̱ jasiy siva. Sa̱ma̱cho̱ ji̱ta vanu variy jaryi jamiryanu ruumusiy, ta̱riy jivyicha̱da jiyadaju̱. Daryaday ra̱chasara rijyu̱ diye vichavay nijya̱nvay nicyara̱myintyi.”
45 Imaibo boro namatabir maiye demon kakafih anababatun etei seven nanawiyih bairi hinan nati bar hinasusuw hinama. Naatu nati orot i boro na’af narauwabon men marasika ma’am na’atube’emih. Imih iti sabuw boun hima kakafih tesisinaf boro isah na’atube namatar.”
46 Saniquejadanumatiy Jesús darya ruuva nijya̱nvay, mityamusiy nanuvicha̱da raniñu̱y bimu Jesús jno̱dabay, sataryi̱vedabatya, riñi va̱ta̱da sana̱cho̱, rirya̱tidye tu̱chu sisa̱.
46 Jesu eo, sabuw hima hinonowar ana tur baisawarina’e, hinah taitin hina hitit ufun hibat hi’o, “Aki akokok Jesu bairi ana’o.”
47 Ti̱ tu̱choda variy siva: “Nanuraniy yino̱da bimu, jityeryi̱vedata, riñi va̱ta jiñe̱cho̱ rirya̱tidye tu̱chu yisa̱.”
47 Basit orot ta run Jesu iu, “Hinat taiti hina ufun tebatabat, tekokok bairi kwana’o.”
48 Su̱mutya̱jada ji̱ta variñi̱ tu̱chu̱: “¿Miñu̱ña̱ ri̱no̱da, miñu̱y? ¿Mi̱ra ratyeryi̱, mi̱?”
48 Jesu orot iya’afut eo, “Ayu hinai naatu taitu anababatun ana’o inanowar.”
49 Saratya̱danumatirya jijyomutu riñe̱cho̱ yisa̱ datyavavyedabay, su̱teda variy: “Jiñu̱tyiñada ri̱no̱da, jivyetyiryi ratyeryi̱vedantiy.
49 Imaibo ana bai’ufununayah isah uman fufunih eo, “Ayu hinai naatu taitu i iti tema’am ku’itih.
50 Tapi mi̱ni̱tyi jvaaryu̱rya ratiy sava̱ta rajye̱ Jarichumuvichi̱ jvaayada day, ni̱ni̱ ji̱ta ratyeryi̱ day, ri̱tyamutu jarye, ri̱no̱da jarye ruusa̱ju̱.”
50 Orot yait ayu Tamai maramaim eo na’atube fanan bai esisinaf i ayu taiu, ayu rubu naatu ayu hinai.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.