Lucas 16
Ju̱denu jto̱ nijya̱nvamyu (YADNT) vs NTLH
1 Su̱teda ji̱ta Jesús yisa̱ datyavavyantiy: “Savichanu̱yada ji̱ta nu̱ vanu, jiryatiy su̱nu̱tyanu̱yadara jaryi tarati̱ barya. Rityu̱chuta̱da ji̱ta tavay sapatru̱vayu, jiryatiy sapa̱chityanu̱yadara sivaadyi daryaju̱.
1 Jesus disse aos seus discípulos:
2 Sanatuyada ji̱ta sapatru̱ yimuju̱ni̱ muchechiy, sitaja̱doda ji̱ta variy jasiñi̱: ¿Ta̱rana̱te ratyuva̱chu jiinchiy, ta̱ra? Jiyuju̱ rumusirya cuentapadye. Ne vana̱y ya̱jvaay ju̱na̱y risa̱nu̱day.
2 Por isso ele o chamou e disse: “Eu andei ouvindo umas coisas a respeito de você. Agora preste contas da sua administração porque você não pode mais continuar como meu administrador.”
3 Sajachipiya̱jada ji̱ta jnu̱tyi̱ variy jijechimyu: ¿Ta̱rana̱te ra̱jvaay diye, ta̱ra? Saso̱vamya̱ daryaju̱ rapyatru̱ rimusirya rivaayada day. Ne vanu̱rya ray, ra̱jvaaje nudimyu, ra̱a̱da ji̱ta mitya jachiñu̱yadiva tara.
3 — Aí o administrador pensou: “O patrão está me despedindo. E, agora, o que é que eu vou fazer? Não tenho forças para cavar a terra e tenho vergonha de pedir esmola.
4 Radyetya̱dapu̱ñuma ta̱ra ra̱jvaay, ta̱ra, rirya̱tidye jmutya̱ nijya̱nvay ri̱nu̱tya̱divasiy jiryorimyuju̱ ray.
4 Ah! Já sei o que vou fazer… Assim, quando for mandado embora, terei amigos que me receberão nas suas casas.”
5 Jadchiy ji̱ta sanatuyada nu̱ñi ti̱quimusiy yimuju̱ riy nijya̱nvay, jiryatiy ridyivyiñi̱ jipyatru̱. Su̱teda ji̱ta siva munatyi̱: ¿Nuriryana̱te jidyivyiñi̱ vu̱pyatru̱, nurirya?
5 — Então ele chamou todos os devedores do patrão e perguntou para o primeiro: “Quanto é que você está devendo para o meu patrão?”
6 Su̱mutya̱jada ji̱tani̱: Taraqui pacha ni̱ja̱vu̱ data. Su̱teda ji̱ta jnu̱tyi̱ variy siva: Jiryatirya jicuentavi̱. Ya̱ma̱sa, ya̱nu̱y varenu riva cateravi̱ra tadajyo vu̱yaju̱y ni̱ja̱vu̱ data.
6 — “Cem barris de azeite!” — respondeu ele.
7 Su̱teda ji̱ta siva nu̱ntiy: ¿Va̱ ji, nurirya jidyivyidye, nurirya? Su̱mutya̱jadani̱: Taraqui pacha jaruusichuy. Su̱teda ji̱ta variy siva: Jiryatirya jicuentavi̱. Ya̱nu̱y mumuri̱nijyate vu̱yaju̱chuy.
7 — Para o outro ele perguntou: “E você, quanto está devendo?”
8 Si̱chana̱tya̱da ji̱ta sapatru̱ variy jnu̱tyi̱yu, dañumamu̱y ne sani̱cha vase jvaarya, jiryatiy sivaayada jidyetya̱da rapu̱ryatara. Tapi va̱cha jvaavye ji̱ta vichasara jityevatya jaryivya̱ju̱ datyavay ruumusiy no̱no̱ dadyeñu, jiryatiy Ju̱denu no̱no̱mu vichavaryi.
8 — E o patrão desse administrador desonesto o elogiou pela sua esperteza. E Jesus continuou:
9 Ray ji̱ta ra̱nique rimusiy jiryiva: Jirya̱ma̱ datya jvaayada criquiy rapu̱ryata, jirya̱tidye ca̱na̱y ramusiy jiryejyu̱ riy jaamyicyuveda, ra̱numatiy baryi̱ jiryecyuriquiy, sa̱dirye Ju̱denu yisa̱ vichavatya ju̱na̱re vichajomuju̱ variy jirye.
9 Por isso eu digo a vocês: usem as riquezas deste mundo para conseguir amigos a fim de que, quando as riquezas faltarem, eles recebam vocês no lar eterno.
10 Ni̱ni̱ ji̱ta jiryatiy savichasara jto̱taniryá pasidyemusiy, daryaday savichasara jto̱taniryá ja̱mura jvaayadamuntiy. Daryadantyi, ni̱tiy ne jto̱taniy pasidyetara, daryaday saquivu̱chara ja̱mura jvaayadatantiy.
10 Quem é fiel nas coisas pequenas também será nas grandes; e quem é desonesto nas coisas pequenas também será nas grandes.
11 Netimyu̱ ne vuryivaachara jto̱tanivye criquitya, ¿chi̱rana̱ ra̱baryu̱y vuryimura jiryatiy si̱tenu jaryi murichetara darya, chi̱?
11 Pois, se vocês não forem honestos com as riquezas deste mundo, quem vai pôr vocês para tomar conta das riquezas verdadeiras?
12 Netimyu̱ ne vuryivaachara jto̱tanivye rata, jiryatiy ti̱ barya darya, ¿ta̱ju̱rana̱ sa̱sa̱ryu̱y vuryi̱nu̱tya̱da murichirya vu̱y, ta̱ju̱?
12 E, se não forem honestos com o que é dos outros, quem lhes dará o que é de vocês?
13 Ne vana̱y sivaachara muchechiy danu̱ju̱y patru̱sa̱. Saryityi jvaaryu̱y nadisa̱, saryi javittyuñi̱ ti̱qui, saryi va̱tasara variñi̱ ratarya patru̱; varimyata saryi jvaay vani̱ri̱ sisa̱ ti̱qui, saryi javiryu̱tya variñi̱ ratarya patru̱. Dantyamu̱y ne vana̱y vuryivaay sisa̱ Ju̱denu, criquisa̱ jarye, jiryatiy vu̱vyichasara criquiy ju̱redacanumiy.”
13 — Um escravo não pode servir a dois donos ao mesmo tempo, pois vai rejeitar um e preferir o outro; ou será fiel a um e desprezará o outro. Vocês não podem servir a Deus e também servir ao dinheiro.
14 Rityuva̱choda ji̱ta Varyisévuvedara Jesús niquejada ti̱ta̱ju̱. Jiryatiy rivyichasara criquiy jachavay, rirya̱viryu̱tya̱da variñi̱.
14 Os fariseus ouviram isso e zombaram de Jesus porque amavam o dinheiro.
15 Su̱teda ji̱ta Jesús variy ruuva: “Jirye ji̱ta rañi dityanu vase vichavay nijya̱nvay diyayu, Ju̱denu ji̱ta datyasarara jiryejechiy; tapi jiryatiy samiy jvadichara rani̱chasara nijya̱nvay diya day, Ju̱denu diya ji̱ta javityichara varidyerya.”
15 Então Jesus disse a eles:
16 “Saniquenu̱yada ji̱ta Ju̱denu jiñiquejada nu̱charamusiy, saju̱ tu̱chuvabemyusiy jarye, Juán Bautístabay rundasa̱ra̱ju̱ ti̱ta̱ju̱. Variryundamusiy ji̱ta, nu̱tyu̱chunumaya̱ra samitu̱choda Ju̱denu nusu̱jyonchiy, riñi pana̱tyityi nijya̱nvajyuu ramu jayadaju̱.
16 — A
17 Tama̱ jvadatyi̱sasara rani̱cha, tama̱, raryityi parutay jarichu, mucadi jarye risa̱ju̱ ramusiy, jiryatiy raryi su̱tye pasidyeradera Ju̱denu niquejada jto̱tadedaju̱.”
17 — É mais fácil o céu e a terra desaparecerem do que ser tirado um simples acento de qualquer palavra da Lei.
18 “Mi̱ni̱tyi tova̱nada jivyaturu̱y, saryityi ja̱mu̱y variy ti̱ nadivasintyi, sa̱jarupanu variy ratara nanuvicha̱da nijya̱nvay diya, jiryatiy rirya̱diy variy nadiva nu̱tyu jmuchanutanu̱y nada; daryadantyi, saryityi ja̱mu̱y vinu vanu nada vaturu̱y tova̱sanu̱y, daryaday sa̱jarupanu ratantirya jivyicha̱da nijya̱nvay diyantiy, jiryatiy rirya̱diy nu̱tyu jmuchanutodati̱ variy siva.”
18 — Se um homem se divorciar e casar com outra mulher, comete adultério. E quem casar com a mulher divorciada também comete adultério.
19 “Savichanu̱yada ji̱ta ti̱qui vanu jaryi tarati̱, sajachunu̱yada yivara samichujay, jiryatiy jaryi vasidyajarya, sapotyaniñu̱yada ji̱ta samirya jmyicharatayu.
19 Jesus continuou:
20 Savicha̱da ji̱ta ti̱qui jantyuyani̱ Dásaru jtyati̱, satiryo̱jada ji̱ta vatajo̱ju̱ñu sarorijyu̱tuunu jatyasi̱de.
20 Havia também um homem pobre, chamado Lázaro, que tinha o corpo coberto de feridas, e que costumavam largar perto da casa do rico.
21 Sani potyaniryu̱yada jmyichara daryuutya variy jasiyu, jiryatiy raju̱u̱ya̱ riimyijyomusiy. Nibyiveda ji̱ta ju̱deda variy savatajo̱mu tana̱yadana̱cho̱.
21 Lázaro ficava ali, procurando matar a fome com as migalhas que caíam da mesa do homem rico. E até os cachorros vinham lamber as suas feridas.
22 Sadiiyada ji̱ta tarundamu Dásaru variy, ripyu̱cheda ji̱ta Ju̱denu jpa̱vay Avurá̱bay bayanu tuunuju̱ni̱ sabayanu. Daryaday sadiiyada jaryi tarati̱ntiy, ru̱muchoda variñi̱.
22 O pobre morreu e foi levado pelos anjos para junto de Abraão, na festa do céu. O rico também morreu e foi sepultado.
23 Savicha̱da ji̱ta tarati̱ bayanu diiye̱vye bayanu vichajovimu; sapiradeda jipyaru̱tya̱damu na̱vajyu̱, sadiyada ji̱ta ripyapu siva Avurá̱ bayanu, Dásaru bayanu jarye satuunu.
23 Ele sofria muito no
24 Saniquejasubeda ji̱ta variy: ¡Ye̱ye̱ Avurá̱! ¡Ya̱jantyutyate ray! ¡Ya̱jpa̱ni̱ Dásaru, sa̱tidye paroniy ja̱a̱mura yana̱mo̱, sa̱tidye canuvu̱nu ratara radyechiy, jiryatimyu̱ ne rajechi̱nitye jiiday nu̱ya̱ranube nu̱ndyerye, ja cuu!
24 Então gritou: “Pai Abraão, tenha pena de mim! Mande que Lázaro molhe o dedo na água e venha refrescar a minha língua porque estou sofrendo muito neste fogo!”
25 Su̱mutya̱jada ji̱ta Avurá̱ variñi̱: Pi̱, ya̱jachipitya ji̱ta diyera, jiryatiy yimutya̱nu̱yada ta̱riy yinu̱yadamura jiyaru̱rya samirya, nu̱tyu Dásaru jmutya̱nu̱yadara nicyara̱y varicha̱ra̱ju̱ntiy. Diye ji̱ta savichasara jmu̱tyasi̱ jiyu ru̱co̱mu, ji ji̱ta siichunuja̱si̱ jasiy.
25 — Mas Abraão respondeu: “Meu filho, lembre que você recebeu na sua vida todas as coisas boas, porém Lázaro só recebeu o que era mau. E agora ele está feliz aqui, enquanto você está sofrendo.
26 Jadchiy ji̱ta sabayada Ju̱denura vataju̱quíintiy, riñuma ramije jiryimuju̱ rityi rañi ramijeryu̱y jiyusiy, dantyamu̱y ne vana̱y rirya̱ramije rumusiy jiyuju̱nu̱dantyi.
26 Além disso, há um grande abismo entre nós, de modo que os que querem atravessar daqui até vocês não podem, como também os daí não podem passar para cá.”
27 — ausente —
27 — O rico disse: “Nesse caso, Pai Abraão, peço que mande Lázaro até a casa do meu pai
28 — ausente —
28 porque eu tenho cinco irmãos. Deixe que ele vá e os avise para que assim não venham para este lugar de sofrimento.”
29 Su̱mutya̱jada ji̱ta Avurá̱ variñi̱: Jasidye ruumura Ju̱denu niquejada nu̱chara, jiryatiy Muyusésibemyusirya, Ju̱denuju̱ tu̱chuvabe nu̱rya jarye. Rirya̱ma̱ tuva̱chu ramu.
29 — Mas Abraão respondeu: “Os seus irmãos têm a
30 Saniquejada ji̱tantiy: Ne, Tatya Avurá̱, ti̱tiy raryi jiya diibyicabyimusiy ruumu, riryi janumitye variy vase vicha̱daju̱.
30 — “Só isso não basta, Pai Abraão!”, respondeu o rico. “Porém, se alguém ressuscitar e for falar com eles, aí eles se arrependerão dos seus pecados.”
31 Su̱mutya̱jada ji̱ta variñi̱: Netimyu̱ ne rityuva̱churu̱y ramu Ju̱denu niquejada, jiryatiy Muyusésibe nu̱yadara, ne vinu Ju̱denuju̱ tu̱chuvabe nu̱ryamu jarye, dantyamu̱y ne riryi tuva̱churu̱y ranchiy, dañuma saryi mi̱sa̱sumiy ti̱ diibyicabyimusiy ridyiya.”
31 — Mas Abraão respondeu: “Se eles não escutarem Moisés nem os profetas, não crerão, mesmo que alguém ressuscite.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.