Lucas 11

Ju̱denu jto̱ nijya̱nvamyu (YADNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Tarundamu ji̱ta sajoráñu̱yada Jesús. Sajorámyu̱yadanumatiy, su̱teda ji̱ta sisa̱ datyavay tenu yiva: “Ya̱datyanu joráyadata nu̱ntyidye, nu̱tyu sadatyadoda Juán Bautístabaryi yisa̱ datyavay daryantidye.”
1 Veya ta Jesu efan ta’amaim ma yoyoban inan, ana yoyoban sasawar ufunamaim ana bai’ufununayah orot ta natit eo, “Regah, kwi’obaiyi ana yoyoban, John ana bai’ufununayah bi’obaiyih na’atube.”
2 — ausente —
2 Jesu iuwih eo, “Yoyobanamih iti na’atube kwanayoyoban.
3 — ausente —
3 Mar etei ana fofonin ai bay initi.
4 — ausente —
4 Ai bowabow kakafih kunotawiyen,
5 — ausente —
5 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “O yait a of auman boro fainaiwan itan itafefeyan itao, “Au of akokok rafiy fafar tounu inibaisu,
6 — ausente —
6 anayabin ayu au of ta bai’esegamih inan na au bar tit naatu ayu auru bay en, imih o isa abifefeyan inibaisu.’
7 Tama̱ saryi jmutya̱ sajaamyicyu jiryorivyimusiñi̱, tama̱: Ne ya̱jarupanta ray. Mutanusaranuma raryorijyu̱day, radyedyeñu jarye rajyiitutyaniy risa̱ju̱. Ne vana̱y rañubesumiy, ne nu̱tyichiy raryiche̱ tara ji.
7 Naatu a of bar wanawanan boro na’afatit nao, ‘Men akokok au in ini’afiy, etawan i atufatan, naatu ayu natunatu bairi i a’inu’in, imih men karam boro ana misir bay anit.’
8 Ri̱tatye jiryiva, dañumamu̱y ne sa̱nubesumiy tara sa̱yadaju̱ni̱ jiryatiy sani̱cha sajaamyicyu, ramusiy ji̱ta, jiryatiy sayasanta̱nchani̱, sa̱day nubesumiy sa̱tidye sa̱y tarani̱, ratiy sava̱ta.
8 Naatu kwanotanot nati orot boro namisir ana of bay nitin? Ai, boro namisir ana of bay nitin, baise a tur ao’owen orot namisir ana of bay nabitin i men i ana of imih bay ebitin, baise anayabin, nati orot i ana fefeyanamaim ana of ihahar imih misir bay itin.
9 Ri̱tay ji̱ta variy jiryiva: Vurya̱ma̱ jachiñu̱yencha Ju̱denuvara vu̱vya̱tara, sa̱sa̱y ji̱ta variy vu̱rya; vurya̱ma̱ va̱ta̱numucha Simu rana̱cho̱, vurya̱sarye ji̱ta varirya; vurya̱ma̱ natuye̱yencha rorijyu̱mu, Sa̱muttay ji̱ta variy vurya̱jisirya rorijyu̱.
9 Imih a tur ao’owen. Inafefeyan boro inab, inanuwet boro inatitau’ur, inarukikitar etawan boro nabotawiy.
10 Tapi ni̱tiy jachiñu̱yencha, sa̱jmutya̱ varirya; ni̱tiy va̱ta̱numucha rana̱cho̱ntiy, sa̱sarye varintyirya; ni̱tiy natuye̱yencha rorijyu̱mu, daryaday ra̱muttay variy saju̱ntiy.
10 Anayabin Orot yait efefeyan boro nab, orot yait enunuwet boro natita’ur; naatu orot yait erurukikitar etawan boro nabotawiy.
11 ¡Saryityi jachiñu̱y dera siva jijye̱ñi̱ quiva̱, sa̱ni̱tiy sa̱y codyidyeñi̱!
11 Kwa kek tamahinah natunat siyamih hitarererey na’at boro siy efanin kok kwatitih hita’an?
12 Varimyata sa̱tiy jachiñu̱y jijye̱vyara tavaryi jvada, ¡sa̱ni̱tiy sa̱y norityu varidyeñi̱!
12 O mamu foufunamih hitarererey na’at boro kafukafus kwatitih hita’an?
13 Jirye ji̱ta, jiryatiy jamirya vichavay jiryedye, jiryetyi datya sa̱yada tara samirya riy jidyedyeñu, ta̱ jaryivya̱ju̱ sa̱sa̱y Vu̱jye̱ Jarichumuvichi̱ Yintu vu̱y, vu̱tyi jachiñu̱y sivani̱.”
13 Kwa kek tamahinah, kwa i sawar kakafih moumurih maiyow kwasisinaf, baise natunat isah boro men nuhi naburumih, abisa isan hikokok tibiyababan boro kwanab kwanan kwanitih. Imih kwanaso’ob, Tamat maramaim baitinin isan i igewasin kwanekwan, imih sabuw iyab Anun Kakafiyin isan tefefefeyan boro nitih!”
14 Jadchiy ji̱ta sajatya̱dani̱ bayantu niquejasa̱ vanubavyasiy. Sasipyatedanumatiy vanuvasiy, saniquejada ji̱ta vanu variy. Rityi̱tta̱da ji̱ta nijya̱nvay varirya.
14 Jesu demon awan bey nun tit; naatu demon bihir tit orot bihamiy ana veya’amaim orot busuruf tur eo, sabuw hai tur sawar hifofofor men kafaita.
15 Rityevay ji̱ta jteda variy: “Bayantu nutyityu̱ Satanásimyusiy sajatyajaya̱sara riy bayantuveda nijya̱nvavyasiy.”
15 Baise sabuw afa hio, “Nati i demon hai ukwarin wabin Beelzebul ana fair itin imih enununih.”
16 Rityevay ji̱ta rañi jantyaru̱yada saniy Jesús, riñi va̱ta̱da rana̱cho̱ mityamusiy datya̱da jarichumusirya simu.
16 Naatu sabuw afa hikok i marane ina’inan ta tiwa’an hita’itin, imih hikubibiruw.
17 Jesús ji̱ta sadatyanu̱yadanumatirya rijechipiya̱jada, su̱teda variy ruuva: “Riryiñumatiy panaryi̱ jiñique̱yadamu curaca nijya̱nvay nu̱ñi riy jiñi̱jyu̱, rirya̱jraay variyu, mityanuma ra̱ma̱cho̱ rivyicha̱da variy.
17 Baise abisa hinotanot Jesu so’ob naatu iuwih, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow, hai fair boro hina gurus, na’atube orot aawan natunatun aawat bairi hinakusib hinabiyow boro hinama kakaf.
18 Daryaday ravicha Satanásiy nusu̱yadamuntiy; riryityi panaryi̱ jiñique̱yadamu Satanásivyeda jiñi̱jyu̱, ¿nu̱tyichiñuma ra̱suru̱y sansu̱yada varintyi, nu̱tyichiy? tapi jiryi̱tay ray jatya Satanásiy vanu̱yadata riy bayantuveda nijya̱nvavyasiy.
18 Imih Satan an aiwob wanawananamaim hina kusisib hinabiyow, ana aiwob boro mi’itube fair nab nabat? Ayu iti tur ao anayabin i kwa a turamaim, ayu Beelzebul hai ukwarin fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o.
19 Raryityi jatya Satanásimyusiryi bayantuveda, ¿chi̱ vanu̱yadata rijetyasara jiryetyevadyeryi bayantuveda nijya̱nvavyasidye, chi̱? Ramuni̱tiy rirya̱dityanu jiryetyevarya jiryecyarayada.
19 Baise ayu Beelzebul ana fairamaim demon ana nununih na’at, bo kwa a bai’ufununayah fair yait itih demon tinununih? Imih kwa taiyuw a bai’ufununayah iti kwa’o isan hinabi’obaiyi kwa a tur i men turobe!
20 Ray ji̱ta raryi jatya Ju̱denu jana̱ta riy bayantuveda, riti̱ma̱ Ju̱denu nusu̱yada variy jiryimu.
20 Baise ayu God ana fairamaim demon ana nunih hinatitit na’at, nati ebi’obaiyi God ana aiwob i natitaka.
21 Su̱nu̱tyanumatiy vanu̱ryara jivyichajo, jiryatiy jvatya̱ti̱ daryaju̱ni̱, ne ti̱ jvaay varirya sabarya mitya, rama̱cho̱ samirya ti̱ta̱ju̱ variy.
21 Orot fairin aurin ahay waf karam ma ana bar ekakaif, ana sawar etei boro natafafar hina’in.
22 Sasiijetyanumatiy jiryatiy vanu̱ryava̱ju̱ni̱, saryi vuunu ji̱ta variñi̱, saryi so̱vay simusirya yivatya̱, ranijyu̱tiy sani vanu̱y, saryi sa̱ñuve varirya vanu̱rya barya so̱vachara jichiityari̱vamyu.
22 Baise orot fairin anababatun nati orot boro nawasfufur narun ana ahay ana waf tafahimaim ema’am boro niteten nan ana ofonah nafaramih bairi hinabow.
23 Mi̱ni̱tyimyu̱ ne vichasara risa̱ jvaañu, savichasara ji̱ta rayaro̱ju̱; daryadantyi mi̱nintyimyu̱ ne jmu̱tyaru̱rye, jiryatiy rañi ju̱tye̱ryaniryu̱ryi nijya̱nvay, su̱resara variryi.”
23 Orot yait ayu ananamaim men enan, i ayu isou ebiwosai, naatu orot yait men ibaisu airi sabuw abita’ay, i was geyayan.
24 “Sasipyatedanumatiy bayantu jamirya vichara sivasiy vanu, savu̱taya̱numaya̱ vassatova variy, sava̱tana̱ya̱ rana̱cho̱ samityo yajiju̱, jasityi sani nta ya̱jiituy. Netimyu̱ ne sasaryedara, sajachipiya̱ ji̱ta variy: Ra̱ta̱ryava̱ ri̱bivaju̱ day.
24 Demon kakafin orot biyanamaim titit ana veya i efan gewasin ta imaim ma baiyarir isan nuwet in, baise nuwet inan efan men ta tita’ur, naatu eo, “Ayu i boro ana matabir maiye au bar abihamiy ana’itin.”
25 Sasaryenuvi̱ ji̱ta ntani̱ vanu, nu̱tyu roriy nunichara, mitya roriy, samiy jdutyasara ti̱ta̱ju̱ra.
25 Basit matabir maiye na ana bar titit, hirereb hina yabuna inu’in itin.
26 Saya ji̱ta variy, sapu̱chiy yisa̱ju̱ riy danu̱ju̱ñijyate bayantu rapu̱ryamiy, jiryatiy jaryi jamirya vichavavya̱ju̱ simusiryi. Rije ji̱ta jivyicha̱daju̱ jasiy siva. Sa̱ma̱cho̱ ji̱ta vanu variy jaryi jamiryanu, ta̱riy jivyicha̱da jiyadaju̱.”
26 Naatu tit in demon kakafih anababatun etei seven nawiyih bairi hina nati’imaim hisusuw hima. Yomaninamaim orot ana itinin botabir kakafin anababatun matar men marasika ma’am na’atube.”
27 Jadchiy ji̱ta Jesús niquejadasa̱ra̱ju̱, nanuniquejasubeda tanu̱qui vaturu̱y nijya̱nvajyuu cabyimusiy, nani̱teda variy siva Jesús: “Jchana̱tyasanu̱y ji̱ta nada, jiryatiy nanurupachodate jivyimusitye ji, nanurupatyadedate jí̱tya̱ varintyi ji.”
27 Jesu iti na’atube bat binan sabuw hai tur eo’owen auman, babin ta sabuw wanawanahimaim ma’am, Jesu isan eo, “Babin yait taub o ya’i bitoman i ebiyasisir.”
28 Su̱mutya̱jada ji̱ta Jesús variñada: “Jchana̱tyasavavya̱ju̱ ji̱ta riy, rityi tuva̱chusara ramu Ju̱denu niquejada.”
28 Baise Jesu eo, “Sabuw iyab God ana tur hinowar tibi’ufunun i turobe anababatun tibiyasisir.”
29 Riñe̱yaru̱yadanumatiy nijya̱nvay variñi̱ Jesús, sajo̱ta̱da ji̱ta niquejada variy: “Diye vichavay ji̱ta jamirya vichavadye. Rivya̱tasara ji̱ta rana̱cho̱ mityamusiy dityadoda. Ne rirya̱diy ji̱ta riva mityamusiy dityadoda, vinu rá jiryatiy sabayada Ju̱denu Jonásibenchiy tu̱chodara.
29 Sabuw moumurih maiyow hiru’ay Jesu hi’ar bebera’uh, naatu Jesu iuwih eo, “Boun ana veya’amaim sabuw hai yawas etei i eaf, ina’inan matar itah isan tefefefeyan, baise ina’inan ta boro men anitih, ina’inan ta’imon i Jonah isan mamatar i hiso’obaka.
30 Tapi Jonásibetya rañi̱cha̱da vatanu̱ni̱ rijyu̱ Ñíñivye ja̱nvabe, daryaday sa̱cha Nijya̱mi̱denu diye vichavajyu̱ntiy.
30 Anayabin Jonah biyanamaim ina’inan mamatar i Nineveh sabuw isah. Imih Orot Natun i sabuw iti boun tema’am hai i’inanen.
31 Nana̱nubesiy ji̱ta ranro nutyityu̱toda bayanu tamitya rundamu, nana̱tidye tu̱chuta variryi diye vichavay, jiryatiy naditi̱jada mucadi su̱tyeryamusiy, nana̱tidye tuva̱chura Sadumú̱bay datya̱da. Dañuma sani̱cha ti̱qui vanu jiyu, jaryi datyarava̱ju̱ Sadumú̱bamyusiy, dantyamu̱y ne rityuva̱churu̱y diye nijya̱nvay ramusiy simu day.
31 Baibatebat ana veya tafaram Sheba hai aiwob babin boro namisir. Sabuw iti boun tema’ama boro tur fokarin maiyow na’uwih, anayabin ef yok na’in tafaram yomaninaka aiwob orot Solomon ana binan gewasin nowaramih natit, baise a tur ao’owen, sawar ta iti boun kwa’i’itin i Solomon natabir.
32 Ñíñivye ja̱nvay bayanumiy ji̱ta ra̱nubesumiy tamitya rundamu, rirya̱tidye tu̱chuta riy diye vichavay, tapi rivyitya paru̱yada variy riva ta̱riy jivyicha̱da, rityuva̱chodanumatirya Jonásibe niquejada Ju̱denunchiy. Dañuma sani̱cha ti̱qui vanu jaryi datyara simusiy Jonásibe, dantyamu̱y ne rityuva̱churu̱y diye nijya̱nvay variy simu day.”
32 Naatu a tur ao’owen maiye, Baibatebat ana veya Nineveh sabuw boro hinamisir kwa iti kwama’am boro tur fokarin maiyow hina’uwi, anayabin Jonah binan hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih etei hihamiyen dogor baikitabir hibai, naatu boun i a tur ao’owen, orot ta Jonah tafanamaim i natit iti wanawanamaim ema’am.
33 “Vu̱ryupañumatirya no̱no̱siiy, ne vu̱dyutya variy tajirya, dantyamu̱y ne vu̱myutanu tarata varirya. Vu̱bey ji̱ta rabajyonchayu, rirya̱tidye diy jañu̱vye jasiy riva rádá.
33 Orot men ta ramef ito’ab naatu bai run ibunimih, o noukwat wanawanan tarafutimih. Baise ana sisikofamaim sikof, saise sabuw hinanan ana marakawin hina’itin boro hinarun.
34 Vu̱ñi̱siy ji̱ta vu̱vyu̱ no̱no̱siiy; samichityirya vu̱ñi̱siy, jiryatiy vu̱jechipiya̱sara samirya jvaacharanijyu̱, ti̱ta̱ju̱ vu̱vyu̱ ji̱ta ra̱cha variy no̱no̱mu day; netimyu̱ raryi jnu̱y vu̱ñi̱siy samiryana̱cho̱, vu̱vyu̱ ji̱ta raryicha variy nupocudi.
34 Mata i biya ana hinow, mata gewasin biya etei boro marakawin. Baise mata kakafin biya etei boro nagugum.
35 Vuryi̱nu̱tyata̱ta vu̱y, rañuma vichasara nupocudi vu̱ño̱no̱.
35 Isan imih kwanakaifi gewas a marakaw biyamaim men kwaniwa’an nagugum.
36 Panujotiy vuryivara no̱no̱, ne nupocudide tara variy vuryiva, vurye̱cha variy vandamu ti̱ta̱ju̱, nu̱tyu rano̱no̱nu̱chara no̱no̱siiy daryá vu̱jyu̱.”
36 Biya tutufin etei namamarakaw na’at, biya turin boro men nagugum. Baise na biya wanawanan tutufin etei namarakaw, ramef ana marakaw tafamaim in ekukusisiyar na’atube.”
37 Saniquejada cabyimu Jesús, samusuyada ji̱ta ti̱qui Varyisévu jbyedaju̱ variñi̱. Sajayada ji̱ta Jesús jibyedaju̱, sata̱ñuvejada ji̱ta variy jmyijyomu.
37 Jesu iti tur eo in sasawar ufunamaim, Pharisee orot ta kok i boro Jesu hairi hitan ana baremaim bay hitaa. Imih Jesu ifefeyan hairi hina ana bar hitit naatu bay aa ana efanamaim mare.
38 Sati̱tta̱da ji̱ta Varyisévu variñi̱ Jesús, jiryatimyu̱ ne sasuuta̱dara jijyomutu jimyitya̱ju̱.
38 Baise Pharisee orot Jesu i’itin i men ofafar i’ufunun an souwibo na bay aa ana efanamaim mare, imih Pharisee orot ana kasiy ra’at.
39 Su̱teda ji̱ta Nutyityu̱ variñi̱: “Jirye Varyisévuveda ji̱ta rañi suutasara rarudivasiy jatusiidye, siidye jarye, jiryevyimu ji̱tara paradoda day, va̱cha vichasa̱da jarye.
39 Naatu Jesu iu, “Kwa Pharisee i a kerowas naatu a tew ufuhine kwa sasouwen, baise kwa dogor wanawanan i baribar kakafin naatu rougoy rabirabin.
40 ¡Si̱tenu datyi̱sa̱miy jirye! Ni̱ni̱ ji̱ta jiryatiy su̱ndejadara jiryatiy vuryivara, nu̱tyu ni̱ni̱day rañi ju̱dejadantirya jiryatiy vu̱vyimuntirya.
40 Kwabikoko’aw! God biya ufunane wowowab na’atube biya wanawanan auman wowowab men kwaso’ob?
41 Jirya̱ma̱ sa̱y ji̱ta samiy jiryevyimu jachipiya̱jadata riy jantyuyadavay, ti̱ta̱ju̱ ra̱cha samirya Ju̱denu diya variy jiryejyu̱.
41 Imih a kerowas naatu a tew wanawanah abisa’awat tema’am yababan wairafih kwanitih hinaa, saise kwa a sawar etei boro hinigewasin.
42 Jiii, ráni̱tte jiryejyu̱te, rá, Varyisévuveda. Jiryemyurichenu daryaju̱ Ju̱denu jiyaru̱ryaju̱ra nutasaratera, jiryatiy jiryejye̱vyechu jmyichara jaryedoju̱ra, dantyamu̱y ne jirya̱jachipityara vase vichasa̱da, dantyamu̱y ne jiryejeryuvu̱y dityadodara Ju̱denu va̱tasara. Jirya̱ma̱ jvaayasiy daryá, jiryatiy daraju̱y nu̱chara jiyura Ju̱denu va̱tasara, dantyamu̱y ne jirya̱paru̱y riva murichedoda Ju̱denu jiyaru̱rya, tapi daryatya ru̱tay saniquejada.
42 Yababan boro gagamin maiyow kwanab, kwa Pharisee sabuw! Anayabin kwa iti mint, rue, naatu adanafur afa God baitinin isan i men nuhi eburubur, mar etei ana mumusin God kwabitin, baise ma gewas naatu God ana yabow isan i nuhi eburubur, gewasin nati sawar i kwati’a’ait sawar afa auman kwatasinaf.
43 ¡Jiii, ta̱ju̱na̱te darya jiryejyu̱te day, ta̱ju̱, Varyisévuveda! Jiryeñi va̱tasara daryaju̱ rana̱cho̱ samirya ma̱sajoncha ma̱sa̱da ju̱tye̱ryanijyovimu, jiryi̱canuy jaryintyirya mu̱chuvedantiy jiryatiy rimyu̱chuvay nijya̱nvay samiy jidyetya̱data pudásamu jirye.
43 Yababan boro kwanab, kwa Pharisee sabuw! Anayabin kwa a kok gagamin i Kou’ay Bar wanawanah efan gewasih kwanabow kwanamare kwanama, naatu ahar hai efanamaim a kok gagamin i sabuw a merar hinay naatu hinakakaf.
44 Jiii, ta̱ju̱na̱te darya jiryejyu̱te day, ta̱ju̱, jiryatiy jiryevyicha daryaju̱ nu̱tyu bapyo puryerya, jiryatiy riryaniya̱ nijya̱nvay rancha jiñiya̱resiy.”
44 Yababan boro kwanab! Anayabin kwa i rah atamanih hai i’inanen en sabuw so’oba’e tafah hibat tereremor na’atube.”
45 Su̱mutya̱jada ji̱ta ti̱qui niquejada datyi̱ variñi̱ Jesús: “Nu̱jerye yavityiye̱ jirya niquejadata.”
45 Ofafar so’obayan orot ta Jesu ibatiy, “Bai’obaiyenayan iti tur i’o i aki auman irabi.”
46 Su̱teda ji̱ta Jesús variy siva: “¡Jiii, ta̱ jaryi niquejada datyavañi̱te jiryevyichasarate day, ta̱ju̱! Jiryetyiityataniy daryaju̱ nijya̱nvarya tiityasara, jiryedyetyadodata, jiryatimyu̱ ne vinu jiryejyomutu jana̱ta jiryejye̱tyo̱ru̱chara raniy, jiryatiy ne vinu jiryivaaryu̱rya daryatiy jiryeñi jvaatyaniryu̱y nijya̱nvarya.
46 Jesu iya’afut eo, “Kwa Ofafar Bai’obaiyenayah so’ob wairafi auman boro yababan kwanab. Anayabin bit gagamin na’in sabuw tuwabuh kwayara’ah hi’abar tun erarabih, naatu kwa i men kafa’imo uma ta baibais isan kwabitihimih.
47 ¡Acuu jiryedyeri̱dentya day! jiryatiy jiryeryoriicharara bapyo roriy rijechipityasa̱daju̱ Ju̱denuju̱ tu̱chuvabe, jiryatiy ru̱veda jiryemyunatyavaberyi.
47 Yababan boro kwanab! Anayabin dinab oro’orot kwa a’agir hirouw himomorob i hai rah kwama kwawowowab gaigiwas.
48 Ramuni̱ jiryedyi samirya riva jimyunatyavabe vichasa̱da, jiryatiy ru̱veda riy Ju̱denuju̱ tu̱chuvabe, jirye ji̱ta roriichara daryaju̱ra bapyo roriy rijechipityasa̱daju̱.
48 Imih kwa i taiyuw kwakukubuna, abisa a’agir hisisinaf a baibasit kwabitin, dinab oro’orot a’agir hirouw himorob naatu kwa i hai rah kwawowowab.
49 — ausente —
49 Anayabin iti isan, God ana so’obamaim eo ‘Ayu boro dinab oro’orot naatu kob abarayah aniyafarih, afa boro hina rouw hina morob, afa boro bai’akir kakafin hinab.’
50 — ausente —
50 Isan imih kwa sabuw iti boun kwama’am, God ana dinab oro’orot tafaram aneika hirouw himomorob ana baimakiy i boro kwa kwanab.
51 — ausente —
51 Abel ana rara’ika busuruf na Zechariah ana rara’amaim tit. Zechariah i Tafaror Baremaim iti sibor ana gem naatu Regah ana Bar Kakafiyin hairi hai founamaim hi’asabun morob. Imih anababatun a tur ao’owen kwa iti boun kwama’am iti sabuw hai baimakiy boro kwa kwanab.
52 Jiii, ráni̱tte jiryejyu̱te rá, niquejada datyavay, jiryatiy jiryecho̱vamya̱ra yevyi nta, ratatiy riryi datya nijya̱nvarya Ju̱denu niquejada. Ne jiryejeryu̱yada nta ramu Ju̱denu niquejada day, daryaday jiryi̱bayada tavayjisintyirya ramu jayadantiy.”
52 Kwa Ofafar Bai’obaiyenayah so’ob wairafi. Yababan boro kwanab. Anayabin etawan botawiyin run so’ob bain ana tufatan i kwa kwabobotan, naatu kwa iti bar i men kwakokok boro kwarun so’ob kwanab, baise sabuw afa run so’ob bainamih tisisinaftobon kwa i hai ef kwahirihir.”
53 — ausente —
53 Jesu efan nati bihamiy ana veya’amaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee yah so’ar hiu kwanikwaniy naatu baibatebat moumurih na’in hibow hitit hibabatiy,
54 — ausente —
54 naatu hikubibiruw na’atube abisa tao kakaf na’at saise ubar hititin hitafatum isan.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.