Atos 9
Ju̱denu jto̱ nijya̱nvamyu (YADNT) vs NAA
1 — ausente —
1 Saulo, respirando ainda ameaças e morte contra os discípulos do Senhor, dirigiu-se ao sumo sacerdote
2 — ausente —
2 e lhe pediu cartas para as sinagogas de Damasco, a fim de que, caso achasse alguns que eram do Caminho, tanto homens como mulheres, os levasse presos para Jerusalém.
3 Sarupiyadamu Sávurubay, satuudiyadanumatirya Damáscu, mityamusiñi̱day radanu̱yada nu̱tyu no̱no̱ jarichuvimusiy siva.
3 Enquanto seguia pelo caminho, ao aproximar-se de Damasco, subitamente uma luz do céu brilhou ao seu redor.
4 Sara̱yada varicha̱ra̱ju̱ mucadincha, satuva̱choda varirya niquejada jiñijyu̱: “¡Sávuru, Sávuru! ¿Ta̱raju̱ra yarupanta̱numucha ray?”
4 Ele caiu por terra e ouviu uma voz que lhe dizia:
5 Saniquejada ji̱ta Sávurubay variy: “¿Chi̱ra jiñi̱cha, Nutyityu̱, chi̱?” Su̱mutya̱jada ji̱tani̱: “Nu̱tyu rañi rañi̱cha Jesús, jiryatiy yarupantanu̱rye.
5 Ele perguntou: — Senhor, quem é você? E a resposta foi:
6 Ya̱nubesumiy ya̱tidye jay variy vicha̱da cabyimuju̱, jasiñi̱ ra̱jtatyaniy yivara ratiy ya̱jvaay.”
6 Mas levante-se e entre na cidade, onde lhe dirão o que você deve fazer.
7 Rityi rupiñu̱yada sisa̱ Sávurubay, rindasa̱da variy niquejada yintedamu, jiryatiy rityuva̱choda daryaju̱ra saniquejada, ne ridyiyada daryaju̱ siva niquejada ja̱mi̱.
7 Os homens que viajavam com Saulo pararam emudecidos, ouvindo a voz, mas não vendo ninguém.
8 Sanubesubeda ji̱ta Sávurubay variy mucadinchasiy, sani jnu̱ya̱jada variy yiro̱, ne sadiy ti̱va. Rimyutacheda variy jadchiñi̱, Damáscumuju̱.
8 Então Saulo se levantou do chão e, abrindo os olhos, nada podia ver. E, guiando-o pela mão, levaram-no para Damasco.
9 Jasiy savicha̱da mumurundamicha̱ra̱ju̱, ne su̱nu̱yada tara, ne si̱byeda tara variy, dantyamu̱y ne sa̱toda tara, mitya.
9 Esteve três dias sem ver, durante os quais nada comeu, nem bebeu.
10 Jasiy ji̱ta savicha̱da Jesúsjsa̱ datyi̱, Ananíyasiy jtyati̱bay. Su̱nu̱yadamu su̱teda Nutyityu̱ yiva: “¡Ananíyasiy!” Su̱mutya̱jada ji̱ta Ananíyasibe variñi̱: “¡Jiyu day rañi̱cha, Nutyityu̱!”
10 Havia em Damasco um discípulo chamado Ananias. O Senhor lhe apareceu numa visão e disse: Ao que ele respondeu: — Eis-me aqui, Senhor!
11 — ausente —
11 Então o Senhor lhe disse:
12 — ausente —
12 e, numa visão, viu entrar um homem, chamado Ananias, e impor-lhe as mãos, para que recuperasse a vista.
13 Su̱mutya̱jada ji̱ta Ananíyasibe variñi̱ Ju̱denu: “Ratyuva̱chusarara riñiquejada rajuura, Nutyityu̱. Ru̱tay: Jaryi rajuura savichaniy Sávuru riy Ju̱denu siityari̱vay, Jerusarí̱mu vichavay.
13 Ananias, porém, respondeu: — Senhor, de muitos tenho ouvido a respeito desse homem, quanto mal tem feito aos teus santos em Jerusalém.
14 Caserdótevyeda nutyityu̱miy ji̱ta jpa̱ simura niquejadantiy, sa̱tidye ju̱rityaniy ti̱ta̱ju̱ riy jiryatiy rivya̱tara jantyutya̱da Yiva, jiryatiy riñatuy Yityata Ji.”
14 E aqui em Damasco ele tem autorização dos principais sacerdotes para prender todos os que invocam o teu nome.
15 Su̱teda ji̱ta Ju̱denu variy sivantiy: “Ye̱jiya. Tapi rajeryetani̱ jiñu vanu, ni̱tiy ra̱jti̱tara ri̱tya nijya̱mi̱juumuju̱, nutyityu̱mimyuju̱ jarye, Irayénu dadyeñumuju̱ risa̱ju̱.
15 Mas o Senhor disse a Ananias:
16 Radye ra̱dityanu rimusidyeñi̱, nu̱tyura sa̱cha riva, jiryatiy sa̱siityari̱ daryaju̱ ray.”
16 Pois eu mesmo vou mostrar a ele quanto deve sofrer pelo meu nome.
17 Saya̱da ji̱ta Ananíyasibe variy, sajayada ji̱ta rorivyimu, siriñuvejada variy sanumuto̱ncha, su̱teda ji̱ta variy siva: “Pi̱, Sávuru. Su̱pa̱ma̱ Nutyityu̱ ray, nu̱tyu ni̱day Jesús jiñi dichiy nú̱ta̱santiy, jiryatiy yitasiy rumusiy. Ramuni̱ su̱pa̱ yimu ray, ya̱tidye jnu̱yasumiy varintyi, sa̱tidye mu̱chaniy Ju̱denu Jnutu variy yiva.”
17 Então Ananias foi e, entrando na casa, impôs as mãos sobre Saulo, dizendo: — Saulo, irmão, o Senhor Jesus, que apareceu a você no caminho para cá, me enviou para que você volte a ver e fique cheio do Espírito Santo.
18 Varicha̱ra̱ju̱ raju̱u̱yada tara sani̱simyusiy, nu̱tyu quiva̱ji, su̱nu̱yasubeda variy ru̱biva. Sanubeseda ji̱ta variy, si̱tyu̱yada ji̱ta varintyi.
18 Imediatamente caíram dos olhos de Saulo umas coisas parecidas com escamas, e ele voltou a ver. A seguir, levantou-se e foi batizado.
19 Si̱byedanumatiy tara, savanu̱tya̱da ji̱ta rivasiyu.
19 E, depois de comer, sentiu-se fortalecido. Saulo permaneceu alguns dias com os discípulos em Damasco.
20 Varicha̱ra̱ju̱ sadatyadoda Sávurubay ju̱tye̱ryanijyo vimura Ju̱denu niquejada Jesúsnijyu̱: “Ni̱ni̱ sani̱cha Ju̱denu denu.”
20 E logo, nas sinagogas, proclamava Jesus, afirmando que ele é o Filho de Deus.
21 Mityanuma ru̱nu̱cha̱deda sana̱cho̱: “¿Neviy ni̱daay jiryatiy sayasantanu̱chiy Jerusarí̱mu riy, jiryatiy rivya̱tara jantyutya̱da Jesús jtyamu siva Ju̱denu? ¿Ne viy ni̱daay jiryatiy sava̱tanumaya̱ riñe̱cho̱, sa̱tidye jtu puchusavay caserdótevyeda nutyityu̱mimyuju̱ riy?”
21 Todos os que ouviam Saulo estavam atônitos e diziam: — Não é este o que exterminava em Jerusalém os que invocam o nome de Jesus e veio para cá precisamente para prender e levá-los aos principais sacerdotes?
22 Sávurubay ji̱ta jasa̱chodara jidyetyadoda, ratani̱ sadatyi̱sadeda riy Judíyuveda, jiryatiy Damáscumu vichavaryi, sani datyadoda daryaju̱ Jesúsnchiy riy: “Ni̱ni̱ sani̱cha Ju̱denu jaryeti̱.”
22 Saulo, porém, mais e mais se fortalecia e confundia os judeus que moravam em Damasco, demonstrando que Jesus é o Cristo.
23 — ausente —
23 Decorridos muitos dias, os judeus resolveram matar Saulo,
24 — ausente —
24 mas ele ficou sabendo do plano deles. Dia e noite guardavam também os portões da cidade, para o matar.
25 Ripyu̱cheda ji̱ta Jesúsmu tuva̱chuvay variñi̱, ru̱musadeda variy puryesara rudivasiy jtyuvimuni̱.
25 Mas os discípulos de Saulo tomaram-no de noite e, colocando-o num cesto, desceram-no pela muralha.
26 Jadchiy ji̱ta saya̱da Sávurubay Jerusarí̱muju̱, jasiy sani̱charu̱yada ruusa̱ju̱ Jesúsmu tuva̱chuvay. Ne jaryi nta rivya̱taru̱yada yisa̱ju̱ni̱, ne ru̱taryu̱yada nta si̱tenu Jesúsmu tuva̱chu̱ dañi̱.
26 Quando chegou a Jerusalém, Saulo procurou juntar-se aos discípulos de Jesus. Porém todos tinham medo dele, não acreditando que ele fosse discípulo.
27 Sireda ji̱ta Bernabébay jadchiñi̱, sa̱ra̱cheda ji̱ta nusu̱chavamyuju̱ variy jadchiñi̱. Jasiy ji̱ta satu̱choda Bernabébay variy ruuva: “Nú̱ta̱sa sadiy siva Jesús, jasityi sanique variy siva. Damáscumu ji̱ta sadatyadodara Ju̱denu niquejada jichuvu̱yasa̱damu, Jesús jtyamu.”
27 Mas Barnabé, tomando-o consigo, levou-o aos apóstolos. Contou-lhes como Saulo tinha visto o Senhor no caminho, e que o Senhor tinha falado com ele. Também contou como, em Damasco, Saulo tinha pregado ousadamente em nome de Jesus.
28 Jadchiy ji̱ta savicha̱da ti̱ta̱ju̱ variy ruusa̱, Jerusarí̱mu. Jasiy sadatyanunu̱yadara Ju̱denu niquejada jichuvu̱yasa̱damu, Jesús jtyamu.
28 E Saulo ficou com eles em Jerusalém, entrando e saindo, pregando ousadamente em nome do Senhor.
29 Satu̱chunu̱yada Sávurubay variy, saniquettanu̱yada riy Judíyuveda jiryatiy Cryécu niquejada niquevaryi. Riñi va̱ta̱da variy sana̱cho̱ day, ru̱vedaju̱.
29 Falava e discutia com os helenistas, mas eles procuravam matá-lo.
30 Ridyetya̱danumatiy sataryi̱veda, rirya̱ra̱cheda ji̱ta variy jadchiñi̱, Sesaréyamuju̱; jadchiy ji̱ta ru̱pa̱jada Társumuju̱ntiñi̱.
30 Quando isto chegou ao conhecimento dos irmãos, levaram Saulo até Cesareia e dali o enviaram para Tarso.
31 Jesúsmu tuva̱chuvay ma̱cho̱jada variy samirya ti̱ta̱ju̱ mucadiva, Judéya mucadiva, Cadidéya mucadiva, Samáriya mucadivaju̱ jarye ti̱ta̱ju̱. Rivyanu̱tya̱da variyu, rivyichanu̱yada variy jasiy, richuvu̱ñu̱yada variñi̱ Jesús. Ju̱denu Jnutu jchana̱tyaniryu̱yada riy, ramutiy rirya̱sa̱yada variy.
31 Assim, a igreja tinha paz por toda a Judeia, Galileia e Samaria, edificando-se e caminhando no temor do Senhor; e, no consolo do Espírito Santo, crescia em número.
32 Sayanumaya̱jada Pyítrubay ti̱ta̱ju̱ vicha̱diva, su̱musa̱da ji̱ta variy jadchintyi, jiryatiy Ju̱denu siityari̱vay vichanu̱yada Dída jtyatara vicha̱damu.
32 Passando Pedro por toda parte, foi também visitar os santos que moravam em Lida.
33 Jasiñi̱ sasaryeñuvejadani̱ ti̱qui vanu, Enéyasiy jtyati̱bay. Mumuri̱nijyate vaata sa̱ra̱ju̱ satiryo̱jaya̱jada rancha jityiryo̱jo, jiryatiy ju̱richi̱ni̱ daryaju̱ni̱.
33 Encontrou ali certo homem, chamado Eneias, que havia oito anos jazia de cama, pois era paralítico.
34 Su̱teda ji̱ta Pyítrubay variy jasiy siva: “¡Enéyasiy! ¡Sami̱saniy Jesucrístu ji! ¡Ya̱nubesumiy, ya̱numa jdutyara jime̱ya!” Varicha̱ra̱ju̱ sanubeseda.
34 Pedro lhe disse: — Eneias, Jesus Cristo cura você! Levante-se e arrume a sua cama. Ele imediatamente se levantou.
35 Ridyiyadanumatiy Dída ja̱nvay riva, Saró̱ ja̱nvay jarye, rirya̱numityeda ji̱ta variy simuju̱ Jesús.
35 Todos os habitantes de Lida e da região de Sarom viram Eneias e se converteram ao Senhor.
36 Jópemyu nanuvicha̱da tanu̱qui Jesúsmu tuva̱chunu̱y, ravicha̱da nani̱tya Tabíta, tara niquejadamu ji̱ta ru̱teda nada Dórcasiy, Janariy jtyatanu̱y variñada. Nanuvichaniñu̱yada riy nijya̱nvay samiy, nani̱mu̱tyanu̱yada riy jantyuyadavantyi.
36 Em Jope havia uma discípula chamada Tabita, nome este que, traduzido, é Dorcas. Ela era notável pelas boas obras e esmolas que fazia.
37 Variryundamu rivaayada jdiva̱jada nada, nanudiitya̱da varirya. Richuuta̱danumatirya nanubabyi, ribeyada ji̱ta na̱vay rorichivyimu varirya.
37 Aconteceu que, naqueles dias, ela adoeceu e veio a morrer. Depois de a lavarem, puseram o corpo num quarto do andar superior.
38 Riñumatiy datya̱da Jesúsmu tuva̱chuvay, ne jaryi ripya savicha̱da Pyítrubay ratarya vicha̱damu, Dídamu, ru̱pa̱jada ji̱ta danu̱ju̱y vanuju̱y sana̱cho̱, nanujiyasanta̱numucha̱da variy jasiñi̱: “Varenude ni̱day ya̱jniy nu̱dyimuju̱.”
38 Como Lida ficava perto de Jope, os discípulos, ouvindo que Pedro estava ali, enviaram-lhe dois homens com o seguinte pedido: — Não se demore em vir até nós.
39 Sanubeseda ji̱ta Pyítrubay variy, saya̱da variy nadisa̱. Sito̱jadanumatiy ruumu, rijechoda ji̱ta ravimu na̱varyorichiñi̱, riryadeda ji̱ta bacheno̱damiy variy su̱ro̱, jasiy ru̱na̱cha̱deda variy, ridyityadoda variy jichujajyuuni̱, ra̱rije jarye, jiryatiy nadivaañu̱yada Dórcasijyu̱be rijyu̱ra, jasityidye nani̱chanu̱yada variy ruusa̱.
39 Pedro se aprontou e foi com eles. Quando chegou lá, eles o levaram ao quarto do andar superior. Todas as viúvas o cercaram, chorando e mostrando-lhe túnicas e vestidos que Dorcas tinha feito enquanto estava com elas.
40 Sama̱dchoda ji̱ta Pyítrubay ti̱ta̱ju̱ bimuju̱ jadchiryi, sa̱dasidyoda ji̱ta variy jasiyu, satu̱choda sisa̱ Ju̱denu variy jasiy. Sa̱numityeda ji̱ta nanubabyi na̱cho̱ju̱, saniqueta̱da ji̱ta variy jasirya nanubabyi: “¡Tabíta, sa̱na̱nubesumiy!” Nanumutta̱subedara jiñi̱siy variy, nanudiyadanumatiy siva Pyítrubay, nanuma̱sa̱subeda variy.
40 Mas Pedro mandou que todos saíssem, ajoelhou-se e orou; depois, voltando-se para o corpo, disse: — Tabita, levante-se! Ela abriu os olhos e, vendo Pedro, sentou-se.
41 Sadityadoda ji̱ta Pyítrubay jijyomutu variñada, sanubesityadeda ji̱ta variñada. Sanatutyadeda ji̱ta variryi Ju̱denumu tuva̱chuvay, bacheno̱damiy jarye, sadityadoda diibyimusiy mi̱sanu̱y variryi.
41 Ele, dando-lhe a mão, ajudou-a a ficar em pé; e, chamando os santos, especialmente as viúvas, apresentou-a viva.
42 Ridyetya̱da ji̱ta Jópe ja̱nvay varirya, rityuva̱choda rajuu nijya̱nvay simu Jesús variy.
42 Isto se tornou conhecido em toda a cidade de Jope, e muitos creram no Senhor.
43 Ta̱ripyuju̱ sama̱cho̱jada Pyítrubay variy sarorimyu Siimyó̱ jtyati̱bay, jiryatiy savichanu̱yada vocajay tuyi̱.
43 Pedro ficou em Jope muitos dias, na casa de um curtidor chamado Simão.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.