Romanos 9
Niospa meka fena Jesucristoõnoa (YAANT) vs AAI
1 Ẽ Cristo fe rafexõ ẽ mato mẽstekõi yoi. Ẽ mato pãraima. Niospa Yõshi Shara ẽ mẽra naneano ẽfe shinãmã shinãkĩ chanĩma ẽ mato yoi.
1 Ayu i Keriso wabinamaim tur anababatun ao, men abifufuwenamih. Anayabin dogorou naniyan atatatam Anun Kakafiyin ebibasit ayu abisa ao.
2 Ẽ mato yoi iskafakĩ, ẽfe kaifo atirito Cristo Ifofaafoma. Nãskakẽ ẽfe shinã mẽra ẽ atoõnoax omiskõi kakaini. Ẽ ato shinãkõikĩ finamis afomãi efe yorafokẽ.
2 Ayu dogorou wanawanan yababan awan karatan, naatu baiyufarir isan abiwa’an men ekakaram.
3 Nãskakẽ ẽ shinãmis iskafakĩ: “Epa Niospa, ẽfe kaifo nã israelifo ẽ ato axopai fenoyamanõfo, mefe nipaxanõfo omiskõipakenakafo mẽra fonõfoma. Nãskaxõ Cristo makinoa ea potãfe ato potakima ẽ ato omiskõixonõ afo omiskõipakexanõfoma. Nã ẽ fichipai ẽfe kaifo judeofo Cristo fe ĩpaxanõfo,” ixõ ẽ shinãmis.
3 Anayabin ayu au sabuw, biyau finimu turin naatu au rara anababatun, i wabihimaim mi’itube God tao rarafu. Naatu Keriso’one hita’afuru’umu atatit nabin,
4 Nõ judeofo, Jacobo ãfe fenafo. Epa Niospa noko ifini ãfe fakefo nõ inõ. Nãa Nios sharafinakõixõ nõko kaifo israelifo ato õimapaoni. “Ẽ mato afara sharafaxõikai. Cristo nã oxiai judeokõi ixii. Aõxõ ẽ mato sharafaxõikai,” ixõ Niospa yoini. Nãskara Moisés Niospa meka yoikĩ israelifo ato kirika kenexoni nikanõfo. Nãskaxõ ato tãpimani afeskaxõ Nios kĩfitirofomãki ichanãxõ. Nãskata afara sharakõi ato axoxiai keskara ato yoiyoni.
4 saise Israel sabuw yawas hitab, God natunatunamih hitamatar: ana marakaw, ana obaibasit, ana obaiyunen tur hitab, kwafiren anababatun, naatu ana omatanen isah tirerereb.
5 Judeofãfe xinifãfe Epa Nios Ifofasharapaonifo. Cristori judeo fake kãini, Niospa Fakekõifiax. Nãskax arifi nõko xinifãfe ãto fena. Nãfi yorafãfe ãto Ifokĩ, nãatomãi keyokõi ato ĩkikẽ. Nãskakẽ, “Nios fãsi finasharakõia,” nõ fapaxanõ. Askapainõ.
5 Nati sabuw hai a’agir kwafe’en i Hebrew big ana kik owe’owen, imaim gin tanay boro tanan Keriso ana tufuw ana’an tanatit. God akisinamo sawar etei ana bonawiyenayan tanabora’ara’ah wanatowan wanatowan. Amen.
6 Epa Niospa noko yoisharayoni keskara judeofo atirito chanĩmara fayamafiaifono ãfe meka chanĩmakõi. Afe yorafo yoiyoni keskara axii. “Nã judeofo Israelifãfe ãto fenafo ẽ katoa efe yora inõfo,” ixõ Niospa yoini. Askafafiano atirito Nios chanĩmara famisfoma. Nãskakẽ afe yorakõi keskara Niospa ato õima.
6 Baise God ana omatanen i men ta baifuwenamih, mar etei i yabih temamatar. Iti ao anayabin Israel sabuw etei hai tufuw ana’an i Israelane hitufuw, baise etei’imak boro men hinan Israel sabuw hinamataramih.
7 Nãskarifiakakĩ Abraham apaoni keska fakĩ ãfe fena atirifãfe Nios chanĩmara famisfoma. Afokai Niospa yorakõifoma. Akka Niospa Abraham yoini iskafakĩ: “Mĩ fakekõichi Isaaca ãfe fakefo mĩ fenakõifo ixii, mĩ fake fetsafãfe ãto fakefori mĩ fenakõifo ixiima,” ixõ yoini.
7 Na’atube Abraham ana rara’ane hitutufuw men etei Abraham natunatunamih. Bukamaim God iti na’atube eo hikirum inu’in kwaso’ob. “O natu Isaac ana rara’ane iti omatanen abit boro i hinab.”
8 Nãskano nõ tãpitiro Abraham ãfe fenafo atiri ãfe fakekõifo Niospa ato õima. Akka Niospa Abraham yoiyoni ãfe ãfinĩ Sara fake fixiai. “Nã fakefi mĩ fakekõi ixii. Mĩ fakẽ ãfe fakefori mĩ fenakõifo ixii,” fani. Nã yoini keskara Abraham Nios chanĩmara fani. Nã Abraham Nios chanĩmara fai keskafakĩri Nios chanĩmara faifono nãfofi Niospa fakekõifoki.
8 Tur iti na’atube ana kubuna kwananowar, God natunatun i men Abraham ana rara’amaim hitutufuw akisih ebowabowamih. Baise sabuw iyab omatanenane hitutufuw God natunatun i nati sabuw.
9 Abraham ãfe ãfinĩ Sara fake naneamatai Epa Niospa yoiyoni iskafakĩ: “Xinia fẽtsa ẽ anã mikiki nokoxii. Nãskano mĩ ãfi Sara fake kãixii feronãfake,” ixõ Niospa Abraham yoini.
9 Anayabin God Abraham iti na’atube eomatan, Veya ayai’iya’imaim boro ana matabir naatu Sarah boro nataub kek orot nayai.
10 Nãskata Sara ãfe fake kãini. Nãskaxõ aneni, Isaaca fakĩ. Nãskakẽ nã Isaaca nõko xini. Isaaca naetapaxõ Rebeca fini ãfe ãfi inõ. Rebeca fake rafe naneni. Nã fake rafeta ãto apakõi Isaaca ipaoni.
10 Men nati akisin baise kwana’itin, Rebecca auman toub kek kikif ya, tamah ta’imon ata’agir Isaac.
11 — ausente —
11 Anakubuna gewas kwananowar, kek kikif wanawanahimaim kek ta bai ana kok abisa yayakitifuw isan, naatu Rebecca iu, “Kek ain boro tain isan nabow.” Kek i men hitufuw,
12 — ausente —
12 naatu men sawar ta gewasin o kakafin hisinafumih, baise i ana yayakitifuwen tafanamaim bat ta rubin. Men i hai bowabowamaim ta rubinimih, en.
13 Nãskara Niospa meka yõra kirikaki keneni iskafakĩ: “Ẽ Jacobo ifipai efe yora inõ. Esaú ẽ fichipaima,” fani.
13 Bukamaim hikirum inu’in kwaso’ob, “Jacob i ayu abiyabuw, baise Esau i ayu abifa’ifai.”
14 Nãskakẽ ¿iskara nõ yoitiromẽ, “Niospa mã fake fisti katoa kãiyoafomano, afaa chakafayoafomano fisti mã katoa akka fetsa katoama õixoma. Nãskakẽ Niospa shinãsharaima,” ixõ nõ shinãtiromẽ? Maa, anori nõ shinãtiroma. Akka Niospa tãpisharakõia. Nã apaiyai keskara fatiro. Nã fichipaiyai katotiro.
14 God isan boro mi’itube tanao? I bowabow kakafin orot? Aiyabin anababatun!
15 Niospa Moisés yoini iskafakĩ: “Nã ẽ axopaiyai ẽ axosharaikai. Nãskarifiakĩ nã ẽ noipaiyai ẽ noisharaikai,” ixõ Niospa yoini.
15 Anayabin Moses isan eo, “Ayu orot babin yait ta anarurubin i boro anakabibir.”
16 Askatari nõ Nios nikasharatama nõakõi nõ afe yora isharapaiyaito askara noko axõima. Askatamaroko Niospa noko noikĩ noko ifitiro afe yora nõ inõ, nãatomãi noko õiti tãpikaxõ. Nãskaxõ noko noikĩ nã apaiyai keskara shara axõi.
16 Isan imih sawar etei i men it sabuw takokok o tabowabowamaim emamatar, baise sabuw iyab God ana kokomaim ekakabibirih.
17 Moisés kirika keneni iskafakĩ: “Epa Niospa Egipto anoa ãto xanĩfo yoini iskafakĩ: ‘Ẽ mia xanĩfo imapaikĩ ẽ mia xanĩfo imani mĩoxõ nã maitio ikafãfe tãpinõfo ẽ afama mĩshti faito. Akka mĩ afara chakafaito ẽ mia potai mĩ anã xanĩfo inõma. Ẽ mia askafaito õikakĩ eõnoa ato yoitirofo nã maitio ikafãfe: “Nios tsoa keskarama ãfe shinãõxõ mã Faraón pota,” ixõ eõnoa yoitirofo,’ ixõ Niospa Faraón yoini.”
17 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum inu’in, Moses Egypt hai aiwob orot isan eo, “Anayabin iti isan ayu abora’ahi efan yatetoro’ot ayara’ahi. Saise ayu au fair wanawanamaim anayai nabow naatu ayu wabu nara’at tafaram tutufin etei hinanowar.”
18 Akka shinãkapo. Nã Niospa ato noipaiyai ato noikĩ axosharatiro. Nãskarifiakĩ fẽtsa afara chakafakĩ xateamano Niospa ãfe õiti nikayospakõi imatiro afaa shinãpaiyamai keskara imatiro.
18 Isan imih, God ebiyasisir sabuw iyab baibais tekokok boro nibaisih, baise sabuw iyab dogoroh efofokar boro niwa’an hinafokar.
19 Nãskakẽ fẽtsa shinãtiro iskafakĩ: “¿Afeskakĩ Niospa noko yoitiromẽ afara chakafamisfora fakĩ? Akka nãato noko amai nã apaiyai keskarafakĩ. Nãskakẽ noko omiskõimatiroma nõ nikayospaito,” ixõ fẽtsa yoitiro.
19 Kwa orot ta ayu isau boro iti na’atube inao, “Aisimamih God aki ebi’ubari? Yait boro ana kok nakwahir?”
20 Askafayamafe. ¿Afeskakĩ mĩ Epa Nios kemapaimẽ? Mĩfi yoraki. Aafi Nioski nã apaiyai keskara atiro. Akka a Niospa onifatokai yoikĩ iskafatiroma: “¿Afeskafakĩ mĩ ea iskara onifaamẽ?” ixõ yoitiroma.
20 O i yait, orot maiyow aisim God awan kuyayafutifut? Noukwat men karam boro ana bu’urayan isan nao, ‘Aisim iti na’atube ibu’uru?’
21 Kẽromã kesho rafe faxõ nã apaiyai keskara fatiro. Kesho fetsa mẽra afara shara nanetiro, fetsa mẽrari afara chaka nanetiro. Akka na kẽsho iskafatiroma: “¿Afeskakĩ mĩ ea iskara faamẽ?” ixõ yoitiroma.
21 Orot noukwat bu’irayan i akisin ana kokomaim me ta’imonamaim noukwat boro rou’ab nabu’ir, ta hiyuw ana noukwat, ta veya maiyow baitab isan ana noukwat.
22 Nãskarifiakĩ Epa Niospa keyokõi yorafo onifafiaxõ atiri ato potatiro ãfe meka nikakaspaifãfe. Fenãmãshta ato yoiyofiaito nikayospamisfo. Nãskakẽ anã teneima, mã atoki õitifishkikĩ ato omiskõimaxii. Nãskaxõ yorafo ato õimapai ato potakĩ omiskõinõfo chaka fisti shinãifãfe.
22 God ana yaso’ar i kok kwanekwan boro sabuw ti’obaiyih. Iyab hisisinaf kakaf isan tagurusih, saise ana fair imaim hita’itin, baise nati efanin i yatenub wainab bairi hima.
23 Akka nõfi ato keskarama. Noko Niospa noikĩ noko tãpimamis. Nãskatari noko itipinĩsharafamai inimakõikai nõ nai mẽra shara afe ĩpaxanõ. Noko askafamakĩ yorafo õimani nã noiaifo Niospa ato noikõia.
23 Iti na’atube sinaf, saise i ana marakaw bonamanamarin ti’obaiyit tata’itin naatu ana sabuw iyab kabibirih bairi ana marakaw faram isan rurubinih auman tataso’ob.
24 Noko judeofo fisti Niospa katonima nõ afe ĩpaxanõ. Akka judeofomafori ato katoni.
24 Anayabin it sabuw i God ea’afit, men Jew sabuw akisih, baise Ufun Sabuw auman ea’afih.
25 Nãnori Oseas Niospa meka yoikĩ kirikaki keneni iskafakĩ:
25 God ana tur iti na’atube eo Hosea ana Bukamaim kirum.
26 Askata anã keneni iskafakĩ:
26 Nati efamaim God eo, “Kwa i men ayu au sabuw.” Baise i boro nao, “Kwa i God ma’ama wanatowanin natunatun.”
27 Isaías israelifoõnoa yoini iskafakĩ: “Na Israel ãfe fenafo ichapakõifo ixii oa makex mĩshtifo nõ tanãtiroma tiikõi. Nãskarifiai judeofo ichapakõi kaixikani. Askafikaxõ fisti rasichi Nios Ifofaxikani Nios fe ipaxakakĩ.
27 Isaiah Israel sabuw isah tur rererebamaim eo, “Kwa Israel sabuw i tor ana dones na’atube, God boro matan ta’amo niyawasih.
28 Nãskaxõ nã yoiyoni keskara nã maitio ikafãfe nã chanĩmara faafoma. Nõko Ifãfe ato omiskõimaxii anã ato manayoima ãto chaka potayonõfo,” ixõ Isaías yoini.
28 Anayabin, Regah i saise’ewat esisinaf sabuw tafaramamaim tema’am etei boro marta’imon baimakiy nitih nasawar.”
29 Isaías yoiyoni keskara nãskakõi. Nãskata anã yoini iskafakĩ:
29 Marasika iti tur Isaiah eo, “Regah Fairin men agir hai durun ta ebihamiy i, it boro tatan bar merar Sodom naatu Gomorah hairi bi’afiyih na’atube ti’afiyit.”
30 Nãskakẽ ẽ mato yoi. Nã judeofomafãfe shinãyonifoma iskafakakĩ: “Nõko chaka nõ soapai,” ixõ shinãyonifoma. Akka iskaratĩa Cristo chanĩmara faifãfe Epa Niospa mã ato chaka soaxona afaa chakafamisma keskara ato õixiki.
30 Tur yomanin boro iti na’atube tanao, Ufun Sabuw i men ofafar hinuwih hibai imaim God hai ef mutufurin rouw eorerebamih, baise abisa Keriso isah sisinaf hitumatum imih God hai ef mutufurin rouw eorereb.”
31 Akka ẽfe kaifo israelifãfe Epa Niospa Moisés yoini keskara ifo sharafapainifo. Nãskaxõ shinãnifo iskafakakĩ: “A Moisés keneni nõ ifofasharaito Niospa noko shara õitiro,” ixõ shinãfiaifono Moisés kenenioxõ Niospa ato chaka soaxotiroma ato shara õixiki.
31 Baise Israel sabuw ofafar hinuwih hinotanot hai ef i mutufor hirouw hio, baise en, anayabin i ofafar eo’omaim hisisinaf.
32 ¿Afeskakĩ Niospa ato shara õimamẽ? Ẽ mato yoinõ. Afãfekairoko Jesucristo chanĩmara faifono ato chaka soaxopanã. Askatamaroko Moisés ato yoini keskaraõnoax isharapaikĩ ãto chaka soapaikani Niospa ato shara õinõ. Akka Moisés yoinioxõ Niospa ato chaka soaxotiroma. Ẽ mato afara fetsa anã yoinõ. Tokiri fai nẽxpakĩa rakano finõpai akiki nõ otisikainãi nõ paketiro. Nãskarifiakĩ Jesús finõpaiyaifãfe chanĩmara fakanima afe nĩpãxakakĩma. Akka nã yorafo oa nõ tokiriki otisikai paketiro keskarafo. Nãskakĩ Jesús finõpaikakĩ shinãchakatirofo. Akka tsõa Jesús finõtiroma.
32 Ana’an aisim? Ana’an i men baitumatumamaim hibat, baise abisa i hisisinafumaim hibat. Imih a rousukusukunen ana kabayamaim ah rusukun hire.
33 Nãnori Isaías Niospa meka yoikĩ kirika keneyoni iskafakĩ:
33 Bukamaim hikikirum na’atube,
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.