Romanos 11
Niospa meka fena Jesucristoõnoa (YAANT) vs AAI
1 Mã iskafakĩ shinãiraka: “Epa Niospa afe yorafo israelifo mã pota,” ixõ mã shinãiraka. Mã askaito ẽ mato kematiro iskafakĩ: “Maa, ato keyokõi potama. Nãskaxõ eari potama ẽri israeli. Akka Abraham fe Benjamín ẽfe xini. Nãskax ẽ israelikẽ ea Niospa potama,” ixõ ẽ mato kematiro.
1 Ayu kwa abibatiyi: Kwanotanot Israel sabuw God kwahirih? Aiyabin! Ayu i Israel orot, Abraham ana rara’ane atufuw naatu au durun i Benjamin.
2 Epa Niospa afe yora inõpokoaifo israelifo ato katoyonixakĩkai ato potamisma. Shinãkapo. Nõko xini Elías israelifoõnoa yoikĩ kirika keneni iskafakĩ:
2 God ana sabuw marasika nowanamih rurubinih men kwahirihimih. Buk wanawanan efan ta’amaim Elijah Israel sabuw isah gam God iu kwanotanot?
3 “Ẽfe Ifãfe, a mĩ meka shara yoimisfo mã ato retemisfo. Askatari a mĩsa kamakixõ mia kĩfimisfo mã potafo. Iskaratĩa ẽ fistichi mia Ifofai. Anã ano tsoama. Eari retepaikani,” ixõ Elías Nios yoini.
3 “Regah ifefeyan eo, “Regah a dinab orot etei hirouw himorob sawar, naatu a sibor hai gemogem i etei hikwayam hihururuw hire, ayu akisu’umo kutatabuw ama’am. Naatu boun i tesisinaftobon ayu hinarabu ana morobomih.”
4 Nãskafaito nikakĩ Epa Niospa ¿afaa fanimẽ, Elías? Iskafakĩ kemani: “Maa. Meres fistikai mĩ ea chanĩmara faima. Akka nãno mĩ kaifo siete mil yorafãfe ea chanĩmara fakaxõ afaa fetsakai ifofaafoma. Akka yorafãfe onifanifo ãfe ane Baal, ‘Akai nõko niosra,’ famisfoma,” ixõ Niospa Elías yoini.
4 Baise God Elijah iya’afut eo, “Ayu au bai’ufununayah sabuw etei seven thousand iyab Baal men hikwakwafir i tema’am.”
5 Nãskarifiakĩ iskaratĩari ẽfe kaifo fisti rasichi mã Nios Ifofaafo, Niospamãi afetĩama ato noikĩ ato katoyonino afe yora inõfo.
5 Ef i nati ta’imon boun emamatar. Sabuw matanta’amo iyab God ana manaw ana kabeberamaim rurubinih i tema’am.
6 Niospa noko noikõisharakĩ noko ifi nõ afe yora inõ. Akka nõ afara sharafaõxokai noko ifima. Niospa noko afaa kopi yõkaima noko ifixiki. Akka ãakõi noko ifi noko noisharakĩ. Nãskakẽ nõ afara sharafatiroma noko ifinõ. Akka a nõ kopifa keskara noko õikĩ ãakõi noko ifikeranama. Nãskakẽ noko afaa kopi yõkaima ãakõimãi noko ifixõ.
6 I ana roubinen i manaw kabeber tafanamaim bat esisinaf. Men sabuw hai bowabowamaim. Anayabin God ana roubinen sabuw hai bowabowamaim na’itin narurubiniyih na’at, nati manaw kabeber i yabin en.
7 Akka ẽfe kaifo israelifo fisti rasichi Nios fenapaonifo afe rafexikakĩ, nãfomãi Niospa katoyonino afe yora inõfo. Akka israeli fetsafãfe Nios nikakaspapaonifo Nios fe rafekaspakakĩ. Akka a Nios nikakaspaifãfe ãto õiti kerexkõifakaxõ nikakaspakani.
7 Ana itinin nati isan, Israel sabuw abisa isan hinot hinunuwet men hitita’urimih, baise sabuw matan ta God rurubinihiwat hinunuwih hitita’ur. Sabuw turin God ea’afih tainih gogor naatu dogoroh fokar.
8 Nãnori Niospa meka kirika kenekakĩ iskafanifo: “Epa Nios nikakaspakani nã oxafo keskarafo afaa shinãkanima. Askatari oa yora fẽxo keskara ipaikani. Nãskaxõ Nios nikakõipaikanima. Askafaifãfe Epa Niospa ãfe meka shara ato tãpimanima. Iskaratĩari nãskakani,” ixõ yõra kirikaki keneni.
8 Buk Atamaninamaim eo na’atube,
9 Askatari David kirika keneni iskafakĩ:
9 Naatu David eo na’atube,
10 Oa yora fẽxo keskara inõfo. Askarafãfe Nios nikayamaifono oa yora afara efekõi pefea keskara Niospa ato imanõ,
10 Matah kubofafar, saise men hinanuw,
11 Akka, ¿Niospa afe yorafo israelifo ato potapakenakamẽ? Maa, ato keyokõi potaima. Akka nã israelifãfe Cristo chanĩmara famisfomano a israelimafãferi mã Jesucristo chanĩmara fakani. Ifofaifono Niospa ato ifi afe yora inõfo. Akka nã israelifomafãfe mã Cristo chanĩmara faifono israelifãfe ato õikakĩ akairi Jesucristo chanĩmara fapaikani afe ipaxakakĩ.
11 Abibatiy maiye. Israel sabuw ah rusukun hire’er boro na’atuka hina’in? En anababatun! Baise boro hinamisir maiye. Anayabin i hai ra’iyemaim ef botawiy yawas gewasin na Ufun Sabuw hibai, isan imih Israel sabuw isah tibibobowen.
12 Ẽfe kaifãfe, afara chakafamisfo Jesucristo Ifofapaimisfoma. Akka Epa Niospa nã maitio anoafo Jesucristoõnoa ato tãpimanano chanĩmara fakanax afe ipanakafo. Nãskaxõ Niospa ato shara faxõi, inimakõinõfo. Askatari ẽfe kaifo judeofãferi chipo Jesucristo chanĩmara fakanax inimai finakõixikani Niospa ato sharafaxõano.
12 Jew sabuw hai kakafihimaim baigegewasin gagamin tit tafaram etei ebaib. Naatu i ayubih ana kasiyomaim Ufun Sabuw baigegewasin gagamin na’in suware tebaib. Imih Israel sabuw moumurih na’in hinarur ana veya baigegewasin i boro gagamin na’in hinab.
13 Akka mã ẽfe kaifoyamafiano Epa Niospa ea mato mẽra nĩchini Jesúsnoa ẽ mato yoinõ. Ẽ inimakõi Epa Niospa ea katoni ẽ mato ano onõ.
13 Boun i kwa Ufun Sabuw isa ao. Ayu iti na’atube kwa Ufun Sabuw a tur abarayan ana ma’am, ayu iti bowabow wanawananamaim boro anasinaftobon anabow gewas.
14 Ẽ mato yoiaino mã Cristo chanĩmara fayanã mã inimakõiaito mato õikakĩ ẽfe kaifãferi Jesucristo chanĩmara fapaikani, mato keskara ipaikakĩ. Nãskarakõi ipainõfora.
14 Saise imaim anotanot au sabuw Jew hita’it ra’ahu hinanugigir ibo hinan yawas hinab.
15 Shinãkapo. Ẽfe kaifo judeofãfe Jesucristo chanĩmara fayamaifono Niospa ato potani anã afe yorakõi inõfoma. Akka nã maifo tii anoafãfe Cristo chanĩmara fakanax Nios fe rafekani. Nãskakẽ ẽfe kaifãferi Cristo chanĩmara faifono Niospa anã ato ifi afe yora inõfo. Nãskakanax sharakõi ixikani. Nã yora naax otoa keskara itirofo, inimakõikani.
15 Anayabin Jew sabuw kouh God hibitinimaim, tafaram wanawanan sabuw God ana rakit hima’am botabirih hina bairi hitounuw. Imih God sabuw bairi tibitounuw ana veya, ana itinin i sabuw murumurubih bow na yawas ebitih maiye na’atube.
16 Nãskaxõ ẽ anã mato yoinõ pãakiri keparanãkĩ iskafakĩ: Pãa kaxke pishta Niosnã ikano keyokõi ãfenã itiro. Nãskatari ifi ãfe tapo ãfenã ikano ãfe teshpafori keyokõi Niosnã itiro. Nãskarifiakĩ ẽfe kaifãfe Jesucristo chanĩmara fakakĩ taefanifo fisti rasichi. Nãskakẽ ãto fenafãfe Nios Ifofakanax chipo afe yora ixikani chanĩmara fakanax.
16 Rafiy kafuf imasib reban sibor kuyayara’ah, kafuf tutufin etei i kakafiyin matar, naatu ai wairoron turin God ana sibor inabitin na’at, famefamen auman i nowan himatar.
17 Ẽ mato afara fetsa anã yoinõ mã tãpinõ. Ẽfe kaifo judeofo ifi olivo ãfe põya keskarafo. Nã ifi põya fimioma ifãfe mextexõ potatiro. Nãskaxõ ifi olivo fetsa nã nii mẽra nia ãfe põya fetsa fĩaxõ tichixotiro nã olivo kayakõiki. Nãskarifiakĩ judeofãfe Jesucristo chanĩmara fayamaito Niospa mã ato pota. Akka mã judeofoma. Mãfi nã ifi olivo nii mẽra nia keskarafokĩ. Nã ifi ifoyama keskarafo, mã. Nãskax mã Epa Niospa yora ipaonima. Akka Jesucristo mã Ifofaito Niospa mato ifi afe yora mã inõ. Nãskata nã ifi olivo mã ãfe põya tichiax ãfe tapo mẽranoax yosiaino foaisharatiro. Nãskarifiakĩ nã judeofãfe ãto xinifãfe mekaõxõ mã Niosnoa tãpisharakõiafo nã ifi olivo yosiai keskaraxõ.
17 Kwa Ufun Sabuw a’itinin i kutor olive famefamen na’atube. Baise hi’afuw umatanum olive famenamaim hituwituw hikuboubunih hiyen, imih boun kwa i Jew sabuw hai yasisir turin kwabai kwabiyasisir.
18 Iskara shinãyamakãfe: “Nõ sharakẽ noko Niospa ifia. Akka judeofo chakafokẽ Niospa mã ato pota,” iyamakãfe. Shinãkapo. Mãfi ifi ãfe põya keskarafo. Ifi põyakai ãfe tapomais nitiroma, xanatiro. Ifi põyafo aõ tapoõnoax nia. Nãskarifiakĩ judeofo ãto xinifãfe Nios tãpinifo taefakakĩ. Atoõxõ mãri Nios tãpitiro.
18 Isan imih sabuw nati ai famehibe hi’afuw hire’ere men kwananuw furuwih kwani’o’orotomih. Anayabin kwa i ai famefamen, naatu ai famen ana fair i ai anane ana fair ebaib.
19 Mã shinãiraka iskakĩ: “Ifi põya chakakẽ, ifãfe mextexõ põtatiro. Nãskarifiakĩ judeofãfe Jesucristo chanĩmara fayamaifono Niospa ato potani. Akka nõ judeofo keskarama nõ Jesucristo chanĩmara faax nõ afe ipanaka,” ixõ mã shinãiraka.
19 Kwa boro iti na’atube kwanao, “Ai famen hi’afuw hisaroun, imih ayu boro i ana efanin anab hinitutuwu.”
20 Nã mã yoiai keskara chanĩmakõikĩ kexemesharakãfe. Akka judeofãfe chanĩmara fayamaifãfe Epa Niospa ato potani. Nã judeofo potani keskafakĩ Epa Niospa matori potatiroki. Kexemesharakãfe, mã anã Jesús chanĩmara fayamaito matori potatiroki. Nãskakẽ kakapaiyamakãfe. Mã Jesús chanĩmara fayamax mã fenotiroki.
20 Nati i turobe. Nati sabuw ai famehibe hi’afuw hibisaroun, anayabin men hitumatum, kwa i kwaitumatum imih kwana hai efan kwabai. Baise nati isan men kwanio’oro’ot.
21 Judeofãfe Nios chanĩmara fakĩ taefafianifono chipo ãto fenafãfe chanĩmara fayamaifãfe Niospa ato potani. Mãri mã chanĩmara fayamaito matori potatiroki.
21 Anayabin Jew sabuw i ai famen anababatun men yawananih, baise e’afuw isaroun, imih kwa auman boro men nayawanan nihamiy kwanama’amih.
22 Akka shinãkapo. Niospa noko noifiaino nõ nikayamaino noko tãpimatiro omiskõimakĩ. Nãskakẽ judeofãfe chanĩmara fayamaifãfe ato omiskõimakĩ ato potai. Akka Niospa mato noikĩ afe yora mato imai. Nãskakẽ mato noiai keskara shinãfafãikãfe. Chanĩmara fafafãikãfe. Mã askafayamaino matori potatiro.
22 Imih God ana kabeber naatu ana yaso’ar hairi kwana’itin. Sabuw iyab kakafin sinafuyah God nati sabuw isah i yan esoso’ar, baise kwa isa i ekakabeber. Naatu i ana kabeberamaim kwanama’am na’at i mar etei ana gewasin kwanama. Baise men imaim kwanama’am kwa i boro na’afuw nabosairi kwanatit.
23 Ẽfe kaifo judeofãfe anã chaka shinãkakima, Jesús chanĩmara faifono anã afe yora Epa Niospa ato imatiro. Ifi mextexõ anã ãfe põya tichixotiro anã foainõ. Nãskarifiakĩ Epa Niospa anã ato ifitiro afe yora inõfo.
23 Sabuw nati hinamatabir maiye hinabusuruf God hinabitumitum, boro nabow hai efanamaim naya. Anayabin God ana fair ema’am karam boro nasinaf.
24 Mãkai judeofoma. Judeofo ifi olivokõi keskarafo. Akka mã judeoma. Mã nã olivo nii mẽra nia keskara. Olivokõi ãfe ifãfe nã nii mẽra olivo ãfe põya xatexõ olivokõiki tichitiro foaisharanõ. Nãskarifiai mã Niospa yora ipaonima. Akka iskaratĩa Epa Niospa mato ifia mã afe yorafo inõ. Nãskakẽri ẽfe kaifo anã Niospa ato ifipaisharakĩ ifitiro afe yora inõfo. Jesús chanĩmara faifãfe afe yorafo ato imatiro.
24 Kwa Ufun Sabuw, kwa i kaiyar olive famen na’atube kwama’am hi’afuw kwana umatanum olive famenamih hitutuwi. Naatu Jew sabuw i umatanum olive na’atube. Isan imih God karam ai famefamen anababatun hitagagagir ti’inu’in boro nabow nitutuwen maiye.
25 Efe yora mĩshtichi, mãfi israelifoma. Meka fetsaõnoa mã nikamisma ẽ mato tãpimanõ mãto shinã mẽraxõ mã shinãnõ, nã ẽ mato yoiai keskara mã tãpiax kakapaimis mã inõma, mã iskanõma: “Nõ israelifo keskarama, nõ sharafinakõia,” mã inõma. Chanĩma, iskaratĩa ẽfe kaifo israelifãfe ãto õiti kerexkõixõ Niospa meka shara Jesúsnoa nikakaspakani. Akka israelifãfema Jesús chanĩmara faafono Niospa ato ifini afe yora ato imaxii. Nãskatari ẽfe kaifãferi anã Nios chanĩmara faifãfe Niospa anã ato ifixii afe yora inõfo.
25 Ayu akokok iti tur ana kirikirifot i kwanaso’ob gewas, saise men kwa akis not wairafih kwanarouw kwana’omih. Israel sabuw afa dogoroh i fokar, imih boro nati na’atube hinama nanan Ufun Sabuw runamih hio ana fofonin hinan hinarun.
26 Akka keyokõichi israelifãfe Jesús chanĩmara faifãfe Epa Niospa ato ifixii afe yora inõfo. Nãnori Isaías kirika keneni iskafakĩ:
26 Ef iti na’atube namatar saise Israel sabuw etei boro niyawasih, Buk Atamaninamaim iti na’atube eo.
27 Askata Isaías Niospa meka anã yoini iskafakĩ:
27 “Naatu
28 Jesúsnoa meka shara judeofãfe nikakaspakani, noikaspakakĩ. Akka mã judeoma. Nãskakẽ Epa Niospa mato sharafaxõa ãfe meka shara Jesúsnoa mã chanĩmara fanõ. Akka judeofãfe ãto xinifo Niospa yoini iskafakĩ: “Ẽ mato ifi mã efe yora inõ,” ixõ ato yoini. Nãskakẽ ãto xinifoõxõ Niospa ato noi, ãfe fenafori noikõi.
28 Israel sabuw hina God ana rakit na’atube himatar, saise Tur Gewasin kwa Ufun Sabuw isa tan. Baise Israel i God ana rourubinen sabuw, imih God ebiyabuwih anayabin uwahinah oro’orot wabih gagamin.
29 Epa Niospa ẽfe kaifo ãfe afama mĩshti inãxixakĩ yoiyoni keskara anã fetsafaima afetĩamamãi ato ifiyonixakĩ. Nãskakĩ ato potapakenakama.
29 God men kafa’imo siwar bitih umahimaim bosair naatu ana sabuw rurubinih isah nuhin burumih.
30 Akka mã judeoyamafixõ mã Epa Nios nikayopaonima. Akka iskaratĩa mã anã nikayospa ipaima. Nãskakẽ Niospa mato sharafaxopai mã chanĩmara faito. Akka ẽfe kaifo judeofo ato sharafaxopaifiaito nikakaspapaonifo. Nãskakẽ mã chanĩmara faito Epa Niospa mato noikĩ mato sharafaxõi.
30 Baise kwa Ufun Sabuw marasika God fanan kwasair, baise boun ana kabeber i’obaiyi kwa’i’itin, anayabin Israel sabuw fanan hisair.
31 Nã mã Nios nikakaspayopaoni keskakani ẽfe kaifofo. Nãskafiaifono nã mato noiai keskari fakĩ atori Niospa noikõi. Nãskakẽ chipo Epa Nios anã shinãxikani.
31 Naatu ef i ta’imon, kabeber nati kwakwabaib i boun Jews sabuw auman God i’obaiyih ti’i’itin.
32 Epa Niospa yoini tãpixõ iskafakĩ: “Yora keyokõichi chakafamisfo, nikayospafo,” ixõ yoini. Askafiaifono ato noikĩ ato chaka soaxoxii afe ĩpaxanõfo.
32 Anayabin sabuw etei hibifanasair isan God ibasit hifanasair, saise hai fanasairane etei’imak takabibirih.
33 ¡Aicho! ¡Nõko Nios sharakõi! Afama mĩshti tãpikõia. Shinãsharakõia. Ãfe shinã mẽraxõ yorafoõnoa shinãi keskara tsõa tãpitiroma. Aato akai keskara tsõa tãpitiroma.
33 Yowe! abifofofor men kafaita,
34 Tsõa nõko Ifãfe shinãi keskara tãpitiroma. Tsõarikai nõko Ifo tãpimatiroma.
34 O yait Regah ana not iso’ob?
35 Tsõarikai nõko Ifo afaa inãma noko niminõ.
35 O yait God a sawar itin,
36 Ares ãfe shinãmã shinãxõ afama mĩshti onifani. Keyokõi ãfenã. Aõnoax nipanaka. Nãskakẽ, “Nios sharakõira,” fapanakafo. Askapainõ.
36 Anayabin sawar tutufin etei hai an i God,
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.