Lucas 9

Niospa meka fena Jesucristoõnoa (YAANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesús aõxõ tãpimisfo doce ichanãfani. Nãskaxõ ato yoini iskafakĩ: “Ẽfe sharaõxõ ato makinoa niafaka fetsa fetsatapafo põtatakãfe, a isinĩ ikaifo ato sharafayanã.
1 Jesu ana bai’ufununayah etei I2 eaf ayuwih hina hitit, demon kakafih nunih isan, naatu sawow yumatah ta ta bosaisiren isan fair itih, naatu eonowahih.
2 Askatari Nios xanĩfoõnoa ato yoitakãfe, a isinĩ ikaifori ato sharafayanã.
2 Imaibo God ana aiwob binan isan naatu sawusawuwih baiyawasih isan iyafarih hitit hin.
3 Afaa mã fokiki, mãto mẽstetiri mã fokiki, mãto pishari mã fokiki, a mã piikairi mã fokiki, koriri mã fokiki, rapati fetsari mã fokiki.
3 Naatu iuwih, “A nanawan isan kwanatitit ana maramaim men sawar afa kwanabow auman kwananamih, men hafoy, tu, kabay, bay, o wanabir.
4 Akka nã mã õiai pexe fetsa anoxõ mato ifiaifono, nãno iyokani, nã mã anoax kaitĩa.
4 Kwananan sabuw iyab hina’iti a merar hinay hinabubuwi na’at, nati bar meraramaim kwanama a bowabow kwanisawar imaibo kwanatit.
5 Akka fatora pexe rasi anoxõ mato ifikaspaifono, anoax tsekekaikĩ mãto taekinoa mã mapo taa taa atiro ato õimaxiki. Mã askafaino tãpitirofo Nios atoki inimayamaino,” ixõ Jesús ato yoini.
5 Baise sabuw men a merar hinay hinabubuwi na’at, a fofob kwanarutatab nare naatu nati bar merar kwanihamiy kwanatit, baimatnuwen ana orereb na’atube.”
6 Nãskata Jesúsxõ tãpimisfo fonifo, pexe fetsafo mẽra ato yoifokani. Fokaxõ ato yoisharakõinifo. Nios nikasharakõikãfe ato fayanã a isinĩ ikaifo ato sharafanifo.
6 Imaibo bai’ufununayah hitit hin bar awan, awan hirun hitit God ana aiwob isan tur gewasin hibinan naatu sawusawuwih hiyayawasih.
7 Xanĩfo Herodes nikani Jesúsnoa yoiaifono afama mĩshti akaito. ¿Tsoamẽ a feronãfake? ixõ shinãni. Akka yoinifo: “Mã Juan afianã mã otoa,” fanifo.
7 Herod, Galilee sabuw hai aiwob orot, sawar iti himamatar hai tur nonowar ana veya ana kasiy ra’at, anayabin sabuw afa hio John Baptist morobone matabir maiye,
8 Fetsafãferi yoinifo: “Nã ato Niospa meka yoipaonikĩa Elías,” fanifo. Fetsafãferi yoinifo: “Nã nõko xinifo ato Niospa meka yoipaonikĩa afianã mã otoa,” ixõ yoinifo.
8 sabuw afa hio, Elijah marane ra’iy, sabuw afa hio, “Dinab orot ta marasika momorob i yawas maiye matabir na.”
9 Askafaifono Herodes ato yoini: “Maa, akai Juanma. Mẽ Juan ato textemayamea. Akka na nõ nikai tsoamẽ na aõnoa yoiaifo afama mĩshti faito,” ixõ Herodes Jesús õipaikõini.
9 Baise Herod eo, “Ayu taiyuwu aso’ob John i ayu sikan ao hi’afuw, naatu iti orot i yait iti bowabow sinaf ana tur anonowar?” Iti na’atube eo naatu kok i orot ana yumat itinamih nuwih.
10 Nã Jesúsnoa yoimisfãfe mã fẽkaxõ yoitoshinifo a atanaifo keskara. Askafaifãfe nikakĩ ato tiis iyoni, pexe rasi ãfe ane Betsaida chaima tsõa istoma ano.
10 Jesu ana tur abarayah himatabir hina hitit, sawar abisa’awat hisisinaf ana tur hi’owen. Naatu nawiyih hitit akisihimo hin tafaram wabin Bethsaida imaim hima.
11 Akka mã yorafãfe tãpikanax Jesús kaino, nãskakẽ chĩfafainifo. Akiki foafono Jesús ato ifini. Apa Nios xanĩfoõnoa ato yoiyanã a isinĩ ikaifori ato sharafapani.
11 Baise sabuw maumurih na’in Jesu au Bethsaida inan ana tur hinowar, naatu hi’ufunun hin biyan hitit. Hai merar yi God ana aiwob isan binan hinowar naatu sawusawuwih iyawasih.
12 Mã yãtapakeaino, aõxõ tãpimisfo doce akiki fẽkaxõ yoinifo: “Yorafo nĩchife fokaxõ tenetanõfo a piaifo fenayanã fonãikani kiki, pexe rasi ano fokãta a chaima ikafo anori fotanõfo. Akka nono afaamaki,” faifono,
12 Veya re birabirab auman bai’ufununayah 12 hin Jesu hiu, “Sabuw kwiyafarih ten bar iti yubinamaim naatu masawabar iti yubinamaim taituwah tema’am biyah bay hinanuwet hinabow hinaa, naatu efan auman hinanuwet fai hina’in, anayabin iti efan i owararin.”
13 Jesús ato yoini: “Ato pimakãfe,” ato faito kemanifo: “Nõko pãa cinco pishta foe raferi,” fanifo. “Akka, ¿mĩ shinãimẽ na yorafo pimaxiki a piaifo nõ ato fixotanõ?” ixõ yoinifo.
13 Baise Jesu iuwih, “Bay i boro kwa kwanitih hinaa.” Bai’ufununayah hiya’afut, “Rafiy fafar umat roun naatu siy rou’abamo efanamaim ti’inu’in. Kukokok aki anan sabuw etei’imak isah bay anatobon?”
14 Akka nãno cinco mil feronãfakefo inifo. Akka Jesús aõxõ tãpimisfo yoini: “Cincuenta faxõ ato tsãoketsakãfe,” ato fani.
14 Sabuw nati’imaim hiru’ay hima tur hinonowar nah etei i 5,000 na’atube. Jesu ana bai’ufununayah iuwih, “Sabuw kwa’uwih nah 50 na’atube kou’ay tata’amaim timarir.”
15 Ato askafaifono keyokõi tsaoi fetsenifo.
15 Bai’ufununayah Jesu eo na’atube sabuw hi’uwih himarir.
16 Askata Jesús cinco pãa tsomainĩfofãni foe rafeya. Nãskaxõ nai foisnĩfofã Apa Nios kĩfini iskafakĩ: “Aicho Epa, mĩoxõ ẽ ato pimai. Mĩ sharakõi,” fata, pãa kaxketa foe rafeya osixõ aõxõ tãpimisfo inãni a yorafo ato inãketsanõfo.
16 Imaibo Jesu rafiy fafar umat roun bow, naatu siy rou’ab bow, au mar nuw ra’at, God ana merar yi igegewasin sawar, im seseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih hi’aa.
17 Nãskakẽ yorafãfe pikanax mãyakõinifo. Akka nã chete faafo doce fẽta fospini.
17 Sabuw etei hi’aa yah iw naatu bai’ufununayah kaifet etei 12 hibow sabuw bay hi’aau turih hibihamiyen hiwan awah hikufoten.
18 Pena fetsa Jesús Apa Nios arese kĩfini. Akka aõxõ tãpimisfo afe inifo. Nãskaxõ ato yõkani: “¿Yorafo afaa ikanimẽ ẽ tsoamãki?” ixõ ãto yõkani.
18 Ana veya ta Jesu akisinamo ma yoyoyoban ana bai’ufununayah hina biyan hitit ibatiyih eo, “Sabuw ayu isau mi’itube’ewat teo kwanonowar?”
19 Ato askafaito kemanifo iskafakakĩ: “Fetsafãfe Juan Maotistara, mia fakani. Fetsafãferi Elíasra mia fakani. Fetsafãferi mia iskafakani: ‘Nã nõko xinifo ato Niospa meka yoipaonikĩa mã otoa,’ mia fakani,” aõxõ tãpimisfãfe fanifo.
19 Hiya’afut hio, “Sabuw afa teo o i John Baptist, afa teo o i Elijah, naatu afa teo o i God ana dinab oro’orot marasika himomorob i ta morobone yawas maiye na.”
20 “Akka mã, ¿ea tsoara faimẽ?” ixõ ato yõkani. Ato askafaito Pedro kemani iskafakĩ: “Mĩ Cristo nã Niospa mia nĩchini mĩ nõko Xanĩfo finakõia inõ,” fani.
20 Naatu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Bo kwa ayu isou mi’itube kwanotanot?” Peter iya’afut eo, “O i God ana Roubininenayan.”
21 Nãskata Jesús aõxõ tãpimisfo yoini: “Tsoa yoiyamakãfe ẽfi Cristoki,” ato fani.
21 Imaibo Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owenamih.”
22 Nãskata aõxõ tãpimisfo yoini iskafakĩ: “Ẽ chipo omiskõifinakõixii. Askatari ea õikaspakakĩ ea potaxikani, judeofãfe xanĩfofo feta a Nios ato kĩfixomis ãto xanĩfofofãfe a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãferi. Askatari ea retexikani. Ea retefiafono, tres nia oxata ẽ anã otoxii,” ato fani.
22 Naatu Jesu iuwih eo, “Jew hai orot gagamih, firis hai ukwarih na’atube Ofafar Bai’obaiyenayah boro Orot Natun hinakwahir, biyababan gagamin na’in nab, hina’asabun namorob, baise veya baitounin ufunamaim boro morobone namisir maiye.”
23 Nãskata keyokõi ato yoini iskafaki: “Fatora fetsa ẽfe inakõi ipaikĩ ãakõi apaiyai keskara anã atiroma. Nã ẽ yoiai keskara nikakõitiro. Pena tii iskatiro, ea Ifofapai: ‘Ẽfe Ifoxõ ea retefiaifono ẽkai ẽfe Ifo ẽ potanakama,’ ixõ shinãtiro.
23 Naatu etei’imak iuwih eo, “Orot yait ayu bai’ufnunu’umih nakokok na’at, taiyuwin ana yawas i nakwahir, mar etei ana onaf na’abar ayu ni’uf nunu.
24 Akka fẽtsa ãa shinãtiro iskakĩ: ‘Ẽ Nios Ifofaito ea retetirofo. Nãskakẽ ẽ Nios Ifofaima,’ ixõ shinãtiro mesekĩ. Askara yora naax ẽfe Epa ano katiroma. Akka nã ea Ifofaa, eõxõ reteafono ẽ ifixii efe ĩpaxanõ eamãi Ifofamiskẽ.
24 Anayabin orot yait ana yawas i taiyuwin isan eo’oharihar boro nikasiy, baise orot yait ana yawas nakwahir ayu nabi’ufnunu, ma’ama wanatowan boro natita’ur.
25 Askatari fatora fetsa nõko mai anoax afara ichapayakõi ikatsaxakĩ mã naax aya katiroma. Ea Ifofayamax koriya ifiakatsaxakĩ Epa Nios ano katiroma. Akka afama mĩshtifoya iyopaofinixakĩ nã omiskõipakenakafo mẽra kaax anã aya itiroma. Ãfe afarafori Nios inãtiroma afe ipaxakĩ.
25 Tafaram wanawanan orot ta sawar tutufin etei i bow karam, baise i taiyuwin ana yawas nabi’afiy, o hina bigegesair na’at, iti sawar bow ya ma tototo boro hinibais?
26 Akka fatora fetsa eõ rãfikĩ ẽfe meka sharari yoikaspaito, ẽri aõ rãfikõixii ẽ yoikĩ iskafaxii: ‘Ẽ na yora õimisma,’ ẽ faxii. Ẽfe sharafoya mẽ oax ẽfe Epa sharafoyari ẽ oxii, ẽfe ãjiri sharafori efe fotopakefofãxikani.
26 Orot yait ayu isou biyan eo’ohow, naatu au tur isan biyan nao’ohow na’at, Orot Natun ana bonamanamarinamaim na’atube Tamah God ana bonamanamarinamaim naatu ana tounamatar kakafiyih auman hai bonamanamarinamaim namatabir maiye nanan ana veya, boro ibo isan biyan na’ohow.
27 Ẽ mato pãraima, fatora mã fetsa nayoxoma nono efe iyoxõ ẽfe Epa xanĩfo finakõia mã õiyoxii,” ixõ Jesús ato yoini.
27 Anababatun a tur ao’owen, kwa iyab iti kwama’am boro yawas kwanama’am God ana aiwob kwana’itin.”
28 Askata ocho nia mã finõano ato yoikĩ keyota, Jesús mãchi keya mãpefaini arixõ Apa Nios kĩfikai. Ãfe ina tres iyoni. Santiago iyota Juan iyota Pedro iyota ato fani.
28 Tur iti eo hima fur ta’imon sasawar ufunamaim, Peter, John, naatu James buwih bairi hiyen hin oyaw wan yoyoban isan.
29 Apa Nios kĩfiaino, ãfe femãnã fetsa keskara ĩtani. Ãfe rapati oxokõi ini fafekõiyanã.
29 Naatu hiyen hin yoyoyoban ana maramaim yumatan botabir, ana faifuw hikwes anababatun namanamar ebowabow emamarakaw na’atube.
30 Akka nãno feronãfake rafe akiki nokokanax afe mekanifo. Mã nafianixakĩ Moisés fe Elías inifo.
30 Nati ana maramaim naniyan meyemeye orot rou’ab, Moses, Elijah hairi hirerereb,
31 Nã rafeta chaxapakefofãnifo. Mã fotokanax Jesús fe ketaxamei nikaxõ yoinifo nã Jerusalén anoax Jesús omiskõixiai reteaifono.
31 mar ana marakaw bonamanamarin auman hira’iy Jesu ana bowabow iti tafaramamaim baisawarin matabir maiye isan, naatu God ana kok abisa Jesu Jerusalemamaim sinaf baiturobe isan bairi hio.
32 Nãskata Pedronõ Santiagonõ Juannõ oxapaifikakĩ oxatenekõinifo. Jesús fafekõiaito õinifo nã feronãfake raferi õinifo Jesús fe niafãfe.
32 Peter ana ofonah bairi i nuhih bur hi’inu’in ufut iti sawar himatar, baise matah nuw himimisir auman Jesu biyanamaim bobonamanamar hi’itin naatu orot rou’ab bairi hibatabat hi’itih.
33 Mã Moisés fe Elías Jesús makinoax foaifono, Pedro yoini: “Ifo, sharakõi ano nõ oa. Nono nõ tapas fanõ, tres fakĩ. Mia fetsafaxota Moisés fetsafaxota Elías fetsafaxota nõ fanõ,” fani. Akka Pedro tãpinima a yoiai keskara shinãfenokõini.
33 Naatu orot rou’ab Jesu hibihamiy auman, Peter Jesu isan eo, “Regah igewasin aki iti ama’amamaim sis tounu ana wowab, ta o isa ta Moses isan naatu Elijah isan!” Iti na’atube eo anayabin i men so’ob abisa eo.
34 Pedro mekai askaino ato kõinĩ maipakefofãni. Ato kõinĩ maipakefofãnaito õikani ratekõinifo.
34 Peter iti na’at bat eo auman sakusakuk ra’iy ana youninamaim tar sumih, naatu wanawanan hirur auman, bai’ufununayah yah birubir fafar.
35 Nã kõi mẽranoax mekai iskaito nikanifo: “Nafi ẽfe Fakekõikĩ ẽ aõ noikõi. Nãskakẽ nikasharakõikãfe,” ixõ yoiaito nikanifo.
35 Sakukuw wanawanan God eafatait eo, Iti Orot i Ayu Natu, ayu arubin imih nao’o kwananowar.”
36 Mã mekai askai nishpatanaino, Jesús ares nikẽ õinifo. Akka tsoa yoitama ares fisti ãto õiti mẽraxõ shinãnifo. Nãskaxõ tsoa yoinifoma nã õiafo keskara.
36 Iti tur hinowar in sasawar ufunamaim Jesu akisinamo batabat hi’itin. Naatu bai’ufununayah sawar abisa nati ana veya’amaim hi’itin men yait ta ana tur hi’owen awah hibofot hima.
37 Pena fetsa mãchi keya ariax mã Jesús aõxõ tãpimisfo fe fotoano, yõrafã rasi akiki fenifo õipaikani.
37 Marto Jesu ana bai’ufununayah bairi hire hina oyaw an hitit, naatu nati’imaim sabuw hima’am hina biyah hitit.
38 Nãnoxõ yõrafã rasi mẽraxõ yora fistichi fãsikõi Jesús yoini: “Ifo, ẽfe fake ea õixoniyope. Nã fisti ẽfe fakeki.
38 Orot ta sabuw rau’ay wanawanahimaim batabat e’af eo, “Bai’obaiyenayan, abifefeyani kunuw natu ku’itin, natu ta’imon maiyow!
39 Niafaka chaka a mẽra nanexõ, fãsikõi fiisimamiski, mesta mesta imayanã ãfe axfapari fãkox potamamiski. Chakakõi famis a makinoax tsekekaspayanã.
39 Demon kakafih kaun teyey ana veya eororsair iwow ere erab awan fusifusin ekubar in erabirab biyan riririr ebiwa’an. Naatu iti na’atube i mar etei esisinaf men kafa’imo ebihamiyimih.
40 Akka mĩ inafo mẽ yoia ẽfe fake makinoa niafaka yõshi chaka potakãfe ẽ ato fafiaino akka tsõa atiroma,” fani.
40 A bai’ufununayah ai fefeyanih, demon nuninamih auwih, baise men karam.”
41 Askafaino Jesús kemani: “¡Ooa! Mãkai ea tãpisharama. Mã afara shinãmis. Akka afetĩakai ẽ matoki onima. ¿Afetĩakai mã ea tãpimẽ?” Jesús ato fani. Nãskaxõ yoini: “Niri mĩ fake ea efexõfe,” Jesús apa fani.
41 Jesu iyafutih eo, “Kwa sabuw iti boun ana veya aur baitumatum naatu ayawas etei i hibibir. Kwanotanot ayu boro bairit manin tanama abit ana’abar? A kek kubai kuna aitin.”
42 Nãskata ãpa Jesús ano efeaino, nã fake nĩafaka fia kekẽfofã anã nãmã potani, anã ea ea imapaikĩ. Akka Jesús fãsi mekainãkafã iskafani: “Nĩafaka mĩ chaka chakakõikĩ, nã feronãfake makinoax tsekekaitãfe,” fani. Nãskax nã feronãfake sharakõi ĩtani. Nãskaxõ apa ĩnãni. “Nakĩa mĩ fake,” fani.
42 Kek nan auman demon kakafin kek bai rab rouw me yan re naatu ifiruruw in hub itaiy re. Baise Jesu demon kakafin kwarar tatab nun tit kek iyawas bai tamah itin.
43 Askafaito õikani ãa ranã yoinãnifo: “Aira, Niospa afama mĩshti atiro,” ikanax ãa ranã yoinãnifo.
43 Sabuw etei’imak God ana fair hi’itin hifofofor men kafaita. Sabuw Jesu abisa sisinaf isan, hibat hibifofofor wanawanan Jesu ana bai’ufununayah isah eo,
44 “Ẽ mato yoiaito nikakõisharakãfe, shinãmakikãkĩma. Fetsafãfe ea ato achimaxikani kiki,” ixõ ato yoini.
44 “Tain kwanarub gewas tur iti anao kwananowar. Orot Natun i boro baban hinao naatu hinab sabuw umahimaim hinayai.”
45 Akka tsõa tãpinima a ato yoiai keskara Niospamãi ato shinã mẽraxõ ato shinãtima faino. Nãskai ranonifo Jesús yõkapaikani ato xafakĩa yoipanã.
45 Baise bai’ufununayah iti tur naniyan men hibai, tur anayabin hai notamaim ibun, naatu baibatiyin tur anayabin o nowar isan hibir.
46 Nãskata chipo aõxõ tãpimisfo ãa ranã feratenãnifo, “Akka, ¿fato nõ fetsa sharafinakõimẽ?” ikanax.
46 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim, yait orot gagamin isan hio hinan gamin matar.
47 Nãskaxõ a aõxõ tãpimisfãfe shinãifo keskara mã Jesús tãpixõ fake yome ifixõ chishtoinĩfofãni.
47 Jesu abisa hinotanot itin, basit kek kafa’i ta bai na sisibinamaim iu bat.
48 Nãskata aõxõ tãpimisfo yoini: “Akka fatora fẽtsa ẽfe aneõxõ na fake yome noikĩ nãatori ea noisharakõi. Nã ea noisharaito ea fisti noima, nã ea nĩchiniri noisharai. Akka fatora mã fetsa ãto ina keskaraxõ mã yorafo shara faa, nãfi sharafinakõiakĩ,” ixõ Jesús ato yoini.
48 Imaibo iuwih, “Orot yait kek kafai iti na’atube nab ayu wabu’umaim ana merar nayiy, i ayu au merar eyiy. Naatu orot yait ayu au merar eyiy i orot yait ayu iyunu anan i ana merar eyiy. Anayabin orot yait kwa wanawanamaim wabin en kek kikimin na’atube ema’am, nati orot i gagamin.”
49 Ato askafaito Juan yoini: “Ifo, mã nõ õia oa feronãfake fistichi mĩ aneõxõ niafaka chaka potaito. Nãskakẽ, ‘Askafayamafe,’ nõ faa. ‘Mĩ nofe rafemismaki mĩ niafaka chaka yorafo makinoa potatiroma,’ ixõ nõ yoia,” fani.
49 John misir eo, “Regah, orot ta o wabimaim demon kakafih nununih a’itin naatu a’otan. Anayabin nati orot i men it ata kou’ayomaim ema’ama.”
50 Askafaito Jesús kemani: “Askafayamakãfe, noko chakafatama, noko sharafai askara sharaki,” fani.
50 Jesu iya’afut eo, “Men ina’otanimih, anayabin orot yait kwa isa men ebirakit i kwa isa ebatabat.”
51 Mã chaima Jesús Apa Nios ari nai mẽra kaino tsõakai nẽtefatiroma ini mãmãi tãpikẽ a Jerusalén anoax noko nãxoxiai Apa Niospa yoiyoni keskai.
51 Jesu au mar yen isan ana veya na kakabom auman, ana not bogaigiwas yen in au Jerusalem.
52 Nãskaxõ fetsafo rekẽ nĩchini, mã fokaxõ pexe rasi Samãria anoxõ itipinĩsharafaxonõfo a nokoikai anoxõ.
52 Naatu kob wan iyafarih hin Samaria bar merar hitit ana efan hitayabuna tanan imaim ta’in isan.
53 Akka samãritanõfãfe ato ifikaspanifo, mãmãi tãpikaxõ Jerusalén anoamãi foaifono.
53 Baise Samaria sabuw men ana merar hiyi hibai efan hitinimih, anayabin hiso’ob Jesu i au Jerusalem yey.
54 Ato askafaifãfe a aõxõ tãpimisfo rafeta Santiago feta Juan õinifo. Nãskaxõ yoinifo: “Ifo, mĩ noko yoife nõ atoõxõ Epa Nios kĩfinõ na pexe rasi anoafo nai mẽranoax chii pakeki ato kooakĩ mitonõ,” ixõ yoinifo.
54 Naatu bai’ufununayah orot rou’ab James John hairi iti na’atube hi’i’itin yah so’ar hio, “Regah, kukokok wairaf marane anao nara’iy iti sabuw nagurusih?”
55 Akka Jesús anã ato yoini: “Anori shinãyamakãfe. Mã shinãi keskara ẽ shinãimakai,” ixõ ato yoini.
55 Baise Jesu tatabir hairi’ika kwararih.
56 Askafata pexe rasi fetsa ari fonifo.
56 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar ta hitit.
57 Fãi foaifono feronãfake fistichi Jesús yoini iskafakĩ: “Ifo, ẽri mefe kapai nã mĩ kai ari ẽri mefe kafãsaxiki,” faito,
57 Ef hiyen hinan naiwanamaim orot ta Jesu ana tur eowen eo, “Ayu boro ani’ufnuni o menamaim kwenan boro imaim tanan.”
58 Jesús kemani iskafakĩ: “Maxoteneroa kiniya, peyafori naayafo. Akka ẽkai pexeyama,” fani.
58 Jesu orot iya’afut iu, “Haruharu hai sau tema’am, naatu mamu hai batar tema’am, baise Orot Natun mare ma biyan tubaiwa’an isan aurin efan i en.”
59 Nãskaxõ Jesús anã feronãfake fetsa yoini: “Efe kafe,” faito, akka nãato kemani iskafakĩ: “Ifo, ea manayofe ẽfe epa naito ẽ maifayotanõ,” faito,
59 Naatu Jesu tatabir orot ta isan eo, “Kwi’ufnunu airit tan.” Baise orot eo, “Regah akokok wan i boro inihamiyu anan tamai morob inu’in anab anan ana yai imaibo ani’ufnuni?”
60 Jesús kemani: “Askakima ea Ifofafe. Akka nã ea Ifofaafãfema yora nakẽ maifatirofo. Akka mĩ efe koofe ẽfe Epa Nios xanĩfoõnoa ato yoifofãsafaxiki,” fani.
60 Baise Jesu orot iya’afut eo, “Murubih kwaihamiyih boro murubih taiyuwih hinaya’ih. Baise o i kwen, God ana aiwob isan kubinan.”
61 Akka anã fẽtsari yoini iskafakĩ: “Ifo, ẽ mefe kapai, akka ea manayofe ẽfe pexe ano kaxõ ẽ ato yoisharayotanõ,” faito,
61 Naatu orot ta na maiye eo, “Regah ayu i boro o ani’ufnuni, baise wan i boro anan hinai tamai naatu taitu tuwai’inah anao tuturih.”
62 Jesús kemani iskafakĩ: “Akka fẽtsa ea yonosharaxofiakĩ a apaoni keskara anã aki, askara yorakai itipinĩsharama. Nãskakẽ ẽfe Epa Nios xanĩfo ano katiroma,” ixõ Jesús yoini.
62 Jesu iya’afut iu, “Orot yait busuruf ana me bifufubiy, naatu misir maiye bat au’uf enunutabitabir, God ana aiwobomaim boro men karam nabow.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.