Lucas 23

Niospa meka fena Jesucristoõnoa (YAANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Nãskakata keyokõi fininĩfofãkãta Jesús iyonifo Pilato xanĩfo finakõia ano.
1 Kou’ay tutufin etei himisir Jesu hibai hina Pilate nanamaim hitit.
2 Nãskakata judeofãfe Jesús chakafakakĩ yõanifo iskafakakĩ: “Na feronãfãke nõko kaifofo ato chakafamai iskafakĩ yoikĩ: ‘Na romanõ xanĩfokõichi mato kori yõkaito inãyamakãfe,’ ato faa. Nãskatari, ‘Ẽkĩa Cristo, ea Niospa nĩchia ẽ mãto xanĩfo inõ. Ẽ Niospa Fake,’ noko faa,” ixõ Pilato yoinifo.
2 Nati’imaim ubar hitin hio, “Iti orot i ma kakaf bai na ai sabuw nawiyih tafaram hiti’afiyimih aki atita’ur, naatu sabuw eo’otanih Caesar isan kabay men hinibaiyan, naatu i taiyuwin isan eo, ‘Ayu i Keriso aiwob orot.’”
3 Askafaifono Pilato yõkani: “¿Mĩmẽ judeofãfe xanĩfo?” ixõ yõkaito Jesús kemani: “Ẽje, nã mĩ ea yoiai keskarakĩa,” fani.
3 Imaibo Pilate Jesu ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Nati kuo.”
4 Nãskafaino Pilato nã ato Nios kĩfixomis xanĩfofo yafi nã ano niafo yoini iskafakĩ: “Na feronãfãkekai afaa chakafaa ẽ õima,” ato fani.
4 Pilate firis ukwarih naatu sabuw hiru’ay hibatabat iuwih eo, “Iti orot baimakiyin isan anunuwet men ana kakafin ta atita’urimih.”
5 Ato askafaito fãsikõi mekainĩfofã yoinifo iskafakakĩ: “Na feronãfãke ato tãpimayanã pexefo tii anoa ato chakafakĩ mekafamafofãsafai. Galilea anoxõ ato taefamati, iskaratĩa nono Judea anoxori ato askafamai,” ixõ yoinifo.
5 Baise abisa hio i hiukikin. “Iti orot i kougeyageyayan, ana bai’obaiyenamaim Galilee wanawanan busuruf sabuw etei hai ma bi’a’afiy boun na Judea wanawanan sabuw etei kugiyigiyih hai ma eafe’af.”
6 Askafaifãfe nikakĩ Pilato ato yoini: “¿Chanĩmamẽ na feronãfake Galilea anoamẽ?” ato faino,
6 Pilate iti na’atube hio nonowar ufunamaim, ibatiyih eo, “Iti orot i Galilee matuwan?”
7 “Ẽje, nãnoa,” fanifo. Nãskaxõ xanĩfo Herodes ano nĩchini, nã Herodesmãi Galilea anoax xanĩfokẽ. Nãskafaifono Herodes Jerusalén ano oni.
7 Pilate nati ana veya’amaim so’ob Jesu i Herod ana aiwob babanamaim ma’am, imih Herod isan iyafar hibai hin. Anayabin nati ana veya Herod auman i na Jerusalem ma’am.
8 Jesús õi Herodes inimakõini, mẽxotaimamãi õipaikatsaxakĩ, aõnoa yoiaifãfe nikakatsaxakĩ afama mĩshti faito õipaikĩ.
8 Herod Jesu i’itin ana maramaim yansisir gagamin maiyow, anayabin ana tur marasika nowar naatu kok kwanekwan Jesu taitin, ina’inan auman ta tiwa’an ta’itin.
9 Nãskaxõ afama mĩshtifo yõkaketsani. Akka Jesúskai pishta kemanima.
9 Imih Herod tur moumurih maiyow Jesu ibabatiy, baise Jesu men iya’afut tur ta eomih.
10 Nãskano nãnori inifo, a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo fe a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo, nãfãfe Jesús mekafakĩ chakafanifo.
10 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hitit tur fokarin maiyow hio ubar hitin hiu kwanikwaniy.
11 Nãskakẽ Herodes ãfe sorarofo feta chakakõifayanã kaxemetsama fanifo. Nãskakaxõ rapati nana safemanifo nã rapati xanĩfonã. Nãskaxõ Herodes anã Pilato ano Jesús nĩchini.
11 Imaibo Herod ana baiyowayah bairi Jesu hi’iyab hiu kwanikwaniy. Naatu faifuw gewasin hibai hi’us hiyafar maiye matabir in Pilate biyan tit.
12 Nãskatari Pilato fe Herodes rafe fatanãnifo. Akka taeyoi chakafatanãyopaonifo.
12 Nati ana veya’amaim Herod Pilate hairi hitounuw, baise marasika i hairi rakit na’atube nanabih hima’am.
13 Nãskaxõ Pilato ato ichanãfani a ato Nios kĩfixomis xanĩfofo yafi xanĩfo fetsafo, askatari a ano ikafori ato ĩchanãfani.
13 Firis ukwarih naatu bonawiyenayah, sabuw ukwarih etei’imak Pilate e’af ayuwih hina
14 Nãskaxõ ato yoini iskafakĩ: “Mã ekeki na feronãfake efea iskafakĩ yoiyanã: ‘Nato yorafo chakafakĩ mekafa,’ ixõ. Akka mãto ferotaifi mẽ yõka. Natokai afaa chakafa ẽ õima, askatarikai ato chakafakĩ mekafaama a mã yoiai keskafakĩ.
14 iuwih eo, “Iti orot kwabai kwana biyou kwatit sabuw nawiyih kakaf kwarouw kwa’o, naatu ayu kwa etei namaim ai babatiy kwa’itin, baise ana kakafin kwao anonowar na’atube men ta atita’urimih.
15 Akka Herodesri aõnoa afaa chaka nikama. Nãskaxõ nokoki anã nĩchia. Mã mã õi natokai afaa chakafaama napanã.
15 Na’atube Herod nunuwet ana kakafin men tatita’ur, imih iyafar maiye matabir na. Anayabin men abisa kakafin ta sinaf boro namorob.
16 Akka ẽ omiskõimakĩ tãpimani, chipo anã nĩchixiki katanõ,” ixõ ato yoini.
16 Isan imih ayu boro anarab naatu anabotait natit nan.”
17 Akka Pascua fistatĩa Pilato ato inimamapaoni yora fisti karaxa mẽranoa tsekakĩ.
17 Matan fufur Tar Nowaten hiyuw ana veya, Pilate mar etei dibur orot ta’imon sabuw isah ebobotait.
18 Akka keyokõi fãsikõi mekainĩfofãnifo. “¡Na chaka retefe, Barrabás noko kãimaxoxiki!” fanifo.
18 Baise sabuw rou’ay gagamin na’in hibatabat hiwow hio, “Nati orot i na morob! Aki akokok Barabas inabotait natit!”
19 Nã Barrabás karaxa mẽra ikimanifo pexefã rasi anoxõ romanõfãfe ãto xanĩfo nõ potanõ fãsikõi mekainĩfofãkãfe ato faito. Askatari ato retekẽ karaxa mẽra ikimanifo.
19 (Barabas i Jerusalemamaim kukugeyagey, naatu orot babin ta easabun momorob isan dibur hiyai ma’am.)
20 Akka Pilato Jesús nĩchipaikĩ, afianã yorafo yoini.
20 Pilate kok kwanekwan i Jesu tabotait tatit, imih fanan aumetawat na’in eafare maiye sabuw ifefeyanih.
21 Ato askafaito nikakakĩ yorafãfe fãsikõi mekafainĩfofãnifo: “¡A chaka mastafe!” fanifo.
21 Baise sabuw fah sib hinow hi’af ra’at hio, “Ku’onaf! Ku’onaf!”
22 Askafaifono afianã Pilato ato yoini: “Akka, ¿afaa chakafamẽ? Natokai afaa chakafa ẽ õima. Afeskaikai natiroma. Akka ẽ omiskõimakĩ finata ẽ nĩchi katanõ,” ato faito,
22 Pilate iban mar baitounin ibatiyih maiye, “Abisa kakafin sinaf? Ayu ana kakafin men ta a’itin boro namorob, imih ayu boro anarab naatu anabotait.”
23 akka afo mẽxotaima mekarianifo. “¡Mastafe!” faria fanifo. Askafaria faifono, “Mãa akãfe,” ato fani.
23 Baise sabuw fanah sib Jesu morobomih hiwow hio hinan yomaninamaim hai kok na yabin matar.
24 Ato iskafakĩ, yoiyanã, “Nã mã apaiyai keskafakãfe” ato fata,
24 Basit sabuw hio na’atube hai kokomaim Pilate sinaf, Jesu morob isan ibasit.
25 nãskaxõ nã Barrabás karaxa mẽranoa kãimani, “Noko kãimaxõfe,” faifono. Nã Barrabás karaxa mẽra ipaoni xanĩfofo potapaita ato retekatsaxakĩ. Nãskaxõ Jesús ato inãni nã apaiyai keskafanõfo.
25 Naatu orot kougeyageyayan naatu asbunuwayan dibur ma’am isan hibifefeyan i botait, naatu Jesu isan abisa sinafumih hikokok na’atube bai itih.
26 Mã Jesús mastaifokakĩ iyokakĩ, feronãfake fisti fichikaxõ yoinifo cruz foxõikanõ. Nã feronãfake Cirene anoa ini, ãfe ane Simón. Oriax oaito fichikaxõ cruz iyamanafono Jesús acho cruzya kani.
26 Roman baiyowayah Jesu onafinamih hibai hitit hinan efamaim, Sairini orot wabin Simon ana barene na au Jerusalem rur bairi hitar. Naatu hikwarar tatab, onaf hibai hitin e’abar Jesu ufun bairi hin.
27 Nãskakẽ yorafã rasi kẽrofo fe oiakani, fiisi fonifo. Acho fokani, shinãmitsakani ãto Ifo shinãkani.
27 Sabuw rou’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan wanawanahimaim baibin afa Jesu hi’itin yah baban hirerey.
28 Nãskaifono Jesús ato õikĩ ato yoini iskafakĩ: “Kẽrofo Jerusalén anoafofãfe, eõnoax õiayamakãfe, eõnoax õiakĩmaroko mãa ranã oia faatanãkãfe, mãto fakefoõnoaxri oiakãfe.
28 Jesu tatabir itih eo, “Jerusalem baibin ayu isau men kwanarerey, baise kwa taiyuw isa naatu natunat isah kwaniyababan kwanarerey.
29 Akka chipo a mã omiskõiai nokoxii, nãskakẽ mã yoikĩ iskafaxii: ‘Inimakãfe a fake fimisfoma, mã nofe omiskõikeranaki,’ ixõ mã yoixii.
29 Anayabin mar boro enan sabuw boro hinao, ‘Baibin iyab a’arih, taubu’e tema’am naatu kek men tibitotomanen boro hiniyasisir.’
30 Nãskakẽ yorafãfe machi yoikĩ taefakĩ iskafaxikani: ‘Nokoki mãchifã mafakerafe noko fepoxiki nõ narisanõ omiskõixikima,’ ixõ yoixikani.
30 Nati ana veya’amaim sabuw boro oyaw isah hinao,
31 Ẽ afaa chakafayamafiamiskẽ ea iskafakani. Akka nã afara chakafakĩ xateyamaifo omiskõimakĩ finakõikani,” ixõ Jesús ato yoini.
31 Anayabin sawar iti na’atube ai biyan ahiy ana veya’amaim tisisinaf, baise ai nakekerer ana veya’amaim hinasisinaf boro mi’itube?”
32 Nãskata yora chaka raferi iyonifo Jesúsya mastaifokakĩ.
32 Nati ana veya’amaim orot kakafih rou’ab auman Jesu bairi morobomih hinawiyih hitit hin.
33 Nãskata a mastaifo ano nokonifo ãfe ane Mapo Xao ano. Nãnoxõ Jesús mastanifo. Yora chaka rafeya fetsa takaifetsa ata, fetsari takaifetsa anifo.
33 Hitit hina efan wabin Gifow imaim hitit naatu Jesu hi’onaf orot kakafih rou’ab auman, orot ta ana asukwafune, orot ta ana beyawane. Jesu orot kakafih ro’ab bairi koros afe’en|alt="Jesus and thieves on the cross" src="CN01836B.TIF" size="col" loc="Luk 23.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.33-35"
34 Nãskaxõ mã mastafono Jesús Apa kĩfini: “Epa, ato raefafe na ea iskafaifo tsõa tãpiamakĩ,” Apa fani.
34 Imaibo Jesu eo, “Tamai hai bowabow kakafih kunotawiyen men hiso’ob abisa tisisinaf.” Naatu ana faifuw hibosairen arowamaim hifaram hibow.
35 Nãnoxõ yorafãfe õinifo. Nã xanĩfofofãfe kaxemetsamafaifono iskafayanã: “Nõ õinõ nato yorafo ifimiski, iskaratĩa ãari ifimeimãkai. Niospa Fakeaxroko ãa ifimei kiki a Niospa katonino,” fanifo.
35 Sabuw nati’imaim hibat hi’i’itin ana maramaim, bonawiyenayah orot ukwarih Jesu hi’iyab hio, “Sabuw afa iyawasih bo i Keriso God narurubin na’at taiyuwin niyawasiban tana’itin.”
36 Sorarofori Jesúski kaxemetsamanifo. Nãskaxõ akiki fokaxõ fimi ene kacha ayamapainifo.
36 Roman baiyowayah auman hi’iyab, naatu wine tenakuyakuy tomamih hitin
37 Iskafakĩ yoiyanã: “Mĩ judeofãfe ãto xanĩfomãkĩ mĩari ifimefe,” fanifo.
37 hio, “O Jew sabuw hai aiwob na’at taiyuw kwiyawasi!”
38 Nãskaxõ ãfe mapo mãnãori tafara kenekĩ iskafanifo: “Nafi judeofãfe ãto Xanĩfoki,” fanifo.
38 Naatu ukwarinamaim hikirum hio, “Iti I Jew Sabuw Hai Aiwob.”
39 Nãskano nã aya mastafo fẽtsa Jesús chakafakĩ mekafani iskafakĩ: “Mĩ Cristomãkĩ mĩa ifimeta nokori ifife,” faito,
39 Orot kakafin ta hi’onaf inu’in Jesu isan eafabon tur kakafih eo. “O Keriso na’at kwiyawas kure naatu aki auman kwiyawasi.”
40 akka fẽtsa yoikĩ iskafani: “Askafayamafe. ¿Mĩ Nioski meseimamẽ a mĩ afara chakafaax omiskõiai?” fani.
40 Baise orot ta rounane inu’in turan kwarar iu, “O God isan kubirubir ai en? It etei i baimakiy ta’imon tabaib.
41 “Akka nõ omiskõikõi chanĩmakõi nõmãi afara chakafakatsaxakĩ. Akka na feronãfakekai afaa chakafama na omiskõiai,” fani.
41 It airit biyababan tabaib i ana efamaim tabaib, anayabin atasisinaf kwanekwanemaim wan tama ra’at biyat ebababan. Baise iti orot i men kafa’imo kakafin ta sinaf, asir biyababan ebaib.”
42 Nãskaxõ nãato Jesús yoini iskafakĩ: “Ifo, xanĩfo finakõixõ ea shinãfe,” faito,
42 Naatu Jesu isan eafabon eo, “Jesu a aiwobomaim inarur ayu inanuhu.”
43 Jesús kemani: “Ẽ mia pãraima iskaratĩakõi mĩ efe kai nã sharafinakõia ari mĩ efe inimakõipakenaka,” fani.
43 Jesu iya’afut eo, “Ao’omatani, boun ayu Paradise imaim ana rur o boro airit tanarun.”
44 Nãskata xini keya nã mai tio fakishifãkõitani. Nãskax mã xini kaino anã penatani.
44 Veya yen na i’ouyit, veya rararan matan gugum tafaram etei fobe inu’in veya re three korok na’atube bai.
45 Nãskakẽ xini peinima. Nãskaino sama nami Nios kĩfiti pexefã mẽranoax nakirafekõi faxtepakekafãni.
45 Basit faifuw gagamin Tafaror Bar wanawan hitaiy re efan kakafiyin, kakafiyin hirafut inu’in taseb rou’ab himatar.
46 Nãskaino Jesús fãsikõi Apa kenani: “Epa, ea ifife ẽ mia ano kanõ,” fata, nãskax nani.
46 Imaibo Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Tamai umamaim ayubu abit inab.” Iti na’atube eo basit morob.
47 Nãskaito soraro xanĩfãfe õikĩ, Epa Nios aicho fayanã iskafakĩ yoini: “Chanĩma, na feronãfake afaa chakafamisma,” ixõ yoini.
47 Baiyowayah hai ukwarin nati’imaim bat abisa mamatar itin, God wabin bora’ara’ah eo, “Turobe iti orot i gewasin.”
48 Nã ano niafãfe õinifo Jesús naito. Nãnoax fokani, oiai finakõi fonifo Jesús shinãkani.
48 Sabuw nati’imaim hiru’ay hibat abisa mamatar hi’itin, dogoroh hirab yababan auman hai ubar himatabitabir hin.
49 Akka nã Jesús õimisfãfe ano nẽtekaxõ chai nikaxõ õinifo. Kẽrofãferi õinifo, Galilea anoax afe foitaxakakĩ.
49 Sabuw afa Jesu hisusu’ub, naatu baibin afa Galilee ine hi’ufunun bairi hina hibibais, nabinamaim hibat Jesu momorob hi’itin.
52 Nã José Pilato ano kaxõ Jesús yora yõkani maifai axiki.
52 Na Pilate nanamaim tit Jesu biyan bai na ya’in isan ifefeyan naatu aiwob orot ibasit.
53 Mã yõkatani oxõ cruz anoa fotomaxõ sabanã fena sharakõipa rakoxõ iyoxõ mafa kini mẽra rãtani, a tsoa maiyomisma mẽra.
53 Joseph na Jesu biyan onaf afe’en inu’in bosair bai re faifuw boubunamaim sum bai in hub boubun to naiwanamaim tar numin inu’in imaim yai.
54 Nã penata itipinĩshara fanifo, mã chaima safaro faino,
54 Naatu nati veya i Friday, Baiyarir busurufin isan ana veya nakabom.
55 kẽrofo Jesús fe Galilea anoax foitaxakakĩ. Nãfãfe José chĩfafainifo afeskaxõ kini mẽra Jesús rãtaimãkai õifokakĩ.
55 Baibin Galilee ine Jesu hi’ufunun bairi hinan i Joseph bairi hin hubemaim hitit, Jesu biyan mi’itube ya’iyai i hi’itin.
56 Mã ãto pexe ano fẽkaxõ, pirofomã yafi a aõ tereati itipinĩsharafanifo. Akka kẽrofãfe judeofãfe pena tenetitĩa teneyonifo nã Moisés yoini keskafakĩ.
56 Naatu himatabir hin bar hitit Jesu biyan yabuna’in isan ana raiy hibogaigiwas naatu mar to Baiyarir Ana Veya i hima hiyarir hai ofafar eo na’atube.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.