Lucas 19

Niospa meka fena Jesucristoõnoa (YAANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 — ausente —
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 — ausente —
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 Nãato Jesús õipaifiki õinima, yora ichapafãfemãi nakifafono Zaqueomãi mĩsto pishtamãi axõ.
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 Nãskakẽ fãi rekẽ ichoni Jesús kaito õixiki. Nãskata ĩfiya inani nã Jesús kafanai anori.
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 Jesús anori finõfãikĩ fomãkĩa naiskĩ fichixõ yoini iskafaki: “Zaqueo, fotopakekafãfe. Iskaratĩa mĩ pexe ano ẽ nẽteyoikaikai,” faino,
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 koshikõi Zaqueo fotopakekafãni. Nãskakẽ akiki inimasharakõiyanã ãfe pexe ari iyoni.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 Nãskaito õikakĩ yora rasichi iskafakĩ yoinifo: “¡Kee, õikapo! ¿Afeskai na yora chakapa pexe ano Jesús iki kaimẽ?” fanifo.
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Askafafiaifono Zaqueo fininãkafã Jesús yoini iskafakĩ: “Ifo, õipo. Nã afaamaisfo na ẽfenãfo ẽ ato paxkaxonikai. Nã ẽ atoki yometsomisfo cuatro veces faxõ ẽ ato inãi,” ixõ yoini.
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 Askafaito Jesús yoini iskafaki: “Iskaratĩa mẽ mia chaka soaxona mĩ Niospa fake iki mĩ afe ĩpanaka,” ixõ yoini. Nãskaxõ nãnoafo ato yoini: “Na feronãfake Abraham ãfe fena. Abraham Nios nikakõipaoni keskafakĩ natori Nios nikakõi.
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 Akka ẽ oni ẽfe Epa Nios anoax a fenoafo ato fenayanã ato ifiyoi,” ixõ ato yoini.
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 Nã yorafãfe nikanifo Jesús ato yoiaito mãmãi Jerusalén chaima faifokakĩ, “Mã Nios xanĩfo chaima nokoira,” ixõ shinãifono. Nãskara shinãifono mã tãpixõ Jesús meka fetsafaxõ ato yoini.
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 Iskafakĩ ato yoini: “Nãno feronãfake fetsa xanĩfo keskara ini. Nã feronãfake chai kani mai fetsa ari, nãriax mã xanĩfo ikax opai.
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 Akka kayoxoma a yonoxomisfo diez kenani. Nãskaxõ ato kori ichapa inãketsayanã ato yoini iskafakĩ: ‘Na kõri afara ichapa mã fĩkãfe nã ẽ oaitĩa,’ ixõ ato yoini.
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 Akka yorafãfe ãfe mai anoxõ noikaspanifo. Nãskaxõ acho yora rafe nĩchinifo iskafakĩ ato yoitanõfo: ‘Na feronãfake nõ fichipaima nõko xanĩfo inõ,’ ixõ ato yoitanõfo.
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 “Akka askafafiaifono mã xanĩfo itani anã anoris oni ãfe mai ano. Mã nokoxõ a yonoxomisfo kenamani nã ato kori inãfaini tii, tãpixiki afe tii kori fiafomãkĩ.
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 Nãskano fetsa akiki oitaexõ yoikĩ iskafani: ‘Ifo, a ea mĩa kori inãfainitatima finõmainĩfofã kori exe diez faxõ mẽ mia fĩxõa,’ fani.
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 Askafaino ãfe xanĩfãfe kemani: ‘Aicho, mĩfi ea yonoxõ sharamiski. Ẽ mia afaa ichapa inãyamafiano finõmainĩfofã mĩa fĩxosharakõia. Nãskakẽ pexe rasi diez anoa ẽ mia xanĩfo imai,’ ixõ yoini.
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 Nãskatari ãfe ina fetsari akiki oxõ yoikĩ iskafani: ‘Ifo, a ea mĩa kori inãfainitatima finõmainĩfofã kori exe cinco faxõ mẽ mia fixõa,’ fani.
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 Nãskafaino nãri kemakĩ iskafani: ‘Mĩri cinco pexe rasi anoa xanĩfo ikikai,’ fani.
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 Akka a yonoxomis fetsari akiki oxõ iskafakĩ yoini: ‘Ifo, nakĩa mĩ kori ẽ mia mekexona samapa rakoxõ.
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 Ẽ mikiki mesekĩ, mĩmãi feronãfake mitsisipakõikẽ, mĩnãyamafekẽ mĩ fimis, askatari a mĩ fanama anoafori mĩ fimis. Nãskakẽ ẽ mikiki mesekĩ ẽ mia kori mekexona, nakĩa mĩ kori,’ ixõ yoini.
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 “Askafaito nikakĩ ãfe xanĩfãfe yoini iskafakĩ: ‘Mĩ ea yonoxosharamisma, mĩ chakakõi, askatari mĩ xanikõi. Mĩ mekaõxõ ẽ mia omiskõimani. Mĩ ea iskafakẽ, na feronãfake mitsisipakõi ãfenãyamafekẽ fimis, askatari a fanama anoafori fimis mĩ ea fakẽ.
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 Akka, ¿afeskakĩ banco ano mĩ ea kori faxõfamamẽ mã ẽfe kori ĩchapano ea inãxikima, mẽ anã ẽfe pexe ano ẽ oano?’
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 Nãskata nã anoafo ato yoini iskafakĩ: ‘Na feronãfake kori fĩakãfe nã diez faxõ finõmainĩfofã ea kori fixõa inãxikakĩ,’ ato faito,
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 kemakĩ iskafanifo: ‘Ifo, akka nãatoroko mã diez faxõ finõmainĩfofã fia,’ faifono,
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 anã xanĩfãfe ato kemani: ‘Akka ẽ mato yoi nã afara ichapaya nõ afara ichapa inãtiro. Akka a afaa ichapayama, ãfe afara nõ fĩatiro anã afaa ichapaya inõma.
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 Askatari a ea noikaspakakĩ a ea xanĩfo fakaspafo, fitakãfe ato retexikakĩ ẽfe ferotaifi,’ ixõ xanĩfãfe ato yoini,” Jesús ato fani.
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 Nãskara ato yoita Jesús kani Jerusalén ano a aõxõ tãpimisfo fe.
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 Mã chaima Betfagé fe Betania ano nokoxõ machi Olivos anoxõ a aõxõ tãpimis rafe nĩchini.
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 Ato iskafakĩ yoiyanã: “Mẽstekõi fõtakãfe oa ono pexe rasi ano. Mã nokoxõ nãnoa burro fake nexekẽ mã fichi kaikai tsoa aõ nimisma. Tẽpexõ ea efexotakãfe.
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 Anoxõ mato yõkaifono iskafakĩ: ‘¿Afeskakĩ mã burro tẽpeimẽ?’ mato faifono ato yoikĩ iskafakãfe: ‘Nõko Ifãfe fichipaiyaito nõ ifixoniyoa,’ ato fakakĩ,” Jesús ato fani.
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 Ato nĩchia fõkaxõ õiafo nã Jesús ato yoia keskarakõi fichitoshinifo.
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 Mã burro tẽpeaifono, nã burro ifofãfe ato yõkanifo: “¿Afeskakĩ mã noko burro tẽpekaimẽ?” ato faifono,
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 ato kemanifo iskafakakĩ: “Nõko Ifãfe fichipaiyaito nõ ifixoniyoa,” ato fanifo.
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 Nãskaxõ burro kateki ãto rapati kakafakaxõ efenifo Jesús ano. Nãskaxõ a kamaki Jesús tsaoinĩfofãnifo.
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 Nãskakẽ Jesús tanaima kani. Akka yorafãfe ãto rapatifo fai nẽxpakĩa kakafafonifo.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 Mã chaima machi Olivos tisiri mekani keyokõi a aõxõ tãpimisfãfe fãsikõi yoinifo iskafakakĩ inimayanã: “¡Aicho, Nios fãsi sharakõi! ¡Niosxõ afama mĩshti mĩ akaito nõ oia!” fanifo.
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 Iskafakĩ yoinifo akiki inimakakĩ: “¡Aicho, nõko xanĩfo nokoki oaki! ¡Niospa nai mẽraxõ shara famafafãini! ¡Niospa yoini Jesús nõko xanĩfo inõ, aõnoax yorafo Nios fe nĩpaxanõfo! ¡Aicho, Nios fãsi finakõia!” ixõ fãsikõi yoinifo.
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 Nãskafaifono fariseofãfe yorafã rasi mẽraxõ yoinifo iskafakakĩ: “Maestro, mĩ inafo yoife iskanõfoma,” faifono,
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 akka Jesús ato kemani: “Ẽ mato yoi nafãfe ea yoisharayamaifono, na tokirifãfe fãsikõi eõnoa meka shara yoikeranafo,” ixõ Jesús ato yoini.
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 Mã chaima Jerusalén ano nokoax nã pexe rasi anoafo ato õi, atoõnoax Jesús oiani.
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 Iskafakĩ ato yoiyanã: “Ea chanĩmara faax mã isharapakenakaki. Akka mãkai tãpiama iskaratĩa Niospa Fake mã nokoa. Eakai mã xanĩfo fapaima ẽ mato imasharapaifiaito, mã ea nikakaspai. Iskaratĩa ẽ mato afeskafatiroma. Mã mã fenoa.
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 Fatora penata mato noikaspakani nã mato noikaspaifãfe. Nãskaxõ mato chetekaxõ mato mẽra ikiferakaxõ mato retekĩ mitokani.
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 Mãto pexefori pãoiki fetsexii, mĩ kaifofoya mato retekĩ mitoxikani tsoa pishta ichoxima, mã ea nikakaspamis Niospa ea matoki nĩchifiano,” ixõ Jesús ato yoini.
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 Nãskata Nios kĩfiti pexefã mẽra Jesús ikikaixõ õia a mẽraxõ afarafo ato miniaifãfe õikĩ ato kãimani.
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 Naskafata ato yoini iskafakĩ: “Niospa meka yõra kenekĩ iskafani: ‘Mã ẽfe kĩfiti pexefã mẽraxõ mã ea kĩfitiro,’ ixõ yoifinino, akka nã yometsofãfe pexe keskara mã famis,” ixõ Jesús ato yoini.
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 Nãskata Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ pena tii Jesús ato yoini. Ato yoifiaino a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo feta a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe judeofãfe ãto xanĩfofofãferi afeskaxoma Jesús retepaikakĩ shinãnifo.
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 Akka afeskaxõ retetiroma inifo, yorafãfemãi nikasharapaikõiaifono a Jesús ato yoiai keskara.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.