João 9

Niospa meka fena Jesucristoõnoa (YAANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesús kakĩ feronãfake fẽxo nãskarapa kãini fichini.
1 Orot matan fim auman tufuw ma’am Jesu remor inan itin.
2 Õikakĩ aõxõ tãpimisfãfe yõkanifo: “¿Maestro, afeskai na feronãfake fẽxo kãinimẽ? Afara chakafakatsaxakĩ ikaraka, apa feta ãfa afara chakafamisfono ikaraka,” ixõ Jesús yõkanifo.
2 Ana bai’ufununayah Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, yait ana kakafinamaim iwa’an iti orot matan fim auman tufuw? I taiyuwin ana kakafin o i hinah tamat hai kakafinamaim?”
3 “Afara chakafayamafikatsaxakĩ nãskarapa fẽxo kãini. Apa feta ãfari afara chakafamismano nã feronãfake fẽxo kãini. Nãskarapa kãini. Akka Niospamãi afama mĩshti fatirokẽ nãskax fẽxo kãini ato õimasharaxikĩ.
3 Jesu eo, “Orot matan fim i men anabowabow kakafinamaim iwa’an matan ifimemih o i hinah tamah hai kakafinamaim, baise i ana fimemaim God ana fair iti orot biyanamaim nirerereb hina’itin.
4 Niospa ea nĩchini ẽ yonoxonõ. Nã ẽ akaitĩa ẽ yonoxotiro. Akka fakishikai nõ yonoxotiroma. Nãskarifiakĩ mã nõ naxõ nõ anã Nios yonoxotiroma.
4 Iti ana veya’amaim yait ayu iyunu anan i ana bowabow tanabow, gugumin i enan men karam yait ta nabow.
5 Ẽ nono mai ano iyoax ẽ pena keskara. Ẽ ato õimayoi afeskax isharakanimãkai,” ixõ Jesús yoini.
5 Ayu boun iti tafaramamaim ama’am, ayu i tafaram ana marakaw.”
6 Nãskara yoita maiki kemo mechota a mai kemõ mechanafaxõ a feronãfake fẽxo aõ fetekere ani.
6 Iti tur eo ufunamaim, Jesu kwei me yan re naatu iyuriyur bai bora’ah orot matan idadawir.
7 Askafata, “Ĩamã fechokometãfe,” fani. Nã ĩamã ãfe ane Siloé, ãto mekapa anemisfo na Siloé ãfe ane “Nĩchia” famisfo.
7 Naatu iu, “Kwen harew Siloam kukuf (nati wab anayabin iyafar) imaim kururub.” Imih orot in rurub naatu matan nuw sawar itah auman matabir au bar in.
8 Nãskata nã chaima nikafãfe a õimisfãferi yoinifo: “Nã fẽxo tsaoax afara yõkakameaito nõ õimis. ¿Nãmẽ?” faifãfe
8 Orot tain tuwan naatu sabuw afa marasika hi’i’itin ma fefefeyan, hibatiy, “Iti orot ta’imon mar etei ema efefefeyanaban i iti?”
9 atirifãfe, “Nãkĩa,” fanifo. Atirifãfe yoinifo: “Akerokõi,” fanifo. Nãskafikaxõ yoinifo: “Nã keskarakõi,” faifãfe, ato yoini: “Ẽkĩa. Ẽfi fẽxo iyopaoniki. Nãskafixõ iskaratĩa mẽ õisharai,” ato faito,
9 Sabuw afa hi’o, “Orot i nati.” Afa hi’o, “En nati i ana yumatabe.”
10 “¿Afeskaxõ mĩ iskaratĩa õisharaimẽ?” faifãfe,
10 Sabuw hibatiy, “Mi’itube o mat igewasin kunuwanuw?”
11 “Nã feronãfake ‘Jesúsra’ faifãfefi ãfe kemõ mai mechanafaxõ ea fetekere axõ: ‘Nã Siloé ĩamã fechokometãfe,’ ea faano, Siloé ĩamã fechokomexõ ẽ õishara,” ato fani.
11 Orot iyafutih eo, “Orot wabin te’o Jesu i yur bai matou idadawir naatu na Siloam harew kukufamaim rurubamih iuwu. Imih ayu an arurub, naatu matou to iwa’an anuwanuw.”
12 Ato askafaito nikakaxõ, “¿Fanĩmẽ a feronãfake Jesús?” faifãfe, “Ẽtsa ẽ tãpiama. Mã fakira kaa,” ato fani.
12 Sabuw hibatiy, “Bo iti orot i menamaim ema’am?”
13 Askaito yorafãfe nã feronãfake fẽxo iyopaoni fariseofo ano iyonifo.
13 Nati orot Jesu biyawas hibai hina Pharisee biyah hitit.
14 Jesús nã feronãfake pena tenetitĩa sharafani.
14 Baiyarir ana veya’amaim Jesu nati orot matan fim yuramaim idawir matan igewasin nuw.
15 Fariseofãfe nã feronãfake anã yõkanifo: “¿Afeskax mĩ fero sharamẽ?” faifãfe, “Ea Jesús sharafaa ãfe kemõ mai mechanafaxõ ea aõ fetekere akano. Ẽ ĩamã fechokomexõ ẽ õisharakõia,” ato fani.
15 Isan imih Pharisee ibanak maiye orot hibatiy mi’itube matan igewasin. Orot hai tur eowen eo, “I yuramaim matou idadawir uwu harewamaim arurub naatu boun i anuwanuw.”
16 Nikakakĩ fariseo fetsafãfe yoinifo: “Akai Nios fe rafeama. Moisés kirika kenexõ noko yoini iskafakĩ: ‘Pena tenetitĩa nõ yonotiroma,’ ixõ yoini. Nãskakẽ nõ yora sharafatiroma pena tenetitĩa,” faifono, fetsafãfe ato kemanifo: “Akka yora chakapa fẽxo sharafatiroma. Yora chakapakai nãato akai keskara fatiroma,” ikanax fariseofo fochishpanã faatanãnifo. Atirifãfe fariseofãfe yoinifo: “Jesúskai sharama,” faifono, atirifãferi, “Jesús sharaki,” fanifo.
16 Pharisee afa hi’o, “Iti orot i men Godane na, anayabin Baiyarir ana ofafar i men ekakaif.”
17 Nãskata afianã fariseofãfe a yora fẽxo ipaoni yõkanifo: “Mĩ noko yoia, ‘Nãto ea fero sharafaxõa,’ fakĩ. ¿Akka afaa mĩ shinãimẽ tsoamãki?” faifãfe, “Nã Nios ato yoixomisto ea sharafaa,” ato fani.
17 Imih Pharisee hitatabir orot ibanak hibatiy maiye, “Iti orot o mata iwa’an bigewasin isan o boro mi’itube inao?”
18 Ato askafaito nikakakĩ judeo fetsafãfe, “A chanĩra,” fanifo. “Na fẽxo ipaonima,” ixõ. Nãskaxõ fariseofãfe apa yafi afa kenaxõ yõkanifo.
18 Jew hai ukwarih men kafa’imo hititumatum iti orot matan fim ma’am naatu bounabo matan nuw, naatu orot hinah tamah isah hi’af hina, imaibo hibatiyih.
19 “¿Namẽ mĩ fake fẽxo ipaoni? Akka, ¿afeskakĩ iskaratĩa õimẽ?” faifãfe,
19 “Iti orot i kwa natu? Kwa kwa’o’o i matan fim auman tutufuw kekeban iti? Naatu boun i mi’itube enuwanuw?”
20 “Nãkĩa nõko fake, nã fẽxo kãini. Mã nõ tãpia nõko fake.
20 Hinah tamah hiyafutih hi’o, “Aki aso’ob iti kek i aki natu, naatu matan fim auman tufuw.
21 Tiiri afeskara axora mã õi nõkai tãpiama. Akka fakefomaki, xiniki mato yoitiroki afeskax sharamãki. Yõkakãfe,” afa feta ãpa ato fani.
21 Baise aki men aso’ob, boun i mi’itube enuwanuw, o yait matan iwa’an igewasin, kwaibatiy i sanaman, karam taiyuwin isan boro nao.”
22 Judeofoki mesekakĩ nãnori yoinifo. Akka judeo xanĩfãfe yoiyoni iskafakĩ: “Tsõa yoitiroma: ‘Epa Niospa Jesús nĩchini nõko Ifo Cristo inõ,’ ixõ yoitiroma. Akka askara yoixõ anã nõko ichanãti pexe ano ikitiroma,” judeo xanĩfãfe anori ato yoiaino nã fẽxo ipaonito ãfe afa fe ãfe apa mesenifo.
22 Hinah tamah iti tur hi’o, i Jew sabuw isah hibir, anayabin iti tur i marasika Jew ukwa’ukwarih hi’o hibasit, yait Jesu isan naorereb Keriso nararauw boro kou’ay barene hinabotait ufun nama.
23 Nãskaxõ ato yoinifo: “Xiniki fakefomaki. Yõkakãfe,” ato fanifo.
23 Iti isan imih i hinah tamah hi’o, “Kwa taiyuw kwaibatiy kwa’itin, i sanaman.”
24 Nãskata fariseofãfe nã feronãfake fẽxo ipaoni yõkanifo: “Noko yoikĩ iskafafe: ‘Niospa ea sharafaa,’ ife,” fanifo. “Jesúskai sharama. ‘Niosfi sharaki,’ ife. ‘Jesús sharara,’ fayamafe. Nõ tãpia Jesús chakaki,” fanifo.
24 Mar bairu’abin orot matan fim nuwanuw isan hi’af na, naatu hibatiy maiye, “Turobe God nanamaim ai tur ina’owen! Aki aso’ob orot yait o biyawasi i bowabow kakafin wairafin.”
25 “Ẽtsa. Ẽ tãpiama chaka iyamai shara rakikĩa. Ẽ tãpia ẽ fẽxo iyopaoni ẽ iskaratĩa õisharai. Nã fisti ẽ tãpia,” ato faito,
25 Orot iyafutih eo “Ayu men aso’ob i bowabow kakafin wairafin o en? Ayu sawar ta’imonamo asoso’ob i ayu matou fim ama’am naatu boun i anuw a’i’itah.”
26 “¿Afeskafaxõ mia sharafaamẽ?” ixõ yõkaifãfe,
26 Naatu orot hibatiy, “Abistanawat o isa sinaf? Mi’itube sinaf o mata botawiy?”
27 “Ẽ mato yoiaito, ¿mã ea nikamamẽ? ¿Afeskakĩ mã afianã ea yõkaimẽ? ¿Mãri aõxõ tãpimis mã ipaimẽ?” ato faito,
27 Orot iyafutih eo, “Ayu marasika kwa isa aoka naatu kwa men kwanowar. Aisim kwakokok anao maiye kwananowar? Ta’itin kwa auman kwakokok i ana bai’ufununayah kwanamatar?”
28 nikakakĩ ĩchaketsanifo. Nãskaxõ yoinifo: “Mĩfi a Ifofaikai. Akka nõfi Moisés meka nikamiski.
28 Hi’obaibiyab naatu hi’o, “O i nati orot ana bai’ufununayan, baise aki i Moses ana bai’ufununayah.
29 Nõ tãpia Moisés Nios fe mekapaoni. Nõkai na Jesús tãpiama. Fakira anoax oa afe keskarara a feronãfake nõ tãpiama,” faifãfe anã ato kemani:
29 Aki aso’ob God mutufor Moses hairi hi’o, baise orot nati Jesu tibiwab, aki men kafa’imo aso’ob i menane na?”
30 “¿Mã tãpiamamẽ fakira anoax oxõ ea sharafaa ẽ fẽxokẽ?
30 Orot matan fim bigewasin iyafutih eo, “Abifofofor men kafaita! I menane nan kwa men kwaso’ob, baise i ayu matu fim iwa’an anuwanuw.
31 Nõ tãpia yõra chakafamisfokai Niospa ato nikapaitiroma. Fatorato Nios Ifofasharapai isharatiro. Nãskara Niospa nikapai.
31 It Taso’ob bowabow kakafih wairafih God hai tur men enonowar. God ana sabuw i ana kok tesisinaf naatu isan tekakakaf i hai tur enonowar.
32 Nã Niospa mai onifani chãikai nõ afaa nikayomisma yora fẽxo kãini tsõa sharafai. Akka iskaratĩa mã ea Jesús sharafaa.
32 Men yait ta tafaram wanawanan orot matan fim auman tufuw ma’am matan botawiy nuwanuw ana tur nowaramih.
33 Na feronãfake Niospa nĩchiyamanokai afaa afeskafakeranama,” ato faito,
33 Iti orot men Godane tanan na’at, i boro men karam iti bowabow tasinaf.”
34 nikakani akiki õitifishkinifo. “Mĩfi chakakõi kãini. ¿Afeskakĩ mĩ noko tãpimapaimẽ mĩ chakafixõ? Anã nõko ichanãti pexe mẽra mĩ ikitiroma. Nonoax kariskatãfe. Nõkai anã mia õipaima. Anã nõko ichanãti pexe mẽra ikiyamafe,” fanifo.
34 Iti isan hi’o, “O bowabow kakafin wanawanan itufuw ira’at iyey, i boun aki ini’obaiyi!” Naatu kou’ay barene hibotait tit ufun ma.
35 Nãskano nã fẽxo imis ãto ichanãti pexe mẽraxõ potaifãfe nikafaini Jesús kani. Nãskaxõ fenakĩ a fẽxo imis fichini. Fichixõ yõkani: “¿Mĩ Niospa Fake chanĩmara faimẽ?” ixõ yõkaito,
35 Jesu orot hinun tit ufun ma’am ana tur nowar, naatu titita’ur anamaramaim ibatiy, “O Orot Natun kubitumitum?”
36 “¿Fatomẽ ẽ chanĩmara fanõ?” faito,
36 Orot Jesu ibatiy, “Regah, iti orot i menatan ku’o anowar saise i anitumitum!”
37 “Nã mĩ ea õi. Ẽkĩa,” Jesús fani.
37 Jesu orot isan eo, “Orot i iti kwi’i’itin, boun iti airi kwa’o’o.”
38 Askafaito ratokonõ mai chachipakefofã yoini: “Ifo, ẽfi mia chanĩmara faikai. Mĩ fãsi sharakõi. Ẽ mia Ifofai. Mĩ Niospa Fakeki,” ixõ yoini.
38 Naatu orot eo, “Regah, Ayu abitumatum.” Naatu Jesu nanamaim sun yowen kwafir.
39 Askata chipo afianã yorafo akiki feafãfe Jesús ato yoini iskafakĩ: “Ẽfe Epa Nios ika anoax ẽ nono mai ano oni. Fato yorafomãki a ea nikayamaifo, fatoforimãki a ea nikaifo ẽ ato õiyoi oni. Fatotora shinãi iskaito: ‘Mẽ afara chakafamiski. Ea chaka soaxope,’ ixõ anori shinãito ẽ ãfe chaka soaxotiro afianã afara chakafayamanõ. Ẽ na fẽxo fero sharafaxõa keskafakĩ ẽ yorafo ãto chaka soaxotiro shara inõfo. Akka fetsafãfe shinãi iskakani: ‘Ẽ afaa chakafamisma, ẽ yora sharakõi. Ẽ tãpikõia,’ ixõ shinãkani. Askarafofi yora fẽxo keskarafokĩ, a ato sharafamis ano fopaikanima ato sharafapanã. Nãskarafãfekai yoipaikanima ãto chaka soapaikanima. Nãskarafo fenopakenakafo,” ixõ Jesús ato yoini.
39 Jesu eo, “Ayu ana iti tafaramaim atitit anayabin i sabuw ana kusibih, saise iyab mata fim boro hinanuw, naatu iyab tenuwanuw boro matah fimabe hinamatar.”
40 Fariseofãfe a Jesús yoiai nikakaxõ yõkanifo: “Kee. ¿Mĩ noko yoimẽ nõmẽ fẽxo?” faifãfe
40 Pharisee afa nati’imaim bairi hima’am iti tur eo’o hinowar, naatu hibatiy, “Nati tur ku’o’o, aki auman matai fim?”
41 Jesús anã ato yoini: “Mã ea yoikerana: ‘Nõ fẽxo keskarafo. Mã nõ afara chakafamis,’ ixõ mã ea yoiaito ẽ mato chaka soaxokerana. Akka mãkai ea askafamisma. Mã yoimis: ‘Nõ õisharatiro. Nõkai fenoama. Nõ sharakĩ. Nõkai chakama,’ ixõ anori mã yoimis. Akka mãto chaka soaxma, mã fenokõiax Epa Nios ika ano mã nokopakenakama,” ixõ Jesús ato yoini.
41 Jesu iyafutih eo, “Kwa mata fim na’at, kwa boro men kakafimih. Baise boun kwa kwa’o’o aki matai anuwanuw, kwa a kakafih i tema’am.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.