João 18
Niospa meka fena Jesucristoõnoa (YAANT) vs AAI
1 Nãskata mã Apa kĩfikĩ nishpata aõxõ tãpimisfo fe fakishi Jesús kani, xexa Cedrón pishta pokefaini. Nãno ifi fanafãfe ãfe anefo olivos ini. Olivos mẽra ikitoshinifo.
1 Jesu yoyoban sasawar ufunamaim ana bai’ufnunenayah bairi efan nati hihamiy hin Kidron Kwaf hirabon. Nati’imaim i masaw ta, imaim Jesu ana bai’ufnunenayah bairi ten tema’am.
2 Judaspa ato Jesús achimani kakĩ tãpini faki Jesús kaamãki, Olivos anomãi aõxõ tãpimisfo Jesús ato iyomiskẽ.
2 Judas yanuwayan menamaim hima’am i so’ob, anayabin Jesu anabai’ufununayah bairi mar etei imaim teruru’ay.
3 Nãnori Judaspa sorarofo iyoni Jesús achinõfo. Nã ato Nios kĩfixomis xanĩfofofãfe askatari fariseofãferi Nios kĩfiti pexefã kexemisfo nĩchinifo Judas fe fõtanõfo. Chiifoya kenofoya koshatifoya ashifoya fonifo.
3 Imih Judas Romans hai baiyowayah hai kou’ay bonawiyih naatu afa i orot ukwa’ukwarih firis ukwarih biyahine hiyafarih hin naatu afa i Pharisee biyahine hin. I umah, ahay waf hibow naatu hinow hitoto’aben kawih hin masaw yan hitit.
4 Mã achifofãifono Jesús ato tãpini. Mã nokoafono ato yõkani: “¿Mã tsoa fenaimẽ?” ato faito,
4 Jesu abistanawat boro isan hinamamatar i so’ob, imih au nah isutait tit naatu ibatiyih, “Kwa yait kwanunuwih?”
5 “Nõ Jesús Nazarete anoa nõ fenai,” faifãfe, ato kemani: “Ẽkĩa, nono ẽ ika,” ato fani. Ato askafaino nã Jesús ato achimanai Judasri nãno ato fe ini.
5 Hiya’afut hi’o, “Jesu Nazareth mowan.
6 “Ẽ nono ikaki,” Jesús ato faino, chetekiri ifiakekafãpakei fetsenifo.
6 Anamaramaim Jesu eo, “Ayu i iti. I ou’uf hibat naatu me yan hira’iy rabih.
7 Nãskaxõ Jesús anã ato yõkani: “¿Tsoa mã fenaimẽ?” Jesús ato faino, “Nõ Jesús Nazarete anoa nõ fenai,” faifãfe
7 Ibanak i batiyih maiye, “Kwa i yait kwanunuwih.”
8 anã ato yoini: “Ẽkĩa nã mã ea fenai ẽ mato faa,” ato fani. Nãskaxõ ato yoini: “Mã ea fenamãkai na eõxõ tãpimisfo ato nĩchikãfe fotanõfo,” ato fani.
8 “Ayu kwa ouwi wei, ayu i iti.” Jesu iya’afut. “Ayu kwananunuwuhu na’at, basit au bai’ufununayah kwanihamiyih hinan.”
9 Nã Jesúsnoa yoikĩ kirika keneyonifo iskafakĩ: “A mĩa ea minia fato fisti fenoima,” ixõ kirika kenenifo. Nãskaxõ nã kirika kenenifo keskarakõi Jesús Apa Nios kĩfini.
9 Iti namamatar saise tur abistan hi’o’o i nan niturobe. “Tamaim abistan ibitu, men ta kasiy.”
10 Nãskaino Pedro ãfe keno tsekani, ãfe keno tsiostamexõ. Mã ãfe keno fixõ nã ato Nios kĩfixomisto ãfe xanĩfãfe yonomati paxteni. Nã xanĩfãfe ãfe yonomati ãfe ane Malco ini. Nã Pedro paxteni.
10 Naatu Simon Peter, i ana kaiy auman batabat, rowenra’ah firis ukwarin ana akir orot tainin asukwafune eafuru’um. Akir orot wabin Malchus.
11 Pedro askafaito õikĩ, “Mĩ keno fafe,” Jesús Pedro fani. “¿Mĩ shinãimamẽ? Ẽfe Epa ea afara kechoki inã ẽ ayai,” ayatiki keparanãkĩ Jesús Pedro yoini. “Nã ẽfe Epa Niospa apaiyai keskara ẽ akikai,” ixõ Jesús yoipaini.
11 Jesu Peter isan eo, “A kaiy kwiwan maiye! O kunotanot, Ayu Tamai kerowas bitu boro men anatom”
12 Sorarofãfe ãfe xanĩfo feta a Nios kĩfiti pexefã kexemisfo feta osinãkaxõ Jesús achikaxõ metexkere anifo.
12 Imaibo Rom rakit wairafih hai ukwarih bairi naatu Jew hai ma’utenayah bairi Jesu hibai hifatum,
13 Metexkere akaxõ Anás pexe ano iyonifo. Nã Anás Caifás ãfe rayos ini. Nã Caifás Nios ato kĩfixomis xanĩfokõi ini.
13 naatu wantoro’ot hibai hin Annas biyan hitit, nati kwamur wanawanan i Firis ana ukwarin ma’am ana veya, nati orot i Kaiafas rawan.
14 Nã Caifás ãfe kaifo israelifo yoini: “Feronãfake fisti yorafoõnoax naa, sharaki,” ato fani.
14 Iti orot Kaiafas i Jew uwih eo, gewasin orot ta’imon sabuw etei isah tamorob.
15 Askata Jesús iyoaifono Pedro fe a Jesúsxõ tãpimis fetsa ato acho fonifo. Mã pexe ano nokoano nã Jesúsxõ tãpimis fetsa xanĩfãfe mã õimis ini. Nã Jesús fe ikikaini.
15 Simon Peter naatu bai’ufununayan turan ta hairi Jesu hi’ufunun bairi hin. Nati bai’ufununayan ta i firis ukwarin i su’ub, imih i ufunun bairi hin firis ukwarin ana bar merar wanawanan hirun,
16 Akka Pedro kãiti ano nẽteni, ikinima. Akka nã Jesúsxõ tãpimis fetsa ikikaini. Nãato xomaya a kãiti kexea yoini Pedrori ikimanõ.
16 baise Peter etawan awan bat. Bai’ufnunenayan ta iban matabir maiye tit etawan awan akir babitai ifefeyan naatu babitai Peter iu basit, Peter na fur wanawanan run.
17 Mã Pedro ikiano nã kãiti kexemis xomayato yõkani: “¿Mĩri mĩ Jesús ãfe inamẽ?” faito, “Maa, ẽkai Jesús ãfe inama,” Pedro fani.
17 Babitai etawan awanamaim Peter isan eo, o i ni’i orot ana bai’ufnunenayan orot ta? Peter iya’afut eo, “En ayu men asu’ubimih.”
18 Mã fakishano matsinãkõikanax chii ketefaax keyokõi chii yoonifo matsi meyamaxikakĩ. Nã xanĩfofo ãto yonoxomisfo fe a Nios kĩfiti pexefã kexemisfãfe chii ketefaax yoonifo. Pedrori ato fe yooni.
18 Nati ana gugumin i siba’u kwanekwan imih akir wairafih naatu ma’utenayah bairi wairaf hi’asir hi’ar bebera’uh hibat rararih. Imih Peter rabon in bairi hibat rararih.
19 Nãskata ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfãfe Jesús yõkani iskafakĩ: “¿Fatofomẽ a mĩõxõ tãpimisfo? ¿Afaa mĩ ato yoimismẽ?” faito,
19 Firis ukwarin Jesu ana bai’ufnunenayan naatu ana bai’obaibiyen isan ibatiy.
20 “Ẽkai one ato yoiama. Keyokõichi ea nikanõfo ẽ ato yoimis. Ẽ mãto ichanãti pexe mẽranoa yafi a mãto Nios kĩfiti pexefã mẽranoa ẽ ato yoimis. Ẽkai ẽfe meka ẽ onemisma.
20 Jesu iya’afut eo, “Ayu i bebeyan sabuw etei matahimaim a’o a binan hinonowar, naatu au bai’obaiyen mar etei i sibor ya’aya efanamaim naatu Tafaror Bar wanawanan sabuw etei teruru’ay matahimaim. Ayu men abistan ta awa’ir aomih.
21 ¿Afeskakĩ mĩ ea yõkaimẽ? Ea yõkakima a ea nikamisfo yõkafe. A ẽ ato yoimis tãpiafoki,” Jesús faito,
21 Aisim ayu kubibabatiyu, sabuw ayu abistanawat a’o hinonowar i kwibatiyih ayu abisa ao i hiso’ob.”
22 a Nios kĩfiti pexefã kexemisto afe ketaxamei niato fepasyanã yoini: “¿Afeskakĩ nõko xanĩfo mĩ anori yoimẽ?” faito,
22 Jesu iti na’at eo ana mar ma’utenayan orot ta nati’imaim batabat Jesu rebareban ifar eo, “Men iti na’atube firis ukwarin isan ina’omih.”
23 Jesús anã kemani: “Afaa chaka ẽ yoimẽ ea yoife. Akka ẽ afaa chaka yoiama ¿afeskakĩ mĩ ea fepasimẽ?” Jesús fani.
23 Jesu iya’afutih eo, “Ayu abisa ana’o kakaf na’at sabuw etei hai tur ku’owen, tur menatan i a’o kakaf. Baise ayu tur etei ana’o’o gewas na’at i aisim irabu”.
24 Askafaito nikakĩ Anás ãfe rayos Caifás ano Jesús nĩchini metexkere axõ. Nã Caifás ato Nios kĩfixomis ãto xanĩfokõi ini.
24 Imaibo Annas Jesu uman fatufatum auman iyafar in Kaiafas firis ukwarin isan.
25 Nãnoax Pedro ato fe chĩi yooni. ato fe yooaito afianã Pedro yõkanifo: “Mĩfi nã Jesús ãfe ina fetsakĩ,” faifãfe, “Maa, ẽkai nã Jesús ãfe inama,” ato fani.
25 Peter boro’ika ma fora’ab rarar, sabuw afa nati’imaim bairi hima’am hibatiy hio, “O nati orot ana bai’ufnunenayan ta” Baise Peter youb eo, “En, orot nati men ayu’umih.”
26 Ato askafaino nã paxteato afe yõra yõkani: “¿Ẽ mia õiamamẽ? Akka ẽ mia õia. Nã fanafo mapoa mẽranoa Jesús yafi ẽ mia õia,” nã paxteato afe yõra Pedro fani.
26 Firis ukwarin ana akir orot ta i Peter tainin ea’afuw ana rara orot ta nati’imaim batabat, eawafoten eo, “O airi ayu masawamaim ait”
27 “Maa. Ẽkaima,” Pedro faino takara keoinãkafani.
27 Ibanak mar baitounin Peter eo, “En!” naatu mar ta’imon kokorerek eo.
28 Nãskano fakishpari judeofãfe Caifás ãfe pexe anoxõ Pilato xanĩfo ano Jesús iyonifo. Nã judeofo Pilato ãfe pexe mẽra ikitiroma inifo. Pilatokairoko judeokẽ a mẽra ikipanãfãfe. “Nõ Pilato ãfe pexe mẽra ikiax nõ chakanatiro,” ikanax, ikikaspanifo. Nã judeofo a judeofoma fe rafexõ Pascua fistatĩa pitirofoma ipaonifo. Nãskara feyafamisfo ipaonifo. Nãskakẽ Pilato ãfe pexe mẽra ikikaspanifo.
28 Maraumanaika Jesu Kaiafas ana barene hibai hin gawan orot ana baremaim hirun. Jew hai ukwarih bar wanawanan i men hirun hinamih, anayabin i men hikok wanawanah kato tamatar naatu hai Tar Nowaten ana hiyuw men hita’aamih.
29 Nãskaifono pexe kachiori kãinãkafã Pilato ato yõkani: “¿Afaa chakafakẽ na feronãfake mã ea ano efeamẽ?” ato faito,
29 Imih Pilate ufun tit sabuw ibatiyih, “Iti orot abisa isan kwa ubar kwabitin?”
30 “Afaa chakafayamakekai nõ mikiki efekeranama,” faifãfe,
30 Hiya’afut hi’o, “I men kakafin tasisinaf na’at, i boro men atab atan o biya atanamih.”
31 ato Pilato yoini: “Iyotakãfe. Mãto xinifãfe yoini keskafakĩ omiskõimaxikakĩ. Nã keskara mã feyafamiski. Afaa chakafamãki mã akãfe,” ato Pilato faito, judeofãfe kemanifo: “Akka mãto xanĩfofofãfe yoinifo nõ tsoa retekĩ mastatiroma,” fanifo.
31 Pilate isah eo, “Kwabai kwan, kwa taiyuw a’ofafar eo na’atube kwasinaf.” Ibo hai tur hirutabir hio, “Aki auri men baibasit ta ema’am boro yait ta ana asabunimih.”
32 Jesús aõxõ tãpimisfo taeyoi yoini keskafakĩ nãskakõi fanifo ifi cruz ikaki mastakakĩ.
32 Iti na’atube mamatar i Jesu ana tur mi’itube ana morob isan yai eo’o i tan titurobe isan.
33 Nãskano Pilato ãfe pexe mẽra Jesús ikimani yõkaxiki. Mã ikimaxõ yõkani: “¿Mĩmẽ judeofãfe ãto xanĩfo?” Pilato faito,
33 Pilate matabir maiye ana bar wanawanan run naatu Jesu eaf na ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?”
34 Jesús kemani: “¿Mĩ ea shinãimẽ ẽ judeofãfe xanĩfo mia yoiaforaka?” Jesús faito,
34 Jesu iya’afut eo, “Iti baibat i o taiyuw a not ayu kubibatiyu o sabuw afa ayu isou a tur hi’owen?”
35 anã Pilato kemani: “¿Mĩ shinãmẽ ẽ judeo? Ẽ judeoma. Akka mĩ kaifo feta mĩ xanĩfofofãfe mia ekeki efeafo ẽ mia omiskõimanõ. ¿Mĩ afaa chakafakẽ mia ekeki efeafomẽ? Ea yoife,” Pilato faito,
35 Pilate iya’afut, “O kunotanot ayu i Jew orot? O taiyuw a sabuw naatu firis ukwa’ukwarih o hibuw hinawiy ina ayu isou. Abisa isinaf?”
36 Jesús kemani: “Ẽkai na mai anoax xanĩfoma. Ẽ nonoax xanĩfokẽ a ea Ifofaafãfe yorafo setekeranafo ea achiyamanõfo. Akka ẽkai na yorafãfe ãto mai anoax ẽ ãto xanĩfoma,” Jesús faito,
36 Jesu eo, “Ayu au aiwob i men iti tafaram nowanamih, baise ayu au aiwob iti tafaram nowan na’at, ayu au bai’ufununayah boro isou hitiyow, naatu Jew hai ukwarih umah wahine boro hitawasfafaru. En, ayu au aiwob i men iti faram nowanamih.”
37 Pilato kemani: “¿Akka mĩ xanĩfo rakikĩa?” faito, “Nã ea mĩa yoiai keskarakĩa ẽ xanĩfo. Nãskakẽ ẽ yõra fakekõi kãini meka chanĩmakõi ato yoixikĩ. A meka chanĩmakõi fisti nikapaiyaifãfe nãfãfe ea nikamisfo,” Jesús faito,
37 Imih Pilate ibatiy, “Bo o i aiwob orot?
38 “¿Afaamẽ a meka chanĩmakõi?” Pilato fani.
38 Pilate Jesu ibatiy, “Turobe i abistan” Iti tur nonowar ibanak matabir maiye ufun tit Jew sabuw isah eo, “I biyanamaim men kakafin ta atita’ur boro imaim anibabatiy.
39 “Iskaratĩa na Pascua fistatĩa ẽ yora fisti karaxa mẽranoa ẽ mato kãimaxomis, nãskaramãi mãto feyafamiskẽ. ¿Akka ẽ mãto xanĩfo ẽ mato kãimaxotiromẽ katanõ?” ato faino,
39 Baise kwa a binanakwar eo na’atube. Tar Nowaten hiyuw aa ana veya diburane orot ta kwa isa anabotait. Kwa kwakokok Jew hai aiwob anabotait na tit.”
40 fãsikõi mekainĩfofãnifo: “¡Jesús tsekakima! ¡Barrabás noko kãimaxõfe!” fanifo. Nã Barrabás yometso ini.
40 Isan hitarakouw hiwow hi’o, “En, men nati orotomih! Aki akokok i Barabas.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.