Atos 16
Niospa meka fena Jesucristoõnoa (YAANT) vs AAI
1 Pablo fe Silas pexe rasi Derbe ano nokonifo, nãnoax Listra ano fonifo. Nãnoa Nios Ifofaa fetsa ãfe ane Timoteo fichinifo. Ãfe afa Judea kẽro ini, Nios Ifofa, akka ãfe apa griego ini.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Nã Nios Ifofaafãfe Listra anoxõ Iconio anoafãferi, “Na Timoteo feronãfake sharakõira,” fanifo.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Pablo Timoteo iyopaini afe kanõ. Akka iyoyoxoma ãfe foshki repa xatemani, judeofãfe mekafayamanõfo, mãmãi tãpikaxõ Timoteo ãfe apamãi griegokẽ.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Askata mã fokakĩ a pexe rasi anoafo a Jesús Ifofamisfo ato yoifainifo, nã Jesúsxõ ãfe meka yoimisfo feta, a Jesús Ifofamisfo ato kexemisfãfe Jerusalén anoxõ ato yoitafo anori.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Ato yoiaifãfe nikakani a Jesús Ifofamisfãfe Jesús chanĩmara fakĩ finasharakõinifo. Askatari a Jesús Ifofaifo ichapakõi kainifo pena tii.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Akka Niospa Yõshi Sharapa, Asia mai ari ato nĩchikaspani, arixõ Jesúsnoa meka shara ato yoipaifiaifono. Nãskakẽ Frigia yafi Galacia finõfainifo.
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 Fokanax Misia mai xatea ano nokonifo. Nãnoxõ Bitinia ano fopaikakĩ shinãnifo, ari fopaiyaifono Jesús ãfe Yõshi Sharapa ato nĩchikaspani.
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Nãskakẽ Misia finõfaini fokanax Troas ano nokonifo.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Nãnoxõ Pablo fakishi namakẽ õia fani, feronãfake Macedonia anoato nĩxõ yoikĩ iskafaito: “Nono Macedonia ano ofe noko tãpimaxiki,” ixõ yoiaito õini.
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Nãskara õixõ Pablo ato yoini iskafakĩ: “Itipinĩkãfe nõ Macedonia ano kanõ, Niospa ari noko nĩchipai kiki arixõ Jesúsnoa meka shara nõ ato yoinõ,” noko fani.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Nã Troas anoax nõ kanõanãfãnẽ nanekaini ĩamãfã nakirafe mai toomãfã ano kai ãfe ane Samotracia ano. Nãnoax kaax pena fetsa Neápolis ano nõ nokoni.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Nãnoax nõ anã kani Filipos ano. Nã Filipos ano romanõ xanĩfokõifo ipaonifo nãnoa ãto pexe rasi sharafinakõia ini, nã Macedonia mai ano. Nãno nõ oxa ranãyoni.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Nãnoax pena tenetitĩa pexe rasi anoax nõ tsekekainikax faka ketokonõ nõ kani, nõ shinã anoxõ judeofãfe Nios kĩfikanira ixõ. Nãno tsaoxõ Niosnoa meka shara kẽrofo nõ yoini ano ichanãfono.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Nãnoa fetsa ãfe ane Lidia ini pexe rasi Tiatira anoa. Nã kẽromã sama fexta nana sharakõi ato minimis ini. Askatari Nios shinãkõimis. Nãskaxõ Pablo Jesúsnoa yoiaito nikakõisharaito õikĩ nõko Ifãfe ãfe õiti fepeaxosharakõini.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Nãskaito õikĩ afe yorafoya maotisafanifo faka mẽra ikimakĩ. Nãskaxõ noko yoini iskafakĩ: “Mã ea iskafaikai, mĩ nõko Ifo ifofaki mã ea faikai, ẽfe pexe ano oxai fekãfe,” noko fani. Noko askafaino nõ nẽteyoni.
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Nãskata pena fetsa a Nios kĩfimisfo ano nõ kaino nãno nokoki xomaya nokoni niafaka chaka a mẽra naneano. Nãato ato õnãxomis ini. Ãto inakõima ini, ãa ato onãxomis. Aõxõ kori ichapa fimisfo ini.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Nã xomayato noko chĩfafaini Pablo fe nõ kaino fãsikõi mekayanã noko yoifoni iskafakĩ: “Na feronãfakefofi Nios nã keyokõi finõato ãfe inakõifoki. Afeskax nõ Nios fe ipaxatiromãki noko yoi feafo,” ixõ yoini.
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Pena tii noko askafafofãsa fani. Noko askafaito Pablo mã fekaxtexõ anã teneyamakĩ, ifiakekafã nã niafaka yõshi chaka xomaya mẽra nanekẽ iskafani: “Jesucristoõxõ ẽ mia yoikai na xomaya makinoax tsekekaitãfe,” fani. Askafaino a makinoax niafaka chaka tsekekaini.
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Pablo askafaito õikakĩ, akka a xomayato ãfe ifofãfe shinãchakakõinifo anã afaakema, anãkairoko aõxõ kori fikani. Nãskakaxõ akiki õitifishkikakĩ Pablo yafi Silas achikaxõ xanĩfo finakõia ano iyonifo.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Nãskakaxõ xanĩfofo ano ato iyokaxõ iskafakĩ ato yoinifo: “Na judeo rafeta nõko pexe rasi anoa ato chakafakĩ mekafakani.
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Nõ mato yoisharaira ikaxõ nã imisfo keskapaikĩ anori ato yoipaikani. Akka nõa nõ chanĩpaima, askara yoikĩ nõ feyafaima nõmãi romanõfoxõ,” ixõ ato xanĩfofo yoinifo.
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Ato askafaifãfe nikakani yorafã rasi atoki õitifishkinifo Pablo yafi Silaski. Nãskakaxõ ãto xanĩfofofafẽ ato yoinifo ato rapati fĩakaxõ ato chati koshanõfo.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Ato koshakĩ finakaxõ karaxa mẽra ato ikimanifo. Nãskakaxõ a karaxa kexea yoinifo ato kexesharakõinõ tsekeyamanõfo.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Yoikĩ askafaifãfe nikakĩ, a karaxa kexemisto oke mẽra chaikõi ato ikimaxõ tafara rafe oyatamaxõ ato tsãoni.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Ato askafafono Pablo fe Silas yamenakekafanaino Epa Nios kĩfiyanã fanãinifo. Askaifono a ato fe karaxa mẽra ikafãfe ato nikanifo.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Nãskaifono fãsikõi mai naya naya ikĩ, nã karaxa pexe simĩto posa posa akõini. Nãskafaino ãfe fepotifo fepekemei fetseni. Nãskaino a karaxa mẽra ikafo cadenãs mepekemei fetsenifo.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Askaino a karaxa kexea moinãkafã õia mã karaxa ãfe fepoti fepekemei fetsea õini. Askaito ãfe espada tsekata ãa retemepaini, mã tsekeafora ixõ shinãi.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Askaito Pablo fãsikõi yoini iskafakĩ: “Mĩa retemeyamafe. Nõ faki kaamaki,” faito nikakĩ.
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 A karaxa kexeato ãfe soraro fẽtsa, “Ea kirosĩ otaxõ fexõfe,” fani. Mã fexoano koshikõi ichoni choayanã ratei, nãskax Pablo fe Silas niafono ato nãmã ratokonõ mai chachipakefofãni.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Nãskata fininãkãfe mã ato kaimaxõ ato yõkani iskafakĩ: “¿Afeskaxõ ẽfe chaka ẽ soatiromẽ Nios fe ipaxakĩ?” ixõ ato yõkani.
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Ato askafaito nikakakĩ kemanifo iskafakakĩ: “Nõko Ifo Jesucristo chanĩmara fafe Ifokõi faax mefe yorafo fe mĩ afe nĩpanakakĩ,” fanifo.
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 Nãskakaxõ nõko Ifoõnoa meka shara yoinifo, a afe ikafori ãfe pexe mẽranoa ato yoinifo.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Ato askafaifono nã fakish fistichi nã karaxa kexemisto a ato koshafo ano ato fãka chokani. Ato askafaino ãfe ãfiyafi ãfe fakefoya ato maotisafanifo, ato faka mẽra ikimapakekakĩ Jesús chanĩmara faifono.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Nãskaxõ ãfe pexe ari ato iyoxõ ato pimani. Nãskax ãfe ãfi fe ãfe fakefo fe inimakõini Nios chanĩmara fakõikanax.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Nãskata penama xanĩfofofãfe ãto sorarofo nĩchinifo a karaxa kexeafo ato yoitanõfo Pablo yafi Silas ato kãimanõfo.
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Nã karaxa kexeato Pablo yoini iskafakĩ: “Xanĩfofofãfe ea yoiafo ẽ mato kãimanõ. Mã mã tanaima kasharatiro,” faino,
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Pablo a ato kexeafo yoini iskafakĩ: “Nõri romanõfofiano noko koshaketsafo yorafãfe ferotaifi, noko yõkasharakaxoma. Nãskakaxõ noko karaxa mẽra ikimanafo. Akka, ¿afeskakĩ one mã noko kãimapaimẽ? Ãakõi noko kãimani fenõfo ato yoitakãfe,” Pablo ato fani.
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Ato askafaito nikakakĩ mã fokaxõ sorarofãfe ato xanĩfofo yoinifo. Ato yoiaifono nikakani ratenifo: “Nõri romãnõfora,” ato faifãfe nikakanax.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Ato askafaifono xanĩfofo mã fokaxõ ato iskafanifo, Pablo yafi Silas: “Nõ mato tãpiama mãri romanõfo fekẽ nõ mato koshaketsaxõ karaxa mẽra nõ mato ikimanaki. Na karaxa mẽranoax kãikãfe, nõko pexe rasi anoax fõtaxikakĩ,” ato fanifo.
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Mã karaxa mẽranoax kãikanax Pablo fe Silas Lidia pexe ano fonifo. Nãnoxõ a Nios Ifofaafo Jesúsnoa meka shara ato yoikakĩ ato inimamakõinifo. Nãato yoikĩ askafakanax ato makinoax fonifo.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.