Atos 15

Niospa meka fena Jesucristoõnoa (YAANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Nãskaifono feronãfakefo Judea anoax Antioquía ano fonifo. Mã nokokaxõ a Jesús Ifofamisfo ato yoinifo iskafakakĩ: “Moisés noko yoini iskafakĩ: ‘Foshki repa xateyamax nõ Nios ano katiroma,’ ixõ noko yoini. Nãskakẽ nã Moisés noko yoini keskai nõ askamis,” ixõ ato yoinifo.
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Ato askafaifãfe nikakĩ Pablo feta Bernabé, “Maa, askarakaima. Fanĩrira mã yoi,” ato fakanax ato fe feratenãnifo. Ato askafaifono Pablo yafi Bernabé a Jesús Ifofamisfo fetsafori ato katokaxõ Jerusalén ari ato nĩchinifo a Jesúsxõ ãfe meka ato yoimisfoya a Nios Ifofaafo ato kexemisfo ato yõkatanõfo chanĩmamakĩ.
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Nã Nios Ifofaafãfe Antioquía anoxõ ato nĩchiafo fokakĩ, Finicia yafi Samãria finõfãikakĩ ato yoifainifo: “A judeofofãfema Nios Ifofakakĩ mã ãto chaka xateafora,” ixõ ato yoiaifono nikakani a Nios Ifofaafo inimakõinifo.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Mã Pablo fe Bernabé Jerusalén ano nokoafono, a Jesús Ifofaafo feta a Jesúsxõ ãfe meka yoimisfo feta a ato kexemisfofãferi ato ifinifo, ato iskafayanã: “Aicho, mã nokoki osharakĩ,” ixõ ato yoiyanã. Ato askafaifono anoxõ ato yoinifo a Niosxõ afama mĩshtifofamisfo.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Ato askafaifono nikaxõ fariseofãfe Jesús Ifofakaxõ ato iskafanifo: “Judeo yamafikaxõ Nios Ifofakaxõ ãto foshki repa xatetirofo Moisés yoini keskafakĩ,” ixõ ato yoinifo.
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Nãskaifono a Jesúsxõ ãfe meka ato yoimisfo fe ato kexemisfo fe ichanãnifo tãpixikakĩ a yoiaifo keskara.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 Mã ichapa yoinãfono Pedro fininãkafã ato yoini iskafakĩ: “Efe yora mĩshtichi, mã mã ea tãpia afetĩama Niospa ea katoni, mato mẽranoa ãfe meka shara a judeofoma ẽ ato yoinõ, akairi chanĩmara fakanax afe ĩpaxanõfo.
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Niospa a shinãifo keskara tãpikõia. Nãato ato tãpimani afe yora inõfo. Nãskaxõ ãfe Yõshi Shara ato mẽra nanei, a nõmẽra naneni keskafakĩ. Nãskakẽ keyokõichi tãpitirofo Niospa ato ifiaito.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 Niospa atoya yora fetsa keskara noko õima, nã yora fisti keskara noko õi. Nã noko ani keskafakĩ ãto chakari mã ato soaxona chanĩmara faifono.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 Akka mãto xinifãfe a Moisés yoini keskara nikakõipaonifoma. Nãskarifiakĩ mãri mã nikakõimisma. Akka a Moisés yoini keskara nikakõiyamafikatsaxakĩ, ¿afeskakĩ a judeofoma Jesús Ifofafiafono a Moisés yoini keskara nikakõikãfe mã ato famismẽ? Nãskakẽ afãferi nikakõitirofoma. Akka Jesús fistichi noko nimafitirono, ¿afeskakĩ mã chanĩmara faimamẽ?
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Akka Moisés yoini keskarato noko nimatirora ixõ mã shinãmis. Akka nõko Ifo Jesús nõ chanĩmara faito, noko noikõixõ noko ifitiro afe nõ ĩpaxanõ. Nãskarifiakĩ a judeofoma ato ifitiro chanĩmara faifono,” ixõ Pedro ato yoini.
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Nãskakẽ anã tsoa tooxinima, ato nikakani. Akka Pablo feta Bernabé ato yoinifo a Niospa atoõxõ afama mĩshtifo faa, judeofoma mẽraxõ.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Mã yoikĩ xateafono, Santiagori ato yoini iskafakĩ: “Efe yora mĩshtichi, eari nikakapo ẽ mato yoinõ.
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Simón Pedro noko yoiyamea Epa Niospa a judeofoma ato noikĩ mã ato katoa ãfe yorafo inõfo ixõ noko yoiyamea.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Nãnorikõi a inõpokoai yoikakĩ a Niosnoa yoimisfãfe kenenifo. Iskafakĩ yoinifo na kirika keneano:
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 Nãskata ẽ anã oxii a David ãfe kaifãfe ea anã shinãtama chaka shinãifono, ato chaka soaxoxiki. Ato õiti fepeaxosharayanã isharakõinõfo ea anã Ifofakanax.
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 Ea õikakĩ fetsafãferi ea fenanõfo nã maitio ikafo feta nã ẽ ato katoafãfe ixõ Epa Niospa yoini.
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 Nõko Ifãfe afetĩama afama mĩshti tãpiyoni,
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 “Nãskakẽ ẽ shinãkĩ iskafai, nõko kaifãfema Nios Ifofapaiyaifono nõ ato afara fetsa kerexkai amatiroma.
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Askatamaroko nõ ato kirika kenexõ fomanõ iskafaki yoikĩ:
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 Nã taeyoi ato yoipaonifo keskafakĩ, iskaratĩari pexefo anoxõ a Moisés ato yoipaoni keskafakĩ ato yoikani. Mẽxotaima ichanãti pexe mẽraxõ pena tenetitĩa nã kirika anemisfo.”
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Nãskakata a Jesúsxõ ato yoimisfãfe a ato kexemisfãferi a Nios Ifofaafãferi shinãnifo a Nios Ifofaa fetsafo katoxikakĩ, Antioquía ano ato nĩchixikakĩ Pablo fe Bernabé foaifono. Judas yafi Silas ifinifo, nã Judaspa ãfe ane fetsa Barsabás ipaoni. Na feronãfake rafe isharakõiafo a Nios Ifofaafãfe ato fapaonifo.
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 Nãskakaxõ mã foaifono ato kirika keneni inãnifo ato foxotanõfo, iskafakĩ ato yoikaxõ:
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 Mã nõ tãpia yora fetsafo nonoax foitafo nõ ato nĩchiyamafiano, mã foitaxakakĩ mato yoikakĩ ãto mekapa mato fekaxtefakani, fanĩrira mato yoikakĩ nõ ato anori yoiyamafekẽ fanĩrira mato yoiaifono mã ato tãpipai.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 Nãskakẽ ichanãxõ nõ shinã feronãfake fetsafo katoxiki noko anoax fokaxõ mato õitanõfo. A nõ ato noiai Bernabé yafi Pablo nõ katoa.
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 Nã Bernabé feta Pablo nõko Ifo Jesucristoõnoa ato yoipaifiaifono ato retepaimisfo ato nikakaspakakĩ.
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Nãskakẽ Judas yafi Silas nõ nĩchia mã fokaxõ mato yoisharakõinõfo nã nõ mato kenexona keskafakĩ.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 Nã Niospa Yõshi Sharapa shinãi keskafakĩ nãnorikõi nõ shinãi. Afaa fetsa nõ mato yoipaima. Akka nã sharafinakõia nõ mato yoipai mã nikanõ:
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 Na nõko niosra ikaxõ afara onifakaxõ yoinã retexõ inãfo piyamakãfe. Askatari ãfe imi ayayamakãfe. Yoinã ina fakaxõ tetoxakafo ãfe imi foyamaito piyamakãfe. Askatari mãto ãfima chotayamakãfe, kẽrofãferi ãto fenema chotamayamanõfo. Akka nã nõ mato yoiai anori mã nikasharakõiax, mã isharakõikai. Nã tii nõ mato yoi na kirikaki kenexõ,
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Nãskakaxõ Jerusalén anoxõ ato nĩchiafono Antioquía ano fonifo. Mã fokaxõ a Nios Ifofaafo ato ichanãfakaxõ kirika kenea ato inãnifo.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 A Nios Ifofaafãfe kirika anexõ õikani, inimaifinakõinifo, “Aicho, noko kirika kenexõ manamakakĩ noko inimamasharakõikani,” ikanax.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Judas yafi Silas Niospa ato shinãmanaino Niospa meka tãpikaxõ Niosnoa meka shara ato yoikakĩ ato inimakõiyanã ato nikamasharakõinifo ãto mekapa a Nios Ifofaafo.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 Nã Antioquía ano ato fe iyopaonifo. Nãno ato fe ikafono nã Nios Ifofaafãfe ato nĩchinifo iskafakĩ ato yoiyanã: “Tanaima fosharatakãfe,” ato faifono, tanaimakõi fosharakõinifo a anoxõ ato nĩchiameafo ano.
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 Akka Silas anã Jerusalén ano kanima nãno ato fe nẽteni. Judas fisti kani.
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 Akka Pablo fe Bernabéri fonifoma, Antioquía ano nẽtenifo anoxõ fetsafo feta nõko Ifoõnoa meka shara yoixikakĩ.
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Mã askakãta Pablo Bernabé yoini iskafakĩ: “A Nios Ifofaafo nõ anã ato õikanõ fokãfe pexe rasi anoafo a nõko Ifoõnoa meka shara nõ ato yoikĩ taefaniano afeskax ikafomãki.”
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 Bernabé Juan iyopaini ato fe kanõ, nã Juan ãfe ane fetsa Marcos ipaoni.
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 Akka Pablo iyokaspani. Nã Marcosmãi Panfilia anoax ato makinoax nẽteyameano, ato feta yonokaspakĩ.
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 Askai feratenãkanax anoax paxkanãfainifo. Bernabé Marcos Chipre ano iyoikai kanõanãfãnẽ nanekaini.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Akka Pablo Silas ifini afe kaxiki, afeta Niospa meka shara ato yoi axiki. Askaito õikakĩ a Jesús Ifofamisfãfe ato Nios kĩfixonifo fosharakõitanõfo Niospa ato kexesharanõ.
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 Mã fokakĩ Siria yafi Cilicia anoafo Jesúsnoa meka shara ato yoifofãsafanifo, a Nios Ifofaafãfe Jesúsnoa tãpisharakõinõfo inimasharaxikakĩ.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.