Atos 13

Niospa meka fena Jesucristoõnoa (YAANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Antioquía ano Jesús Ifofamisfo inifo, a Niosnoa ato yoipaonifori ano ato fe inifo. A Jesús Ifofaax afeskax isharatirofomãkĩ ixõ ato tãpimamisfori ano ato fe inifo. Bernabé ikaino, Simón ãfe ane fetsa Nã Fisora fapaonifo ikaino, Lucio a Cirene anoa ikaino, Manaén xanĩfo Herodes fe yosini ikaino, nã Saulori ato fe ini.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Akka pena fetsa foni teneyanã nõko Ifo kĩfiaifono Epa Niospa Yõshi Sharapa ato yoini iskafakĩ: “Bernabé yafi Saulo ato paxkanãfakãfe ẽ ato katoaki eõxõ yononõfo,” ato fani.
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Nãskata foni teneyanã mã Epa Nios kĩfikaxõ Bernabé yafi Saulo ato mĩfi mãmãkaxõ Epa Nios ato kĩfixoyanã, ato nĩchinifo fetsafo ari fokaxõ Epa Niospa meka shara ato yoitanõfo.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Mã Niospa Yõshi Sharapa ato nĩchia fokanax Bernabé fe Saulo Seleucia ano fonifo. Nãnoax kanõanãfãnẽ nanefainifo Chipre ano fokani. Nã ĩamãfã fakafã nakirafe mai toomãfã ano fokani.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Mã fokanax pexe rasi Salamina ano nokokaxõ judeofãfe ãto ichanãti pexe mẽraxõ Niospa meka sharaõnoa ato yoikĩ taefanifo. Juanri ato fe kani afara fetsa ato axoxii.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Nã ĩamãfã nakirafe mai toomãfã anoa ato yoikãta, Pafos ano fonifo. Nãnoa judeo yõfe fichinifo ãfe ane Barjesús. Nã chanĩkõi ipaoni ẽ Niosxõ yoira iki.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Nã yõfe Barjesús xanĩfo Sergio Paulo fe ipaoni. Nã xanĩfãfe tãpisharakõia ini. Nãskaxõ Bernabé yafi Saulo kenamani, Niospa meka shara nikapaikõiki.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 Akka nã yõfemã ãfe ane fetsa griego mekapa Elimas fapaonifo. Nãato ãfe xanĩfo yoini: “Ato nikayamafe mia pãrakani kiki,” fani, ea nikanõra ixõ.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 Nãskakẽ Saulo ãfe ane fetsa Pablo ini. Niospa Yõshi Shara a mẽra nanekõia. Nãato aas õini.
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 Nãskaxõ yoini iskafakĩ: “Chanĩchakapa nĩafaka fake, nã sharafo mĩ noikaspamis. Mĩ chanĩmis ato pãrapaiyanã nõko Ifãfe mẽstekõi ato yoifimisno, akka anorima mĩ ato yoimis. ¿Afeskai mĩ xateimamẽ?
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Akka iskaratĩa nõko Ifãfe mia omiskõimani. Mĩ anã fẽro õima, xinĩ chaxafiaino mĩ anã fena õiyonakama,” fani.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Nãskaito õikĩ xanĩfãfe nõko Ifo chanĩmara fani. “Aira, Jesús afama mĩshti fatiro,” ixõ yoinifo.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Pablo afe rafeafo fe Pafos anoax kanõanãfãnẽ nanefainifo pexe rasi Perge ano fokani. Nã Perge Panfilia mai ano ini. Nãnoax Juan anã ato fe kanima. Nãno nẽteax anã oni, Jerusalén ano.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Nã Perge anoxõ Antioquía finõfainifo, Antioquía anoxõ shinã Pisidia chaima ini. Nãriax pena tenetitĩa ichanãti pexe mẽra ikifaikanax tsaonifo.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 A Moisés Niospa meka yoikĩ kirikaki keneni yafi a Niospa ato shinãmanaino yoipaonifo keskara anekãta, a ichanãti pexe kexemisfo xanĩfofofãfe Pablo yafi Bernabé ato yoini iskafakakĩ: “Nõko kaifo rafeta mã noko afara yoipaimãkai noko yoikãfe, noko inimamaxikakĩ,” ixõ ato yoinifo.
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Ato askafaifono Pablo niinãkafã atokiri mẽshainãkafã mekayamakãfe ato fani. Nãskaxõ ato yoini iskafakĩ: “Ea nikakãfe ẽfe kaifo israelifãfe yora fetsafo feta mã nofeta Epa Nios kĩfipaimãkai ẽ mato yoisharanõ.
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Israelifãfe ãto Niospa taefakĩ nõko xinifo katoni afe yora inõfo. Nãskakẽ Egipto anoax kainifo yora fetsafo mẽra iyokanax Ejipto mai anoax. Nãskakẽ chipo Epa Niospa ãfe kerex sharaõxõ Ejipto anoa ato iyoni.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 Nãskakẽ Niospa meka tsõa nikasharayamafiaifono, Niospa ato kexepaoni cuarenta xinia tsõa istoma anoxõ.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 Nãskata Niospa Canaán mai anoxõ siete faxõ mani fetsafo ato potani, nõko xinifo a mai ato inãxiki.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Nãskakẽ cuatrocientos cincuenta xinia ayonifo. Fena Canaán mai ano fonifoma. Mã cuatrocientos cincuenta xinia finõta xanĩfoya inõfo Niospa ato yoini.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Nãskakẽ, ‘Xanĩfo finakõia nõ fichipai noko ĩkinõ,’ ixõ yoinifo. Nãskakẽ Niospa Saúl cuarenta xinia imani xanĩfokĩ. Akka nã Saúl ãfe apa Cis ini, Benjamín ãfe kaifo.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Nãskata Epa Niospa Saúl tsekani anã xanĩfo iyamanõ. Akka Epa Niospa David xanĩfo inõ imani. Nãskaxõ yoini iskafakĩ: ‘Isaí ãfe fãke David mã ea inimamakõi nã ẽ apaiyai keskafaki nãato akõini,’ ixõ yoini.
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 Nã David ãfe fena ini Jesús. Epa Niospa nai mẽraxõ nãmã nĩchini israelifo ato ifipakexanõ nã yoiyoni keskafakĩ.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Askatari Jesús oyoamano israelifo Juan Jesúsnoa meka shara ato yoini iskafakĩ: ‘Mãto chaka xatexõ Nios Ifofakãfe maotisaxakakĩ fetsafãfe tãpinõfo mã mãto chaka mã xateano,’ ixõ ato yoini.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Askata mã Juan chaima nakĩ, ato yoini: ‘¿Mã shinãimẽ ẽ Cristokẽ? Maa, ẽkai aama. Akka a Cristo samama oi a nõ manai nõko xanĩfo ikiyoi. Akai ea keskarama. Ato afama mĩshti tãpia. Atokai afaa chakafamisma,’ ixõ ato yoini.
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 “Ẽfe kaifo mĩshtichi, mãfi Abraham fenafokĩ, ea nikakapo a ẽfe kaifomafo feta ẽ mato yoinõ. Mãfi Epa Nios chanĩmara fapaikai. Nã meka sharaõnoa nikakãfe Epa Niospa ãfe Fake nĩchiniki noko ifipakexanõ.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Nã Jerusalén ano ikafãfe ãto xanĩfofo feta tãpinifoma Jesús tsoamãki. A inõpokoai yoikĩ aõnoa kirika kenenifori tsõa tãpiyameama, pena tenetitĩa ichanãti pexe mẽraxõ anefikakĩ. Nãskakaxõ reteyameafo nã aõnoa yoikĩ kenenifo keskakõifakĩ.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Afaa chakafaito õiyamafikakĩ retepaikakĩ. ‘Ato retemafe,’ yorafãfe Pilato fanifo.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Nãskakẽ nã aõnoa yoikĩ kirika kenenifo keskakõifakĩ, mã askafayameafo retekaxõ ifi cruz ikakinoa fotomapakefofãkaxõ mafa kini mẽra maifanifo.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 Akka mã mafa kini mẽra maifafiafono Epa Niospa otofayamea.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Mã oxa ranãta a Galilea anoax Jerusalén ano afe foitafãfe atoki nokoaito õiyameafo. Nãfãfe judeofo Jesúsnoa ato yoikani.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 — ausente —
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 — ausente —
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 Niospa afetĩama yoiyoni iskafakĩ:
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 Nãskakẽ ana aõnoa yoikĩ yõra keneni iskafakĩ:
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 Chanĩma, David nayoxoma ato ĩkiyopaoni, Niospa yoiaino. Nãskax chipo nani ãfe xinifo nãpa keskai, nã ãfe xinifo mai anori David maifanifo. Anoax ãfe yora pisini.
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 Akka Jesús mã nafiakẽ Epa Niospa otoani. Ato ãfe yora pisinima.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 — ausente —
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 — ausente —
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 Kexemesharakãfe a inõpokoai yoikĩ Niospa meka yoimisfãfe kenenifo keskai mã askatiroki. Iskafakĩ yoinifo:
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 Akka ẽ yoiaito mã ea nikakaspai, ekeki kaxemetsamayanã. Nãskakẽ ẽ afarafo akaito õiax rateyanã mã nai iskarafo nõ õimisma ikax. Nãskakẽ mã chanĩmara famisma, fetsafãfe mato yoifiaifono,
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Mã Pablo afe rafeafo fe judeofãfe ãto ichanãti pexe mẽranoax tsekefainaifono, nã judeofofãfema ato iskafanifo: “Mã noko yoia keskafakĩ pena teneti fetsatĩa noko anã yoifaixakãfe,” ixõ ato yoinifo.
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Mã ichanãti pexe anoax ichanãi xateafono, judeofo feta yora fetsafãfe a Epa Nios Ifofaafo keskafakĩ akairi Epa Nios Ifofapaikani ato fe fonifo, Pablo fe Bernabé foaifono. ato fe foaifono ato iskafanifo: “Nofe yora mĩshtichi, Niospa mato yoiai anori tãpisharakãfe. Niospa mato afara sharafaxõfai keskara shinãkãfe inimayanã,” ato fanifo.
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Nãskata afianã pena fetsa pena tenetitĩa, pexe rasi anoax yora ichapakõifo ichanãnifo nõko Ifãfe ãfe meka shara nikakani.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Nãskaifono judeofãfe ato õinifo yõrafã rasichi Pablo yafi Bernabé ato nikaifono. Nãskakẽ õitifishkikõinifo. Nãskaifono judeofo Pabloki õitifishkiyanã mekafakĩ chakafayanã ĩchanifo.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Ato askafaifono Pablo feta Bernabé mesetama ato kemanifo ato iskafakakĩ: “Nõ mato Niospa meka sharaõnoa yoikĩ taefafiaino, mã nikakaspamis. Nikakaspaxkai mã Epa Nios fe ĩpanakama. Nãskakẽ nã judeofoma nõ ato yoikai.
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Nãskakẽ nõko Ifãfe noko nĩchini iskafakĩ yoiyanã:
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Ato askafaifono nikakani, a judeofoma inimakõinifo. Nãskaxõ yoinifo iskafakakĩ: “Nõko Ifãfe ãfe meka sharakõi,” fanifo. Nãfãfe chanĩmara fakõinifo a Niospa ato katoafo afe ipanakafora ikaxõ.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Nãskakẽ nã mai anoafo, nõko Ifãfe ãfe meka sharaõnoa ato yoifofãsafanifo.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Ato askafaifono judeofo nã kẽrofo isharakõimisfo fe mekanifo, a pexe rasi anoa xanĩfofo feri inifo. Nãskakaxõ ato yoinifo Pablo yafi Bernabé ato chakafakĩ ato omiskõimata a mai anoxõ ato potanõfo.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Ato askafaifono Pablo feta Bernabé ãto sapato tsekakaxõ taatakanifo yorafãfe ato tãpinõfo. Nãskanax Pablo fe Bernabé Iconio ari fonifo.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Akka nã Nios Ifofaafo inimakõinifo, Epa Niospa Yõshi Shara ato fe ikano, mã Pablo fe Bernabé foaifono.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.