Lucas 5
Wusyep Bwore tikin Got (URT) vs NVT
1 Ŋup ende Jisas gan nal pinip tikih moi Genesaret pe, lenge wondoh embere yatme kin nange ka yisyunde wusyep Got ŋaiye ki ŋanange pe, kin tangarmbe supule.
1 Estando Jesus à beira do lago de Genesaré, grandes multidões se apertavam em volta dele para ouvir a palavra de Deus.
2 Kom ki ŋetekeꞌe loumbil pinip hoi ŋaiye si lenge miyeꞌ ŋaiye jete ŋuyoꞌ ya yember siheime pinip umun tikih o, lenge miyeꞌ uku jan pinip tikih yungurhme tem ŋuyoꞌ tinge.
2 Ele notou que, junto à praia, havia dois barcos vazios, deixados por pescadores que lavavam suas redes.
3 Taꞌe luku pe, Jisas nanah loumbil pinip tikin Saimon pe, ki ŋaname Saimon nange ka ununyuꞌe loumbil pinip uku e tus pinip umun sikirp. Jisas narp nato loumbil pinip uku pe, ki nalaŋatme wusyep nal lenge miyeꞌ tuweinge luku ŋaiye yarp pinip umun tikih.
3 Entrou num dos barcos e pediu a Simão, seu dono, que o afastasse um pouco da praia. Então sentou-se no barco e dali ensinou as multidões.
4 Ŋupe ŋaiye ki ŋanange wusyep miꞌe pe, ki ŋaname Saimon na, “Enge loumbil pinip e ember el pinip umun bumbumbe ti, pa yiche tem yip yi juh pinip no, pa yambaꞌe ŋuyoꞌ.”
4 Quando terminou de falar, disse a Simão: “Agora vá para onde é mais fundo e lancem as redes para pescar”.
5 Saimon nungwisme wusyep kin na, “Lahmborenge, ŋaiye nin ŋanange pe, si ya mende kili. Kom poi si mende wah nihe ŋaiye kwite ŋuyoꞌ ŋup sokoloh uku pe, yukur poi mambaꞌe ŋuyoꞌ ende, pakai.”
5 Simão respondeu: “Mestre, trabalhamos duro a noite toda e não pegamos nada. Mas, por ser o senhor quem nos pede, vou lançar as redes novamente”.
6 Miꞌe pe, tinge yiche tem ya jah pinip pe, tinge jete ŋuyoꞌ wula wula sekete yate yanah pe, tem sihei da ginir.
6 Dessa vez, as redes ficaram tão cheias de peixes que começaram a se rasgar.
7 Taꞌe pe, tinge syep hwaime lenge miyeꞌ yaŋam tinge ŋaiye yarp yal loumbil pinip ŋoinde nange ka yute yungwis lenge. Tinge yat pe, tinge lalme jete tem ŋuyoꞌ uku yanah. Tinge yuwil ŋuyoꞌ yanah loumbil pinip hoi uku, de pe, paparar supule. Sihei ŋaiye mane ŋuyoꞌ ka tule loumbil pinip hoi uku e guh pinip meleꞌe.
7 Então pediram ajuda aos companheiros do outro barco, e logo os dois barcos estavam tão cheios de peixes que quase afundaram.
8 Ŋupe ŋaiye Saimon Pita ŋetekeꞌe ŋai uku pe, ki ŋasarꞌe ŋimbep gah ŋihip Jisas ŋanange na, “Lahmborenge ŋam, el angaꞌme ŋam! Ŋam miyeꞌ pupwa yehe.”
8 Quando Simão Pedro se deu conta do que havia acontecido, caiu de joelhos diante de Jesus e disse: “Por favor, Senhor, afaste-se de mim, porque sou homem pecador”.
9 — ausente —
9 Pois ele e seus companheiros ficaram espantados com a quantidade de peixes que haviam pescado,
10 — ausente —
10 assim como seus sócios, Tiago e João, filhos de Zebedeu. Jesus respondeu a Simão: “Não tenha medo! De agora em diante, você será pescador de gente”.
11 Ŋupe ŋaiye tinge yununyuꞌme loumbil pinip yate yanah pinip umun tikih pe, tinge yasme ŋaiꞌe ŋaiꞌe lalme yanar uku, tinge jande Jisas yal.
11 E, assim que chegaram à praia, deixaram tudo e seguiram Jesus.
12 Ŋup ende Jisas nato moi ende pe, miyeꞌ ende ŋaiye wahriꞌ epwa wukeh wukeh ŋaparaꞌe kin lalme ŋetekeꞌe Jisas pe, ki ŋasarꞌe ŋimbep tumbuhuroroꞌe na gah pe, ki ŋisilihme Jisas na, “Lahmborenge, ŋam sisyeme, ŋaiye ni ŋasande pe, nin tatame ŋaiye na ongohe pupwa ŋaiye sai me ŋam pe, ma tuhur prihe.”
12 Num povoado, Jesus encontrou um homem coberto de lepra. Quando o homem viu Jesus, prostrou-se com o rosto em terra e suplicou para ser curado, dizendo: “Se o senhor quiser, pode me curar e me deixar limpo”.
13 Jisas kete syep ŋusuwaꞌe kin pe, ki ŋaname na, “Ŋam masande. Ni tuhur prihe!” Nilyehe sai wahriꞌ epwa luku nasme miyeꞌ uku.
13 Jesus estendeu a mão e o tocou. “Eu quero”, respondeu. “Seja curado e fique limpo!” No mesmo instante, a lepra desapareceu.
14 Miꞌe pe, Jisas ŋaname ŋindindirme na, “Yukur na inime lahende, na pakai. Kut na e asambe lenge pris nange ka yetekeꞌe wahriꞌ epwa nin si miꞌe, topoꞌe na ember yitini elme Got gunde wusyep erŋeme ŋaiye Moses ŋanange. Na ende ofa yer ti, ka asamb lenge mitiŋ lalme nange wahriꞌ epwa nin si miꞌe, topoꞌe nin si tahar prihe.”
14 Então Jesus o instruiu a não contar a ninguém o que havia acontecido. “Vá e apresente-se ao sacerdote para que ele o examine”, ordenou. “Leve a oferta que a lei de Moisés exige pela sua purificação. Isso servirá como testemunho.”
15 Taꞌe pe, wusyep Jisas sisil ŋende embere nalꞌe nalꞌe pe, lenge miyeꞌ tuweinge wula wula yat yat ŋaiye ka yisyunde wusyep kin, topoꞌe ŋaiye ka ende miꞌe wahriꞌ epwa tinge.
15 Mas as notícias a seu respeito se espalhavam ainda mais, e grandes multidões vinham para ouvi-lo e para ser curadas de suas enfermidades.
16 Kom ŋup wula wula kin nasme lenge miyeꞌ tuweinge pe, kin nal luh ŋaiye mitiŋ pakai ŋaiye ka ininge wusyep topoꞌme Got.
16 Ele, porém, se retirava para lugares isolados, a fim de orar.
17 Ŋup ende pe, ŋupe ŋaiye Jisas ŋanange nalaŋatme wusyep gan noto yokoh ende pe, lenge Farisi topoꞌe lenge jetmam tikin wusyep erŋeme yarp topoꞌe yasande wusyep kin. Tinge yase moi wula wula ŋaiye sai nato Galili distrik, Jerusalem topoꞌe moi syeꞌ ŋaiye sai nato Judia yat. Pe bongol tikin Lahmborenge sai topoꞌme Jisas pe, ki ŋende miꞌe wahriꞌ epwa lenge miyeꞌ tuweinge.
17 Certo dia, enquanto Jesus ensinava, alguns fariseus e mestres da lei estavam sentados por perto. Eles vinham de todos os povoados da Galileia, da Judeia e de Jerusalém. E o poder do Senhor para curar estava sobre Jesus.
18 Dindiꞌ ŋup uku pe, lenge miyeꞌ syeꞌ yikirh miyeꞌ ende ŋaiye ŋihip syep kin si nule yatme Jisas. Tinge yende bongol nange ka yenge kin yi yoto yokoh no, ka yember kin yi siheime Jisas ŋaiye ka ende bworerme kin.
18 Alguns homens vieram carregando um paralítico numa maca. Tentaram levá-lo para dentro da casa, até Jesus,
19 Kom mitiŋ wula wula tangarmbe supule pe, tinge yukur tatame ŋaiye ka yetekeꞌe dou ende no, ka yenge kin yi yoto, pakai. Selel supule. Taꞌe luku pe, tinge yikirh kin ya yanah yokoh hlaꞌ pe, tinge yurnguse kohmoiꞌ syeꞌ yende map miꞌe pe, tinge yarpe mwah yasme miyeꞌ uku luh orome na gah bumbumbe mitiŋ lalme siheime Jisas.
19 mas não conseguiram, por causa da multidão. Então subiram ao topo da casa e removeram uma parte do teto. Em seguida, baixaram o paralítico na maca até o meio da multidão, bem na frente dele.
20 Ŋupe ŋaiye Jisas ŋetekeꞌe ŋoihmbwaip tinge teŋeime kin bongol pe, ki ŋaname miyeꞌ uku na, “Iyai, pupwa ŋaiye sai ŋoihmbwaip nin si ŋam mongohe miꞌe ko.”
20 Ao ver a fé que eles tinham, Jesus disse ao paralítico: “Homem, seus pecados estão perdoados”.
21 Kom lenge jetmam tikin wusyep erŋeme, topoꞌ lenge Farisi tahar yanange wusyep teketenge yale yat tititinge na, “Miyeꞌ mune liki ŋaiye ŋanange wusyep taꞌe ŋaiye kin Got? Kin ŋende pupwa nalme Got kuli! Miyeꞌ yukur tatame ŋaiye ka ongohe pupwa ŋaiye sai ŋoihmbwaip, pakai. Got ŋilyeh, kin tatame.”
21 Mas os fariseus e mestres da lei pensavam: “Quem ele pensa que é? Isso é blasfêmia! Somente Deus pode perdoar pecados!”.
22 Kom Jisas si sisyeme ŋoihmbwaip tinge pe, ki ŋana lenge na, “Detale ti yip ŋoihyeryembe taꞌe liki?
22 Jesus, sabendo o que pensavam, perguntou: “Por que vocês questionam essas coisas em seu coração?
23 Kin bwore wukiŋge ŋaiye miyeꞌ ende ka ininge nange kin nongohe pupwa ŋaiye sai noto ŋoihmbwaip, kom kin nihe ŋaiye ka ininge na, ‘Ŋam si mende miꞌe wahriꞌ epwa nin. Taꞌe luku pe, ni tuhur el.’
23 O que é mais fácil dizer: ‘Seus pecados estão perdoados?’ ou ‘Levante-se e ande’?
24 Kom se ma yasam yip no, pa sisyeme yoworme nange ŋam, Talah tikin Miyeꞌ, ŋam membepmeteme ŋaiꞌe ŋaiꞌe lalme kekep eꞌe, topoꞌe ŋam tatame ŋaiye ma mongohe pupwa ŋaiye sai nato ŋoihmbwaip.” Taꞌe pe, kin bunjenge ŋaname miyeꞌ uku ŋaiye lupu kin si nule na, “Ŋam mana nin, tuhur e ambaꞌe luh nin pe, el moi nin.”
24 Mas eu lhes mostrarei que o Filho do Homem tem autoridade na terra para perdoar pecados”. Então disse ao paralítico: “Levante-se, pegue sua maca e vá para casa”.
25 Nilyehe sai, miyeꞌ uku bwore pe, kin tahar gan hlaꞌ gah ŋembep tinge lalme. Miꞌe pe, kin nambaꞌe luh kin ŋaiye sikeime kin nate pe, kin nirisukwarme Got nenge luh nal moi kin.
25 De imediato, à vista de todos, o homem se levantou, pegou sua maca e foi para casa louvando a Deus.
26 Lenge miyeꞌ tuweinge lalme gunguru plai supule. Ŋoihmbwaip tinge hiꞌjarnge, topoꞌe yirisukwarme Got. Taꞌe pe, tinge yanange na, “Tukwini poi si metekeꞌe ŋai ambaran supule ŋoinde tikin kuli!”
26 Todos ficaram muitos admirados e, cheios de temor, louvaram a Deus, exclamando: “Hoje vimos coisas maravilhosas!”.
27 Miꞌe pe, Jisas tas wicherꞌ nal pe, ki ŋetekeꞌe miyeꞌ ende ŋaiye narp noto yokoh ŋende wah nambaꞌe wuhyau takis, naŋ kin Livai. Jisas ŋaname kin na, “Ote gunde ŋam!”
27 Depois disso, Jesus saiu da cidade e viu um cobrador de impostos chamado Levi sentado no local onde se coletavam impostos. “Siga-me”, disse-lhe Jesus,
28 Taꞌe luku pe, Livai tahar nasme ŋaiꞌe ŋaiꞌe lalme kin pe, kin gande Jisas.
28 e Levi se levantou, deixou tudo e o seguiu.
29 Miꞌe pe, Livai ŋende ŋai embere me Jisas narp yokoh kin pe, lenge miyeꞌ wula wula ŋaiye yambaꞌe wuhyau takis, topoꞌe lenge mitiŋ syeꞌ yarp yono ŋai yotop tinge hindi.
29 Mais tarde, Levi ofereceu um banquete em sua casa, em honra de Jesus. Muitos cobradores de impostos e outros convidados comeram com eles,
30 O lenge Farisi yotop lenge jetmam tikin wusyep erŋeme tititinge pe, tinge teketenge wusyep topoꞌme jetalah tikin Jisas. Tinge yanange na, “Detale ti yip yono ŋai yotop lenge miyeꞌ ŋaiye yambaꞌe wuhyau takis, topoꞌe lenge miyeꞌ pupwa yehe lalme liki?”
30 mas os fariseus e mestres da lei se queixaram aos discípulos: “Por que vocês comem e bebem com cobradores de impostos e pecadores?”.
31 Kom Jisas nungwisme wusyep tinge na, “Lenge miyeꞌ tuweinge ŋaiye wahriꞌ epwa pakai, yukur ka se yilme dokta, pakai. Kut lenge miyeꞌ tuweinge ŋaiye yende wahriꞌ epwa, ka se yilme dokta kili!
31 Jesus lhes respondeu: “As pessoas saudáveis não precisam de médico, mas sim os doentes.
32 Ŋam yukur mat ŋaiye ma mungwis lenge miyeꞌ tuweinge ŋaiye tinge ŋoihyeryembe nange tinge si bwore bwarme, pakai. Kom ŋam mat ŋaiye ma mende miꞌme lenge miyeꞌ tuweinge pupwa ŋaiye ka yimbilme ŋoihmbwaip tinge.”
32 Não vim para chamar os justos, mas sim os pecadores, para que se arrependam”.
33 Pe lenge miyeꞌ ondoh syeꞌ Juta yisilihme Jisas na, “O nye nyermbe ŋup ilyeh ilyeh lenge jetalah tikin Jon Baptais, topoꞌe lenge jetalah Farisi yasme ŋai topoꞌe pinip pe, tinge yanange wusyep topoꞌme Got. Kut lenge jetalah nin yukur tinge yende taꞌe luku, pakai. Nye nyermbe tinge yono ŋai topoꞌe yonoꞌe pinip.”
33 Algumas pessoas disseram a Jesus: “Os discípulos de João Batista jejuam e oram com frequência, e os discípulos dos fariseus também. Por que os seus vivem comendo e bebendo?”.
34 Jisas nungwisme wusyep tinge na, “Yip ŋoihyeryembe, ŋaiye miyeꞌ ende ka enge tuwei ende no, ka isilih lenge miyeꞌ tuweinge ŋaiye ka yute yetekeꞌe dindiꞌ uku, kom ŋaiye yukur ka yono ŋai topoꞌe ka yonoꞌe pinip pe, liki pupwa yehe. Ŋupe ŋaiye miyeꞌ uku kin narp top lenge ŋimei kin uku pe, bwore ŋaiye ka yono ŋai topoꞌe ka yonoꞌe pinip.
34 Jesus respondeu: “Por acaso os convidados de um casamento jejuam enquanto festejam com o noivo?
35 Kom ŋup ende lenge wachaih kin ka yute yonombe miyeꞌ uku pe, ka osme tinge. Ŋup uku pe, lenge ŋimei kin ka yusme ŋai topoꞌe pinip.”
35 Um dia, porém, o noivo lhes será tirado, e então jejuarão”.
36 Jisas plihe ŋana lenge wusyep tapimbilme ende taꞌe leꞌe na, “Yukur miyeꞌ ende ka otombo temhroŋ ŋambaran sikirp uwur e gerenge map ŋaiye sai temhroŋ telei, pakai. Detale, ŋaiye ka ende pe, se ka ende yumbune temhroŋ ambaran uku, topoꞌe temhroŋ ŋambaran sikirp uku yukur ka se dindiꞌ me temhroŋ telei, pakai. Taꞌe pe, temhroŋ hoime luku se ka pupwa yehe.
36 Jesus também lhes apresentou a seguinte ilustração: “Ninguém rasgaria um pedaço de tecido de uma roupa nova para remendar uma roupa velha. Se o fizesse, estragaria a roupa nova, e o remendo não se ajustaria à roupa velha.
37 Rop ende kin taꞌe leꞌe, yukur tatame ŋaiye miyeꞌ ende ka uwilꞌe pinip wain ambaran e guh worhiꞌ telei, pakai. Detale, ŋaiye ka ende pe, pinip wain ambaran uku ka tenenem oworꞌe worhiꞌ telei uku pe, pinip wain ka tuwilꞌ tus. Taꞌe luku pe, worhiꞌ uku topoꞌe ka pupwa yehe.
37 “E ninguém colocaria vinho novo em velhos recipientes de couro. Os recipientes velhos se arrebentariam, deixando vazar o vinho e estragando o recipiente.
38 Kom se ka uwilꞌe pinip wain ambaran e guh worhiꞌ ambaran.
38 Vinho novo deve ser guardado em recipientes novos.
39 Lenge miyeꞌ ŋaiye si yonoꞌe pinip wain ŋaiye somohonme yerkeime tinge yende pe, tinge ŋoihyeryembe ŋaiye pinip uku ki bwore miꞌ supule. Kut tinge jarnge pinip wain ambaran, topoꞌe tinge yanange nange pinip wain yerkeime kin nengelyembe pinip wain ambaran.”
39 E ninguém que bebe o vinho velho escolhe beber o vinho novo, pois diz: ‘O vinho velho é melhor’”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.