Atos 24

Wusyep Bwore tikin Got (URT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ŋup syepumbur nal miꞌe pe, pris ondoh Ananaias ŋotop lenge bwore bworenge syeꞌ topoꞌe Tertulus, miyeꞌ ŋaiye ŋende wah ŋineiꞌe lenge miyeꞌ ŋaiye jan wusyep kot pe, tinge lalme yal Sisaria. Tinge yala yi yetekeꞌe Feliks nange ka yiniꞌe Pol jin ŋembep kin.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Gavena ŋana lenge miyeꞌ wondoh ŋaiye ka yenge Pol yute yoto pe, tinge yenge kin ya yoto. Pe Tertulus ŋineiꞌe kin nal me gavena Feliks taꞌe na, “Miyeꞌ ondoh gavena Feliks, wahtaip wula wula ŋaiye nin bepeteme poi pe, poi marp miꞌ ŋumwaiye supule. Nin ŋende bworerme ŋaiꞌe ŋaiꞌe wula wula ŋoto provins eꞌe.
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Taꞌe luku pe, poi lalme hriphrip me nin, topoꞌe poi chuchukwarme nin ŋembere sekete.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Ŋam gwarnge ŋaiye ma menge nin mila mut, kut ŋam misilih nin ŋaiye na isyunde wusyep ŋam sikirp eꞌe.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Poi sisyeme nange miyeꞌ iki kin miyeꞌ ŋaiye ŋende hwap nye nyermbe nalꞌe nalꞌe, topoꞌe kin miyeꞌ ŋaiye ŋahraꞌe tuhwar topoꞌe narmbe nal lenge Juta moiye moiye lalme. Topoꞌe kin miyeꞌ mbep ende ŋaiye si ŋututus lenge miyeꞌ tuweinge nange ka junde yaŋah ŋoinde tikin ŋaiye tinge jalme miyeꞌ tuweinge tikin miyeꞌ Nasaret.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 — ausente —
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 — ausente —
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Ŋaiye na iyarꞌe kin pe, na sisyeme oworme nange wusyep ŋaiye poi mineiꞌe kin pe, luku bwore mise.”
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Lenge Juta topoꞌe yambaꞌe wusyep Tertulus yenge pe, tinge yanange nange wusyep kin bwore mise.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Miꞌe pe, Feliks nalaŋatme Pol ŋaiye ka ininge wusyep pe, Pol ŋanange na, “Ŋam sisyeme nange wahtaip wula wula nin miyeꞌ mbep moi eꞌe pe, luku ki ŋende bongolme ŋam ŋaiye ma gwin hiꞌluluwe mininge wusyep.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Bwore wukiŋge ŋaiye na isilih pe, na sisyeme nange misei sikirp eꞌe ŋam mal Jerusalem mirisukwarme Got miꞌe pe, ŋam mase Jerusalem mat pe, leꞌe tukwini ŋup 12 ŋam marp eꞌe.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Lenge wachaih uku yukur yetekeꞌe ŋam tingilyeꞌ topoꞌe mitiŋ syeꞌ manar moto yukoh yirise, topoꞌe ŋam yukur ma mututus lenge miyeꞌ tuweinge ma moto yokoh jahilyeh titinge Juta topoꞌme mitiŋ lalme naha nanga nange ka tuhwar, pakai.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Taꞌe luku pe, yukur tatame ŋaiye ka yasam nin wusyep ŋaiye tinge yiniꞌe ŋam nange bwore mise, pakai.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Kom tukwini ŋam ma mana nin bwore mise na, ŋam miyeꞌ ŋaiye mirisukwarme Got lenge mwan kaꞌ poi Juta, topoꞌe ŋam miyeꞌ ŋaiye gwande yaŋah Krais. Kom lenge wachaih uku yanange yaŋah uku pupwa homboꞌe. Kut ŋoihmbwaip ŋam teŋeime ŋaiꞌe ŋaiꞌe lalme ŋaiye gande wusyep erŋeme tikin Moses topoꞌe lenge profet lalme.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Ŋoihmeryembe ŋam ŋahilyeh taꞌe lenge miyeꞌ uku nange lenge miyeꞌ pupwa topoꞌe lenge miyeꞌ bwore bwarme ŋaiye ka yule pe, ka plihe tuhur.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Taꞌe luku pe, ŋam mende wah nihe ŋaiye bepmeteme ŋoihmbwaip ŋam nange yukur ma mende pupwa mil ŋembep tikin Got topoꞌe mitiŋ lalme.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 Somohonme ŋam masme Jerusalem wahtaip wula wula. Kom misei sikirp eꞌe ŋam plihe mal. Pe ŋam menge wuhyau mal ŋaiye ma mangange lenge Juta syeꞌ ŋaiye ŋaipwa ŋiꞌ, topoꞌe ŋam da mende ofa mil me Got.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Ŋam si gwande yaŋah poi Juta ŋaiye tahar prihe nal ŋembep tikin Got miꞌe pe, ŋam ma moto yukoh yirise. O dindiꞌ ŋup uku pe, lenge miyeꞌ syeꞌ yetekeꞌe ŋam yanar ya yoto, kom tinge yukur yat jan yonyorꞌme ŋam, topoꞌe tinge yukur yende dandainge.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Kut lenge Juta syeꞌ ŋaiye yase Esia yat, tinge yarp ya yoto topoꞌe. Bwore ŋaiye tinge se ka yut eꞌe yini nin ŋoihmbwaip tinge ŋaiye ŋam mende pupwa, lakai pakai.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Tu pakai pe, isilih lenge miyeꞌ eꞌe ŋaiye ka yini nin wusyep erŋeme ŋaiye tinge yanange ŋam moworꞌe ŋupe ŋaiye ŋam gwan wusyep mal sisinge woroh tinge.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Ŋam jinjame, tinge tuhwar nange wusyep ilyeh ŋaiye ŋam manange ŋupe ŋaiye ŋam gwan ŋembep lenge sisinge woroh lakai? Mise, ŋam tambah manange wusyep mal halhale taꞌe leꞌe, ‘Tehei ŋaiye ŋam mate gwan wusyep eꞌe no, tukwini yip yiyarꞌe ŋam pe, taꞌe leꞌe, ŋoihmbwaip ŋam teŋeime wusyep ŋaiye lenge miyeꞌ si yule ka plihe tuhur!’”
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Pe Feliks, si ŋasande ŋoworme yaŋah Krais. Kin ŋana lenge mitiŋ na, “Ŋupe ŋaiye miyeꞌ ondoh Lisias ka ote gere no, ya misyunde ŋoihmbwaip kin pe, ma plihe miyarꞌe wusyep yip. Yip pa plihe yil. Wusyep miꞌe taꞌe lono.”
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Kut kin ŋaname kokorohtup ende ŋaiye ka embepeteme Pol e oto mwahupwaiꞌe. Kom kin ŋanange ŋaiye lenge ŋimei Pol tatame ka yungwisme kin ŋaimune ŋaiye kin seheiꞌe.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Ŋup syeꞌ si nal miꞌe pe, Feliks hindi tuwei kin Drusila yat. Ti tuwei Juta ende. Pe kin nambaꞌe Pol nenge nat nange ka inime yaŋah ŋaiye ŋoihmbwaip teŋeime Krais Jisas.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Kom ŋupe ŋaiye Pol nalaŋatme yaŋah ŋaiye lenge miyeꞌ ka jin bwore bwarme yoto ŋembep tikin Got no, ka yembepeteme tititinge bworerme, topoꞌe kin nalaŋatme wusyep nange ŋup yuwo ŋaiye Got ka iyarꞌe ŋoihmbwaip lenge miyeꞌ tuweinge lalme pe, Feliks hiꞌ garnge. Taꞌe luku pe, kin ŋanange na, “Sikei! Ŋam masande ŋaiye na osme ŋam ti, ŋup ende ŋaiye ma plihe ŋoihmeryembe nange ma misyunde wusyep uku pe, ma plihe gwil nin.”
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Dindiꞌ ŋup luku Feliks ŋende wah nale natme Pol nange ka isyunde wusyep me kin. Kom ŋoihmbwaip tehei kin pe, kin ŋasande nange Pol ka aŋaꞌe wuhyau no, ka ember kin ka osme mwahupwaiꞌe el.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Kom Feliks teter nasme Pol narp mwahupwaiꞌe no, ka ende lenge Juta ka hriphrip me kin. Pe wahtaip hoi nal miꞌe pe, Porsius Festus nambaꞌe luh Feliks.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.