Lucas 20
Udi Bible (UDI) vs AAI
1 Ğimxoy sa ği İsusen xrama amdarxo zombi hamal Mǔq Xavara yəymişat'an samci běyinšxo, k'anun zombalxo saal ağsaq'q'alxo Şot'o ı̌šalayinşaki
1 Veya ta Jesu in Tafaror Bar run ma sabuw i’obaiyih Tur Gewasin binan hima hinonowar, basit firis ukwarih, ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in bairi hina
2 pit'un: «Upa běyn, Hun me əşurxo mani ext'iyərenen bsa? Va me ext'iyərə şina tade?»
2 Jesu hibatiy. “Kuo anowar, a fair menane ibai iti bowabow kusisinaf? Naatu iti fair i yait it?”
3 İsusen şot'oğo metəre coğab tadi: «Zuval və̌x metər sa sual tadoz. Za upanan:
3 Jesu iyafutih eo, “Bo ayu’ubo kwa abibatiyi.
4 İoanen k'unuk'bseynak' extiyərə mayina haq'ey? Göynul bakala Buxačuğoxun, yoxsa amdarxoxun?»
4 John fair i menane bai sabuw bapataito itih, God biyanane ai sabuw biyahine? Kwao anowar.”
5 Şot'oğonal içoğoy arane maslaatp'i metərt'un pi: «Əgər uk'ayan "Buxačuğoxuney", t'e vədə "p'oy het'aynak' şot'o větenanbaki?" uk'ale.
5 Baise sabuw hikasiy taiyuwih hitatabir hima hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? God biyanane tanao, boro nao, ‘Bo aisim John bibinan men kwaitumitum.’
6 Uk'ayan "amdarxoxuney", dirist' azuk'en yax ǰělayinşebon. Şot'aynak' ki, amdarxon İoani xavareçal baksuna vět'un».
6 Naatu sabuw biyahine fair bain tana rouw tanao, iti sabuw rau’ay gagamin tema’am boro kabayamaim hinarabit, anayabin etei tibitumatum John i God ana dinab orot ta.”
7 Axırdal Şot'o "yan avateyan mayina" pit'un coğab tadi.
7 Iti na’at hio sawar, basit hiya’afut hio, “Aki men aso’ob John ana fair menane bai.”
8 İsusen isə şot'oğo pine: «T'e vədə Zuval və̌x me əşurxo mani ext'iyəren bsuna uk'alatez».
8 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman au fair menane abai abowabow boro men anao kwananowar.”
9 Mot'oğo pit'uxun oşa İsusen amdarxoynak' metər sa məsələne exlətbsa burqi: «Sa amdaren t'ulluğe lasaksa. Oşa t'e t'ulluğa bare vədine içu p'ap'ala paya tast'uni şərten bağbanxo tadi q'erəz ölkinəne taysa. Şo t'et'iya boxoy vaxt' manst'uni s'iyene taysa.
9 Naatu Jesu sabuw oroubonamaim iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bow, ana ai grape tanum naatu sabuw masaw bowayah afa tubunih hima hikaif, i ef yok bai nanawanamih in.
10 Hari t'ul p'ap'i vədine t'e bağbanxoy t'ǒğǒl iz nökərəne yaq'absa ki, izi paya şot'oğoxun ext'ane. Ama t'ulluği əşp'alxon t'e nökərə t'api kul ams'i yaq'at'unbsa.
10 Naatu grape hiw hi’inu’in hiyamur, basit bairut ana veya natit, orot ana akir wairafin ta iyafar eo, ‘Inan ai ro’oh hibirut ayu au nowau ta inab inan initu ana’aan, baise nan masaw bowayah himisir akirwairafin hibai hirab uman en hiyafar matabir.
11 T'ulluği q'ončuğon q'erəzəl sa nökəre yaq'absa, ama bağbanxon mot'oval t'api biyaburt'unbsa, kul ams'i qoşt'un yaq'absa.
11 Naatu akir wairafin tabo iyafar maiye na tit, baise masaw bowayah hibai hirab hiu kwanikwaniy naatu hi’i’iyab uman en matabir maiye in.
12 T'ulluği q'ončuğon xibimci nökərəl yaq'anebsa, ama bağbanxon şot'oval yaralayinşi şəp't'unsa.
12 Iban maiye ana aki wairafin baitounin iyafar na tit, baise masaw bowayah hibai hirab feher hitin hibai hitit ufun hisaroun re.
13 T'e vədə t'ulluği q'ončuğon nexe: "İsə k'ə baz? Barta bez bakal nu bakal sa ğara yaq'abaz, bərkə şot'o hörmətbat'un".
13 Imaibo orot masaw matuwan eo, ‘Abisa boro anasinaf? Anotanot ayu natu ta’imon isan abiyabow aniyafar nan, saise i boro hina’itin hinakakafiy.’
14 Ama bağbanxon şot'o ak'i içoğoy arane exlətp'i next'un: "Mo varise! Ekinan kot'o besp'en ki, miras yaxq'an mandi".
14 Baise orot natun iyafar na titit ana veya sabuw masaw bowayah hi’itin taiyuwih himare hiyabuna sawar hio, ‘Iti i masaw matuwan natun enan, gewasin i boro tanarab namorob, saise iti sawar boro it ninowat.’
15 Haketərəl bsat'un, şot'o t'ulluğaxun c'evk'i best'unbsa.
15 Basit orot natun hibai hirab masaw ana fur ufunane hitaiy re hi’asabun morob.’” Naatu Jesu sabuw ibatiyih eo, “Iti orot masaw matuwan nanan sabuw masaw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?
16 Şot'in hari me bağbanxo əfçibale, t'ulluğa isə q'erəzt'oğo tadale». Amdarxon mot'o ibaki "Buxačuğon maq'an bi!" pit'un.
16 I boro sabuw nabow narouw hinamorob, naatu masaw i boro nab sabuw afa nitih hinakaif hinama.” Iti na’at eo sabuw hinonowar hio, “Iti na’at i men namatar!”
17 Ama İsusen şot'oğoy piin boş běği pine: «P'oy me Śam k'ə upsuna?
17 Baise Jesu nuw sabuw itih sawar, basit eo, “Buk Atamaninamaim hikikirum anayabin i kwaso’ob.
18 Me ǰěne loxol bitalo śareğale, ǰě mat'ay loxol bitayin isə şot'o č'ak'k'ale».
18 Imih sabuw iyab iti kabay afe’en hinare nararabih boro hina taweyaweyar, baise iti kabay i tafah nare nararabih boro hinimusumus.
19 K'anun zombalxon q'a samci běyinšxon q'amişt'unbaki ki, İsusen me məsəlinə içoğoy baradane exlətp'i. İmkan bakiniy Şot'o hat'et'iya bit'unq'oy, ama amdarxoxun q'ǐt'unbsay.
19 Ofafar bai’obaiyenayah naatu firis ukwarih hikok Jesu nati ana veya’amaim hitab hitafatum, anayabin ana oroubon eo naniyan hibaib i iuwih, baise sabuw isah hibir.
20 K'anun zombalxon q'a samci běyinšxon İsusi bač'anexun busmişt'unbsay. Şot'ay t'ǒğǒl sa hema amdaral yaq'abet'uniy. T'e amdarxon içoğo təmiz ak'est'i dim İsusi t'ǒğǒl bakalat'uniy, İz ǰomoxun sa sərf əyit c'eğala k'inək' isə Şot'o biq'i Rimen təyinbi kalat'ay kiyel tadalat'uniy.
20 Imih hin sabuw afa hitobon, hiyafarih ana itinin sabuw gewasih na’atube hina Jesu hibabatiy abitur tao na’at, saise Jew sabuw hitab Roman gawan hititin baimakiy titin isan ana ef hinuwet.
21 Şot'oğon İsusaxun xavart'un haq'i: «Məəlim, yan avayan ki, Hun düzen əyitp'i zombsa, şuk'k'aleynak'al tərəfkəşluğ tenbsa. Buxačuğoy yaq'a düzen zombsa.
21 Basit iti oro’orot hina Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob abisa o sabuw kubi’obaiyih i tur anababatun naatu ana efamaim kuo, naatu o i men sabuw ufuhine ku’i’itinimih, baise o i anababatun God ana efamaim sabuw kubi’obaiyih.
22 İsə upa běyn, beşi Rime imp'erat'ora nalog tast'un düze, yoxsa təə?»
22 Imih kuo anowar, Rome Ana Aiwob isan kabay tabibaiyan i ata ofafar ta’a’astu’ub ai en?”
23 Ama İsusen şot'oğoy bic'luğa q'amişaki metəre pi:
23 Baise Jesu hai baifuwen itin, naatu iuwih eo,
24 «Za sa dinar ak'est'anan. Şot'ay loxol bakala şikil q'a s'i şiya?» Şot'oğon coğabt'un tadi: «İmp'erat'ori».
24 “Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hitin basit ibatiyih, “Iti kabay wanawanan i yait ana yumat naatu wabin tema’am?” Hiya’afut hio, “Caesar.”
25 İsusen şot'oğo pine: «T'e vədə imp'erat'ori haq'q'a imp'erat'ora, Buxačuğoy haq'q'a isə Buxačuğo tadanan».
25 Jesu iuwih eo, “Caesar nowan Caesar kwanitin naatu God nowan God kwanitin.”
26 Metər, İsusa amdarxoy běš əyiti loxol biq'es tet'un baki. Şot'ay coğabal mat mandi şip' çurt'unpi.
26 Fatumin isan hai tur hibogaigiwas hina hibikubibiruw sabuw nahimaim iyafutih gewas hai kasiy ra’at, naatu men abisa hisinaf.
27 Běyinbaksun tene bu uk'ala sa hema saduk'eyen İsusi t'ǒğǒl hari xavare haq'i:
27 Nati’imaim Sadducee orot afa morob ufunamaim yawas maiye isan men tibitumatum i hina Jesu hibatiy,
28 «Məəlim, Moiseyen yaynak' metəre śampe: "Əgər sa amdari lašk'oy baki viçi əyelsuz biyayin, şot'in t'e viçey süpür mandi çuğo haq'i p'uri viçey nəsilə davam beq'an".
28 “Bai’obaiyenayan, Moses ofafar ta aki isai iti na’atube kirum, orot natabin nama’am aurin kek en namorob, kwafur i boro nati tain ni’awan, saise kek hinatufuw orot murubin efanin.
29 Məsələn, vǔğ viçine baksa. Samcit'in sa çuuxe haq'sa, içoğoy əyel bakinut' bisane.
29 Imih, marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu aurin kek en morob.
30 Oşa p'ə̌mci viçene me çuğo haq'sa, ama şoval içoğoy əyel bakinut' bisane.
30 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’awan, i auman kek en morob.
31 Oşa xibimcit'inal şot'o haneq'sa. Haketər vǔğ viçey vǔğə̌ranal me çuğo haq'i, ama içoğoy əyel bakinut' bisat'un.
31 Naatu orot baitounin kwafur i’awan, kek en morob naatu orot ufi’uf kwafur hibi’awan kek en etei himorob in sawar.
32 Axırda me çuux içal bisane.
32 Basit uftoro’ot kwafur babin morob.
33 P'oy isə p'uriyorox běyinbakat'an me çuux şot'oğoy mat'ay çuux bakale? Axıri, vǔğ viçey vǔğə̌ranal me çuğo haq'eney».
33 Imih morobone hinayawas maiye hinamimisir ana veya, iti babin boro yait ni’awan, anayabin orot ain uf nah seven etei iti babin ta’imon hi’awan?”
34 İsusen şot'oğo metəre coğab tadi: «Me döörin amdarxo lašk'oyt'un baksa, işq'arat'un taysa.
34 Jesu iyafutih eo, “Orot babin iti tafaramamaim tema’am ana veya i tetatabin.
35 Ama p'urit'oğoy běyinbakit'uxun oşa həmişəluğ yəşəyinşə layiğ hesabbakalorox isə nə lašk'oy tet'un bakal, nə işq'ara tet'un tağal.
35 Baise sabuw iyab gewasih nati efan gewasinamaim ma isan hirurubih naatu morobone misir maiye isan hirurubinih i morobone hinamimisir maiye boro men hinatabin.
36 Ene biyalatet'un, şot'aynak' ki, angelxo oşq'ardalt'un, běyinbakala ğarmux baksuna görəl şorox Buxačuğoy ğarmuxt'un.
36 I boro tounamatar na’atube hinama naatu men hinamorob. Nati sabuw i God natunatun na’atube hinama, anayabin morobone himisir maiye.
37 Moiseyenal śaśe barada bakala hadisinə śamk'at'an Q'ončuğo "Avrahami Buxačux, İsaak'i Buxačux saal İak'ovi Buxačuxe" nexe. Metər, Moiseyen içinal p'urit'oğoy běyinbaksunane ak'est'a.
37 Moses bebeyan ebi’obaiyit i turobe, morobone boro hinamisir maiye anayabin buk wanawanan wairaf toto’ab isan kirum. Nati’imaim Moses Regah isan eo, ‘O i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’
38 Buxačux p'urit'oğoy tene, dirist't'oğoy Buxačuxe, axıri Şot'aynak' bito dirist'e».
38 Imih iti God i ma’ama wanatowan ana God, men murubih hai Godamih. Sabuw iyab i wanawananamaim tema’am i yawasih.”
39 K'anun zombalxoy bəzit'oğon metərt'un pi: «Məəlim, Hun he gözəlen pi».
39 Ofafar bai’obaiyenayah afa nati’imaim hima hinonowar himisir hio, “Anababatun turamaim iyafutih bai’obaiyenayan!”
40 Eneyal İsusaxun sa şey xavar haq'suna zap't'unśi.
40 Nati ufunamaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
41 T'e vədə İsusen şot'oğo pine: «Het'aynak't'un nex ki, Xrist'os Davidi Ğare?
41 Imaibo Jesu ibatiyih eo, “Aisim sabuw teo Roubinenayan orot i boro aiwob orot David ana rara’ane natufuw?
42 — ausente —
42 Anayabin David akisin iti na’atube eorereb Buk Atamanin wabin Psalm imaim kirum,
43 — ausente —
43 Ina ma’am ayu boro a rakit sabuw
44 Metərluğen, Daviden Şot'o "Ağa" pine k'ale. T'e vədə Şo hetərə Davidi ğar bakes bakon?»
44 David Roubinenayan orot isan i ana Regah rouw eo, naatu mi’itube’emih Roubinenayan i boro David ana rara’ane nan natufuw?”
45 Amdarxon bitot'in me əyitmoğo ǔmǔxlaxat'an, İsusen İz şagirdxo pine:
45 Jesu eo sabuw hima hinonowar auman, ana bai’ufununayah iuwih eo,
46 «K'anun zombalxoxun və̌x běğanan. Şot'oğoy çureğalo boxoy paltar lapi tarapsun, amdarxoy içoğo bazarin meydanxo ak'i p'ə̌ kiin kul-kiye biq'i "xeyirq'an baki" upsun, sinagogxo q'a q'onaxluğxo best'a arst'une.
46 “Mata to niwa’an Ofafar Bai’obaiyenayah hinanan kwanahaiwih, anayabin i hai kok faifuw manih hina’osen hinabat hinaremor, ahar hai efanamaim sabuw hina’itih hai merar hinay hinakakafiyih, naatu Kou’ay Bar wanawanan efan gewasih hinabow hinamare hinama, na’atube hiyuw ana veya efan gewasih hinabow saise sabuw hai merar hinay.
47 Şot'oğon süpür çupuğoy dövlətə ut'unksa, oşa isə içoğo ak'est'eynak' boxoy afırıt'unne. Me amdarxoy caza lap bǐhi bakale».
47 Kwafur baibin hai sawar boro asir hinabow kwanekwan, yoyoban manimanih hinayoyoban, nati sabuw hai baimakiy i boro kakafin anababatun hinab.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.