João 5
Udi Bible (UDI) vs AAI
1 Mot'oxun samal vədə oşa İsus Yerusalima, iudeyxoy sa axsibayane taśi.
1 Veya bai’ab sawar ufunamaim, Jew hai hiyuw aa isan Jesu yen in Jerusalem.
2 T'iya Eğeli darvazin t'ǒğǒl, iz hərrəmine qo seyvan bakala, əbraniğoy muzin Bet'zada uk'ala sa hovuze buy.
2 Jerusalem wanawanan efan wabin For Hirahir sisibinamaim i harew kukuf, naatu ana seboseb etei umatroun hiwowaben Aramek fanahimaim tisusu’ub Betsaida,
3 — ausente —
3 nati sebosebomaim sabuw sawusawuwih moumurin maiyow hiya hi’inu’in, matah fim, ah umah kafikafirih, naatu ah umah ririmih hima hikakaif harew tabi’etaw isan.
4 — ausente —
4 Anayabin veya ta ta Regah ana tounamatar boro nara’iy harew kukuf nabenei niyabat rarouw nayen. Naatu sabuw sawow ana yumat ta ta hibow hina ti’inu’in, yait wan nara’iy nakifukif i boro nayawas.
5 T'et'iya otuz muğ usenin azari bakala sa amdare buy.
5 Orot ta sawow bai ma kwamur etei 38 i nati wanawanahimaim.
6 İsusen me amdari basksuna ak'i, hamal şot'ay gele vaxt'axun azari baksuna avabaki şot'oxun xavare haq'i: «Q'olaybaksun çurensa?»
6 Jesu nuw orot nati’imaim inu’in itin, naatu so’ob orot sawow nati bai virurumin maiyow, imih orot ibatiy, “O kukokok inayawas?”
7 Azarinen İsusa coğabe tadi: «Bez ağa, bezi t'ǒğǒl sa amdar tene bu ki, xene galgalk'ala vədine za hovuza badane. Zu p'ap'amin q'erəzo zaxun běš t'et'iya banesa».
7 Orot iya’afut eo, “Regah, anamaramaim harew iyabat rarouw eyey, men yait ta boro nibaisu nabuwu anara’iy harew kukuf yan. Ayu misir ra’iyemih abiwa’an, sabuw afa i wan hira’iyeka.”
8 İsusen şot'o pine: «Hayza, vi döşəyə ext'a, tarapa!»
8 Naatu Jesu orot isan eo, “Kumisir! A ir kunu naatu kuremor kwen.”
9 T'e amdaral hat'e saad q'olayebaki, iz döşəyə ext'i taranepi.
9 Mar ta’imon orot yawas; misir ana ir nu bat remor.
10 Kot'o görəl iudeyxoy kalat'oğon q'olaybaki amdara pit'un: «Ğe Şamat' ğine, döşəyə taşt'un va q'adağane».
10 Naatu Jew sabuw orot yayawas isan hi’o, “Iti boun i Baiyarir ana veya, ata ofafar men ebibasit o a ir ina’abar.”
11 T'e amdaren şot'oğo coğabe tadi: «Za q'olaybi Amdaren za "döşəyə ext'a, tarapa" pine».
11 Baise iya’afutih eo, “Orot yait ayu biyawasu iuwu, ‘Kumisir a ir kunu naatu kubat kuremor.’”
12 Şot'oxun xavart'un haq'i: «P'oy va "ext'a, tarapa" pi amdar şuva?»
12 Imih hibatiy, “Nati orot i yait uwi a ir inu i’abar ibat kureremor?”
13 Ama q'olaybaki amdaren Şot'ay şu baksuna tene avay, şot'aynak' ki, İsus t'et'iya bakala camaati arane aç̌eney.
13 Orot nati yayawas i men kafa’imo so’ob orot i yait, anayabin sabuw moumurin maiyow nati’imaim hibatabat Jesu sorabon in kasiy.
14 Samal oşa İsusen xrama t'e amdara bə̌ğə̌bi pine: «Běğa, hun q'olayenbaki, saal günax əş ma biq'a ki, vi bel ene pis əş maq'an hari».
14 Nati ufunamaim Jesu Tafaror Bar wanawanan tita’ur naatu iu, “Kwi’itin, o iyawas. Bowabow kakafih inihamiyen o sawar kakafin anababatun boro biyamaim namatar.”
15 Q'olaybaki işq'arenal taśi içu q'olaybi t'e Amdari İsus baksuna iudeyxoy kalat'oǧo avabakesedi.
15 Orot nati’imaim tit in, Jew sabuw hai tur eowen i Jesu iyawas.
16 Mot'oxun oşa iudeyxoy kalorox İsusa biq'suni loxolt'un biti, şot'aynak' ki, me əşurxo Şamat' ğinene bsay.
16 Imih hibusuruf Jesu isan turamaim hi’u hi’a’a’afiy, anayabin i Baiyarir ana veya sawar iti na’atube sinaf isan.
17 Ama İsusen şot'oğo pine: «Bezi Bavan ğeyin ğinal śirik' əşebsa, Zuval əşezbsa».
17 Jesu isah eo, “Ayu Tamai i mar etei ebowabow, imih ayu auman boro anabow.”
18 Metərluğen, iudeyxoy kalorox İsusa besbsuni loxol samalal gelet'un biti, şot'aynak' ki, İsusen saycə Şamat' ğina tene pozmişey, hamal Buxačuğoy İz Bava baksuna upsunen İçu Buxačuğoxun barabare hesabbsay.
18 Ana’an iti isan Jew hisinaftobon ef hinuwet Jesu asabunin isan; men Baiyarir ana ofafar ea’eastu’ub akisin, baise God isan Tamah rouw eo’omaim, iwa’an taiyuwin bai yen in God hairi anafofonin matar.
19 Ama İsusen şot'oğo pine: «Serina, serinaz və̌x nex: Ğaren İz Bavay k'ə bsuna nu ak'ayin, İçuxun sa şey tene bon. İz Bavan k'ə bayin, Ğarenal şot'one bsa.
19 Jesu iyafutih eo. “Turobe a tur ao’owen, Orot Natun akisin ana kok men karam nasinaf; baise Tamah abistan sinaf i i’itinimaim boro nasinaf, anayabin Tamah abistan isisinaf na’atube Natun isisinaf.
20 Şot'aynak' ki, Bavan İz Ğara çuresa, İçin bala hər şeya Şot'o ak'esest'a. Bavan kot'oxunal kala əşurxo ak'est'ale, və̌nal mat mandalnan.
20 Anayabin Tamah i Natun iyabuw sawar etei esisinaf na’atube Natun i’obaiy imaim esisinaf. Turobe, kwa a baifofofor isan, i boro sawar gagamihika ni’obaiy nasinaf men boun iti na’atube.
21 Bavan p'urit'oğo běyinbi şot'oğo yəşəyinş tadi k'inək' Ğarenal İçin çureğalt'oğo yəşəyinşe tast'a.
21 Tamah murumurubih imisiruwih yawas ebitih na’atube, nati ef ta’imon Natun ekok yait yawas baitinamih boro nitin.
22 Bavan şuk'k'ala divantenebsa, ama divanbsuni ext'iyərə İz Ğarane tade ki,
22 I na’atube Tamah men yait ta ebibatiy, baise baibabatiyen ana fair tutufin etei Natun itin.
23 bitot'in Bava hörmətbala k'inək' İz Ğaral hörmətq'anbi. İz Ğara hörmətnubalt'in Şot'o yaq'abi Baval hörməttenebsa.
23 Saise sabuw etei Tamah tirurusagiy na’atube, Natun boro hinarusagiy. Imih o yait Natun men kururusagiy, Tamah, i ana baiyonenayan auman men kururusagiy.
24 Serina, serinaz və̌x nex: Bezi pit'oğo ǔmǔxlaxi Za Yaq'abit'u vě amdareynak' həmişəluğ yəşəyinşe bu. Şo pis q'əraren tene divanbakal, şot'aynak' ki, şo ene bisunaxun yəşəyinşə c'ovaneki.
24 “Turobe a tur ao’owen, o yait ayu au tur inowar naatu menatan ayu iyafaru anan kubitumitum, o i yawas ma’ama wanatowan ibaika, naatu o boro men baibatebat inab, anayabin morobone irabon yawas wanawanan irun.
25 Serina, serinaz və̌x nex: iz vədə enesa, şo ene hari p'ap'ene; p'urit'oğon Buxačuğoy Ğare səsə ibakalt'un, ibakiyoroxal yəşəyinşalt'un.
25 Turobe a tur ao’owen, veya i enan naatu i na titaka, nati ana veya murumurubih boro God Natun fanan hinanowar naatu iyab fanan hinanonowar boro yawas hinab hinama.
26 Şot'aynak' ki, Bavay İçust'a yəşəyinş bakala k'inək' İz Ğaral İçust'a yəşəyinş baksune tadi.
26 Anayabin Tamah taiyuwin i yawas an, imih nati yawas ta’imon Natun itin yawas an matar.
27 Divanbsuni ext'iyərəl Şot'one tadi, şot'aynak' ki, Şo Amdari Ğare.
27 Naatu i baibabatiyen ana fair Natun itin, anayabin i, i Orot Natun.
28 Mot'o mat ma mandanan, şot'aynak' ki, t'etər sa vədəne eysa ki, gərəmzoğo bask'iyorox bito Şot'ay səsə ibaki
28 “Tur iti ao isan men kwana’ororsa’ir; veya i nati namamataramaim enan, murumurubih etei boro fanan hinanowar,
29 gərəmzoğoxun c'eğalt'un. Şaat'luğ biyorox yəşəyinşbseynak' běyinbakalt'un, pisluğ biyorox isə divanbaki pis q'ərar haq'seynak' běyinbakalt'un.
29 hai rahane hinatit, naatu iyab gewasin hisisinaf boro hinamisir yawas hinab, iyab kakafih hinasisinaf boro hinakusairih.”
30 Zu Bez ext'iyəren hik'k'al bes batezkon. Bavan Za pi k'inək'ez divanbsa, Bezi c'evk'ala q'əraral düzgüne, şot'aynak' ki, Bezi çureğalt'u tez bsa, Za Yaq'abit'ay çureğalt'uz bsa.
30 “Ayu men karam akisu au kok ana sinaf, baise abisa God iu’uwu’umaim sabuw abibabatiyih, imih ayu au baibatiyen i mutufor, anayabin men ayu au kokomaim asisinaf, baise orot yait ayu iyunu anan i anakok asisinaf.
31 Əgər Zu Bezi barada şahidluğbayiz, Bezi şahidluğ seri tene bakon.
31 Ayu taiyuwu au sinaf isan ana’o’orereb na’at, au tur i men turobe’emih.
32 Ama Bezi barada şahidluğbalo q'erəzone. Şot'ay şahidluği seri baksunal avazu.
32 Baise orot ta ayu isou eo’orereb, i a tur ao’owen i ana orereb ayu isou i turobe.
33 Və̌n İoani t'ǒğǒl amdarnan yaq'abi, şot'ay bi şahidluğal serine.
33 Kwaso’ob gewasomih kob abarayah John isan kwaiyafarih hinan John i turobe kwa a tur eowen.
34 Bezi amdarxoy şahidluğa eht'iyəc but'ene, mot'oğo saycə ef çark'eseynak'ez nex.
34 Iti i men kwa orot maiyow isou kwataorereb, baise iti ao saise mi’itube kwa yawas kwatab isan.
35 İoan bok'ala saal işiğ sakala sa çirağ k'inək'ey, və̌nal samal vədə şot'ay işiğa mǔq baksunnan çureśi.
35 John i hinow na’atube to’ab marakaw kwa it, naatu mar kikimin kwa ana marakaw isan kwaiyasisir.
36 Ama Zast'a İoani Bezi barada bi şahidluǧaxun üstün şahidluǧe bu. Bezi Bavan Za tapşurbi əşurxo bex p'ap'esbseynak' Bezi bala me əşurxon içan Bez barada şahidluğebsa. Şot'oğon Bezi Bavay tərəfəxun yaq'abaksunane ak'est'a.
36 Baise ayu au orererebayan orot i gagamin, men iti John eo’orereb na’atube. Ayu au orererebayan i abisa Tamai iyunu ana asisinaf i eo’orereb, naatu nati ebi’obaiyi ayu i Tamai iyafaru anasinaf isan, orot ta eo’orereb i John eo’orereb natabir, anayabin iti bowabow ayu Tamai bitu i anisawar, naatu iti bowabowamaim eo’orereb Ayu Tamai iyunu ana i ana bowabow anabow.
37 Za yaq'abala Bavan İçinal Bezi barada şahidluğebsa. Və̌n sal sa vədə Şot'ay səsə tenan ibake, İçuval tenan ak'e.
37 Naatu Tamai iyunu anan i taiyuwin ayu isou eo’orereb. Kwa men kafa’imo fanan kwanowar naatu yumatan kwa’itin.
38 Şot'ay əyitəl və̌st'a tene yəşəyinşbsa, şot'aynak' ki, Şot'in yaq'abi Amdara tenan vě.
38 Kwa ana tur men dogor wanawanan run, anayabin menatan ayu iyunu anan i men kwabitumitum.
39 Və̌n Ǐvel Śamurxo diggətlü k'alpi fikirnanbsa ki, şot'oğon və̌x həmişəluğ yəşəyinş tadale. Ama Ǐvel Śamurxonal Bezi baradat'un şahidluğbsa.
39 Kwa Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwabinotanot anayabin boro imaim yawas wanatowan kwanab. Nati tur i ayu isou eo,
40 Və̌n isə yəşəyinş haq'seynak' Bez bač'anexun eysun tenan çuresa.
40 baise men kwakokok kwanan ayu biyau yawas kwanab.
41 Amdarxoy tərifə Bezi eht'iyəc butezax.
41 “Ayu men orot babin bora’ara’ahu isan ao’omih.
42 Ama və̌x çalezxsa: və̌st'a Buxačuğo çuresun butene.
42 baise kwa orot babin a yawas ayu aso’ob, kwa a yabow God isan dogoromaim i men ema’am.
43 Zu Bavay s'iyenez hare, və̌n isə Za q'abultenanbsa. Ama soǧo hayzeri iz s'iyen eğayin, şot'o q'abulnanbon.
43 Ayu Tamai wabinamaim anan kwa men kwabuwu au merar kwayi, baise orot babin ta i taiyuwin wabinamaim nanan boro kwanab ana merar kwanay.
44 Və̌n amdarxoxun eǧala tərifənan qə̌vesa, tək bakala Buxačuğoxun eğala tərifə təə. Şot'o görəl Buxačuğo bakala věluğ və̌xun ə̌xile!
44 Kwa taiyuw baifa’i isan a kok gagamin, baise God ta’imonamo ana baifa’en i men kwakokok, imih ayu abisa ao boro kwanitutumu?
45 Fikirmabanan ki, Zu və̌x Bavay běš taxsırkər booz. Və̌x taxsırkər balo ef umudbakala Moiseye.
45 Men kwananot ayu boro Tamai nanamaim ubar kwa bait kwanarouw en, baise Moses kwa a not tutufin imaim kwayai kwama’am boro ubar nabit kwana’itin.
46 Əgər və̌n Moiseya věbakinaniy, Zaal věnanbakoy, şot'aynak' ki, şot'in Bez baradane śampe.
46 Moses kwatabitumitum na’at, ayu boro kwatitutumu, anayabin i ayu isou kirum.
47 Ama şot'ay śampit'oğo tenan věbaksasa, Bezi əyitmoğo hetər věbakalnan?»
47 Baise Moses abistan kikirum kwa men kwanabitumatum na’at, boro mi’itube ayu ao kwanitumatum?”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.