Atos 22
Udi Bible (UDI) vs AAI
1 «Ay viçimux q'a zaxun kalorox! İbakanan k'əz nex, bartanan bezi taxsırkər nu baksuna ak'est'az».
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Camaaten P'aveli iudeyxoy muzin əyitpsuna ak'at'an lap şip't'unbaki.
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 «Zu iudeyzu. K'ilik'iin T'arsus şəhərez nanaxun bake, ama oşa hari Yerusalimaz k'alpi kalabake. Beşi bavoğon yaynak' efi k'anunxoy bitot'uval miya, Gamaliyeli t'ǒğǒlez soğo-soğo zombake. Zaynak'al, həysə və̌ynak' bakalt'ullarik', me k'anunxo əməlbi Buxačuğoy laxi yaq'en taysunaxun běš hik'k'al buteney.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 "Yaq'en tağalt'oğo", yəni İsusi laxi yaq'en tağalt'oğo pul tadi işiğ tez tast'ay zu, şot'oğo tumexun əfçibsunez çuresay. Çuux-işq'ar tez běğsay, bitot'u biq'i zindanaz bast'ay.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Mot'o samci běyinšxoy kalat'uxun q'a ağsaq'q'alxoxunal xavar haq'aynan və̌x uk'alt'un. Lap zu Damask'a tağat'anq'an baki, İsusa Çark'est'al k'inək' q'abulbit'oğo biq'i Yerusalima eçes bakseynak' şot'oğont'un t'iya bakala iudeyxoy k'alat'oğoynak' namak' śampi ki, me əşlə ə̌mt'un zap'e. Amdarxo biq'i eçeri miya içoğoy cazina tadalzuy.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 Ama taśi Damask'a p'ap'ala vədine, berezəre bakoy, göynuxun bez loxol pulmoğo taşala sa işiğe biti.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Zu ç̌ooq'a bisti, oşa sa səsez ibaki: "Şaul, Şaul! Hun het'u görən Za əfçibsun çuresa?"
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Zuval "Hun şunu, Ağa?" pi xavar haq'at'an səsen qaybaki "vi əfçibsun çureğala nazaret'lu İsuszu" pine.
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Bez t'ǒğǒl bakalt'oğon bitala işiğa at'unksay, ama zaxun əyitk'ala səse k'ə upsuna tet'un q'amişaksay.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Zu xavarez haq'i: "Bezi k'ə bsunan çuresa, ay Q'ončux?" Səsen za qaybaki "hayza Damask'a taki, t'et'iya va k'ə bsun lazım bakalt'oğo uk'alt'un" pine.
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Zaxun sagala yaq' c'erit'oğonal bez kiyexun biq'it'un za Damask'a taşala baki, şot'o görə ki, pula taşala t'e işiğen za k'ač'ibeney.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 T'et'iya bez t'ǒğǒl Ananiya uk'ala sa amdare hari. Şo Buxačuğoy laxi yaq'en taśi k'anunxo əməlbala sa amdarey, iudeyxoy boşal izi gele hörmətt'ux buy.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Şot'in za ı̌šabaki pine: "Şaul, ay viçi, va nexzu ki, ak'a!" Bezi pulmux hat'e saad qayeśi, zuval bez běš bakala me amdara azk'i.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Şot'in za pine: "Beşi bavoğoy Buxačuğon va c'ək'p'ene ki, İzi bsun çureğalt'oğo Düzgün Bakalt'ay ǰomoxun ibakavax.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Şot'o görə ki, hun bakalnu me ak'it'oğo q'a ibakit'oğo pi Şot'ay şu baksuna amdarxo p'ap'esp'alo.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 K'ən çurpe? Hayza vi günaxxo os'k'i taşes bakseynak' Şot'ay s'iya duği k'unuk'baka".
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 Oşa Yerusalimaz qaybaki, sa ğiyal xrama afırık'ala gala alaxunez ak'eśi.
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Zu Q'ončuğoz ak'i, Şot'in za metəre pi: "Usumbaka Yerusalimaxun c'eki, vi Bezi barada uk'alt'oğo miya věbakal tene bakal".
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Zu pizu: "Ay Q'ončux, axıri me şəhəre bakala amdarxon içanal avat'un ki, zu süft'ə hetərez bake. İçoğoy piin běše bake bezi bito sinagogxo tarapi Va Çark'est'al k'inək' q'abulbit'oğo biq'i oşal t'apest'un.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Vi şu baksuna ak'est'eynak' iz elmoğo laxi St'efan biyat'anal zu içoğoy t'ǒğǒlzuy. Şot'o ǰělayinşalt'oğon içoğoy loxolxun c'eq'i paltaral eçeri bezi turin oq'at'un laxey, şot'o görə ki, zuval şot'oğoy tərəfzuy".
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Ama Q'ončuğon p'urumal pine: "Taki, Bezi şu baksuna ə̌xil ganxo bakala q'erəz millətxo car saka"».
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Camaaten şip' ǔmǔxelaxsay, ama P'aveli me axırınci əyitmoğoxun oşa bitot'in bureqi içoğoy səsə ext'i haraypsa: «Metərt'u tumexun əfçibsune lazım, biyalane ko!»
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Şot'oğoynak' P'aveli me piyorox Buxačuğo bı̌hi tağala əyitmux k'inək'e eysay, şot'o görəl burt'unqi haraypsunaxun cöy içoğoy loxol bakala paltara zığzığbsa saal oq'axun toz ext'i muşast'a.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 T'e vədə Rime q'oşuni kalat'in əmirebi ki, P'avela bona badi tatarlayinşeq'at'un. Şot'o t'api amdarxoy əcuğo metər biq'est'i taxsır k'əneysa, şot'o ç̌oyel c'evksune çuresay.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Ama şot'o ğaç̌p'i tatarlayinşalt'un uk'at'an, P'avelen əsk'ərxoy best'a çurpi kalaluğbalt'u pine: «Rime İmp'eriina bakala amdarxoy siyəyinə bakalt'u divanbi izi taxsıra avabakinut t'ap'sun mani k'anuni boşe śameśe?»
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Əsk'ərxoy kalat'in mot'o ibakala k'inək' taśi q'oşuni kalat'u metəre pi: «Yan k'əyan bsa? Hun avanu ki, me amdar k'anunen Rime İmp'eriina bakala amdarxoy siyəyin boşe?»
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 T'e vədə q'oşuni kalat'in P'aveli t'ǒğǒl hari xavare haq'i: «Vi piyo düze? Hun həgigiyal Rime İmp'eriina bakala amdarxoy siyəyin boşnu?» P'avelenal "hoo" pine.
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Q'oşuni kalat'in "hun sal avanu, zu bez s'iya t'e siyəyinə bast'eynak' heq'ədər təngəz laxe?" pine. P'avelenal qaybaki "ama bez s'iya nanaxun bakat'ant'un t'e siyəyinə bade!" pine.
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Me əyitmoğo ibakat'an şot'o t'api izi taxsıra avabaksun çureğala əsk'ərxo qoş-qoşt'un baki. Q'oşuni kalat'u içuval q'ı̌yen haq'eney, şot'o görə ki, me amdara zinciren ğaç̌psun Rime İmp'eriin k'anuna ç̌axç̌uxpsun upsuney.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Əyc'indəri P'aveli kulmoğo şadbest'it'uxun oşa Rime q'oşuni kalat'in samci běyinšxo q'a Kala Şurina arśi divanbalt'oğoy bitova k'alpi girebi. Şot'oğon P'aveli əşlə běği şot'ay taxsıra ç̌oyel c'evk'alt'uniy, şot'o görə ki, Rime q'oşuni kalat'in içinal avabaksune çuresay ki, iudeyxon me amdara het'u görət'un bespsun çuresa. Metərluğen, P'avela eçeri Kala Şurin běšt'un c'evk'i.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.