Lucas 5
God An Dura Bobaibasit Boboun (UBR) vs NTLH
1 Wera tani Iesu on Gannesaret kamit rewanai nan itatawar ato sabu sigaraba sinai aurin God an dura sittatam mes.
1 Certo dia Jesus estava na praia do lago da Galileia, e a multidão se apertava em volta dele para ouvir a mensagem de Deus.
2 Iesu on iyeit wa ruam toreai siteinen sigai si’yen on iten; sabu bosagotis on asi wa sikiriren ato asi uwat kamitai sikusosouen.
2 Ele viu dois barcos no lago, perto da praia. Os pescadores tinham saído deles e estavam lavando as redes.
3 Iesu on wa tefanai ikaruge—on wa min Simon an wa—Iesu on Simon iyawur an wa ittein kafakakai nawat sitgat au borit. Iesu nan wa tefanai imair ato sabu kuayo ibebeyes.
3 Jesus entrou num dos barcos, o de Simão, e pediu que ele o afastasse um pouco da praia. Então sentou-se e começou a ensinar a multidão.
4 Iesu dura ikakafun isawar ato Simon iyawur iyau, “Wa eboi kafakakai nawat egat boritai, ato om tuturam mat ami uwat wonreberiren sinsur iyan woniyonen.”
4 Quando acabou de falar, Jesus disse a Simão:
5 Simon iyafotai iyau, “Bada, wei fom weromin wabosag wat men iyan tani waiyonai on. Baise Om uyau on mes yau uwat an reberiren sinsur.”
5 Simão respondeu: — Mestre, nós trabalhamos a noite toda e não pescamos nada. Mas, já que o senhor está mandando jogar as redes, eu vou obedecer.
6 Osi uwat sireberiren sisur ato iyan sigaraba anbabaton si’yonen kafakakai mom uwat sitsafefis.
6 Quando eles jogaram as redes na água, pescaram tanto peixe, que as redes estavam se rebentando.
7 On mes osi imas sirutab tuturas fani nan wa taniai on sitnat sitibaisis mes. Osi sinat ato wa ruam engon iyan wat sibonuen kafakakai mom asi wa sitdarir.
7 Então fizeram um sinal para os companheiros que estavam no outro barco a fim de que viessem ajudá-los. Eles foram e encheram os dois barcos com tanto peixe, que os barcos quase afundaram.
8 Simon Peter on bobo imatar it ato on Iesu nanai sindan irou ato iyau, “Bada, eikirireu enai, yau bokomasotiu!”
8 Quando Simão Pedro viu o que havia acontecido, ajoelhou-se diante de Jesus e disse: — Senhor, afaste-se de mim, pois eu sou um pecador!
9 Simon Peter a sabu fani mat nan on men sunub siduduran yabin osi iyan sigaraba sibiyonen aurin on.
9 Simão e os outros que estavam com ele ficaram admirados com a quantidade de peixes que haviam apanhado.
10 Atonio boboai on Simon tuturan James a John osi min Zebedee nanatun mat siduduran. Iesu on Simon aurin iyau, “Om men unaber mes; ari ra on om sabu unboes sinnat Yau au baigibubunuotis mes sinmatar.”
10 Tiago e João, filhos de Zebedeu, que eram companheiros de Simão, também ficaram muito admirados. Então Jesus disse a Simão:
11 Osi tore nan asi wa siteinen sigai, sawar engon nan sikiriren ato Iesu sigibubunuai.
11 Eles arrastaram os barcos para a praia, deixaram tudo e seguiram Jesus.
12 Ra tani Iesu on mafam gagamin taniai menan orot tani usin gawugawudin auman imama nan. On orot Iesu it mom on nanai ifeu sindan irou ato ifefeyanai iyau, “Bada Om ungogoi mes on eigumidariu!”
12 Certa vez Jesus estava numa cidade onde havia um homem que tinha o corpo todo coberto de lepra. Quando viu Jesus, o leproso se ajoelhou diante dele, encostou o rosto no chão e pediu: — Senhor, eu sei que o senhor pode me curar se quiser!
13 Iesu orot aurin inai, ato iman iyof usin ibotobon ato iyau, “Yau agogoi om ungumidar, ‘Egumidar!” Ra kaita gawud komasin orot usinai on ikirir.
13 Jesus estendeu a mão, tocou nele e disse: No mesmo instante a lepra desapareceu.
14 Iesu orot dura wawaninai iyawur iyau, “Om men iyafan tani unkasonai mes, ab om totor wat unan priest aurin ato on usim ininateteim; ato sirifu unyagai God unikakaiwai Moses an dura iyau nanaba, namon sabu engon sinsagob om on ugumidar.”
14 Então Jesus lhe deu esta ordem:
15 Baise Iesu duran on irat kwakwan, ato sabu kuayo gagamin bag sinat Iesu an dura sittatam a sabu sawauotis on itiyawasis mes.
15 Mas as notícias a respeito de Jesus se espalhavam ainda mais, e muita gente vinha para ouvi-lo e para ser curada das suas doenças.
16 Baise On imamatabir men i’nan tafanam kifafanai nan ibabayoi.
16 Porém Jesus ia para lugares desertos e orava.
17 Ra tani Iesu sabu ibibebeyes ato Pharisee yangan a Baifafaro an baibebeotis fani on sinat nan simair simama, osi on Galilee a Judea amosi mafam gagamis engon a Jerusalem emon sinat. Bada an faiwar on Iesu ibitai sabu sawauotis ibiyawasis.
17 Um dia Jesus estava ensinando, e alguns fariseus e alguns mestres da Lei estavam sentados perto dele. Eles tinham vindo de todas as cidades da Galileia e da Judeia e também de Jerusalém. O poder do Senhor estava com Jesus para que ele curasse os doentes.
18 Sabu fani orot raguraguin ireai i’yen auman siyabar sinat, ato osi sifourtobon sitabar sitar goa amonai Iesu nanai sityein mes.
18 Alguns homens trouxeram um paralítico deitado numa cama e estavam querendo entrar na casa e colocá-lo diante de Jesus.
19 Baise sabu kuayo on gagamin bag on mes osi men fofonin orot sitboai sitar au goa amon on. On mes osi orot siyabar sigai goa aiyetunai nan, ato osi uwayob sisafef nan orot ireai i’yen auman siyeirai isur sabu sigaraba simama sanasi isur Iesu nanai nan.
19 Porém, por causa da multidão, não conseguiram entrar com o paralítico. Então o carregaram para cima do telhado. Fizeram uma abertura nas telhas e o desceram na sua cama em frente de Jesus, no meio das pessoas que estavam ali.
20 Iesu it on osi sabu asi baitutum on irat kwakwan, on mes On orot aurin iyau, “Yau turau, om am bokomas ainotbur.
20 Jesus viu que eles tinham fé e disse ao paralítico:
21 Baifafaro an baibebeotis a Pharisee yangan osi sibosuruf tous sanasi wat sigagamois si’yau, “Atonio orot on iyafan atonio etaiai on baigigim dura God aurin ebikakafun? Men iyafan tani arimon bokomas innotbur; God ekesin mom on bokomas innotbur!”
21 Os mestres da Lei e os fariseus começaram a pensar: — Quem é este homem que
22 Iesu on osi asi bainonot isagob ato auris iyau, “Omi aibo mes on nanaba wobinonotim i?
22 Porém Jesus sabia o que eles estavam pensando e disse:
23 Menan on sasasan, Yau anau, ‘Om am bokomas ainotbur o anau, ‘Emisir ebib?’
23 O que é mais fácil dizer ao paralítico: “Os seus pecados estão perdoados” ou “Levante-se e ande”?
24 On mes Yau aniyoboem wonsagob on Orot Natun an baibad auman nin tafanamai yen sabu asi bokomas innotbur.” On mes On orot raguraguin aurin iyau, “Yau awurem, emisir am ire ebo ato enai au go!”
24 Pois vou mostrar a vocês que eu, o Então disse ao paralítico:
25 Ra kaita orot sabu nasi imisir, an ire nan tefanai i’yen on ibogai ato inai au go God ibikakaiwai.
25 No mesmo instante o homem se levantou diante de todos, pegou a cama e foi para casa, louvando a Deus.
26 Osi sabu engon tutufin on men sunub siduduran! Osi siber auman God sifain si’yau, “Ari ra on bobo buburis matati taiten!”
26 Todos ficaram muito admirados; e, cheios de medo, louvaram a Deus, dizendo: — Que coisa maravilhosa nós vimos hoje!
27 On gibunai, Iesu igat inai agim takes bo’otin wabin Levi on it, on an bobo efanai imair imama. Iesu on aurin iyau, “Eigibubunueu.”
27 Depois disso Jesus saiu e viu um cobrador de impostos, chamado Levi , sentado no lugar onde os impostos eram pagos. Jesus lhe disse:
28 Levi imisir, an sawar engon nan ikiriren, ato Iesu igibubunuai.
28 Levi se levantou, deixou tudo e seguiu Jesus.
29 Namon Levi an goai nan bo baitab gagamin Iesu aurin iyamai, ato agim takes bo’otis kuayo gagamin a sabu fani mat engon on nan kemai siruayo.
29 Então Levi fez para Jesus uma grande festa na sua casa. Havia ali muitos cobradores de impostos, e outras pessoas estavam sentadas com eles.
30 Pharisee yangan fani a Baifafaro an baibebeotis mat osi tous asi kuayo amonai on Iesu an baigibubunuotis sigam siyawures. Osi sitetemis siyau, “Omi aibo mes agim takes bo’otis a sabu fonaseirotis on mat bayu wam i?”
30 Os fariseus e os mestres da Lei, que eram do partido dos fariseus, ficaram zangados com os discípulos de Jesus e perguntaram: — Por que vocês comem e bebem com os cobradores de impostos e com outras pessoas de má fama?
31 Iesu iyafotes iyau, “Sabu iyabon yawasis on men kwakwair orot segogoiai on baise osi sabu iyabon sawauotis wat.
31 Jesus respondeu:
32 Yau men anat sabu asi yawas totoris anyores on, baise Yau anat sabu fonaseirotis anyores ya baikitabir sinboai mes.”
32 Eu não vim para
33 Sabu fani Iesu aurin siyau, “John an baigibubunuotis on ra fufur bayu sebikirir sebifofour a sebabayoi a mat Pharisee asi baigibubunuotis on eb bobo kaitamom nanaba sefofour; baise Om am baigibubunuotis on bayu sam setotom.”
33 Algumas pessoas disseram a Jesus: — Os discípulos de João Batista jejuam muitas vezes e fazem orações, e os discípulos dos
34 Iesu iyafotes iyau, “Omi wononosin orot tabin boboun an bo baitab amonai tuturan mat semama on woniyames bitanan gigi auman sinama i? Ambin bag!
34 Jesus respondeu:
35 Baise an wera innat arimon orot tabin boboun osi bisisi emon sinboai sinan weie on ra nan osi bayu sinikirir sinifofour.”
35 Mas chegará o tempo em que o noivo será tirado do meio deles; então sim eles vão jejuar!
36 Mat Iesu atonio dura kawenai nan auris idudur iyau, “Men iyafan tani usit an baitakwakwaren boboun turin insafef ato usit an baitakwakwaren atamaninai safefin on isagirfotai mes. Ato on bobo nanaba infofour on usit an baitakwakwaren boboun inikomasai, ato beber boboun turin on arimon men beber atamanin mat inifofonin on.
36 Jesus fez também esta comparação:
37 O iyai iyafan on sareu wine boboun ibo kibub atamaninai irir, on bobo ato nanaba on arimon sareu wine boboun an forabinai on kibub atamanin intaseb sareu wine indebur, ato kibub min inkomas.
37 Ninguém põe vinho novo em
38 Ambin bag! Ab sareu wine boboun on kibub bobounai unririn!
38 Não. Vinho novo deve ser posto em odres novos.
39 Ato men iyafan tani sareu wine atamanin etotoman ato gibui boboun ba aurin ingogoi mes, yabin on yau, ‘Sareu wine atamanin on nanian obin bag.’”
39 E ninguém quer vinho novo depois de beber vinho velho, pois diz: “O vinho velho é melhor.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.