Lucas 20

God An Dura Bobaibasit Boboun (UBR) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Ra tani Iesu tafaror goai nan sabu ibibebeyes a Wasagobin ibibino, ato priest aiwabis, Baifafaro an baibebeotis, a sabu kawian osi sinat
1 Aconteceu que, num daqueles dias, estando Jesus a ensinar o povo no templo e a evangelizar, chegaram os principais sacerdotes e os escribas, juntamente com os anciãos,
2 ato On aurin siyau, “Om ekasonei, abi baibad ubo atonio osi bobo efofour i? Atonio baibad on iyafan item osi bobo efofour?”
2 e lhe perguntaram: — Diga-nos com que autoridade você faz estas coisas? Ou quem lhe deu esta autoridade?
3 Iesu iyafotes iyau, “Yau ba anitetemim, omi wonkasoneu,
3 Jesus respondeu:
4 John an baibad on men emon ne ibo sabu ibibapataitois, on God emon ibo o sabu emon ibo?”
4 O batismo de João era do céu ou dos homens?
5 Osi sibosuruf tous wat amosi sigagamois bonen, “Ot dura mamaba tanau i? Ot ari tanau, ‘God emon ibo’ ato On inau, ‘Ato omi aibo mes men John woitutumai i?’
5 Então discutiram entre si: — Se dissermos: “Do céu”, ele dirá: “Por que não acreditaram nele?”
6 Baise ot ari tanau, ‘Sabu emon ibo,’ ato sabu kuayo gagamin on ari agimai sinborarabit yabin osi engon sebitutum John on aubairuruotin.”
6 Mas, se dissermos: “Dos homens”, o povo todo nos apedrejará, porque está convicto de que João era profeta.
7 On mes osi siyafotai siyau, “Wei men wasagob iyafan on John baibad itai sabu ibibapataitois.”
7 Por fim, responderam que não sabiam de onde era.
8 Ato Iesu auris iyau, “Yau mat men ankasonem iyafan baibad iteu atonio osi bobo afofour.”
8 E Jesus lhes disse:
9 Namon Iesu atonio dura kawenai on sabu auris idudur: “Orot an masauai wine itanumen ato on sabu iboes wine masau sitbobo agim sitbiyamai ato on goa ikirir inai tafanam nanenei bag.
9 A seguir, Jesus passou a contar ao povo esta parábola:
10 Namon wera inat wine uwan bairut mes ato on an agirotin tani iyafarai inai sabu wine bobo’otis auris nan on an agim turin itboai mes. Baise sabu wine bobo’otis on simisir agirotin siborarab ato eriman siyafarai men imatabir.
10 No devido tempo, mandou um servo aos lavradores para que lhe dessem do fruto da vinha. Mas os lavradores, depois de espancá-lo, o despacharam de mãos vazias.
11 On mes on agirotin tani ba iyafarai inai; baise sabu wine bobo’otis on simisir agirotin tani ba sibo siborarab, simamaiai ato eriman siyafarai men imatabir.
11 Em vista disso, enviou-lhes outro servo, mas também a este espancaram e, depois de insultá-lo, despacharam de mãos vazias.
12 Namon on agirotin baitonin ba iyafarai inai; sabu wine bobo’otis on simisir siborarab kiyam sitai ato sibo au koun sirebetet igat.
12 Mandou ainda um terceiro; também a este, depois de feri-lo, expulsaram.
13 Namon wine matuanin on iyau, ‘Yau mamaba anafour i? Yau tou natu au nuabo bag on aniyafarai; asagob osi arimon on sinkakafai!’
13 Então o dono da vinha disse: “Que farei? Enviarei o meu filho amado; talvez o respeitem.”
14 Baise sabu wine bobo’otis on fifi sit ato osi tous wat siyau bonen, ‘Atonio fifi on matuanin toun natun. Tanasubun ato atonio wine masau on ot tanboai ininoanit!’
14 — Mas, quando os lavradores viram o filho, começaram a discutir entre si: “Este é o herdeiro; vamos matá-lo, para que a herança seja nossa.”
15 On mes osi fifi sibo wine masau emon sirebetet igat au koun ato siyasubun. Iesu itetemis iyau, “Wine masau matuanin on arimon mamaba inafour ato osi wine bobo’otis auris?
15 E, lançando-o fora da vinha, o mataram.
16 On arimon innat ato osi sabu inasububunues ato wine masau on inboai wine bobo’otis fani inites.” Sabu atonio dudur sitatam on siyau, “Ambin, bobo men nanaba inmatar mes.”
16 Virá, exterminará aqueles lavradores e entregará a vinha a outros. Ao ouvir isto, disseram: — Que tal não aconteça!
17 Iesu on osi magis matas iten ato itetemis iyau, “Atonio God an dura buk amonai sigagayam on an yabin min mamaba i?
17 Mas Jesus, com o olhar fixo neles, disse:
18 Iyai iyafan on arir tefanai infefeu on arimon usin intamomos insawar ato on arir iyai iyafan tefanai infefeu inrarabin on arimon aunan aunan inasubun fofou inmatar.”
18 Todo o que cair sobre esta pedra ficará em pedaços; e aquele sobre quem ela cair ficará reduzido a pó.
19 Baifafaro an baibebeotis a priest aiwabis sigogoi bag Iesu on ari wat sitfatumai yabin osi sisagob atonio dura kawen ibidudur on osi auris iragites; baise osi on sabu auris siber.
19 Naquela mesma hora, os escribas e os principais sacerdotes procuravam prender Jesus, porque entenderam que ele havia contado essa parábola contra eles; mas temiam o povo.
20 On mes osi sibosuruf eta sinunuen. Osi sabu fani bubuniai nan siyafares sinai ato sitisigo osi on sabu obis ato Iesu sititetemai On dura mamaba itbikakafun on sitkamosai, ato Rome asi gawan imanai sityagai mes.
20 Eles passaram a vigiar Jesus. Enviaram espiões que se fingiam de justos para ver se o apanhavam em alguma palavra, a fim de entregá-lo à jurisdição e à autoridade do governador.
21 Atonio sabu bubuniai sibiyafares on sinat Iesu aurin siyau, “Baibebeotim, wei wasagob Om dura aifan ebikakafun a sabu ebibebeyes on dura bag wat. Wei wasagob Om sabu asi baibad mamaba auris on men etatamis baise Om dura maiauinai God an gogoi wat on sabu auris ebibebe.
21 Então lhe perguntaram: — Mestre, sabemos que o senhor fala e ensina corretamente e não se deixa levar pela aparência das pessoas, mas ensina o caminho de Deus segundo a verdade.
22 Om ekasonei, ot ati baifafaro min iyau fofonin arimon agim takes on Caesar aurin tanibaiyan o ambin?”
22 É lícito pagar imposto a César ou não?
23 Baise Iesu on osi asi baisigogo on it isagob ato auris iyau,
23 Mas Jesus, percebendo a artimanha deles, respondeu:
24 “Omi ami agim woiyoboeu anitai. Nin on iyafan magin a wabin on atonio yen?” Osi siyafotai siyau, “Caesar.”
24 — Mostrem-me um denário. De quem é a figura e a inscrição? Eles responderam: — De César. Então Jesus lhes disse:
25 On mes Iesu iyau, “Sawar aifan Caesar noan on Caesar wonitai a sawar aifan God noan on God wonitai.”
25 — Pois deem a César o que é de César e a Deus o que é de Deus.
26 Osi nan sabu nasi on men fofonin sitkamosai on, on mes osi awas sifot ato Iesu an baiyafot aurin on men sunub siduduran on.
26 Não puderam apanhá-lo em palavra alguma diante do povo; e, admirados da sua resposta, calaram-se.
27 Namon Sadducee fani sinat Iesu aurin. Osi sabu sau on sabu rabob emon on men arimon sinmisiririn men. Osi Iesu sitetemai siyau,
27 Chegando alguns dos saduceus, que dizem não haver ressurreição,
28 “Baibebeotim, Moses atonio baifafaro dura on ot aurit igayam: ‘Orot inarab awan inikirir nanatun ambin on orot tain on kena jever iniawan ato on fifirig inbibitu on arimon orot rabobin nanatun mes.’
28 perguntaram a Jesus: — Mestre, Moisés nos deixou escrito que, se um homem casado morrer sem deixar filhos, o irmão desse homem deve casar com a viúva e gerar descendentes para o falecido.
29 Ra tani ainauan gigiawan engon nimtereban ruam nanaba simama: Ainau orot itabin ato nanatun ambin irabob.
29 Ora, havia sete irmãos: o primeiro casou e morreu sem filhos;
30 Namon giya orot bairuin ba on kena jever iawan,
30 o segundo
31 namon giya orot baitonin ba on kena jever iawan. Atonio bobo kaitamomai on ainauan gigiawan nimtereban bairuin engon auris on bobo imatar—osi nanatus ambin sirabob.
31 e o terceiro também casaram com a viúva, e assim foi com os sete. Todos morreram sem deixar filhos.
32 Au kanfoun on, jever irabob.
32 Por fim, morreu também a mulher.
33 Weie, osi ainauan gigiawan nimtereban bairuin engon ato jever sibiawan on arimon kanfounai rabob emon sinmisiririn men on, arimon iyafan on awan i?”
33 Portanto, na ressurreição, de qual deles a mulher será esposa? Porque os sete casaram com ela.
34 Iesu iyafotes iyau, “Orot jever tafanamai semama on setatabin,
34 Jesus respondeu:
35 baise orot jever ato obis wat God rabob emon ebobaimisires men ato ra gibui sinmama men on arimon men sintabin.
35 mas os que são considerados dignos de alcançar a era vindoura e a ressurreição dentre os mortos não casam, nem se dão em casamento.
36 Osi on arimon anea ba sinama ato men sinarab. Osi arimon God nanatun mes sinmatar yabin osi on God rabob emon ibobaimisires on mes.
36 Pois não podem mais morrer, porque são iguais aos anjos e são filhos de Deus, sendo filhos da ressurreição.
37 Moses ato rerebai iyoboet, rabobis on arimon God inbobaimisires men. God an dura buk amonai sigayam ato wairaf regai iyoyour aurin on nan Bada ikakafun iyau, ‘On Abraham an God, Isaac an God, a Jacob an God.’
37 E que os mortos ressuscitam, Moisés o indicou no trecho referente à sarça, quando afirma que o Senhor é o Deus de Abraão, o Deus de Isaque e o Deus de Jacó.
38 On an yabin min On on sabu yawasis asi God, On men sabu rabobis auris. yabin God aurin on sabu engon tutufin on yawasis wat.”
38 Ora, Deus não é Deus de mortos, e sim de vivos; porque para ele todos vivem.
39 Baifafaro an baibebeotis fani sikakafun siyau, “Baibebeotim, Om am baiyafot obin!”
39 Então alguns dos escribas disseram: — Boa resposta, Mestre!
40 Osi men iyafan tani fofonin arimon ititetemai men.
40 E não ousaram mais fazer perguntas a Jesus.
41 Iesu osi auris iyau, “Mamaba mes osi sebikakafun sau Keriso on David an warar emon i?
41 Mas Jesus lhes perguntou:
42 David toun on buk Psalm amonai iyau,
42 Pois o próprio Davi afirma no Livro dos Salmos:
43 ato Yau am ragit anboes sinsur om am baibad babanai sinama.’
43 até que eu ponha
44 David On aurin iyor iyau, ‘Bada;’ Ato mamaba mes Keriso on David an dam warar emon i?”
44 — Portanto, Davi o chama de Senhor. Então como ele pode ser filho de Davi?
45 Sabu engon Iesu sitatamai ato On an baigibubunuotis auris iyau,
45 Quando todo o povo estava ouvindo, Jesus disse aos seus discípulos:
46 “Omi matam woneit ato osi Baifafaro an baibebeotis auris, osi asi gogoi on beber weromis soten aumas ato baitotobon an efanai nan sebibib a mat osi asi nuabo on sabu nan sebitotobon on kakafai wat nan sinbikakaiwis; osi on bayoi goa amonai asi sifumama on kakafaiis wat on serurubinen a asi efan obis wat on forag asi efanai nan serurubinen;
46 — Cuidado com os escribas, que gostam de andar com vestes talares e muito apreciam as saudações nas praças, as primeiras cadeiras nas sinagogas e os primeiros lugares nos banquetes.
47 Osi kekena sebisigogoes ato asi goai sawar sen on engon osi seyayakeis ato tous wat sebogaiis asi bayoi weromin sebabayoi! Osi asi baimaki on arimon komasin bag sinboai!”
47 Eles devoram as casas das viúvas e, para o justificar, fazem longas orações. Estes sofrerão juízo muito mais severo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.