Lucas 11
God An Dura Bobaibasit Boboun (UBR) vs NTLH
1 Ra tani Iesu efan taniai ibabayoi. On bayoi isawarai mom, ato On an baigibubunuotin tani On aurin iyau, “Bada, wei eibebeyei nanaba wanbayoi, ato John an baigibubunuotis ibibebeyes ba.”
1 Um dia Jesus estava orando num certo lugar. Quando acabou de orar, um dos seus discípulos pediu: — Senhor, nos ensine a orar, como João ensinou os discípulos dele.
2 Iesu osi auris iyau, “Omi wonbabayoi on, atonio nanaba wonau:
2 Jesus respondeu:
3 Ari ra ra ai gogoi bayu on eitei.
3 Dá-nos cada dia o alimento
4 Wei ai bokomas wafofour on einotburei, yabin wei mat sabu engon auri bobo komasis sifofour on waninotbures. A mat Om men unbonanawaii wanan rutobon wawanin wanboai mes.’”
4 Perdoa os nossos pecados,
5 Ato Iesu an baigibubunuotis auris iyau, “Omi orot tani fom nub basun itan turan aurin itau, ‘Turau, fofonin arimon rafi sarar ton nanaba utibaisiu utiteu.
5 Então Jesus disse aos seus discípulos:
6 Yau turau ibinanawan on ato arimon inat au goai, ato yau auriu on bayu ambin abifan anitai i’nan!’
6 É que um amigo meu acaba de chegar de viagem, e eu não tenho nada para lhe oferecer.”
7 Ato turam goa amon emon itiyafotem itau, ‘Om men unisababaniu mes! Yau au goa metewan on arufot akuwabin nono, ato yau nanatu mat on waienbubur. Yau men fofonin arimon anmisir osi sawar anitem.’
7 — E imaginem que o amigo responda lá de dentro: “Não me amole! A porta já está trancada, e eu e os meus filhos estamos deitados. Não posso me levantar para lhe dar os pães.”
8 Ato omi wononosin on arimon mamaba inafour? Yau awurem, basit on arimon men inmisir rafi sarar inboai initem yabin on orot on om turam on mes,baise on inmisir am gogoi bayu aurin on engon tutufin initem, yabin om ato ufefeyan aurin on men mamai iboem on.
8 Jesus disse:
9 On mes awurem: Unfefeyan ato unboai; unnuen, ato ungaturai; unrugegedan ato om aurim metewan sinruseren.
9 Por isso eu digo: peçam e vocês receberão; procurem e vocês acharão; batam, e a porta será aberta para vocês.
10 Iyai iyafan ebifefeyan on arimon inboai, a iyai iyafan enunuen on arimon ingaturai, ato iyai iyafan erugegedan on metewan on aurin inruseren wein.
10 Porque todos aqueles que pedem recebem; aqueles que procuram acham; e a porta será aberta para quem bate.
11 Ato omi fifirig tatamas on mamaba wonafour, natum iyan mes itifefeyan ato omi mota on wotboai wotitai i?
11 Por acaso algum de vocês será capaz de dar uma cobra ao seu filho, quando ele pede um peixe?
12 O natum kiwiu fofous mes itifefeyan ato omi towa on wotboai wotitai i?
12 Ou, se o filho pedir um ovo, vai lhe dar um escorpião?
13 Basit omi on komasim, ato omi wosagob mamaba sawar obis nanatum wonites. On mes dura bag omi Tamam safamai on isagob mamaba Ayu Kakafotin initem, ato osi sabu iyabon On aurin sebifefeyan on!”
13 Vocês, mesmo sendo maus, sabem dar coisas boas aos seus filhos. Quanto mais o Pai, que está no céu, dará o Espírito Santo aos que lhe pedirem!
14 Iesu on orot tefanai dau imama on ifafaitan itgat mes, on orot on awan ikok dura men fofonin itikakafun on; ato dau on orot tefan emon igat weie orot ibosuruf dura ikakafun. Sabu kuayo gagamin on siduduran kwakwan,
14 Jesus estava expulsando de certo homem um demônio que não o deixava falar. Quando o demônio saiu, o homem começou a falar. A multidão ficou admirada,
15 baise sabu fani on siyau, “Nan on Beelzebul, dau asi aiwab on faiwar ebitai ato On dau efafaitanis segat.”
15 mas alguns disseram: — É
16 Sabu fani on sigogoi Iesu sitrutobonai, on mes osi sifefeyanai bobo buburin itafour ato itiyoboes on God On aurin on faiwar itai bobo inabo.
16 Outros, querendo conseguir alguma prova contra Jesus, pediam que ele fizesse um milagre para mostrar que o seu poder vinha de Deus.
17 Baise Iesu isagob osi mamaba sibinonotis, ato On osi auris iyau, “Tafanam tani toun wat itkuseseb kuayo ta ta sitmatar weie tous wat sitigagam bonen on, on tafanam on arimon ittumai itsawar, a sabu taitais tutuas mat sitkuseseb ato tous wat sitigagam bonen on, osi arimon engon sitsawar.
17 Mas Jesus, conhecendo os pensamentos deles, disse:
18 On mes ato Afaguban an baiaiwab itkuseseb kuayo ta ta sitmatar weie tous wat sitigagam bonen, on min arimon mamaba iten? Omi woikakafun wau, Yau afaguban afafaitanis yabin Beelzebul on faiwar ebiteu on nan bobo afofour.
18 Se o reino de Satanás tem grupos que lutam entre si, como continuará a existir? Vocês dizem que é Belzebu que me dá poder para expulsar demônios.
19 Ato Yau Beelzebul an faiwarai dau afafaitanis segat on, ato omi ami baigibubunuotis on abi faiwarai on nan dau sefafaitanis segat i? On mes omi toum ami baigibubunuotis sisagob omi on eta woisarar!
19 Mas, se é assim, quem dá aos seguidores de vocês o poder para expulsar demônios? Assim, os seus próprios seguidores provam que vocês estão completamente enganados.
20 Ambin, Yau on God an faiwarai on dau afafaitanis segat, on aurin atonio bobo ebi dura bag on God an Baiaiwab on omi aurim inat nono.
20 Na verdade é pelo poder de Deus que eu expulso demônios, e isso prova que o
21 “Orot wawanin an iyo sigaraba ibotitiwagen an goa ekakaifarai on, an sawar engon tutufin on matafis wat sen.
21 — Quando um homem forte e bem-armado guarda a sua própria casa, tudo o que ele tem está seguro.
22 Baise orot wawanin bag aurin innat rus sinbigagam ato inbisowarai on, orot wawanin bag on arimon orot matuanin an iyo sigaraba on tefanai ibitutumen an goa ikakaifarai on engon inboen inan. Namon orot wawanin bag on an gogoi nanaba inafour orot turan an sawar ibabainauen on inkuseseb.
22 Mas, quando um homem mais forte o ataca e vence, leva todas as armas em que o outro confiava e reparte tudo o que tomou dele.
23 “Iyai iyafan men Yau auriu etatawar on, Yau ebiragiteu; iyai iyafan men Yau ebibaisiu au bobo ebobo sabu eboes on, on orot toun on au sabu efafaitanis fetag fetag senan.”
23 — Quem não é a meu favor é contra mim; e quem não me ajuda a ajuntar está espalhando.
24 Iesu an dura nana ikakafun iyau, “Ayu komasin orot jever usin ebikirir egat on, on ibib enan tafanam koiteterinai nan efan enunuen nan iniyarir mes. On efan men egaturai on toun aurin ebikakafun yau, ‘Yau anmatabir men au goa abikirir aurin.’
24 Jesus continuou:
25 On mes on ayu komasin emamatabir men orot aurin on egaturai obin wat a sibotitiwagai nono.
25 Aí volta e encontra a casa varrida e arrumada.
26 Namon on egat enan ayu komasis nimtereban ruam ba iboes enat, ato osi on sikomas kwakwan men on ato ayu kaitamom ekesin ba on, ato osi senat nan semama. Namon ayu komasis engon on serur orot usinai semama on, ato orot jever on komasin gagamin bag egaturai men ainau imama ba.”
26 Depois sai e vai buscar outros sete espíritos piores ainda, e todos ficam morando ali. Assim a situação daquela pessoa fica pior do que antes.
27 Iesu atonio dura iyau isawar gibunai, jever on sabu kuayo sanasi nan imisir ato Iesu aurin iyau, “Yasisir gagamin maiau ayom aurin, yabin on ituem ato ikaifarem urat!”
27 Quando Jesus acabou de dizer isso, uma mulher que estava no meio da multidão gritou para ele: — Como é feliz a mulher que pôs o senhor no mundo e o amamentou!
28 Iesu iyafotai iyau, “Baise yasisir gagamin osi sabu auris, iyabon God an dura setatam ato aurin sebifonabo on!”
28 Mas Jesus respondeu:
29 Sabu sibosuruf siruruayo Iesu sibikufifinai ato On ikakafun iyau, “Sabu ari nin semama on sabu komasis! Osi bobo buburin fourin aurin on sebifefeyan baise osi men arimon bobo buburin tani sinboai on, ab Jonah an bobo buburin wat.
29 Quando a multidão se ajuntou em volta de Jesus, ele começou a falar e disse o seguinte:
30 On eta kaitamomai aubairuruotin Jonah on baiyoboen ba osi sabu Nineveh yangan auris, on mes Orot Natun on arimon baiyoboen ba sabu ari nin semama auris.
30 Assim como o
31 Baigurubaban an Ra Aiwab jever an tafanam Sheba emon on, arimon inmisir ato sabu ari ra nin semama on iniubares yabin on Aiwab jever on eta weromin maiau tafanam taigai bag on emon ibib inat aiwab orot Solomon aurin on an gigiboan baibebe ittatam mes; ato Yau awurem orot tani nin on gagamin bag men aiwab Solomon ba.
31 No Dia do Juízo a rainha de Sabá vai se levantar e acusar vocês, pois ela veio de muito longe para ouvir os sábios ensinamentos de Salomão. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Salomão.
32 Baigurubaban an Ra Nineveh sabu on arimon sinmisir sabu ari ra nin semama on siniubares yabin Jonah osi sabu auris dura ikurereb on osi engon tutufin ya baikitabir sibo, ato awurem orot tani nin on gagamin bag men Jonah ba!”
32 No Dia do Juízo o povo de Nínive vai se levantar e acusar vocês porque, quando ouviram a mensagem de Jonas, eles se arrependeram dos seus pecados. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Jonas.
33 Iesu an dura nana ikakafun iyau, “Men iyafan tani tafa initutu ato inibuni o inboai ramo amonai iniwan; ab on inboai tafa an tatawarai nan inyein, onai sabu sinrurur min on tafa sinitai sinar.
33 Jesus continuou:
34 Om matam on tafa ba usim aurin. Om matam obin rubunagin on, om usim engon tutufin on tagawaiin wat; baise om matam inkomas on, om usim engon tutufin on arimon wouman wat inbonu.
34 Os olhos são como uma luz para o corpo: quando os olhos de você são bons, todo o seu corpo fica cheio de luz. Porém, se os seus olhos forem maus, o seu corpo ficará cheio de escuridão.
35 On mes unkaifarem tiwag, men uniyamai tafa ato usimui yen on innat wouman inmatar.
35 Portanto, tenha cuidado para que a luz que está em você não seja escuridão.
36 Ato om usim tutufin engon ratafin wat ibonu ato men wouman tani on, arimon usim engon intagawai ato tafa an ratafin usimui etatagawai ba!”
36 Pois, se o seu corpo estiver completamente luminoso, e nenhuma parte estiver escura, então ele ficará todo cheio de luz como acontece quando você é iluminado pelo brilho de uma lamparina.
37 Iesu dura ikakafun isawar ato, Pharisee orot on Iesu ibebegai inat an goai rus bayu sitam mes; on mes On inai imair bayu itam mes.
37 Quando Jesus acabou de falar, um fariseu o convidou para jantar na casa dele. Jesus foi e sentou-se à mesa.
38 Pharisee orot on iror yabin on isagob on osi asi kik iyau nanaba on Iesu iman men isouen weie bayu itam mes.
38 O fariseu ficou admirado quando viu que Jesus não tinha se lavado antes de comer.
39 On mes Bada on orot aurin iyau, “Omi Pharisee yangan on ami viga a ramo kous wat on wososouen, baise omi amomui on afeyan a yawas komasis wat on sibonu sen.
39 Então o Senhor disse a ele:
40 Omi sabu on ojim bag! God ato bobo kounai ifofour on nanaba min amon emon on eb nanaba ifouren.
40 Seus tolos! Quem fez o lado de fora não é o mesmo que fez o lado de dentro?
41 Baise sawar aifan ami vigai o ami ramoai sen on sabu kokoianis wonites, on ato bobo engon tutufin omi aurim on arimon gumidaris sinmatar.
41 Portanto, deem aos pobres o que está dentro dos seus copos e pratos, e assim tudo ficará limpo para vocês.
42 “Baise omi Pharisee yangan aurim on komasin bag! Omi ami masauai bayu turin woboai, ami masauai wengar rorous fani nan on engon woboai auyotoat on God wobitai, baise omi sabu auris wobinosfotes, omi men wobiyamai mat fofonin womama on a mat omi God on men wobinuaboai on. Omi atonio osi bobo on wotafourtobon wotiyamai tiwag, ato omi bobo nana obis wotfofour bobo fani mat auris.
42 — Ai de vocês, fariseus! Pois dão para Deus a décima parte até mesmo da hortelã, da arruda e de todas as verduras, mas não são justos com os outros e não amam a Deus. E são exatamente essas coisas que vocês devem fazer sem deixar de lado as outras.
43 “Omi Pharisee yangan aurim on komasin bag! Omi bayoi goa amosi nan sifumama obis sen on omi wobinuaboen a omi ami nuabo on ato sabu baitotobon an efanai sebitotobon ato omi wobiyames aurim sekakafem a sekwakwafirem.
43 — Ai de vocês, fariseus! Pois gostam demais dos lugares de honra nas
44 Omi aurim on komasim bag! Omi on ato rasi an efan ba sabu men sisagob on orot jever nan sigarobis sen, ato sabu nan rasi dogu tefanai sebibib senan senat.”
44 — Ai de vocês! Pois são como sepulturas que não se veem, sepulturas que as pessoas pisam sem perceber.
45 Baifafaro an baibebeotin tani on Iesu iyawur, “Baibebeotim, om atonio dura ebikakafun min wei mat dura komasis yawurei!”
45 Então um mestre da Lei disse a Jesus: — Mestre, falando assim, o senhor está nos ofendendo também.
46 Iesu iyafotai iyau, “Omi Baifafaro an baibebeotim mat aurim on komasin bag! Omi on bit sabu kousi woyagagaien ato sibit kwakwan men fofonin sinabaren on, baise omi toum on men fofonin imam wat wonotet ingat atonio osi bit wonibaisis wonabar on.
46 Jesus respondeu:
47 Omi aurim on komasin bag! Omi on aubairuruotis asi rasi on obis maiau woyoyonen—atonio osi aubairuruotis min ainau omi wawam agirim siyasububunues.
47 Ai de vocês! Pois fazem túmulos bonitos para os
48 Omi toum on wosagob aifan imatar, ato omi toum woidura bag mamaba wawam agirim sifofour on; osi aubairuruotis siyasububunues ato omi on ato asi rasi on woyoyonen.
48 Com isso vocês mostram que concordam com o que os seus antepassados fizeram, pois eles mataram os profetas, e vocês fazem túmulos para eles.
49 On yabinai God On an Gigiboan iyau, ‘Yau osi aubairuruotis a sabu dura bobibotis aniyafares; ato osi fani arimon sinasububunues a fani on arimon baikokosar sinites.’
49 Por isso a Sabedoria de Deus disse: “Mandarei para eles profetas e mensageiros, e eles matarão alguns e perseguirão outros.”
50 On mes omi sabu ari wera nin womama on baimaki wonboai yabin osi aubairuruotis engon siyasububunues, ato tafanam sifofourai nan,
50 Por causa disso esta gente de hoje será castigada pela morte de todos os profetas assassinados desde a criação do mundo,
51 osi Abel siyasubun an faratai inat Zechariah siyasubun an faratai igat, Zechariah on tafaror goa amonai sirifu kema yen a Efan Kakafotin yen on basunai nan siyasubun. Atonio osi bobo sifofour angaramin on awurem dura bag, osi sabu ari wera nin semama on arimon engon tutufin baimaki sinboai!
51 começando pela morte de Abel até a morte de Zacarias, que foi assassinado entre o altar e o
52 Omi Baifafaro an baibebeotim, omi aurim on komasin bag! Omi on God sagobin aurin an metewan ruruseren on wobo woibuni; omi toum mat mamaba wonsagobai ato sabu fani sefofourtobon God sinsagobai mes on omi worufofotes!”
52 — Ai de vocês, mestres da Lei! Pois guardam a chave que abre a porta da casa da Sabedoria. E assim nem vocês mesmos entram, nem deixam os outros entrarem.
53 Iesu On efan ikirir mom, ato Baifafaro an baibebeotis a Pharisee yangan on sibosuruf dura komasis on yatatabai nan sigam si’yawur ato bobo sigaraba auris on sibitetemai,
53 Quando Jesus saiu dali, os mestres da Lei e os fariseus começaram a criticá-lo com raiva e a lhe fazer perguntas sobre muitos assuntos.
54 osi sifourtobon an konat siya nan sitkonatai mes a On an dura komasis i’tau mes on nan sitkamosai.
54 Eles queriam levá-lo a dizer alguma coisa que pudesse lhes servir de motivo para acusá-lo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.