Atos 17

God An Dura Bobaibasit Boboun (UBR) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Paul a Silas rus on sibib sinai Amphipolis a Apollonia mafam gagamis nan ato sinat au Thessalonica, ato on mafam gagaminai nan on Jew yangan asi bayoi goa i’yen.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Paul an bobo min ra fufur nanaba ifofour, on inai bayoi goa amonai irui. Sabat Ra ton nanaba on sabu mat God an dura buk amonai sigayam yen on aurin sikakafun,
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 on sabu auris iyau bubunag ato osi auris irubunag on Keriso arimon inarab ato rabob emon inmisir men. Paul iyau, “Atonio Iesu aurin on omi aurim akukurereb On min Keriso.”
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Sabu fani on dura sitatam ato Paul a Silas rus sigibubunues; Greek sabu kuayo gagamin a jever wabis gagamis sigaraba mat on engon God sikwakwafirai.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Baise Jew yangan on siboboar ato sabu fani nokonokois nan asir baitotobon efanai sitatawar on siboes ato kuayo siyamai. Osi on mafam gagamin amonai on baisiger gagamin siyamai ato Jason an goa on siborarab, sifourtobon Paul a Silas rus goa emon sitboes sitgat sabu auris mes on.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Baise osi Paul a Silas rus men goai sigatures, on fasinai Jason a taitais tutuas baitutumotis fani mat on sitikwekwerabis sigat, ato siboes sinai mafam gagamin asi babadis auris ato siyoku siyau, “Atonio osi sabu on bobo komasis tafanam au engon sefofour! Ato ari on sinat ot ati mafam gagamin amonai sirui,
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 ato Jason iboes on an goai ikakaifares. Osi engon on Caesar an baifafaro on sastob, sebikakafun sau, aiwab tani emama, On Wabin min Iesu.”
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Mafam gagamis asi babadis a sabu kuayo, atonio dura sitatam on men sunub sisiger on.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Babadis on Jason a baitutmotis siyames agim osi auris siyein weie, osi sirufanis sikirires sinai.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Awa ifom mom, taitais tutuas baitutumotis on Paul a Silas rus siyafares sinai au Berea mafam gagamin. Osi sinai sigat mom, ato sinai Jew yangan asi bayoi goa amonai sirui.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Osi sabu nan on sigogoi bag dura sittatam, men Thessalonica sabu ba. Osi on nunuas tutufinai dura sitatam ato ra ra on God an dura buk amonai sigagayam on sibiyab si’tai mamaba Paul dura ebikakafun on dura bag o ambin.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Sabu sigaraba maiau situtum; Greek jever wabis gagamis sigaraba a Greek orot sigaraba mat on situtum.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Baise Jew yangan nan Thessalonica simama on dura sitatam Paul on Berea mafam gagamin nan mat God an dura ikurereb, ato osi sinat nan sibosuruf sabu kuayo gagamin siyames yas sikubogagaien.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Ra kaita taitais tutuas baitutumotis Paul siyafarai inai tore nan; baise Silas a Timothy rus on Berea nan sima.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Sabu iyabon Paul sibo mat si’nan on sinai Athens nan sigat. Namon osi simatabir men si’nan au go on Paul dura iyawures on Silas a Timothy rus on gariwat sinan on aurin.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Paul Athens nan Silas a Timothy rus imomousis, ato on isagob on mafam gagamin amonai nan on baiyuyur wat on mafam awan ibonu, on mes on yan men sunub itatab on.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 On mes Paul on Jew asi bayoi goai nan Jew yangan a sabu men Jew yangan God sekwakwafirai on mat sidudur, a ra fufur sabu si’nat baitotobon efanai nan on mat sibidudur.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Epicurean a Stoic yangan tous asi baitutum auris sabu sebibebeyes on osi fani on mat sidudur. Sabu fani siyau, “Atonio orot on men aifan tani isagob, toun ebogaiai, ato on abi dura inikakafun mes?” Sabu fani siyau, “On tafanam touman asi god auris ebikakafun.” Osi atonio dura siyau, yabin Paul on Iesu a bobaimisir an dura on ikurereb fasinai.
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 On mes osi Paul sibo ato sinai Areopagus babadis Rurubinis wat menan seruruayo on nan, osi nasi sitawarai ato siyawur siyau, “Wei wagogoi atonio baibebe boboun aurin ebikakafun on wansagob tiwag mes.
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 Dura fani ebikakafun watatam on bobous wei auri, ato wei wagogoi wansagob osi asi yabis on abifan.”
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 (Athens sabu a sabu toumanis sinat nan simama, osi asi gogoi on dura sitatam a asi wera tutufin siyeyeinin atonio bobo boboun imamatar on sibikakafunai.)
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Paul imisir Areopagus babadis Rurubinis wat siruayo simama on nasi itawar ato iyau, “Athens sabu! Omi aitem on god ta ta auris on men sunub wokwakwafires on.
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Yau ami mafam gagamin amonai abib a’nan ato ami kwafir efan on sigaraba aiten, mat yau sirifu kema agaturai, ato on nan wogayam, ‘Atonio sirifu kema on God men Tasagobai an Efan.’ Omi God men wosagobai on wokwakwafirai, on mes On aurin min ari omi aurim dura ankurereb.
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 God, On tafanam a sawar engon tutufin on amonai sen on engon On ifouren, On min safam a tafanam an Bada, ato On men tafaror goa orot jever seyoyonin on nan emama on.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 On men egogoi orot jever On aurin sinabo ato sawar aifan tani sinboai sinitai on. Ambin, ainau On Toun on yawas, yabat a sawar engon tutufin on sabu engon ites.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 Orot kaitamom emon on, sabu usis ta ta ifouris, ato On ifouris tafanam engon tutufinai semama. On Toun on inonotai isagob an wera bag a efan an fofoninai nan aurin sitama.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 On atonio bobo nanaba ifour, onai osi On sitnuen mes, ato osi sinnuen on arimon singaturai. Baise God on men nanenei emama on.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Orot tani iyau ba,
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 Ot on God nanatun, ot on men tannos God an Itin on agim gold ba, agim silver ba, agim ba, o sabu imasi sigayam o sabu imasi baiyuyur sitar on.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Ainau bag sabu on God men sisagobai, ato sabu asi bobo komasis sifofour on men imakies on, baise ari dura wawaninai iyau, sabu engon tutufin tafanamai on ya baikitabir sinboai.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Yabin On an wera iyein on nan tafanam engon totorinai wat inigurubabanai, onai On Orot ato irurubinai on bobo inafour. On atonio bobo emon on God sabu engon tutufin auris idura bag, ato Orot rabob emon ibobaimisirai on!”
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Sabu sitatam ato Paul iyau rabob emon sinbobaimisirai on sabu fani Paul sikoboai, baise sabu fani siyau, “Wei wagogoi atonio dura unau men wantatam.”
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 On mes Paul asi ruayo emon on ikirir inai.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Sabu fani on sigibubunuai ato situtum; osi sabu sibigibubunuai amosi on orot wabin Dionysius, on Areopagus an kuayo orot tani a jever wabin Damaris a sabu fani mat.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.