Mateus 8

Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesú ʉ̃rʉ̃gʉ̃pʉ níꞌcʉ dijaticã, pãjãrã masã cʉ̃rẽ sirutucãrã niwã.
1 Jesu oyaw wanane re nan ana veya’amaim, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’ufunun bairi hin.
2 Cʉ̃ maꞌapʉ waꞌari cura niꞌcʉ̃ cãmi boagʉ Jesú tiropʉ waꞌacʉ niwĩ. Cʉ̃ tiro ejagʉ, ejaqueꞌa, aꞌtiro nicʉ niwĩ:
2 Naatu orot ta biyan kokom ani’anin na Jesu nanamaim sun yowen eo, “Regah inakokok na’at basit biyou iniwa’an nigewasin.”
3 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌogʉ, Jesú cʉ̃rẽ ñapeo, nicʉ niwĩ:
3 Jesu uman ru’atayan orot biyan butubun eo, “Ayu akokok, biya igewasin.” Mar ta’imonamo orot biyan kokom etei hihururuw hire orot biyan igewasin.
4 Tojo waꞌáca beꞌro Jesú cʉ̃rẽ nicʉ niwĩ:
4 Naatu Jesu orot iu, “Men orot babin ta ana tur inaowenamih, baise mutufor kwen firis biya enutitiy naatu Moses ana obaiyunen tur eo na’atube, sibor inayai sabuw etei matahimaim hina’itin o biya igewasin.”
5 Beꞌro Jesú Capernaupʉ ejacʉ niwĩ. Topʉ niꞌcʉ̃ wiogʉ romano masʉ̃ Jesú pʉꞌto aꞌticʉ niwĩ. Cʉ̃rẽ weetamuse sẽrĩcʉ niwĩ.
5 Nati ana veya’amaim Jesu na Capernaum titit, basit Roman baiyowayan hai orot ukwarin na baibais isan Jesu ifefeyan.
6 —Wiogʉ, yʉꞌʉre daꞌracoꞌtegʉ pũrõ dutitigʉ, ya wiꞌipʉ cũñami. Cʉ̃ sijamasĩtiami. Ʉpʉtʉ waro pũrĩnoꞌami, ni werecʉ niwĩ.
6 “Regah, ayu au bowayan orot ta i sawow, an uman himorob, baremaim inu’in, misir isan men karam, biyan ebababan kwanekwan.”
7 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌogʉ, Jesú nicʉ niwĩ:
7 Basit Jesu eo, “Boro anan a orot aniyawas.”
8 Surara wiogʉ cʉ̃rẽ yʉꞌticʉ niwĩ:
8 Baiyowayan orot ukwarin Jesu iya’afut eo, “Regah ayu men orot gewasu boro inan au bar wanawanan inarun, baise turawat kuo au bowayan orot eyawas.
9 Yʉꞌʉ ãpẽrã surara docapʉ niꞌi. Na dutisere weeꞌe. Yʉꞌʉ quẽꞌrã ãpẽrã surarare dutituriaꞌa. Yʉꞌʉ docacjʉ̃rẽ “Waꞌaya” nicã, cʉ̃ waꞌasami. Apĩrẽ “Aꞌtia” nicã, aꞌtisami. Yʉꞌʉre daꞌracoꞌtegʉre “Aꞌtiro weeya” nicã, yʉꞌʉ dutiꞌquere weesami. Tojo weegʉ mʉꞌʉ yʉꞌʉre daꞌracoꞌtegʉre yʉꞌrʉduticã, yʉꞌrʉgʉsami, nicʉ niwĩ.
9 Anayabin ayu i roubabaruwen ana fair biyau’umaim ema’am, naatu baiyowayah etei ayu bab’umaim tema’am, imih baiyowayan orot ta isan anao, ‘Ni’imaim kwen,’ i boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti imaim kuna,’ i boro nan, naatu au bowayan orot ta isan anao, iti kusinaf, i boro nasinaf, imih turawat kuo au orot boro nayawas.”
10 Jesú surara tojo nisere tʉꞌogʉ, tʉꞌomarĩa waꞌacʉ niwĩ. Cʉ̃rẽ to siruturã peꞌere nicʉ niwĩ:
10 Jesu iti tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu sabuw hi’ufunun bairi hinan tatabir isah eo, “Anababatun a tur ao’owen, Israel wanawanan men kafa’imo orot ta ana baitumatum gagamin iti na’atube bitumatum atita’urimih.
11 Mʉsãrẽ weregʉti. Pãjãrã judío masã nitirã ãꞌrĩ weronojõ yʉꞌʉre ẽjõpeorãsama. Na nipeꞌtirocjãrã judío masã nitimirã, Õꞌacʉ̃ wiogʉ nirõpʉre nirãsama. Na quẽꞌrã ʉꞌmʉsepʉre marĩ judío masã ñecʉ̃sʉmʉa Abrahã, Isaa, Jacob meꞌrã duji baꞌarãsama.
11 A tur ao’owen, sabuw moumurih boro veya yeninane naatu veya ra’iyinane hinan mar ana aiwobomaim hina run, gem sisibinamaim hai efan hinabow Abraham, Isaac, naatu Jacob bairi hiniyasisir.
12 Ãpẽrã judío masã nimirã, ẽjõpeotise buꞌiri ʉꞌmʉsepʉre waꞌaboꞌcãrã waꞌasome. Naꞌitĩꞌarõ aperopʉ Õꞌacʉ̃ narẽ cõꞌabajuriogʉsami. Topʉ na pũrĩnoꞌrã, upicari cũꞌrĩdio, utirãsama, nicʉ niwĩ Jesú.
12 Baise sabuw iyab mar ana aiwobomaim hitarur i boro maramaim hinabow hinarauw hinare gugumin wanawanan hinarun. Nati’imaim hinama hinarerey wah hinanib kakikak hiniwa’an.”
13 Tojo níca beꞌro surara wiogʉre nicʉ niwĩ:
13 Imaibo Jesu baiyowayan orot ukwarin iu, “Aubar kwen, naatu abisa kubitumatum i boro namatar.” Naatu nati ana veya’amaim akir wairafin bar sawow inu’in yawas.
14 Beꞌro Jesú Pedro ya wiꞌipʉ waꞌacʉ niwĩ. Ti wiꞌipʉ sãjãtagʉ, Pedro mañecõ ujaque ʉpʉtʉ dutitigo cũñagõrẽ bocaejacʉ niwĩ.
14 Naatu Jesu na Peter ana bar titit, Peter rawan babin sawow biyan fora’ab inu’in itin.
15 Tojo weegʉ co omocãrĩrẽ ñeꞌecʉ niwĩ. Cʉ̃ tojo weeri curata maata ujaque surua waꞌacaro niwʉ̃. Beꞌro co wãꞌcãnʉꞌcã, narẽ baꞌase etico niwõ.
15 Basit Jesu babin uman baib ana veya’amaim, ana sawow i en misir bay bogaigiwas.
16 Naꞌiqueꞌari cura masã pãjãrã wãtĩ sãjãnoꞌcãrãrẽ Jesú pʉꞌtopʉ miacãrã niwã. Cʉ̃ ucũse meꞌrã wãtĩa napʉre sãjãaꞌcãrãrẽ cõꞌawĩrõcʉ niwĩ. Tojo nicã nipeꞌtirã dutitirãrẽ yʉꞌrʉocʉ niwĩ.
16 Birabirab sabuw wagabur kouh hiyen hima’am hibow hina Jesu biyan hitit, naatu awanawat eaf eo wagabur hibihir hititit, naatu sabuw afa hisawow hibow hinan auman etei iyawasih.
17 Jesú cʉ̃ tojo weecã, dʉporocjʉ̃pʉ Isaía Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masʉ̃ ojaꞌcaronojõta waꞌacaro niwʉ̃. Aꞌtiro ni ojacʉ niwĩ: “Marĩ tutuatisere, marĩ dutire cʉ̃ miiwapasami”, ni ojanoꞌwʉ̃.
17 Sawar iti himamatar i dinab orot Isaiah eo kikirum na iturobe,
18 Jesú pãjãrã cʉ̃ sumutopʉ nerẽnʉꞌcãcã ĩꞌagʉ̃, cʉ̃ buꞌerãrẽ aꞌtiro nicʉ niwĩ:
18 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiruru’ay Jesu itih, basit ana bai’ufununayah iuwih eo, “Kwabobuna tarabon harew kukuf rewan rounane.”
19 Cʉ̃ tojo nicã, niꞌcʉ̃ Moisé dutiꞌquere buꞌeri masʉ̃ Jesú pʉꞌto waꞌa, ucũcʉ niwĩ:
19 Naatu ofafar bai’obaiyenayan orot ta na Jesu isan eo, “Bai’obaiyenayan, ayu o menamaim kwenan ayu boro imaim airit tanan.”
20 Jesú cʉ̃rẽ yʉꞌticʉ niwĩ:
20 Jesu iya’afut eo, “Sigarafor i hai batar tema’am, naatu mamu hai batar tema’am imaim ti’inu’in, baise Orot Natun inure in biyan tubaiwa’an isan aurin efan en.”
21 Apĩ Jesure ẽjõpeogʉ cʉ̃rẽ aꞌtiro nicʉ niwĩ:
21 Bai’ufununayah orot tabo na Jesu isan eo, “Regah karam wan itihamiyu atan tamai momorob atayai’ibo atan ati’uf nuni airit tanan?”
22 Jesú cʉ̃rẽ yʉꞌticʉ niwĩ:
22 Baise Jesu iya’afut eo, “Ayu kwi’ufnunu tan, iyab himomorob taiyuwih boro hinaya’ih.”
23 Beꞌro Jesú yucʉsʉpʉ mʉjãsãjãcʉ niwĩ. Cʉ̃ buꞌerã cʉ̃rẽ baꞌpatiwãꞌcãcãrã niwã.
23 Naatu Jesu wa isra’at ana bai’ufununayah hiyen bairi hiboy hirabon.
24 Na ditarapʉ nirĩ cura ʉpʉtʉ wĩꞌrõ aꞌticaro niwʉ̃. Tojo weero na yucʉsʉre pacase pãꞌcõrĩ paaquesãamʉjãcaro niwʉ̃. Tojo waꞌari curare Jesú cãrĩa waꞌacʉ niwĩ.
24 Naniyan meyemeye yabat gagamin misir wan kikiy yen wa iwanasum. Baise Jesu wa uranane nuhin bur inu’in ufu’ufut.
25 Tojo weerã cʉ̃ buꞌerã cʉ̃ siropʉ sãñagʉ̃rẽ wãꞌcõrã bʉrʉacãrã niwã. Cʉ̃rẽ “Wiogʉ, ʉ̃sãrẽ yʉꞌrʉoya. Marĩ mirĩdijarã weeꞌe”, nicãrã niwã.
25 Bai’ufununayah hina Jesu hibunibun hio, “Regah, iniyawasi, wa iu’unun kafa’imo tana morob.”
26 Cʉ̃ wãꞌcã, narẽ yʉꞌticʉ niwĩ:
26 Jesu iyafutih eo, “Kwa aisim kwabirubir? A not men nakabom, ayu kwanitutumu boro men kwanamorobomih.” Imaibo misir kwarar yabat kotar eotanih mar ta’imon nuwarob eafuw.
27 Tojo waꞌacã ĩꞌarã, cʉ̃ buꞌerã ĩꞌamarĩarã, aꞌtiro nicãrã niwã:
27 Ana bai’ufununayah hifofor hio, “Iti orot i abi orot? Karam yabat naatu kotar boro fanan hinab hinanutanub.”
28 Jesú wĩꞌrõrẽ yʉsʉóca beꞌro ape pãꞌrẽpʉ pẽꞌajacãrã niwã. To Gadara wãmetiropʉ nicaro niwʉ̃. Topʉ pʉarã ʉmʉa wãtĩa sãjãnoꞌcãrã masãperi waꞌteropʉ níꞌcãrã Jesú tiro aꞌticãrã niwã. Na uarã waro niyucã, ne niꞌcʉ̃ ti maꞌapʉre yʉꞌrʉaticãrã niwã.
28 Naatu hirabon hina harew kukuf rewan rounane tafaram wabin Gadara hititit ana veya, orot rou’ab marasika wagabur kouh hito hirun rah yanamaim hima’ama hitit, hai itinin i birubir naatu nati efanamaim men yait ta reremoramih, anayabin hibirubir orot rou’ab isah. Baise Jesu nati’imaim titit ana veya, hairi hina Jesu biyan hitit.
29 Na Jesure ĩꞌarã, caricũcãrã niwã:
29 Hiwow hio, “God Natun, aki isai mi’itube inasinafumih kunan? Aki baimakiy initi’imih, bo aki ai baimakiy ana veya binatit.”
30 Na yʉꞌrʉro pãjãrã yesea to aubaꞌa nuꞌcũcãrã niwã.
30 Naatu nati’imaim for i men ef yok hima hi’u’ufar.
31 Wãtĩa narẽ ĩꞌarã, Jesure nicãrã niwã:
31 Imih wagabur Jesu hifefeyan hio, “Aki inanuni ana titit akokok iniyuni anan for wanawanah ana run.”
32 Jesú “Tojota waꞌato”, nicʉ niwĩ. Cʉ̃ tojo nicãta, na masãpʉre nimiꞌcãrã yeseapʉre sãjãacãrã niwã. Yesea na wãtĩa sãjã́ca beꞌro opa tʉꞌrʉpʉ níꞌcãrã omamaati, ditarapʉ doqueñojã waꞌacãrã niwã. Topʉ mirĩboapeꞌtia waꞌacãrã niwã.
32 Jesu eo, “Kwatit kwan.” Hirouwatait hinunuw hin for wanawanah hirun, for himisir fan hinunuw hire hin harew kukuf yan hire hi’aa tomatom himorob.
33 Yesea coꞌterã tojo waꞌacã ĩꞌarã, ʉpʉtʉ ʉcʉarã, macãpʉ omatojaacãrã niwã. Topʉ ejarã, nipeꞌtise wãtĩa sãjãnoꞌcãrãrẽ waꞌaꞌquere werecãrã niwã.
33 Orot nati for hima’uten hima’am himisir hibihir hin bar merar hitit, abisa’awat himamatar hai tur hi’owen naatu orot rou’ab isah abisa mamatar auman hai tur hi’owen.
34 Tere tʉꞌorã, macãcjãrã nipeꞌtirã Jesú tiropʉ waꞌacãrã niwã. Cʉ̃rẽ ĩꞌarã, aꞌtiro nicãrã niwã:
34 Imaibo sabuw nati bar merar hima’am etei hitit hina Jesu bairi hitar naatu hi’i’itin ana veya hifefeyan hiu hai tafaram ihamiy tit.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.