Mateus 26
Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI
1 Jesú apaturi cʉ̃ aꞌtiatjere wéréca beꞌro ʉ̃sã cʉ̃ buꞌerãrẽ niwĩ:
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 —Mʉsã masĩꞌi, Pascua bosenʉmʉ waꞌatjo pʉa nʉmʉ dʉꞌsaꞌa. Ti bosenʉmʉ nicã, yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃ macʉ̃ masʉ̃ weronojõ upʉtigʉre wiorãpʉre oꞌo, curusapʉ paabiꞌpe wẽjẽrãsama, niwĩ.
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Titare paꞌia wiorã, Moisé ojaꞌquere buꞌeri masã, judío masã bʉcʉrã, Caifá paꞌia wiogʉ ya wiꞌi sope pʉꞌtopʉ nerẽcãrã niwã.
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 Topʉ na Jesure nisoose meꞌrã ñeꞌe, wẽjẽatjere apoyucãrã niwã.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 Tere apomirã, aꞌtiro nicãrã niwã:
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Na “Jesure wẽjẽrãti” ni apocaterore Jesú Betaniapʉ niwĩ. Simó cãmi boa, yʉꞌrʉꞌcʉ ya wiꞌipʉ niwĩ.
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 Topʉ cʉ̃ nicã, niꞌcõ numio cʉ̃ pʉꞌto aꞌtiwõ. Co ʉꞌmʉticja acosticjare cʉowõ. Te ʉꞌmʉtise wapabʉjʉse waro niwʉ̃. Co Jesú baꞌadujigʉre cʉ̃ dʉpoa buꞌipʉ ʉꞌmʉtise piopeowõ.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Co tojo weecã ĩꞌarã, ʉ̃sã cʉ̃ buꞌerã ʉpʉtʉ uawʉ. Ʉ̃sã basu aꞌmerĩ niwʉ̃:
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Co tojo weetigo, ãpẽrãrẽ pajiro duawapataꞌaboapõ. Te meꞌrã pajasecʉorãrẽ weetamuboapõ, niwʉ̃.
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Jesú ʉ̃sã tojo nisere masĩgʉ̃, ʉ̃sãrẽ niwĩ:
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Pajasecʉorã mʉsã waꞌteropʉ ninuꞌcũcãꞌrãsama. Yʉꞌʉ pũrĩcãrẽ mʉsã waꞌteropʉre ninuꞌcũcã ĩꞌasome.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Co yʉꞌʉre tere piopeogo, yʉꞌʉ wẽ́rĩ́ca beꞌro na yaatji dʉporo waꞌreatjere weronojõ weeyugo weemo.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Diacjʉ̃ mʉsãrẽ weregʉti. Yʉꞌʉ masãrẽ yʉꞌrʉose quetire noꞌo nirṍ werecusiarã, nipeꞌtiro aꞌti diꞌtapʉre aꞌtiro weerãsama. Aꞌtigo co yʉꞌʉre weeꞌquere core wãcũdutirã wererãsama, niwĩ Jesú.
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Jesú numiorẽ tojo níca beꞌro ʉ̃sã Jesú buꞌerã meꞌrãcjʉ̃ níꞌcʉ, Juda Iscariote na nigʉ̃́ aꞌtiro weewĩ. Paꞌia wiorã tiropʉ waꞌatjĩgʉ̃, ucũgʉ̃ waꞌacʉ niwĩ.
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 Narẽ aꞌtiro nicʉ niwĩ:
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Na wapayéca beꞌro cʉ̃ “¿Deꞌro nicã Jesure wiorãpʉre oꞌoroʉamitito yʉꞌʉre?” ni wãcũcʉ niwĩ.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Ʉ̃sã Jesú buꞌerã na pã́ bʉcʉase meꞌrã morẽtiꞌquere baꞌari bosenʉmʉ ninʉꞌcãcã, cʉ̃ tiro waꞌa, sẽrĩtiñaꞌwʉ̃:
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Cʉ̃ ʉ̃sãrẽ niwĩ:
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Tojo weerã Jesú oꞌóꞌcãrã cʉ̃ dutiꞌcaronojõta weecãrã niwã. Pascua nicã ʉ̃sã baꞌatjere apoyucãrã niwã.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Naꞌiqueꞌaca beꞌro Jesú ʉ̃sã cʉ̃ buꞌerã doce meꞌrã baꞌadujiwĩ.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Ʉ̃sã baꞌari cura Jesú ʉ̃sãrẽ niwĩ:
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Cʉ̃ tojo nicã, ʉ̃sã ʉpʉtʉ bʉjawetiwʉ. Beꞌro aꞌmerĩ sẽrĩtiñaꞌbʉrowʉ:
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Jesú ʉ̃sãrẽ yʉꞌtiwĩ:
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃ macʉ̃ masʉ̃ weronojõ upʉtigʉre Õꞌacʉ̃ ye queti ojáca pũrĩ níꞌcaronojõta waꞌarosaꞌa. Tojo waꞌacã, yʉꞌʉre wiorãpʉre oꞌogʉma ñaꞌabutiaro waꞌarosaꞌa. Cʉ̃ diacjʉ̃ta bajuatiyʉꞌrʉocã, nemorõ añubopã, niwĩ.
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Tojo níca beꞌroacã Juda Jesure wiorãpʉre oꞌoacjʉ aꞌtiro niwĩ:
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Ʉ̃sã baꞌari cura Jesú pãgãrẽ mii, cʉ̃ pacʉ Õꞌacʉ̃rẽ eꞌcatise oꞌowĩ. Tuꞌajanʉꞌcõ, pã́rẽ dʉcawaa, ʉ̃sãrẽ ecawĩ. Dʉcawaagʉ, ʉ̃sãrẽ niwĩ:
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Beꞌro sĩꞌrĩrĩ pare mii, Õꞌacʉ̃rẽ eꞌcatise oꞌowĩ tja. Ti pare ʉ̃sãrẽ tĩagʉ̃, aꞌtiro niwĩ:
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 Aꞌte yé dí niꞌi. Masã ñaꞌarõ weeꞌquere wẽrĩ wapayebosagʉsaꞌa. Õꞌacʉ̃ masãrẽ apeye maꞌma “Aꞌtiro weegʉti” níꞌquere cũugʉ̃sami. Tojo weegʉ yʉꞌʉ wẽrĩgʉ̃ dí oꞌmabʉrose meꞌrã pãjãrã masã ñaꞌarõ weeꞌquere acobojogʉsami.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Mʉsãrẽ weregʉti. Aꞌte ʉꞌsedʉcaco vino niꞌcãrõacã marĩ sĩꞌrĩrã weronojõ weenemosome. Beꞌro yʉꞌʉ pacʉ yʉꞌʉre wiogʉ sõrõcã, mʉsã meꞌrã apaturi maꞌma vino sĩꞌrĩnemogʉ̃saꞌa tja, niwĩ Jesú.
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Ʉ̃sã baꞌáca beꞌro Õꞌacʉ̃rẽ basapeotojanʉꞌcõ, ti wiꞌire wijaa waꞌawʉ. Wijaa, ʉ̃rʉ̃gʉ̃ Olivo wãmeticjʉpʉ waꞌawʉ.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Topʉ waꞌagʉ, Jesú ʉ̃sãrẽ niwĩ:
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Yʉꞌʉ wẽrĩꞌcʉpʉ masã́ca beꞌro mʉsã dʉporo Galilea diꞌtapʉ waꞌayutojagʉsaꞌa, niwĩ.
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌogʉ, Pedro yʉꞌtiwĩ:
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Tojo nisere tʉꞌogʉ, Jesú cʉ̃rẽ niwĩ:
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Pedro cʉ̃rẽ yʉꞌtiwĩ:
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Beꞌro Jesú ʉ̃sã cʉ̃ buꞌerã meꞌrã masã na otero Getsemaní wãmetiropʉ etawʉ. Topʉ eta, ʉ̃sãrẽ niwĩ:
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Topʉ waꞌagʉ, Pedro, tojo nicã Zebedeo põꞌrã pʉarãrẽ miawĩ. Cʉ̃ ʉpʉtʉ waro bʉjaweti, wãcũqueꞌticʉ niwĩ.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Tojo weegʉ narẽ nicʉ niwĩ:
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Cʉ̃ tojo níca beꞌro na yʉꞌrʉro yoacurero waꞌa, diꞌtapʉ muꞌrĩqueꞌaejacʉ niwĩ. Topʉ Õꞌacʉ̃rẽ sẽrĩgʉ̃, aꞌtiro nicʉ niwĩ:
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Beꞌro cʉ̃ buꞌerã iꞌtiarã tiropʉ majãmitojacʉ niwĩ. Na cãrĩꞌcãrãpʉre bocaejacʉ niwĩ. Pedrore aꞌtiro nicʉ niwĩ:
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Cãrĩticãꞌña. Wãtĩ ʉ̃sãrẽ niquesãticãꞌto nírã, Õꞌacʉ̃rẽ sẽrĩña. Mʉsã wãcũsepʉ meꞌrãma yʉꞌʉre ẽjõpeonuꞌcũsĩꞌrĩmisaꞌa. Mʉsã seꞌsaro tojo weesĩꞌrĩmirã, wãcũtutuamasĩtisaꞌa. Tojo weerã Õꞌacʉ̃rẽ sẽrĩña, nicʉ niwĩ.
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Beꞌro apaturi waꞌa, cʉ̃ pacʉre sẽrĩnemocʉ niwĩ tja:
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Beꞌro apaturi na iꞌtiarã tiropʉ majãmitojacʉ niwĩ. Na cãrĩꞌcãrãpʉre bocaejacʉ niwĩ tja. Narẽ wʉja pũrĩyʉꞌrʉacaro niwʉ̃.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Tojo weegʉ narẽ wãꞌcõtimigʉ̃, apaturi cʉ̃ pacʉre sẽrĩgʉ̃ waꞌacʉ niwĩ tja. Cʉ̃ sẽrĩꞌcaronojõta sẽrĩcʉ niwĩ tja.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Beꞌro na tiropʉ majãmitojagʉ, narẽ aꞌtiro nicʉ niwĩ:
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Wãꞌcãnʉꞌcãña. Teꞌa na tiropʉ waꞌarã. Yʉꞌʉre oꞌoacjʉ aꞌtitojami, nicʉ niwĩ.
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Jesú ucũrĩ cura Juda, ʉ̃sã Jesú buꞌerã meꞌrã nimiꞌcʉ etawĩ. Pãjãrã masã diꞌpjĩrĩ, yucʉpagʉ cʉoꞌcãrã cʉ̃ meꞌrã aꞌtiwã. Na paꞌia wiorã, judío masã bʉcʉrã na oꞌóꞌcãrã niwã.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Juda Jesure oꞌoacjʉ aꞌtiro wereyutojacʉ niwĩ:
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Cʉ̃ narẽ níꞌcaronojõta weewĩ. Maata Jesú tiropʉ ejanʉꞌcãgʉ̃, “Yʉꞌʉre buꞌegʉ”, niwĩ. Tojo nígʉ̃ta, Jesure waꞌsuporopʉ miꞌmiwĩ.
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 Tojo weecã ĩꞌagʉ̃, Jesú cʉ̃rẽ niwĩ:
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Na cʉ̃rẽ ñeꞌewãꞌcãrĩ cura niꞌcʉ̃ Jesú buꞌegʉ cʉ̃ ya diꞌpjĩrẽ wejewee, paꞌia wiogʉre daꞌracoꞌtegʉre oꞌmepero dʉtepãꞌrẽcãꞌwĩ.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Cʉ̃ tojo weecã ĩꞌagʉ̃, Jesú cʉ̃rẽ niwĩ:
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 ¿Mʉꞌʉ masĩweti? Yʉꞌʉ, yʉꞌʉ pacʉre sẽrĩcãma, maata doce cururi cʉ̃rẽ werecoꞌterãrẽ yʉꞌʉre weetamudutigʉ oꞌóbosami. Yʉꞌʉ tojo weemasĩꞌi.
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Yʉꞌʉ tojo weecãma, Õꞌacʉ̃ ye queti ojáca pũrĩpʉ níꞌque waꞌatibosaꞌa, niwĩ.
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Jesú cʉ̃rẽ ñeꞌerã aꞌtirãrẽ niwĩ:
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Mʉsã niꞌcãrõacã weese Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masã yʉꞌʉre ojaꞌcaronojõta waꞌaꞌa, niwĩ Jesú.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Beꞌro Jesure paꞌia wiogʉ Caifá tiropʉ miacãrã niwã. Topʉre Moisé ojaꞌquere buꞌeri masã, tojo nicã judío masã bʉcʉrã nerẽyutojacãrã niwã.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Pedro peꞌe Jesure yoacurero sirutucʉ niwĩ. Paꞌia wiogʉ ya wiꞌi sope pʉꞌtopʉ sirututʉocʉ niwĩ. Topʉ ti sãꞌrĩrõpʉ sãjãa, surara pʉꞌto dujicʉ niwĩ. ¿Deꞌro waꞌabutiarosari? nígʉ̃, tojo weecʉ niwĩ.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Paꞌia wiorã, judío masã bʉcʉrã, nipeꞌtirã wiorã Jesure wẽjẽsĩꞌrĩcãrã niwã. Tojo weerã diacjʉ̃ nitise meꞌrã cʉ̃rẽ weresãtjere aꞌmacãrã niwã.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 Pãjãrã na tiro waꞌa, mejẽcã nisoomirã, ne cʉ̃rẽ “Te ye buꞌiri wẽjẽrõʉaꞌa” nisere bocaticãrã niwã. Tojo weecũmí, beꞌropʉ pʉarã nisoori masãrẽ bocacãrã niwã.
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 Aꞌtiro nisoocãrã niwã:
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Tojo nicã tʉꞌogʉ, paꞌia wiogʉ wãꞌcãnʉꞌcã, Jesure nicʉ niwĩ:
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Jesú yʉꞌtitiyʉꞌrʉocãꞌcʉ niwĩ. Tojo weecã, Caifá cʉ̃rẽ nicʉ niwĩ:
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Jesú cʉ̃rẽ yʉꞌticʉ niwĩ:
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌogʉ, Caifá paꞌia wiogʉ uagʉ, cʉ̃ basu cʉ̃ ye suꞌtire wejetʉ̃ꞌrẽcʉ niwĩ. Aꞌtiro nicʉ niwĩ:
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 ¿Deꞌro ni wãcũti? nicʉ niwĩ.
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Tojo níca beꞌro cʉ̃ diapoapʉ ʉꞌseco eꞌowaꞌre, cʉ̃rẽ dotecãrã niwã. Ãpẽrã diapoapʉ paacãrã niwã.
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 Beꞌro cʉ̃rẽ aꞌtiro ni bujipecãrã niwã:
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Na wiꞌi poꞌpeapʉ tojo weeri cura Pedro wijaaro sope pʉꞌtopʉ dujicʉ niwĩ. Cʉ̃ topʉ dujicã, niꞌcõ ti wiꞌi daꞌracoꞌtego cʉ̃ tiropʉ waꞌa, “Mʉꞌʉ Jesú Galileacjʉ̃ meꞌrã sijaꞌcʉta niꞌiba”, nico niwõ.
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Co tojo nicã tʉꞌogʉ, Pedro nipeꞌtirã tʉꞌoropʉ nisoogʉ, aꞌtiro ni yʉꞌticʉ niwĩ:
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Tojo nitoja, sãꞌrĩrõ sope pʉꞌtopʉ wijaacʉ niwĩ. To cʉ̃ wijaacã, apego cʉ̃rẽ ĩꞌabocaco niwõ tja. Topʉ nirãrẽ aꞌtiro nico niwõ:
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 Mejãrõta core nisoogʉ, aꞌtiro yʉꞌticʉ niwĩ:
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Cãꞌrõacã beꞌro masã topʉ nirã́ Pedro tiro waꞌa, cʉ̃rẽ nicãrã niwã:
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Na tojo nicã tʉꞌogʉ, cʉ̃ narẽ nisoonemopeocʉ niwĩ:
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 Tojo waꞌacã, Jesú cʉ̃rẽ ucũꞌquere wãcũbocacʉ niwĩ. Jesú todʉporopʉ aꞌtiro wereyucʉ niwĩ: “Cãrẽꞌquẽ uuati dʉporo mʉꞌʉ iꞌtiati yʉꞌʉre ‘Cʉ̃rẽ masĩweꞌe’, nigʉ̃saꞌa.” Tere wãcũboca wijaa, ʉpʉtʉ utiwãꞌcã waꞌacʉ niwĩ.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.