Mateus 25
Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI
1 Jesú cʉ̃ wiogʉ nirõpʉ ¿noanojõ sãjãarõsari? nígʉ̃, aꞌte queose meꞌrã werewĩ:
1 “Nati ana veya’amaim mar ana aiwob itinin i boro baibitar nah ten biyah numin tabin boubun itinamih hai ramef hibow hinan na’atube.
2 Niꞌcãmocʉrã nipeꞌtisere añurõ apoyutisama. Ãpẽrã ticʉrãta tja añurõ apoyu, coꞌtesama.
2 Baibitar five i not wairafih, naatu baibitar five i men not wairafih.
3 Apoyutirã numia na ye sĩꞌosepare miarã, ʉꞌse na piosãa dʉcayuatjere miatisama.
3 Baibitar men not wairafih hai ramef hibow, baise karisin men ta hirirabar hibaimih.
4 Apoyuꞌcãrã numia peꞌe poseyeꞌquepapʉre miasama. Tojo nicã borewaria meꞌrã ʉꞌsere mianemosama.
4 Baibitar five not wairafih hai ramef hibow naatu kibubumaim karisin hirirbaren hibow auman hin.
5 Co marãpʉ niacjʉ maata etatisami. Tojo weerã narẽ wʉja pũrĩcã, cãrĩa waꞌasama.
5 Tabin boubun ana orot men saise na, baibitar isan hima hikakaif matah fot hi’inurir hi’in.”
6 Beꞌro ñami deco ẽjã́cã, ãpẽrã peꞌe aꞌtiro caricũmʉꞌtãsama: “Co marãpʉ niacjʉ aꞌtitojami. Põtẽrĩrã aꞌtia”, nisama.
6 “Fainaiwan sabuw fanah sibisib hinowar, ‘Tabin boubun ana orot enan kwana kwa’itin.’”
7 Na tojo caricũcã, nipeꞌtirã numia wãꞌcãpeꞌtia waꞌasama. Wãꞌcã, na ye sĩꞌosepare apobʉrosama.
7 “Imaibo baibitar ten hi’inu’in himisir, hai ramef matah hibobaituturen naatu hito’aben.
8 Ʉꞌse miatiꞌcãrã numia peꞌe ãpẽrã miaꞌcãrãrẽ aꞌtiro nisama: “Ʉ̃sã quẽꞌrãrẽ cãꞌrõ sĩꞌose ʉꞌse oꞌoya. Ʉ̃sã sĩꞌosepa yatiro weeꞌe”, nisama.
8 Baibitar men not wairafih turahinah not wairafih isah hio, ‘A karisin turin kwaibaisi, aki ai ramef temomorob.’”
9 Ʉꞌse miaꞌcãrã numia peꞌe narẽ yʉꞌtisama: “Mʉsãrẽ oꞌosome. Ʉ̃sã mʉsãrẽ oꞌocãma, ʉ̃sãrẽ ejati, mʉsã quẽꞌrãrẽ ejatibosaꞌa. Mʉsã basu na ʉꞌse duawʉaropʉ duurã waꞌaya”, nisama.
9 “Baise baibitar five not wairafih hiyafutih hio, ‘Men karam boro kwa turin anit naatu aki turin anab. Gewasin boro kwanan sabuw biyahimaim kwabo isa kwanatobon.’”
10 Na niꞌcãmocʉrã numia ʉꞌse duurã waꞌáca beꞌro na meꞌrãcjõ marãpʉ niacjʉ etasami. Ãpẽrã apoyuꞌcãrã numia peꞌe cʉ̃ meꞌrã bosenʉmʉ weeri wiꞌipʉ sãjãasama. Na sãjã́áca beꞌro ti wiꞌicjãrã sopere biꞌacãꞌsama.
10 “Basit baibitar karisin tobonamih hinan ufut, tabin boubun ana orot natit, baibitar five hibobuna hima’am bairi hin tabin ana yasisir wanawanan hirun etawan hitufabon.”
11 Beꞌropʉ ʉꞌse duurã ejaꞌcãrã numia sopepʉ eta, “Wiogʉ, ʉ̃sãrẽ pãoña”, nisama.
11 “Men manin baibitar five hina hitit hi’afririy ‘Regah, Regah, etawan kubotawiy arun!’”
12 Na tojo pisucã tʉꞌogʉ, na meꞌrãcjõ marãpʉ niacjʉ narẽ yʉꞌtisami: “Diacjʉ̃ta mʉsãrẽ ne masĩtisaꞌa”, nisami, ni werewĩ Jesú.
12 “Baise orot efatait eo, ‘Anababatun a tur ao’owen, ayu men aso’ob kwa iyab.’”
13 Jesú te queosere wéréca beꞌro ʉ̃sãrẽ niwĩ:
13 “Isan imih mata to niwa’an kwanama, anayabin veya o sumar men kwa so’ob, mar biy boro iti sawar hinamatar.”
14 Jesú ʉ̃sãrẽ aꞌtiro werenemowĩ:
14 “Maramaim mar ana aiwob itinin ta i iti na’atube. Orot ef yok bainanawan isan bobobunabuna ana veya; ana akir wairafih e’afih hina ana sawar kaifen isan faramih.
15 »Narẽ na daꞌratjo põtẽorõ cũubʉrosami. Niꞌcʉ̃rẽ niꞌcãmocʉsetiri mil niyeru cujiri wapabʉjʉse cujirire oꞌosami. Apĩrẽ pʉati mil cujiri oꞌosami. Apĩrẽ mil cujiri oꞌosami. Oꞌotoja, waꞌa waꞌasami.
15 Hai so’ob ana fofoninamaim orot ta ana kabay 5,000 itin, orot ta 2,000, orot ta 1,000. Imaibo i ana nanawan busuruf in.
16 Cʉ̃ waꞌáca beꞌro niꞌcãmocʉsetiri mil cujiri oꞌonoꞌcʉ maata te niyeru meꞌrã daꞌra, ticʉseta wapataꞌanemosami.
16 Akir wairafin 5,000 baib in banikamaim yari’iy in bowabow, 5,000 tafan hiya’abar bai.
17 Pʉati mil cujiri cʉoꞌcʉ quẽꞌrã mejãrõta apeye pʉati mil cujiri wapataꞌanemosami.
17 Akir wairafin bairou’abin i na’atube sinaf. Kabay 2,000 bai in imaim ma bikukumiyaw 2,000 tafan hiya’abar bai.
18 Mil cujiri ñeꞌeꞌcʉ peꞌe cope seꞌe, cʉ̃ wiogʉ daꞌradutimiꞌquere yaacãꞌsami.
18 Baise akir wairafin ta ana kabay 1,000 baib i mutufor in hub bai regah ana kabay hub iwan taunafut in.
19 »Beꞌro, yoáca beꞌropʉ na wiogʉ sijagʉ ejaꞌcʉ dajasami. Cʉ̃rẽ daꞌracoꞌterãrẽ pijio, na daꞌraꞌquere aposami.
19 “Hima manin maiyow, imaibo akir wairafih hai orot ukwarin matabir na tit, naatu hai bowabow nuteteyan itah.
20 Niꞌcãmocʉsetiri mil cujiri cʉoꞌcʉ ejamʉꞌtãsami. Apeye ticʉseta cʉ̃ wapataꞌaꞌquere wiagʉ, cʉ̃ wiogʉre nisami: “Yʉꞌʉ wiogʉ, yʉꞌʉre niꞌcãmocʉsetiri mil cujiri oꞌowʉ. Aꞌte cʉoꞌo. Te meꞌrã apeye ticʉseta mʉꞌʉrẽ wapataꞌabosawʉ”, nisami.
20 Naatu akir wairafin kabay 5,000 baib na run ana regah nanamaim eo, ‘Regah o 5,000 itu, baise ayu abowabow tafanamaim 5,000 abaib i iti kubai.’”
21 »Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌogʉ, wiogʉ nisami: “Mʉꞌʉ añurõ weeapã. Yʉꞌʉ dutiꞌcaronojõta queoro weemeꞌrĩcãꞌpã. Yʉꞌʉ cãꞌrõacã cũuꞌque meꞌrã añurõ weeapã. Tojo weegʉ peje yʉꞌʉ cʉosere coꞌtedutigʉ sõrõgʉ̃ti. Aꞌtia. Yʉꞌʉ meꞌrã eꞌcatitamuña”, nisami.
21 “Regah iya’afut eo, ‘A merar ayiy, o i bowayan orot gewas naatu bosunusunubayan, bowabow gidigidih ibosunusunub kukakaifen gewas, imih boro anayara’ahi inayen sawar gagamih inakaifen. Kuna kurun au yasisir turin kubai!’
22 »Beꞌro apĩ daꞌracoꞌtegʉ pʉati mil cujiri oꞌonoꞌcʉ ejasami. Wiogʉre aꞌtiro nisami: “Yʉꞌʉ wiogʉ, yʉꞌʉre pʉati mil cujiri oꞌowʉ. Aꞌte cʉoꞌo. Te meꞌrã ticʉseta tja mʉꞌʉrẽ wapataꞌabosawʉ”, nisami.
22 “Naatu akir wairafin bairou’abin kabay 2,000 baib na run eo, ‘Regah o a kabay 2,000 ibitu i iti, naatu abowabow tafanamaim 2,000 abaib i iti kubai.’
23 »Wiogʉ cʉ̃rẽ nisami: “Mʉꞌʉ añurõ weeapã. Yʉꞌʉ dutiꞌcaronojõta queoro weemeꞌrĩcãꞌpã. Yʉꞌʉ cãꞌrõacã cũuꞌque meꞌrã añurõ weeapã. Tojo weegʉ peje yʉꞌʉ cʉosere coꞌtedutigʉ sõrõgʉ̃ti. Aꞌtia. Yʉꞌʉ meꞌrã eꞌcatitamuña”, nisami.
23 “Regah eo, ‘A merar ayiyi, o i bowayan orot gewas naatu bosunusunubayan, sawar matan ta ibosunusunub kukakaifen gewas. Imih boro anayara’ahi inayen sawar moumurihika inakaifen. Kuna kurun au yasisir turin kubai.’
24 »Beꞌro majã mil cujiri oꞌonoꞌcʉ eja, cʉ̃ wiogʉre aꞌtiro nisami: “Yʉꞌʉ wiogʉ, mʉꞌʉ tutuaro daꞌradutiri masʉ̃ nisere masĩwʉ̃. Mʉꞌʉ daꞌratimigʉ̃, ãpẽrã ye daꞌrase wapa meꞌrã mʉꞌʉ wapataꞌa.
24 “Imaibo akir wairafin baitonin kabay 1,000 baib na run eo, ‘Regah ayu aso’ob, o i a tur fokarin, turanah hai masaw o aribe kufafaur naatu turanah nowah o kutatanumabe kutaratar.
25 Tojo weegʉ uigʉ, mʉꞌʉ ye niyerure diꞌta poꞌpeapʉ yaacũuwʉ̃. Aꞌte niꞌi mʉꞌʉ yéta tja”, nisami.
25 Imih ayu o isa abir. A kabay abai an hub agais aibun inu’in, iti abai ana abit maiye kwitin.’
26 »Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌogʉ, wiogʉ aꞌtiro yʉꞌtisami: “Yʉꞌʉ cũuꞌque meꞌrã mʉꞌʉ ñaꞌarõ weeapã. Ñaꞌagʉ̃, nijĩsijagʉ niꞌi. Mʉꞌʉ yʉꞌʉre aꞌtiro wãcũwʉ̃. ‘Daꞌratimigʉ̃, ãpẽrã daꞌrase wapa meꞌrã wapataꞌami’, niwʉ̃.
26 “Ana Regah iya’afut eo, ‘O i orot kakaf nokonokow anababatun! O iso’ob, ayu i tebob nonowatih afafour naatu tetatanum nonowatih ataratar.
27 Mʉꞌʉ tojo wãcũgʉ̃, yé niyerure yaatimigʉ̃, niyeru nʉrõrĩ wiꞌipʉ bʉcʉamʉjãdutigʉ cũubopã. Tojo wééca beꞌro yʉꞌʉ dajagʉ, ti wiꞌipʉ cũñarõ mʉjãꞌque meꞌrã ñeꞌeboapã”, nisami.
27 Gewasin au kabay banikamaim itayi ta’in tabowabow, ayu atanan, saise tafan hitaya’abar auman hitutu atab.’
28 »Tojo níca beꞌro ãpẽrã topʉ nirãrẽ nisami: “Cʉ̃ ye mil cujirire ẽꞌma, diez mil cʉogʉ peꞌere oꞌoya.
28 “Naatu orot ukwarin eo, ‘Kabay iti orot umanamaim kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay 10,000 baib i kwaitin.
29 Aꞌtiro niꞌi. Noꞌo peje cʉogʉre nemorõ oꞌonoꞌrõsaꞌa. Cʉ̃ peje cʉoyʉꞌrʉogʉsami. Apĩ moogʉ̃ peꞌere cʉ̃ cʉomiꞌqueacãpʉreta ẽꞌmapeꞌocãꞌnoꞌgʉ̃sami.
29 Anayabin orot yait uman ebi’e’etaw boro sawar tafan hinaya’abar moumurihika nabow isan nakaram. Baise orot yait uman nutanub ema’am biyanamaim sawar etei’imak boro hinabosairen.
30 Ãꞌrĩ daꞌracoꞌtegʉ queoro weetigʉre ñeꞌe, naꞌitĩꞌarõ wijáropʉ cõꞌacãꞌña. Topʉ pũrĩnoꞌgʉ̃, upicari cũꞌrĩdio, utigʉsami”, nisami na wiogʉ, niwĩ Jesú.
30 Imih iti akir wairafin nukunukuwin kwabai kwan kwarauw ufun gugumin wanawanan ere, nati imaim nama narerey wan nayob nitafofofor.’
31 Jesú ʉ̃sãrẽ werenemowĩ:
31 “Orot Natun ni’aiwob nanan ana maramaim ana tounamatar kakafiyih boro bairi hinan ana urama’am bonamanamarin tafan namare.
32 Nipeꞌtise diꞌtacjãrã yʉꞌʉ dujiro tiropʉ nerẽrãsama. Tojo weegʉ yʉꞌʉre ẽjõpeorãrẽ mejẽcã, ãpẽrã yʉꞌʉre ẽjõpeotirãrẽ mejẽcã dʉcawaanʉꞌcõgʉ̃ti. Niꞌcʉ̃ ecarã coꞌtegʉ ovejare mejẽcã, cabrare mejẽcã dʉcawaanʉꞌcõgʉ̃ weronojõ weegʉti.
32 Naatu tafaram wanawanan sabuw tutufin etei boro hinaru’ay Jesu nanamaim hinabat. Imaibo i boro sabuw nakusib rou’ab hinamatar, nabatanenayan sheep naatu goat bairi ekukusibih na’atube.
33 Cʉ̃ ovejare diacjʉ̃camocã peꞌe nʉꞌcõsami. Cabra peꞌere cũpe peꞌe nʉꞌcõsami. Aꞌte weronojõ yʉꞌʉre ẽjõpeorãrẽ diacjʉ̃ peꞌe nʉꞌcõgʉ̃ti. Yʉꞌʉre ẽjõpeotirã peꞌere cũpe peꞌe nʉꞌcõgʉ̃ti.
33 Sheep i boro uman ana asukwafune hinabat naatu goat boro uman ana beyawane hinabat.”
34 Tojo wééca beꞌro diacjʉ̃ peꞌe nuꞌcũrãrẽ nigʉ̃ti. “Aꞌtia. Yʉꞌʉ pacʉ mʉsãrẽ añurõ weeami. Ne waropʉ cʉ̃ aꞌti turire weenʉꞌcãcateropʉ mʉsã niatjore apoyutojacʉ niwĩ. Tere ñeꞌerã aꞌtia majã.
34 “Imaibo aiwob orot boro sabuw uman ana asukwafune isah nao, ‘Kwa i Tamai ebigegewasini, kwana mar ana aiwob nowamih kwabai. Anayabin tafaram matara’e ana veya God kwa isa yabuna.
35 Yʉꞌʉ ʉjaboacã, yʉꞌʉre ecawʉ. Yʉꞌʉ acowʉocã, sĩꞌrĩse tĩawʉ̃. Yʉꞌʉ aperopʉ sijacã, yʉꞌʉre cãrĩrõ oꞌowʉ.
35 Ayu bayumih amomorob bay kwaitu, sikau mamamah harew kwaitu atom, abinanawan au merar kwayi a baremaim ama ra’at ama.
36 Suꞌti dʉꞌsacã, yʉꞌʉre sãawʉ̃. Dutiticã, yʉꞌʉre ĩꞌacusiawʉ. Ãpẽrã yʉꞌʉre buꞌiri daꞌreri wiꞌipʉ sõrõcã, yʉꞌʉre ĩꞌarã etawʉ”, nigʉ̃ti.
36 Segar ama’am faifuw kwaitu aus, asawow ainu’in, kwakaifu naatu dibur bar ama’am kwana kwainanawanu.’”
37 Tere tʉꞌorã, diacjʉ̃ peꞌe nuꞌcũrã, na ñaꞌarõ weeꞌquere acobojonoꞌcãrã aꞌtiro nirãsama: “Ʉ̃sã wiogʉ ¿deꞌro nicã mʉꞌʉrẽ ʉjaboacã, ecari? ¿Deꞌro nicã mʉꞌʉ acowʉocã, tĩarĩ?
37 “Sabuw gewasih boro hiniya’afut hinao, ‘Regah mar biyika bayumih imomorob ai’it bay ait, o sika mamamah harew ait itom?
38 ¿Deꞌro nicã aperopʉ sijacã, mʉꞌʉrẽ cãrĩrõ oꞌori o suꞌtinojõ dʉꞌsacã, mʉꞌʉrẽ sãarĩ?
38 Naatu biyika inanawan inan ai’it a merar ayiy abuwi ai sebomaim imara’at? O segar ima’am faifuw ait ius?
39 ¿Deꞌro nicã mʉꞌʉrẽ dutitigʉre, o buꞌiri daꞌreri wiꞌipʉ nigʉ̃rẽ ĩꞌarã etari?” nirãsama.
39 Naatu mar biyika isawow inu’in akaifi, o dibur bar ima’ama ainanawani?’”
40 »Na tojo nicã, narẽ yʉꞌtigʉti: “Mʉsãrẽ diacjʉ̃ weregʉti. Mʉsã yʉꞌʉre ẽjõpeorãrẽ, noꞌo mejõ nirãpʉreta añurõ wéérã, yʉꞌʉreta weerã weewʉ.”
40 “Aiwob orot boro niyafutih nao, ‘Anababatun au’uwi, nati ana veya’amaim ayu taitu gidigidih isah kwasisinaf, i ayu isau kwasinaf.’”
41 »Beꞌro cũpe peꞌe nuꞌcũrãrẽ aꞌtiro nigʉ̃ti: “Mʉsã Õꞌacʉ̃ buꞌiri daꞌrenoꞌajã niꞌi. Tojo weerã aꞌtore niticãꞌña. Pecameꞌe ʉ̃jʉ̃nuꞌcũrĩ meꞌe tiropʉ waꞌaya. Ti meꞌe wãtĩ wiogʉ, cʉ̃ meꞌrã ʉꞌmʉsepʉ cõꞌadijoꞌcãrãrẽ apoyúca meꞌe niꞌi.
41 “Imaibo sabuw ana beyawane hinabatabat isah boro nao, ‘Biyau’umaim kwatit sa’ab kwan. Kwa i orarafen wanawanan kwarun, Demon Mowan ana tounamatar bairi isah wairaf wanatowan hibobogaigiwas kwan imaim kwarun bairi e’arahi.
42 Yʉꞌʉ ʉjaboacã, mʉsã yʉꞌʉre ecatiwʉ. Yʉꞌʉ acowʉocã, tĩatiwʉ.
42 Ayu aa amomorob, men abisa ta kwaitu aan, sikau mamamah harew men kwaitu atom.
43 Yʉꞌʉ aperopʉ sijacã, yʉꞌʉre cãrĩse oꞌotiwʉ. Yʉꞌʉre suꞌti dʉꞌsacã, sãatiwʉ. Yʉꞌʉ dutiticã, yʉꞌʉ buꞌiri daꞌreri wiꞌipʉ nicã quẽꞌrãrẽ, ĩꞌarã waꞌatiwʉ.”
43 Ai nanawan anan men au merar kwayi a sebomaim amara’at. Segar ama’am faifuw men kwaitu ausimih, a sawow ainu’in, o dibur baremaim ama’am men kwana kwainanawanu.’”
44 »Tere tʉꞌorã, aꞌtiro nirãsama: “Wiogʉ, mʉꞌʉ ʉjaboacã, acowʉocã, aperopʉ sijacã, suꞌti moocã, dutiticã, buꞌiri daꞌreri wiꞌipʉ nicã, ¿deꞌro nicãnojõ ʉ̃sã mʉꞌʉrẽ weetamutiri?” nirãsama.
44 “Naatu i boro hiniya’afut hinao, ‘Regah, mar biyika o aa imomorob, o harewamih sika mamamah, o ibinanawan, o segar ima’am, o isawow inu’in, o dibur bar ima’am men aibaisimih?’”
45 »Yʉꞌʉ narẽ yʉꞌtigʉti: “Diacjʉ̃ mʉsãrẽ weregʉti. Mʉsã ãꞌrã mejõ nirãrẽ weetamutiwʉ. Narẽ weetamutirã, yʉꞌʉreta weetamutirã weewʉ”, nigʉ̃ti.
45 “Imaibo i boro niyafutih nao, ‘Anababatun a tur ao’owen, ayu taitu gidigidih men kwabibaisih, nati i men kwakok ayu kwatibaisu.’”
46 »Beꞌro narẽ buꞌiri daꞌre bajuriogʉti. Ãpẽrã ñaꞌarõ weeꞌquere acobojonoꞌcãrã peꞌe catinuꞌcũsere boca, ʉꞌmʉsepʉ waꞌarãsama, niwĩ Jesú.
46 “Naatu nati sabuw i boro hinan ma’ama wanatowan ana baimakiy hinab. Baise sabuw gewasih boro hinan yawas ma’ama wanatowan hinab hinama hiniyasisir.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 25, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.