Mateus 11

Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesú ʉ̃sã docere wéréca beꞌro waꞌa waꞌawĩ. Galileapʉ nise macãrĩrẽ buꞌecusiagʉ waꞌawĩ.
1 Jesu ana bai’ufununayah nah 12 roube’aten tur bitih ufunamaim efan nati itumar naatu na Galilee wanawanan bar merar afa imaim sabuw i’obaibiyih naatu binan.
2 Juã masãrẽ wãmeyeri masʉ̃ buꞌiri daꞌreri wiꞌipʉ nicʉ niwĩ. Topʉ nígʉ̃, Jesú masã waꞌteropʉ weesere tʉꞌocʉ niwĩ. Tere tʉꞌogʉ, ãpẽrã cʉ̃ buꞌesere siruturãrẽ cʉ̃ tiropʉ waꞌaduticʉ niwĩ.
2 John Baptist dibur bar ma’am Jesu bowabow bigan nowar, basit ana bai’ufununayah orot afa iyunih hin Jesu hibatiy.
3 Aꞌtiro narẽ sẽrĩtiñaꞌduticʉ niwĩ:
3 “Ku’o anowar, John isa eo anonowaraban o iti ina, ai aki boro orot tabo isan anama anakaif?”
4 Jesú tiro etarã, Juã sẽrĩtiñaꞌdutiꞌquere sẽrĩtiñaꞌwã. Na tojo nicã tʉꞌogʉ, Jesú narẽ yʉꞌtiwĩ:
4 Jesu iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itin naatu kwanonowar i John ana tur kwana’owen.
5 “Caperi ĩꞌatimiꞌcãrã niꞌcãrõacãrẽ ĩꞌapãama. Sijamasĩtimiꞌcãrã sijama. Cãmi boarã yatipeꞌtianoꞌma. Oꞌmeperi tʉꞌotiꞌcãrã tʉꞌoma. Ãpẽrã wẽrĩꞌcãrã masãma. Pajasecʉorã añuse masãrẽ yʉꞌrʉose quetire tʉꞌoma.
5 Matah fim higewasin, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, sabuw biyah kokom ani’anih etei higewasin, tainih gugurih tur tenonowar, murumurubih hiyawas maiye timimisir, naatu Tur Gewasin i yababan sabuw isah tibibinan.
6 Yʉꞌʉre ẽjõpeoduꞌutigʉnojõ eꞌcatigʉsami”, ni wererã waꞌaya Juãrẽ, niwĩ Jesú.
6 Orot yait ayu asisinaf isan erekasiy auman ebitumatum, i boro men baigegewasin nab.”
7 Na waꞌáca beꞌro Jesú Juã ye cjasere masãrẽ werenʉꞌcãwĩ:
7 John ana bai’ufununayah hinan ufut, Jesu sabuw ibatiyih, “Arar yan kwatit kwanan John abisa sisinaf itinamih kwanot kwan? Kotar wadar i’inuwas inu’in itinamih kwan?
8 Tojo nicã añuse waro suꞌti sãñagʉ̃rẽ masã marĩrõpʉ ĩꞌarã waꞌatipã. Suꞌti añuse sãñarãnojõ wiorã ye wiꞌseripʉ nisama.
8 Ai abisa itinamih kwan? Orot eabur gewas batabat itinamih kwan? Baise sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
9 To pũrĩcãrẽ mʉsã niꞌcʉ̃ Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masʉ̃rẽ ĩꞌarã waꞌarã weepã. Nirõta Juã ãpẽrã Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masã nemorõ niyʉꞌrʉnʉꞌcãmi.
9 Kwa’o anowar, abisa itinamih kwan, dinab orot? Turobe, baise a tur ao’owen iti orot i dinab etei natabirih.
10 Õꞌacʉ̃ Juãrẽ oꞌóyuatjere cʉ̃ ye queti ojáca pũrĩpʉ aꞌtiro ojanoꞌwʉ̃:
10 Anayabin iti orot John isan i Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum.
11 »Diacjʉ̃ta mʉsãrẽ weregʉti. Todʉporopʉ, aꞌtiro nicã quẽꞌrãrẽ ne niꞌcʉ̃ Juã yʉꞌrʉoro nigʉ̃́ marĩmi. Tojo nimicã, nipeꞌtirã Õꞌacʉ̃ wiogʉ nirõpʉ nirã́ Juã yʉꞌrʉoro nima. Mejõ nigʉ̃pʉa cʉ̃ yʉꞌrʉoro nimi.
11 “Anababatun a tur ao’owen John Baptist baibin hitatoub wanawanahimaim i orot gagamin ta hitoub hiyai. Baise orot yait mar ana aiwobomaim ebikek boro John nan natabir.
12 »Juã buꞌenʉꞌcãcateropʉ, téé aꞌtocateropʉ quẽꞌrãrẽ Õꞌacʉ̃ wiogʉ nisere ʉatirã, cumuca weema.
12 John Baptist bibinan ana veya na iti boun titit, sabuw fairih i mar ana aiwob bain isan hai fairamaim hibiturafef.
13 Nipeꞌtirã Õꞌacʉ̃ ye quetire weremʉꞌtãrĩ masã na ojaꞌque meꞌrã, tojo nicã Moisé cʉ̃ dutise cũuꞌque meꞌrã Õꞌacʉ̃ wiogʉ nimi nisere werenuꞌcũcãrã niwã. Juã masãrẽ wãmeyeri masʉ̃pʉta weretʉocʉ niwĩ.
13 Anayabin Dinab oro’orot naatu ofafar bukamaim hikikirum i hima hio inan John natit.
14 Mʉsã yʉꞌʉre ẽjõpeosĩꞌrĩcãma, aꞌtiro nigʉ̃ti. Dʉporocjʉ̃pʉ Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masʉ̃ aꞌtiro nicʉ niwĩ: “Masãrẽ yʉꞌrʉoacjʉ aꞌtise dʉporo Elía Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masʉ̃ weronojõ nigʉ̃́ aꞌtigʉsami”, ni ojanoꞌwʉ̃. Juã na tojo ojanoꞌcʉta nimi.
14 Imih iti tur inanowar bainamih inakokok na’at basit kubai, anayabin dinab orot Elijah matabir maiye namih hio kikirum, i John ana efan bai na titika.
15 Oꞌmeperi cʉorãnojõ aꞌtere añurõ tʉꞌoya.
15 Imih o yait tain nama’am na’at tur inanowar.
16 »Masã aꞌtocaterocjãrã, yé quetire tʉꞌosĩꞌrĩtirã ãꞌrã weronojõ nima. Wĩꞌmarã macã decopʉ apedujirã, na meꞌrãcjãrãrẽ pijirã caricũbajaqueꞌatirã weronojõ nima. Aꞌtiro caricũsama:
16 “Itinin boro abisa’amaim iti boun ana sabuw isah anao kwanowar, sabuw iti boun hai itinin i kek gidigidih ahar efanamaim tema, hai ofonah bairi fafowamih tibi’afa’afa na’atube.
17 “Ʉ̃sã wẽowʉ̃ putimicã, basarã wijatiapʉ. Ʉ̃sã bʉjawetise basacã quẽꞌrãrẽ, utitiapʉ.” Na weronojõ aꞌtocatero nirã́ noꞌo añurõ, ñaꞌarõ weecã, mejãrõta tʉꞌsatima.
17 ‘Aki tabin ana ew atatabor,
18 Juã masãrẽ wãmeyeri masʉ̃ beꞌti, vino sĩꞌrĩtisami. Cʉ̃ tojo weecã, mʉsã “Wãtĩ cʉomi”, nisaꞌa.
18 “John nan ana veya’amaim i yohar naatu harew fokarih men tom, naatu sabuw etei hio, iti orot i yoyom koun hiyen ema’am.
19 Beꞌro yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃ macʉ̃ masʉ̃ weronojõ upʉtigʉ quẽꞌrãrẽ baꞌa, yʉꞌʉ vino sĩꞌrĩcã, mejãrõta ñaꞌarõ ucũꞌu. “Baꞌawãrĩgʉ̃, sĩꞌrĩwãrĩgʉ̃ nimi. Niyeru wapaseeri masã, tojo nicã ñaꞌarã meꞌrãcjʉ̃ nimi”, niꞌi yʉꞌʉre. Mʉsã niꞌcʉ̃pʉreta ẽjõpeoweꞌe. Tojo ẽjõpeotimirã, yʉꞌʉ weeĩꞌoꞌquere ĩꞌarã, “Õꞌacʉ̃ cʉ̃rẽ masĩse oꞌopĩ” ni, masĩbosaꞌa, niwĩ Jesú.
19 Baise Orot Natun nan i bay eaa, harew fokarin tom, sabuw etei hio, ’Iti orot kwa’itin, anaa, anatom kakafin! Kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah bairi hiof tema’am.’ Baise God ana so’ob i turobe sinafumaim tit yabin emamatar.”
20 Beꞌro Jesú cʉ̃ tutuaro meꞌrã weeĩꞌoyʉꞌrʉnʉꞌcãꞌque macãrĩcjãrãrẽ aꞌtiro tuꞌtiwĩ. Na ñaꞌarõ weeꞌquere bʉjaweti dʉcayuticã, tojo weewĩ.
20 Bar merar moumurih maiyow Jesu ina’inanen moumurih na’in sinaf, baise sabuw men hikokok boro hai kakafihine hisisinaf dogor baikitabir hitab, imih Jesu yan so’ar iuwih eo.
21 —Mʉsã Corazĩ́, tojo nicã Betsaida wãmetise macãrĩcjãrãrẽ ñaꞌarõ waꞌarosaꞌa. Yʉꞌʉ weeĩꞌoꞌquere ĩꞌamirã, dʉcayuweꞌe. Yʉꞌʉ ãpẽrã judío masã nitirã tiropʉ Tiro, Sidṍ wãmetise macãrĩpʉ weeĩꞌocãma, dʉporopʉ na ñaꞌarõ weeꞌquere bʉjaweti dʉcayutojabopã. Na bʉjawetisere ĩꞌorã, na weewʉaronojõpʉma suꞌtire wãquĩsenojõrẽ sãña, nujãrẽ na dʉpoapʉ ṍrẽ́stepeobopã.
21 “Kwa Chorazin sabuw bai’akir kakafin boro kwanab, naatu kwa Bethsaida sabuw bai’akir kakafin boro kwanab! Iti ina’inan kwa biyamaim asisinaf, Taiya sabuw naatu Sidon sabuw wanawanahimaim atasisinaf na’at, marasika boro ar faifuw kakafih hita’osen, yuh wah gao hitarab, hai kakafihine dogor baikitabir hitabaika.
22 Mʉsãrẽ wereꞌe. Õꞌacʉ̃ masãrẽ beseatji nʉmʉ nicã, mʉsã peꞌere Tiro, Sidṍcjãrã nemorõ buꞌiri daꞌreyʉꞌrʉnʉꞌcãgʉ̃sami.
22 Baise a tur aowen, baibatebat ana veya’amaim Taiya sabuw naatu Sidon sabuw hai baikwatutunen i boro ana fofonin, baise kwa abai kwatutunen boro tafan hiya’abar kwanab.
23 »Niꞌcãrõacãma Capernaucjãrãrẽ wereꞌe. “Tojowaro ʉꞌmʉsepʉ mʉjãrãti”, ni wãcũticãꞌña. Õꞌacʉ̃ mʉsãrẽ pecameꞌepʉ cõꞌabutiagʉsami. Sõꞌoníca macã Sodoma yʉꞌʉ mʉsã tiropʉ weeꞌcaronojõ weeĩꞌocãma, ti macã niꞌcãrõacãpʉ quẽꞌrãrẽ ninuꞌcũbosaꞌa.
23 Naatu kwa Capernaum sabuw wab yen maramaim inu’in boro nare moroboyah hai efanamaim na’in. Ina’inan iti boun kwa biyamaim asisinaf marasika Sodom sabuw biyahimaim ata sisinaf na’at, iti boun ana veya i boro tama.
24 Mʉsãrẽ nigʉ̃ti. Õꞌacʉ̃ masãrẽ beseatji nʉmʉ nicã, Sodomacjãrãrẽ nemorõ mʉsã peꞌere Õꞌacʉ̃ buꞌiri daꞌregʉsami, niwĩ Jesú.
24 Baise a tur ao’owen, baibatebat ana veya, Sodom sabuw hai baikwatutunen i boro ana fofonin, baise kwa a baikwatutunen boro tafan hiya’abar kwanab.”
25 Narẽ tojo níca beꞌro Jesú cʉ̃ pacʉ Õꞌacʉ̃rẽ aꞌtiro niwĩ:
25 Nati ana veya’amaim Jesu yoyoban eo, “Tamai mar tafaram ana Regah a merar ayiyi, anayabin not gewasih sabuw so’oso’obayah hai notamaim ibun wa’ir ma’am natunat bereberefiy biyahimaim iwa’an ebirerereb.
26 Pacʉ, mʉꞌʉ ʉaꞌcaronojõta aꞌtere queoro weeꞌe, niwĩ.
26 Turobe Tamai, abisa kokokomaim isinaf temamatar imih gewasin.
27 Beꞌro Jesú masãrẽ ninemowĩ:
27 “Sawar etei’imak i ayu Tamai itu. Men yait ta so’ob ayu i God Natun, naatu men yait ta so’ob God i ayu Tamai, imih sabuw iyab ayu arurubinih boro ani’obaiyih i auman hiso’ob God i ayu Tamai.
28 Mʉsã basu weetutuase meꞌrã Õꞌacʉ̃rẽ eꞌcaticã weesĩꞌrĩꞌi. Tojo weerã nʉcʉ̃sere wʉarã, daꞌra caributirã weronojõ niꞌi. Mʉsã buꞌiri tʉꞌoñaꞌrã, bʉjawetirãrẽ aꞌtiro nigʉ̃ti. Mʉsã tojo tʉꞌoñaꞌsere yʉꞌʉre wereya. Yʉꞌʉ mʉsãrẽ weetamugʉ̃ti. Mʉsã tojo weecã, yʉꞌʉ mʉsãrẽ ejerisãjãsere oꞌogʉti.
28 “Kwa iyabowat bit kwa’abar tun rarabi, kwana ayu biyau, ayu boro efan anit kwaniyarir.
29 Yʉꞌʉ dutisere, yʉꞌʉ ʉaronojõ weeya. Mʉsã tojo weecã, weetamugʉ̃ti. Yʉꞌʉ daꞌradutipegʉ niweꞌe. Yʉꞌʉ mʉsãrẽ pajañaꞌgʉ̃, mejõ nigʉ̃ weronojõ weeꞌe. Mʉsã bʉjawetisere yʉꞌʉre werecã, mʉsãrẽ eꞌcatise dʉcayugʉti.
29 Ayu au bai’obaiyen hamehamen kwanab kwani’ufunun, anayabin ayu i taiyuwu ayara’iyu anutanub, imih kwanan ayu biyu’umaim boro biya tuniwa’an.
30 Yʉꞌʉ weetamuyucã, yʉꞌʉ dutise ʉpʉtʉ waro mʉsãrẽ tutuaweꞌe. Masã apeyenojõ caꞌrasãasere oꞌmarã weronojõ tʉꞌoñaꞌrãsaꞌa, ni werewĩ Jesú.
30 Anayabin ayu au bai’obaiyen i kiririn imih an bi’obaiyi i boro hamehamen.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.