Marcos 9
Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI
1 Jesú masãrẽ, tojo nicã cʉ̃ buꞌerãrẽ buꞌéca beꞌro apeye ninemocʉ niwĩ narẽ:
1 Jesu sabuw iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen kwa afa iti kwama’am boro morobo’e yawas kwanama’am maramaim God ana aiwob fairin boro nanan kwana’itin.”
2 Niꞌcã semana beꞌro Jesú ʉ̃rʉ̃gʉ̃ ʉꞌmʉacjʉpʉ mʉjãcʉ niwĩ. Tigʉpʉre waꞌagʉ, Pedro, Santiago, Juã na seꞌsarore miacʉ niwĩ. Topʉ na ĩꞌorõpʉ Jesú cʉ̃ bajusere dʉcayucʉ niwĩ.
2 Veya etei six sasawar ufunamaim Peter, James naatu John, Jesu buwih bairi akisihimo hiyen hin oyaw tafantoro’ot hitit. Nati’imaim matah yan hi’itin Jesu ana yumat botabir.
3 Cʉ̃ suꞌti asistea waꞌacaro niwʉ̃. Pũrõ butise waꞌacaro niwʉ̃. Ne aꞌtopʉre te butise weronojõ masã suꞌti coetima.
3 Naatu ana faifuw hina hikwes anababatun, men karam tafaramamaim orot babin ta na’atube tasouwen hitikwes.
4 Tojo waꞌari cura Elía, Moisé bajuanʉꞌcã, Jesú meꞌrã ucũcã ĩꞌacãrã niwã.
4 Nati’imaim Elijah, Moses hairi hirerereb Jesu bairi hibat hio’o bai’ufununayah nah tounu hi’itih.
5 — ausente —
5 Peter Jesu isan eo, “Regah aki bairi tanan i gewasin maiyow, aki boro sis tounu ana wowab, ta o isa, ta Moses isan, naatu ta Elijah isan.”
6 — ausente —
6 Nah tounu hai bir ra’at Peter tur erekasiy auman eo kwanekwan.
7 Beꞌro niꞌcã curua oꞌmecurua dijati, narẽ tuubiꞌacãꞌcaro niwʉ̃. Ti curuapʉ niꞌcʉ̃ aꞌtiro ucũcã tʉꞌocãrã niwã:
7 Naatu sakuk earuw na ana youninamaim tarsumih naatu sakuk wanawanan orot fanan hinowar eo, “Iti i ayu Natu au yabow, tain kwanarub nao kwananowar!”
8 Beꞌro ĩꞌaquejocãrã nimiwã. Ne ãpẽrã marĩcãrã niwã. Jesú niꞌcʉ̃ta nuꞌcũcʉ niwĩ.
8 Naatu matah doda iwa’an hibat hibinuwanuw men yait ta hi’itin, baise Jesu akisinamo bairi hibatabat hi’itin.
9 Na ʉ̃rʉ̃gʉ̃pʉ níꞌcãrã dijarã, na topʉ ĩꞌaꞌquere Jesú ne weredutiticʉ niwĩ.
9 Oyawane hire hinan auman abisa hi’itin isan Jesu tur fokarin maiyow eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen kwanama’am Orot Natun morobone namisiribo.”
10 Tojo weerã na seꞌsaro tere tʉꞌoñaꞌcãrã niwã. Na basu aꞌmerĩ sẽrĩtiñaꞌcãrã niwã:
10 Jesu abistan eo i fanan hibai, baise morobone misir maiye eo anayabin hikasiy taiyuwih hima hibabatiyih.
11 Beꞌro Jesure sẽrĩtiñaꞌcãrã niwã:
11 Imaibo Jesu hibatiy, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah hio Elijah i boro wan nan?”
12 Jesú narẽ yʉꞌticʉ niwĩ:
12 Jesu iyafutih eo, “Kwanaso’ob Elijah i wan Roubininenayan orot aunan i’iyon na sawar etei yabuna, baise aisimamih Bukamaim hikikirum hio, ‘Orot Natun nanan i boro hinakwahir naatu bai’akir gagamin na’in nab.’
13 Yʉꞌʉ peꞌe mʉsãrẽ nigʉ̃ti. Elía aꞌtitojacʉ niwĩ. Cʉ̃rẽ Õꞌacʉ̃ ye queti ojáca pũrĩpʉ níꞌcaronojõta queoro waꞌacaro niwʉ̃. Masã cʉ̃rẽ noꞌo weesĩꞌrĩsere weecãrã niwã, nicʉ niwĩ.
13 Baise a tur ao’owen, Elijah i marasika na naatu sabuw hai kokomaim yawas kakafin maiyow isan hisinaf mi’itube Bukamaim eo na’atube.”
14 Na ʉ̃rʉ̃gʉ̃pʉ níꞌcãrã ãpẽrã na meꞌrãcjãrã nirõpʉ dijatarã, pãjãrã masã nicã ĩꞌacãrã niwã. Ãpẽrã quẽꞌrã Moisé ojaꞌquere buꞌeri masã Jesú buꞌerã meꞌrã ʉpʉtʉ ucũcãrã niwã.
14 Hire hinan ana bai’ufununayah afa bairi hibita’imon ana veya sabuw hiru’ay hi’a’ar bebera’uh hi’itih. Naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa auman hina hibusuruf bairi higam.
15 Beꞌro Jesú cʉ̃ wãcũña marĩrõ aꞌticã ĩꞌarã, nipeꞌtirã ĩꞌamarĩacãrã niwã. Cʉ̃ tiropʉ omawãꞌcã, añuduticãrã niwã.
15 Sabuw hiru’ay Jesu hi’i’itin ana veya hifofofor men kafaita naatu hinunuw hin hibai ana merar hiyi.
16 Jesú cʉ̃ buꞌerãrẽ sẽrĩtiñaꞌcʉ niwĩ:
16 Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Abistan isan bairi kwagamigam?”
17 Niꞌcʉ̃ na pãjãrã waꞌteropʉ nigʉ̃́ yʉꞌtiquejocʉ niwĩ:
17 Orot ta kou’ay wanawanan iya’afut eo, “Bai’obaiyenayan ayu au kek abai ana o isa, anayabin afiy kakafin iwanasum awan bofafaren tur men eo’omih.
18 Cʉ̃ noꞌo waꞌaro wãtĩ cʉ̃rẽ ñeꞌe paaquecũumʉjãmi. Cʉ̃ tojo weecã, ʉseropʉ soꞌpotuꞌu, cʉ̃ upicarire cũꞌrĩdiomʉjãmi. Tojo waꞌagʉ, bʉꞌamʉjãmi. Yʉꞌʉ mʉꞌʉ buꞌerãrẽ “Wãtĩrẽ cõꞌawĩrõña”, nitojamiapʉ. Na põtẽotiama, nicʉ niwĩ.
18 Naatu afiy kakafin kaun eyey ana veya ebai erouw me yan ere awan fusifusin ekubar naatu wan eyob takitak tebiwa’an naatu an uman etei’imak tewowofaf. Ayu a bai’ufununayah afiy kakafin nuninamih auwih, baise men karam hitasinaf.”
19 Jesú narẽ nicʉ niwĩ:
19 Jesu iuwih eo “Kwa iti boun ana sabuw ayu men kwabitutumu, mar boro bai’ab bairi tanama? Ayu boro men manin kwa bairit tanama tanabow? Kek kwabai kwana aitin.”
20 Cʉ̃ tiropʉ miiejacã, wãtĩ Jesure ĩꞌagʉ̃, wãcũña marĩrõ wĩꞌmagʉ̃rẽ wẽrĩacã weecʉ niwĩ. Cʉ̃ doquequeꞌa, tũrũmaacusia, ʉseropʉ soꞌpotuꞌuacʉ niwĩ.
20 Kek hibai hina Jesu biyan hitit, afiy kakafin nuw Jesu i’itin ana veya kek busuruf an uman duduwar rab naatu me yan re rab firur awan fusifusin kubar.
21 Tojo waꞌacã ĩꞌagʉ̃, Jesú wĩꞌmagʉ̃ pacʉre sẽrĩtiñaꞌcʉ niwĩ:
21 Jesu kek tamah ibatiy, “Iti kek sawow maninaka bai ma?” Tamah iya’afut eo, “Tasiyar ana mareika sawow bai,
22 Pejetiri wãtĩ cʉ̃rẽ wẽjẽsĩꞌrĩgʉ̃, pecameꞌepʉ doquequeꞌa, diapʉ doqueñojãcã weemʉjãmi. Mʉꞌʉrẽ basiocã, ʉ̃sãrẽ pajañaꞌgʉ̃ weetamuña, nicʉ niwĩ.
22 matan fufur asabuninamih ebai en wairaf wan eyey naatu harew yan ere’er, baise o baiyawasin isan isa nakakaram na’at basit kwiwanbabanu baibais kwiti.”
23 Jesú cʉ̃rẽ nicʉ niwĩ:
23 Jesu iya’afut eo, “Karam, o inabitumatum na’at sawar etei o isa boro hamehameh maiyow hinamatar.”
24 Tojo nicã tʉꞌogʉ, wĩꞌmagʉ̃ pacʉ caricũquejocʉ niwĩ:
24 Kek tamah mar ta’imonamo iya’afut eo, “Ayu abitumatum baise kwibaisu au baitumatum tafan kuya’abar era’at.”
25 Jesú masã pãjãrã na tiropʉ omawãꞌcãticã ĩꞌagʉ̃, wãtĩrẽ cõꞌawĩrõgʉ̃, aꞌtiro nicʉ niwĩ:
25 Jesu sabuw i’itih i hina yaten hiyey, imih Jesu afiy kakafin isan tur fokarin maiyow eaf iu, “O afiy tain gugurin awa gugin au’uwi kek biyanamaim kwihamiy kutit naatu men ina’intabir inarun maiye!”
26 Cʉ̃ tojo nicã, wãtĩ caricũwijaagʉ, wĩꞌmagʉ̃rẽ apaturi wẽrĩacã weecʉ niwĩ. Cʉ̃ wijaagʉ, cʉ̃rẽ wẽrĩꞌcʉ weronojõ tojacã weecʉ niwĩ. Tojo weerã cʉ̃rẽ ãpẽrã “Wẽrĩa waꞌami”, nicãrã nimiwã.
26 Afiy kakafin iwow itarakouw kek busuruf an uman duduwar rab, naatu afiy kakafin rauwatait bihir kek re imamayay in, naatu sabuw hinot i morob hirouw.
27 Jesú peꞌe cʉ̃rẽ omocãpʉ ñeꞌe wejewãꞌcõcʉ niwĩ. Tojo weecã, cʉ̃ wãꞌcãnʉꞌcãcʉ niwĩ.
27 Baise Jesu na ofere kek uman bai ibais imisiruw misir.
28 Beꞌro Jesú wiꞌipʉ sãjãcã, cʉ̃ buꞌerã ãpẽrã tʉꞌotiropʉ cʉ̃rẽ sẽrĩtiñaꞌcãrã niwã:
28 Nati ufunamaim Jesu bar wanawanan run naatu ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hibatiy, “Aisim aki afiy kakafin men anun titamih?”
29 Cʉ̃ narẽ nicʉ niwĩ:
29 Jesu iyafutih eo, “Men abistanamaim boro sawar iti na’atube hinamataramih, baise yoyoban akisinamo.”
30 Na Cesarea Filipopʉ níꞌcãrã Galilea diꞌtapʉ yʉꞌrʉacãrã niwã tja. Na waꞌasere Jesú ne ãpẽrãrẽ masĩcã ʉaticʉ niwĩ.
30 Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan hihamiy, i hibusuruf Galilee wanawanan hiremor hin. Jesu men kok sabuw etei hitaso’ob i menamaim hinan.
31 Cʉ̃ wẽrĩatjere, ãpẽrã cʉ̃rẽ wiorãpʉre oꞌoatjere cʉ̃ buꞌerãrẽ buꞌégʉ, tojo weecʉ niwĩ. Aꞌtiro buꞌecʉ niwĩ:
31 Anayabin i ana bai’ufnunenayah bi’obaibiyih. Naatu ana bai’obaiyenamaim iuwih eo, “Orot Natun boro hinabonawiy gawan umahimaim hinayai naatu hina’asabun namorob, veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Na cʉ̃ tojo nisere tʉꞌomasĩticãrã niwã. Tʉꞌomasĩtimirã, uirã, sẽrĩtiñaꞌmasĩticãrã niwã.
32 Bai’ufnunenayah iti tur bi’obaiyih naniyan men hibai naatu baibatiyin isan hibir.
33 Beꞌro Capernau wãmetiri macãpʉ etacãrã niwã. Topʉre na wiꞌipʉ sãjãejáca beꞌro Jesú cʉ̃ buꞌerãrẽ sẽrĩtiñaꞌcʉ niwĩ:
33 Imaibo hina Capernaum hitit, naatu hirun bar wanawanan hima’am Jesu ibatiyih, “Efamaim tanan kwa abisa isan kwagamigam?”
34 Na peꞌe maꞌapʉre aꞌtiro ucũwãꞌcãticãrã niwã. ¿Noa marĩ waꞌteropʉre ãpẽrã yʉꞌrʉoro niyʉꞌrʉnʉꞌcãgʉ̃sari? nisere ucũcãrã niwã. Tojo ucũꞌcãrã nitjĩarã, ne yʉꞌtitiyʉꞌrʉocãꞌcãrã niwã.
34 Baise fanan men hiya’afutimih, anayabin efamaim hinan i taiyuwih higam yait i orot gagamintoro’ot.
35 Jesú ejanujã, cʉ̃ buꞌerã docere pijio, nicʉ niwĩ:
35 Jesu mare ana bai’ufnunenayah nah 12 eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait wan bai’iyonamih, i taiyuwin boro nan uftoro’ot nabat, sabuw etei’imak isah ni’akir nabow.”
36 Beꞌro niꞌcʉ̃ wĩꞌmagʉ̃rẽ pijio, na waꞌteropʉ nʉꞌcõcʉ niwĩ. Cʉ̃rẽ wʉamorõ, nicʉ niwĩ:
36 Naatu kek bai na nahimaim iu bat, uman kek tuwabunamaim rauwabon naatu eo,
37 —Yʉꞌʉre maigʉ̃nojõ niꞌcʉ̃ ãꞌrĩ wĩꞌmagʉ̃rẽ ñeꞌegʉ̃ weronojõ weemi. Cʉ̃rẽ ñeꞌegʉ̃, yʉꞌʉreta ñeꞌegʉ̃ weemi. Yʉꞌʉre ñeꞌegʉ̃ quẽꞌrã yʉꞌʉ diaꞌcʉ̃rẽ ñeꞌegʉ̃ weetimi. Yʉꞌʉre oꞌóꞌcʉ Õꞌacʉ̃ quẽꞌrãrẽ mejãrõta ñeꞌegʉ̃ weemi, nicʉ niwĩ.
37 “O yait ayu wabu’umaim kek gidigidih inabuwih hai merar inayiy, ayu au merar kuyiy, naatu o yait ayu au merar kuyiy, men ayu akisu au merar kuyiy baise yait ayu iyunu anan auman ana merar kuyiy.”
38 Beꞌro Juã Jesure aꞌtiro nicʉ niwĩ:
38 John eo, “Bai’obaiyenayan aki orot ta o wabimaim wagabur kakafih nununih ai’itin naatu a’otan, anayabin i men it ata kou’ay orot ta’amih.”
39 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌogʉ, Jesú aꞌtiro nicʉ niwĩ:
39 Jesu iya’afut eo, “Orot men kwana’otanimih! Orot yait ayu wabu’umaim ina’inan nati na’atube esisinaf boro men karam nati bowabow ufunamaim ayu isau tur kakafih na’omih,
40 Aꞌtiro niꞌi. Marĩrẽ ĩꞌatuꞌtitigʉ marĩ meꞌrãcjʉ̃ nimi.
40 anayabin orot babin yait men it isat ibiwosai, nati it nowat.
41 Mʉsãrẽ yʉꞌʉ buꞌerã niyucã, ãpẽrã weetamurãsama. Tojo weegʉ diacjʉ̃ mʉsãrẽ weregʉti. Noꞌo mʉsãrẽ niꞌcʉ̃ cãꞌrõacã aco tĩagʉ̃nojõrẽ diacjʉ̃ta Õꞌacʉ̃ añuse oꞌogʉsami.
41 Anababatun a tur o’owen, orot babin yait ayu wabu’umaim o harew it kutomatom anayabin o i ayu nowau, i turobe ana baiyan boro nab.
42 »Noꞌo yʉꞌʉre ẽjõpeogʉ wĩꞌmagʉ̃rẽ ñaꞌarõ weecã weegʉ́ ʉpʉtʉ buꞌiri daꞌrenoꞌgʉ̃sami. Cʉ̃rẽ ʉ̃tãgã pajicja wãmʉtapʉ dʉꞌteyoo, dia pajiri maapʉ doqueñocã, nemorõ añubosaꞌa. Tojo weecã, cʉ̃ maata wẽrĩa waꞌa, dojorẽnemotibosami. Cʉ̃ dojorẽboꞌque peꞌtia waꞌabosaꞌa.
42 Naatu ayu au bai’ufununayah hai baitumatum kikimin, orot yait nan hai not nabi’afiy, gewasin nati orot i boro sikan aumor hita’utan taiyan hititaiy tare.
43 Mʉsã ya omocã meꞌrã ñaꞌarõ weesĩꞌrĩrã, dʉtecõꞌaboꞌcaro weronojõ ñaꞌasere weeduꞌucãꞌña. Mʉsã niꞌcã omocã meꞌrã Õꞌacʉ̃ tiropʉ ejacã, nemorõ añuꞌu. Pecameꞌepʉ pʉa omocã meꞌrã waꞌacã peꞌema, ñaꞌayʉꞌrʉaꞌa. Mʉsã ñaꞌarõ weesĩꞌrĩsere weeticã, nemorõ añubosaꞌa. Mʉsã ñaꞌarõ weesĩꞌrĩsere wéérã pecameꞌepʉ waꞌacã, ñaꞌa niꞌi. Topʉre pecameꞌe ne yatitisaꞌa.
43 O uma nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! Uma rounawat ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit uma rou’abaka itan efan kakafin wairaf wanatowan wan itayen,
44 Becoa ne boatisama. Pecameꞌe quẽꞌrã ʉ̃jʉ̃nuꞌcũcãꞌsaꞌa.
44 motamot hita’ani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab ta’arahi.
45 — ausente —
45 Naatu a nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! A dubon ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit a rou’abaka inan efan kakafin,
46 — ausente —
46 motamot hina’aani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab na’arahi.
47 — ausente —
47 Naatu mata nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, kukubai kwisaroun! Mata ta’imon God ana aiwobomaim inarur i gewasin, men basit mata rou’abaka hinisrouni efan kakafinamaim inare,
48 — ausente —
48 nati’imaim
49 »Nipeꞌtise baꞌasere pecameꞌe meꞌrã doꞌanoꞌo. Aꞌte weronojõ aꞌti diꞌtapʉre nipeꞌtirã yʉꞌʉre ẽjõpeorã piꞌetise meꞌrã nemorõ wãcũtutuanemorãsama.
49 Sabuw etei’imak boro wairafamaim na’arahih narusouwih hinan riyabe hinamatar.
50 Moa ocaro baꞌacã, añu niꞌi. Ocase peꞌtíca beꞌro apaturi ocacã weeta basioweꞌe. Mʉsã pũrĩcã moa ocaro weronojõ niña. Aꞌmequẽse marĩrõ añurõ nisetibʉroya, nicʉ niwĩ.
50 Riy i gewasin baise naniyan nabi’en boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye, imih kwa i riy wanawanamaim nama, saise taituwa bairi boro tufuwamaim kwanama.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.