Marcos 8

Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs MNT

Sair da comparação
MNT Minaifia NT
1 Jesú masãrẽ yʉꞌrʉocaterore pãjãrã masã cʉ̃ tiropʉ nerẽcãrã niwã. Beꞌro na baꞌase toja waꞌacãrã niwã. Tojo waꞌacã ĩꞌagʉ̃, Jesú cʉ̃ buꞌerãrẽ pijio, nicʉ niwĩ:
1 Veya nati wanawananamaim sabuw rou’ay gagamin tabo hiru’ay maiye. Nati ana maramaim sabuw isah men abistan ta ma’am boro hita’aan aurih bay en. Jesu ana bai’ufununayah eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo,
2 —Yʉꞌʉ ãꞌrãrẽ pajañaꞌa waꞌasaꞌa. Na marĩ meꞌrã nirṍ iꞌtia nʉmʉ yʉꞌrʉꞌʉ. Tojo weerã na baꞌase toja waꞌama.
2 “Ayu sabuw iti ai’itih abiyababan anayabin hina bairi ama’am veya tounu sawar naatu boun boro abistan hina’aan.
3 Na ye wiꞌseripʉ yʉꞌʉ tojaaduticã, ʉjaboarã maꞌapʉ tʉꞌomasĩse peꞌtiqueꞌa waꞌabosama. Ãpẽrã yoabutiaropʉ aꞌtiꞌcãrã nima, nicʉ niwĩ Jesú.
3 Ayu a murumurubih aniyafarih au bar hinanan, asir boro efamaim bayumih matah nabib anayabin sabuw afa ef yok hina.”
4 Beꞌro cʉ̃ buꞌerã Jesure yʉꞌticãrã niwã:
4 Naatu bai’ufununayah Jesu hiya’afut hi’u, “Iti i arar yan tama’am, bay boro menamaim tanab sabuw tanituwih?”
5 Jesú narẽ sẽrĩtiñaꞌcʉ niwĩ:
5 Jesu ibatiyih eo, “Bo kwa aur rafiy bai’ab tema’am?” Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Rafiy fafar etei umat roun rou’ab.”
6 Tojo níca beꞌro Jesú masãrẽ dujiduticʉ niwĩ. Cʉ̃ tepagare mii, cʉ̃ pacʉ Õꞌacʉ̃rẽ eꞌcatise oꞌocʉ niwĩ. Beꞌro, peꞌé, cʉ̃ buꞌerãrẽ masãrẽ etidutigʉ oꞌocʉ niwĩ. Na masãpʉre etituriacãrã niwã.
6 Jesu sabuw iuwih me yan himarir naatu rafiy fafar etei umat roun rou’ab bow God ana merar yi naatu imseseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
7 Waꞌi oꞌmajãrãcãrẽ pejetirãcã cʉocãrã niwã. Jesú na quẽꞌrãrẽ cʉ̃ pacʉre eꞌcatise oꞌotoja, mejãrõta tja etiduticʉ niwĩ.
7 Na’atube siy gidigidih matan ta auman bow God ana merar yi naatu ana bai’ufununayah iuwih hibow sabuw hifaramih.
8 Nipeꞌtirã baꞌa yapiyʉꞌrʉacãrã niwã. Beꞌro siete piꞌseri na baꞌadʉꞌaꞌquere seeneo, miisãacãrã niwã.
8 Sabuw etei’imak hi’aa hai fofonin bai, naatu bay hi’aa ufunamaim momosarih bai’ufununayah hibiwanen sakasak etei umat roun rou’ab awah hikartanen.
9 — ausente —
9 Sabuw etei i 4,000 na’atube hiru’ay, imaibo Jesu sabuw iyafarih hai ubar hin.
10 — ausente —
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi wa tafan hiyen hin tafaram Daramanuta wanawananamaim hitit.
11 Jesú cʉ̃ buꞌerã meꞌrã Dalmanutapʉ etacʉ niwĩ. Topʉ fariseo masã Jesure tutuaro meꞌrã ucũcãrã niwã. ¿Diacjʉ̃ta Õꞌacʉ̃ macʉ̃ nimiticʉ̃? nírã, cʉ̃rẽ Õꞌacʉ̃ tutuaro meꞌrã weeĩꞌoduticãrã niwã.
11 Pharisee afa hina Jesu biyan hitit hibusuruf hibabatiy baikubibiruwin isan, hai kok i ina’inan ta marane tasinaf hita’itin.
12 Jesú na tojo nisere caributi, tʉꞌsatigʉ, narẽ nicʉ niwĩ:
12 Jesu kwairin tom naatu iyafutih eo, “Aisim iti boun ana sabuw ina’inanen itin isan tefefeyan? Anababatun a tur ao’owen, ina’inan ta boro men iti boun ana sabuw isah ana sinaf hina’itinimih!”
13 Beꞌro narẽ cõꞌawãꞌcãgʉ̃, yucʉsʉpʉ apaturi mʉjãsãjãa, ape pãꞌrẽpʉ pẽꞌa waꞌacʉ niwĩ.
13 Basit nati’imaim sabuw ihamiyih wa afe’en yen rabon harew kukuf rewan rounane.
14 Ape pãꞌrẽpʉ pẽꞌarã, Jesú buꞌerã na baꞌatjere miaticãrã niwã. Pã́ niꞌcãgãta cʉocãrã niwã.
14 Bai’ufununayah nuhih bur rafiy ta baina’e i rafiy fafar ta’imonamo hibai hitit wa hisra’at hirabon.
15 Beꞌro Jesú narẽ aꞌtiro nicʉ niwĩ:
15 Jesu iten ya’ih eo, “Mata toniwa’an kwanakaifi gewas, Pharisee naatu Herod bairi hai faraw ra’ara’at wabin yeast isan.”
16 Cʉ̃ buꞌerã cʉ̃ nisere tʉꞌotirã, na basu nicãrã niwã:
16 Naatu bai’ufununayah taiyuwih hima hibabatiyih, “Iti eo anayabin it rafiy ta men tabai tanan isan.”
17 Jesú na tojo nisere masĩgʉ̃, aꞌtiro nicʉ niwĩ:
17 Jesu so’ob i abistan isan hima hio, imih ibatiyih, “Aisim rafiy baina’e tanan isan kwama kwao’o? Kwa mata men toiwa’an naatu tur naniyan men kwabaib? Dogor boro’ika tefofokar?
18 Mʉsã ye caperi meꞌrã ĩꞌaꞌa. Mʉsã ye oꞌmeperi meꞌrã tʉꞌoꞌo. ¿Tojo weemirã, yʉꞌʉ todʉporopʉ weeꞌquere wãcũtibutiati?
18 Mata ema’am baise men kwa’i’itin, tain ema’am baise men kwanonowar? Naatu men kwanotanot,
19 Todʉporopʉ niꞌcãmocʉsetiri mil masãrẽ niꞌcãmocʉsepaga pã́ meꞌrã ecawʉ. ¿Dicʉse piꞌseri na baꞌadʉꞌaꞌquere seeneorĩ? nicʉ niwĩ.
19 Ayu rafiy fafar etei umat roun rou’ab abow aimseseb sabuw etei 5,000 abituwih bay rebarebah sakasak bai’ab kwaiwanfoten?” Bai’ufununayah hiya’fut hio, “Sakasak etei 12.
20 Jesú narẽ ninemocʉ niwĩ:
20 Bo rafiy etei umat roun rou’ab abow aimseseb sabuw 4,000 abituwih bay rebarebah sakasak bai’ab kwaiwanfoten?”
21 Na tojo níca beꞌro Jesú narẽ nicʉ niwĩ:
21 Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Sakasak etei umat roun rou’ab.” Jesu iuwih eo, “Kwa i boro’ika kwakakasiy.”
22 Jesú cʉ̃ buꞌerã meꞌrã ditarare pẽꞌa, ape pãꞌrẽ Betsaida wãmetiri macãpʉ pẽꞌajacãrã niwã. Topʉ na ejacã, Jesú tiro niꞌcʉ̃ caperi ĩꞌatigʉre miiejacãrã niwã. Na Jesure aꞌtiro sẽrĩcãrã niwã:
22 Hina tafaram Bethsaida hitit imaim sabuw afa orot matan fim hibai hina Jesu biyan hitit butubunin isan hifefeyan.
23 Tojo weegʉ Jesú caperi ĩꞌatigʉ ya omocãpʉ ñeꞌe, macã sumutopʉ tʉ̃awãꞌcãcʉ niwĩ. Beꞌro Jesú cʉ̃ ye ʉꞌseco meꞌrã caperipʉ tuuwaꞌrecʉ niwĩ. Tojo weetojanʉꞌcõ, Jesú omocãrĩ meꞌrã cʉ̃ ye caperire ñapeocʉ niwĩ. Beꞌro cʉ̃rẽ sẽrĩtiñaꞌcʉ niwĩ:
23 Jesu orot matan fim uman bai hairi bar merar hihamiy hitit hin sa’ab, Jesu orot matan kwaitutur uman matanamaim rumum naatu ibatiy, “Sawar afa ku’i’itah?”
24 Cʉ̃, cʉ̃ ye caperire ĩꞌapãa, aꞌtiro nicʉ niwĩ:
24 Orot nuw ra’at naatu eo, “U, ayu sabuw ai’itih, baise ai’itih i boun ai’ibe hibat tereremor.”
25 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌogʉ, Jesú cʉ̃ ye caperipʉ apaturi ñapeonemocʉ niwĩ. Topʉta cʉ̃ añurõ waro ĩꞌabutiacʉ niwĩ. Nipeꞌtisere queoro ĩꞌacʉ niwĩ.
25 Jesu iban maiye umanamaim orot matan rumum. Imaibo orot matan kubuna nuw naatu sawar itih gewagewas.
26 Beꞌro Jesú cʉ̃rẽ cʉ̃ ya wiꞌipʉ oꞌótõrõgʉ̃, aꞌtiro nicʉ niwĩ:
26 Jesu orot ana ubar biyafar iu, “Men ina’intabir maiye inan nati bar merar inatitamih.”
27 Beꞌro Jesú cʉ̃ buꞌerã meꞌrã Cesarea Filipo wãmetiri macã pʉꞌto nise macãrĩpʉ waꞌacãrã niwã. Na to waꞌaropʉ cʉ̃ buꞌerãrẽ sẽrĩtiñaꞌcʉ niwĩ:
27 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar Caesarea Philip i wanawananamaim hitit, efamaim hinan ana bai’ufununayah ibatiyih, “Kwao anowar, sabuw ayu isou i mi’itube te’o kwanonowar?”
28 Na cʉ̃rẽ yʉꞌticãrã niwã:
28 Hiya’afut hio, “Sabuw afa te’eo o i John Baptist, afa Elijah, naatu afa i dinab orot ta.”
29 Beꞌro Jesú narẽ sẽrĩtiñaꞌnemocʉ niwĩ tja:
29 Naatu Jesu ibatiyih, “Bo kwa mi’itube ayu isou kwa’o?” Peter iya’afut eo, “O i Roubininenayan.”
30 Pedro tojo níꞌquere Jesú ne ãpẽrãrẽ weredutiticʉ niwĩ.
30 Naatu Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen ayu isou.”
31 Tuꞌajanʉꞌcõ, cʉ̃ buꞌerãrẽ aꞌtiro ni buꞌenʉꞌcãcʉ niwĩ:
31 Naatu Jesu busuruf ma i’obaibiyih eo, “Orot Natun i boro sawar moumurih wanawanan narun ni’akir. Jew sabuw hai ukwarih, firis ukwarih, ofafar kirumayah boro hinakwahir naatu hinarab namorob, baise veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Narẽ tʉꞌota basioro weremeꞌrĩcãꞌcʉ niwĩ. Tere tʉꞌogʉ, Pedro aperopʉ Jesure pijiwãꞌcã, tuꞌticʉ niwĩ.
32 Tur bebeyan iti na’atube eo hinowar, Peter bai hairi hin sa’ab naatu busuruf Jesu kwarar eofafar.
33 Beꞌro Jesú majãmiĩꞌa, cʉ̃ buꞌerãrẽ ĩꞌa, Pedrore tuꞌticʉ niwĩ:
33 Baise Jesu tatabir ana bai’ufununayah isah nuw naatu Peter kwarar iu, “Au’uf kwen Satan mowan, o a not i men Godane enan, baise orotone enan.”
34 Beꞌro Jesú cʉ̃ buꞌerãrẽ, tojo nicã masãrẽ pijio, werecʉ niwĩ:
34 Jesu ana bai’ufununayah sabuw bairi eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait nakok ayu bai’ufununu’umih taiyuwin nakwahir ana onaf na’abar ayu ni’ufnunu.
35 Yʉꞌʉre ẽjõpeose meꞌrã ñaꞌarõ yʉꞌrʉsĩꞌrĩtigʉ, yʉꞌʉre ẽjõpeoduꞌugʉnojõ pecameꞌepʉ bajurionoꞌgʉ̃sami. Apĩ wẽjẽsere uiti, yʉꞌʉre ẽjõpeonuꞌcũgʉ̃nojõ peꞌe yʉꞌʉ meꞌrã catinuꞌcũgʉ̃sami.
35 Anayabin orot yait taiyuwin ana yawas ebobotan boro nikasiy, baise orot yait ayu wabu isan naatu tur gewasin isan ana yawas nakwakwahir boro natita’ur.
36 Niꞌcʉ̃ aꞌti turi cjase nipeꞌtisere wapataꞌa, cʉ̃ ejeripõꞌrã peꞌere bajuriogʉ, ¿ñeꞌenojõrẽ wapataꞌabosari?
36 Orot tafaram tutufin etei nab nabiyasisir wanawanan i namomorob ana gewasin boro abisa nab?
37 Pecameꞌepʉ waꞌagʉ, cʉ̃ ya ejeripõꞌrãrẽ deꞌro wee wapayewĩrõmasĩtisami.
37 Men abisa ta ema’am boro orot nab ana yawas natubun nab maiye.
38 Aꞌti turicjãrã masã ñaꞌarõ weeri masã yʉꞌʉre ẽjõpeotirã nima. Na waꞌteropʉ yʉꞌʉre, tojo nicã yé quetire bopoyasãticãꞌña. Mʉsã bopoyasãcã, yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃ macʉ̃ masʉ̃ weronojõ upʉtigʉ aꞌtiro weegʉsaꞌa. Aꞌti turipʉre yʉꞌʉ pacʉ asistese meꞌrã, cʉ̃rẽ werecoꞌterã meꞌrã apaturi aꞌtigʉ, yʉꞌʉ quẽꞌrã mʉsãrẽ bopoyasãgʉ̃saꞌa, nicʉ niwĩ.
38 Anayabin iti boun i veya kakafin, God bat ufutin naatu tenagogor i erara’at, imih yait ayu isou naatu au tur isan biya na’ohow, Orot Natun boro obo isa biyan na’ohow Tamah ana marakaw wanawanan ana tounamatar kakafiyih bairi hinanan ana veya’amaim.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.