Marcos 2
Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI
1 Pejeti nʉmʉrĩ cãmi boagʉre yʉꞌrʉóca beꞌro Jesú apaturi Capernaupʉ waꞌacʉ niwĩ tja. Cʉ̃ topʉ nicã, ti macãcjãrã wiꞌipʉ nimi nise quetire tʉꞌocãrã niwã.
1 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jesu matabir maiye na ana bar Capernaum titit ana veya, ana tur tasasar tit etei hinowar.
2 Tojo weerã maata masã pãjãrã Jesú nirĩ wiꞌipʉ nerẽcãrã niwã. Ti wiꞌire muꞌmuyʉꞌrʉacãrã niwã. Mejãrõta sopepʉ quẽꞌrãrẽ muꞌmuyʉꞌrʉacãrã niwã. Ne sãjãata basioticaro niwʉ̃. Narẽ cʉ̃ ye buꞌesere werecʉ niwĩ.
2 Naatu sabuw moumurih maiyow hiru’ay bar awan karatan tit in etawan awan auman bai daririr iwa’an. Naatu i busuruf binan hima hinowar.
3 Tojo weeri cura Jesú tiro niꞌcʉ̃ sijamasĩtigʉre baꞌparitirã ʉmʉa wʉawãꞌcãcãrã niwã.
3 Nati ana maramaim orot kwafe’en turan an uman murubin hi’abar Jesu isan hina.
4 Na masã pãjãrã nise buꞌiri Jesú pʉꞌtoacãpʉ ejamasĩticãrã niwã. Tojo weerã wiꞌi buꞌipʉ mʉjãa, Jesú nirṍ buꞌipʉ niꞌcã pe seeweecãrã niwã. Ti pepʉ cʉ̃ sijamasĩtigʉre cʉ̃ cũñarõ meꞌrã duꞌudijocãrã niwã.
4 Baise rou’ay gagamin orot bain run isan men karam, imih orot hibai hiyen Jesu batabat tafanamaim faifiy wan hitarayouw. Naatu orot ana emo’em auman murabamaim hiruru ra’iy.
5 Jesú na ʉpʉtʉ ẽjõpeocã ĩꞌagʉ̃, dutitigʉre nicʉ niwĩ:
5 Naatu Jesu hai baitumatum i’itin ana maramaim orot an uman murubin isan eo, “Natu a bowabow kakafih anotanotawiyen.”
6 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌorã, topʉ dujirã Moisé ojaꞌquere buꞌeri masã aꞌtiro wãcũcãrã niwã:
6 Nati’imaim Ofafar bai’obaiyenayah afa hima’am hai notamaim hibabatiyih hio,
7 “Ãꞌrĩ tojo ucũticãꞌrõʉaꞌa. Tojo nígʉ̃, Õꞌacʉ̃rẽ ñaꞌarõ ucũgʉ̃ weemi. ¿Cʉ̃ ‘Õꞌacʉ̃ weronojõ tutuagʉ niꞌi’, ni wãcũsari? Õꞌacʉ̃ niꞌcʉ̃ta ñaꞌarõ weeꞌquere acobojomasĩmi. Ãꞌrĩ marĩ weronojõ upʉtigʉ masã ñaꞌarõ weeꞌquere acobojomasĩtisami”, ni wãcũcãrã niwã.
7 “Orot aisim iti na’atube eo’o? Iti i baigigimen tur, God akisinamo bowabow kakafih enotanotawiyen, men yait ta.”
8 Jesú cʉ̃ basu na wãcũsere ĩꞌamasĩgʉ̃, aꞌtiro nicʉ niwĩ narẽ:
8 Abisa isan hinotanot Jesu mar ta’imon so’ob, naatu eo, “Aisim nati na’atube kwanotanot?
9 ¿Deꞌro nise peꞌe diasatibutiati? ¿“Mʉꞌʉ ñaꞌarõ weeꞌquere acobojonoꞌtojaꞌa” o “Wãꞌcãnʉꞌcãña, mʉꞌʉ cũñaꞌcaro meꞌrã sijawãꞌcãña” nise peꞌe diasaweti? “Mʉꞌʉ ñaꞌarõ weeꞌquere acobojonoꞌtojaꞌa” nicã ĩꞌatimigʉ̃, ẽjõpeoya marĩꞌi. “Wãꞌcãnʉꞌcã sijawãꞌcãña” nicã peꞌema, cʉ̃ sijasere ĩꞌatojagʉpʉ “Diacjʉ̃ta niꞌi”, ni ẽjõpeonoꞌo.
9 Menatan i hamehamen? Orot an uman murubin ana abowabow kakafih notawiyen isan ana’o i hamehamen? Ai, anau ana ir nanu nab nanan i hamehamen?
10 Tojo weegʉ yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃ macʉ̃ masʉ̃ weronojõ upʉtigʉ yʉꞌʉ tutuasere ĩꞌogʉ̃, ãꞌrĩ sijamasĩtigʉre yʉꞌrʉogʉti. Te meꞌrã mʉsã yʉꞌʉ masã ñaꞌarõ weeꞌquere acobojomasĩsere masĩrãsaꞌa, nicʉ niwĩ.
10 Baise ani’obaiyi kwanaso’ob, Orot Natun iti tafaramamaim ana fair i ema’ama bowabow kakafih notawiyen isan.” Naatu orot an uman murubin isan eo,
11 —Mʉꞌʉ peꞌema aꞌtiro nigʉ̃ti. Wãꞌcãnʉꞌcãña. Mʉꞌʉ cũñaꞌcarore miiwʉa, mʉꞌʉ ya wiꞌipʉ tojaagʉsaꞌa, nicʉ niwĩ.
11 “Ayu au’uwi, kumisir a ir kunu kubai au bar kwen!”
12 Cʉ̃ tojo nirĩ curata sijamasĩtigʉ wãꞌcãnʉꞌcãcʉ niwĩ. Wãꞌcãnʉꞌcã, cʉ̃ cũñaꞌcarore miiwʉa, masã nipeꞌtirã ĩꞌorõpʉ waꞌa waꞌacʉ niwĩ. Tojo weerã nipeꞌtirã ĩꞌamarĩarã, aꞌtiro nicãrã niwã:
12 Inu’in misir, ana ir tensamur bai nu nah yan foun hibat hi’itin remor tit in, nati’imaim sabuw etei hifofofor men kafaita naatu God hibora’ara’ah hio, “Aki sawar iti na’atube men a’itin!”
13 Jesú sijamasĩtigʉre yʉꞌrʉóca beꞌro apaturi Galilea ditara sumutopʉ waꞌacʉ niwĩ tja. Nipeꞌtirã masã cʉ̃ tiropʉ nérẽ́ca beꞌro narẽ buꞌecʉ niwĩ.
13 Jesu matabir na Galilee harew kukuf rewanamaim tit, rou’ay gagamin isan hina naatu i busuruf i’obaibiyih.
14 Ti ditarapʉ waꞌagʉ, Leví, Alfeo macʉ̃rẽ ĩꞌabocacʉ niwĩ. Cʉ̃ romano wiogʉre niyeru wapaseebosari masʉ̃ nicʉ niwĩ. Tojo weegʉ cʉ̃ daꞌrari tucũpʉ dujicʉ niwĩ. Jesú cʉ̃rẽ ĩꞌagʉ̃, aꞌtiro nicʉ niwĩ:
14 Nati’imaim remor inan kabay o’onayan Levi, Alpheus natun ana bowabow efanamaim ma’am itin isan eo, “Ayu kwi’ufnunu.” Levi misir Jesu i’ufunun hairi hin.
15 Beꞌro Jesú Leví ya wiꞌipʉ baꞌagʉ waꞌacʉ niwĩ. Topʉ pãjãrã wapaseeri masã, tojo nicã “Ñaꞌarã nima” ninoꞌrãnojõ nicãrã niwã. Pãjãrã waro nanojõ Jesure sirutucãrã niwã. Tojo weerã na Jesú tiro cʉ̃ buꞌerã meꞌrã dujicãrã niwã.
15 Nati ufunamaim Jesu Levi ana bar wanawanan kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sinafuyah moumurih maiyow Jesu hi’ufunun bairi hinan ana bai’ufununayah bairi himare bay hi’aa, naatu sabuw kakafih afa moumurih maiyow auman hibi’ufunun.
16 Na tojo weecã ĩꞌarã, Moisé ojaꞌquere buꞌeri masã, ãpẽrã fariseo masã Jesú na pãjãrã meꞌrã baꞌacã ĩꞌarã, cʉ̃ buꞌerãrẽ aꞌtiro nicãrã niwã:
16 Ofafar bai’obaiyenayah iyab Pharisee ana kou’ayamaim hima’ama hi’itin hina ana bai’ufununayah hibatiyih, “Aisim sabuw nati na’atube bairi te’aa?”
17 Jesú na tojo nicã tʉꞌogʉ, aꞌtiro nicʉ niwĩ:
17 Jesu nowar naatu iyafutih eo, “Sabuw aurih sawow en adanafur orot boro men hinakok, baise sabuw iyab sawusawuwih adanafur orot boro hinakok. Ayu men sabuw gewasih isah anamih, baise kakafih isah.”
18 Niꞌcã nʉmʉ Juã masãrẽ wãmeyeri masʉ̃ buꞌesere siruturi masã, tojo nicã fariseo masã Õꞌacʉ̃rẽ ẽjõpeorã, beꞌticãrã niwã. Na tojo beꞌtiri cura niꞌcãrẽrã Jesú tiro waꞌa, cʉ̃rẽ sẽrĩtiñaꞌcãrã niwã:
18 Veya ta John Baptist ana bai’ufununayah naatu Pharisee bairi hiyoyohar isan, sabuw afa hina Jesu biyan hitit hibatiy, “Aisim John Baptist ana bai’ufununayah naatu Pharisee hai bai’ufununayah bairi teyoyohar baise o a bai’ufununayah i en?”
19 Jesú narẽ yʉꞌticʉ niwĩ:
19 Jesu iyafutih eo, “Kwanotanot sabuw tabin ana yasisir isan nanawan hinanan boro amurumurubih hinamatabir? Aiyab! Tabin boubun isan nanawan sabuw nati’imaim boro men hinayoharamih.
20 Beꞌro cʉ̃rẽ ãpẽrã aperopʉ miáca beꞌro pũrĩcãrẽ bʉjaweti, beꞌtirãsama. Jesú, yʉꞌʉ na meꞌrã niꞌi yujupʉ; yʉꞌʉ na meꞌrã niticã pũrĩcãrẽ beꞌtirãsama nígʉ̃, tojo nicʉ niwĩ.
20 Baise veya enan tabin boubun boro biyahimaim hinabosair imaibo hinayohar.
21 Apeyere queose meꞌrã narẽ werenemocʉ niwĩ. Tojo nígʉ̃, maꞌma cʉ̃ buꞌese meꞌrã todʉporopʉ na weesetiꞌque aꞌmesʉꞌamasĩtisaꞌa, nigʉ̃ weecʉ niwĩ.
21 Na’atube faifuw boubun reban men karam hinab faifuw atamanin hinafitimih, anayabin faifuw boubun nakaro’om faifuw atamanin boro natakweb mahar nara’at.
22 Tojota waꞌasaꞌa marĩ maꞌma vino mejã ajuro waꞌicʉrã casero meꞌrã wééca ajuropʉ poseyecã. Pãꞌmʉyʉꞌrʉ, ti ajuro tʉ̃ꞌrʉ̃, vino piostepeꞌtia waꞌasaꞌa. Tojo waꞌacã, vino bajudutia waꞌasaꞌa. Ti ajuro quẽꞌrã cõꞌa waꞌasaꞌa. Tojo weerã maꞌma vinorẽ maꞌma ajuropʉ poseyenoꞌo, nicʉ niwĩ Jesú. Dʉporopʉ weesetiꞌque meꞌrã Jesú cʉ̃ niꞌcãrõacã maꞌma buꞌese morẽta basioweꞌe nígʉ̃, tojo nicʉ niwĩ.
22 Na’atube men yait ta wine boubun bai, wine ana koukufet atamaninamaim ririmih, anayabin wine boubun nagadid nayen koukufet boro nataseb, naatu wine, koukufet hairi boro hai yabih en hinamatar. Imih wine boubun i boro koukufet boubunamaim hinarir saise hairi boro gewasih hinabat.”
23 Niꞌcã nʉmʉ judío masã na soowʉari nʉmʉ nicã, Jesú cʉ̃ buꞌerã meꞌrã trigo wesepʉ yʉꞌrʉacʉ niwĩ. Cʉ̃ buꞌerã ti wesepʉ yʉꞌrʉarã, trigore tʉ̃ꞌrẽ baꞌacãrã niwã. (Moisé cʉ̃ dutiꞌcaronojõta na tojo weese yajase mejẽta nicaro niwʉ̃.)
23 Baiyarir ana veya Jesu ana bai’ufununayah bairi sanabey wanawanan hiremor hinan naatu hibusuruf sanabey hirut,
24 Tojo weecã, fariseo masã ĩꞌacãrã niwã. Tojo weerã Jesure nicãrã niwã:
24 Pharisee Jesu hi’u, “Kwi’itin aisim it ata Baiyarir ana ofafar o abai’ufununayah te’a’astu’ub?”
25 Jesú narẽ yʉꞌticʉ niwĩ:
25 Jesu iyafutih eo, “David ana orot bairi aa himomorob ana veya abisa sisinaf kwaiyab kwa’itin? Ana orot bairi aa himomorob ana veya
26 Davi Abiatar cʉ̃ paꞌia wiogʉ nirĩ cura Õꞌacʉ̃ wiꞌipʉ sãjãa, pã́ “Õꞌacʉ̃ ye niꞌi” níꞌquere baꞌacʉ niwĩ. Cʉ̃ meꞌrãcjãrã quẽꞌrãrẽ dʉcawaacʉ niwĩ. Te marĩrẽ dutise aꞌtiro niꞌi. Paꞌia diaꞌcʉ̃rẽ te pã́ baꞌata basiomicaro niwʉ̃. Yʉꞌʉ buꞌerã tere baꞌarã, yʉꞌrʉnʉꞌcãrã mejẽta weema nígʉ̃, tojo nicʉ niwĩ.
26 in God ana bar wanawanan run naatu faraw kakafiyin bai eaan. Iti mamatar i Abiathar Firis Gagamin ma’am ana veya. It ata ofafar eo i firis akisihimo iti rafiy hinaa, baise David eaan naatu ana orot turin itih hi’aa.”
27 Jesú yʉꞌtinemocʉ niwĩ tja:
27 Naatu Jesu ana tur yomanin baisawarin isan iti na’atube eo, “Baiyarir i orot ana gewasin isan matar, baise orot i men Baiyarir isan ni’akiramih.
28 Tojo weegʉ yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃ macʉ̃ masʉ̃ weronojõ upʉtigʉ soowʉari nʉmʉ dutise nemorõ dutimasĩꞌi, nicʉ niwĩ Jesú.
28 Imih Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.