Lucas 7
Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI
1 Jesú ʉ̃rʉ̃gʉ̃pʉ masãrẽ buꞌéca beꞌro Capernaupʉ piꞌacʉ niwĩ.
1 Jesu tur etei eo binan sabuw hinowar in sasawar ufunamaim na Capernaum tit.
2 Topʉ niꞌcʉ̃ surara wiogʉ romano masʉ̃ nicʉ niwĩ. Cʉ̃rẽ daꞌracoꞌtegʉ cʉ̃ maꞌiyʉꞌrʉnʉꞌcãgʉ̃ ʉpʉtʉ dutitigʉ wẽrĩse pʉꞌto nicʉ niwĩ.
2 Nati’imaim Roman baiyowayan orot ukwarin ana akirwairafin isan biyabow kwanekwan i sawow gagamin bai morobomih biwa’an.
3 Surara wiogʉ Jesú ye quetire tʉꞌogʉ, niꞌcãrẽrã judío masã bʉcʉrãrẽ cʉ̃ tiropʉ oꞌócʉ niwĩ. Cʉ̃rẽ daꞌracoꞌtegʉre yʉꞌrʉogʉ aꞌtidutigʉ tojo weecʉ niwĩ.
3 Baise Jesu na nati’imaim titit ana tur nonowar ana maramaim, Jew hai orot gagamih iyunih hin Jesu biyan hitit ana akir wairafin baiyawasin isan Jesu hifefeyan.
4 Na Jesú tiropʉ etarã, tutuaro meꞌrã cʉ̃rẽ weetamuse sẽrĩcãrã niwã. Aꞌtiro nicãrã niwã:
4 Basit Jew hai orot gagamih hina Jesu biyan hitit turobe’emaim hifefeyan hio, “Iti orot ana yababan i ekokok kwanekwan o baibais initin ana akir wairafin iniyawas.
5 Cʉ̃ aꞌti diꞌtacjãrã judío masãrẽ añurõ maꞌimi. Cʉ̃́ta cʉ̃ ye niyeru meꞌrã ʉ̃sã nerẽwʉari wiꞌire yeedutiwĩ. Tojo weerã cʉ̃rẽ weetamurõʉaꞌa, nicãrã niwã.
5 Anayabin ata sabuw isah i yabow, aki ai Kou’ay Bar wowab.”
6 Tere tʉꞌogʉ, Jesú na meꞌrã waꞌacʉ niwĩ. Wiꞌipʉ ejase dʉporoacã surara wiogʉ ãpẽrã cʉ̃ meꞌrãcjãrãrẽ tja Jesure weredutigʉ oꞌócʉ niwĩ. Aꞌtiro niduticʉ niwĩ:
6 Basit bairi hin, naatu hina bar hibiyubin auman, baiyowayan orot ana ofonah afa iyunih hin Jesu biyan hitit hio, “Regah aki ai of iti na’atube eo, Aisim inan a nababan, anayabin ayu men orot gagamu boro inan au bar inatit.
7 Te ye buꞌiri ne cʉ̃ basu quẽꞌrã mʉꞌʉrẽ aꞌmagʉ̃ aꞌtitiami. Aꞌtiro peꞌe niami. “Mejõ mʉꞌʉ waꞌatimigʉ̃, mʉꞌʉ dutioꞌose meꞌrã cʉ̃rẽ daꞌracoꞌtegʉ yʉꞌrʉgʉsami”, niami.
7 Na’atube ayu auman taiyuwu ai’itu ayu men orot gewasu boro anan nanamaim anatit, baise akokok turawat nao au akir wairafin boro nayawas.
8 Cʉ̃ “Ãpẽrã surara dutiro docapʉ niꞌi”, niami. “Yʉꞌʉ quẽꞌrã ãpẽrã surarare dutituriaꞌa. Yʉꞌʉ niꞌcʉ̃rẽ oꞌócã, cʉ̃ waꞌasami. Apĩrẽ yʉꞌʉ ‘Aꞌtia’ nicã, aꞌtisami”, niami. Cʉ̃rẽ daꞌracoꞌtegʉre “ ‘Aꞌtiro weeya’ nicã, weesami”, niami, nicãrã niwã Jesure.
8 Anayabin ayu auman baiyowayah orot isah, au fair ema’am, orot ta aniyun anao, ‘Ni’imaim kwen.’ I boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti’imaim kuna.’ I boro nan, naatu au akir wairafin orot ta isan anao, ‘Iti kusinaf.’ I boro nasinaf.”
9 Jesú cʉ̃ tojo níꞌquere tʉꞌogʉ, tʉꞌomarĩa waꞌacʉ niwĩ. Beꞌro majãmiĩꞌa, cʉ̃rẽ siruturãrẽ aꞌtiro nicʉ niwĩ:
9 Jesu iti orot ana tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu tatabir sabuw hi’ufunun bairi hinan iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen Israel wanawananamaim ama areremor, men kafa’imo orot ta ana baitumatum iti na’atube aitinimih.”
10 Beꞌro surara wiogʉ oꞌóꞌcãrã wiꞌipʉ dajatojaacãrã niwã. Na tojatarã, surarare daꞌracoꞌtegʉre yʉꞌrʉꞌcʉpʉre ĩꞌacãrã niwã.
10 Imaibo orot kob nayah himatabir maiye hin bar hititit, akir wairafin yawas ma’am hi’itin.
11 Jesú surara wiogʉre daꞌracoꞌtegʉre yʉꞌrʉóca beꞌro Naín wãmetiri macãpʉ waꞌacʉ niwĩ. Cʉ̃ buꞌerã, tojo nicã ãpẽrã pãjãrã masã cʉ̃ meꞌrã waꞌacãrã niwã.
11 Nati ufunamaim sabuw rau’ay gagamin na’in, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar wabin Nain imaim hitit.
12 Ti macã pʉꞌto cʉ̃ ejari cura niꞌcã puti masãputi yaarã waꞌarã wʉawãꞌcãcãrã niwã. Wẽrĩꞌcʉ, wapewio macʉ̃ niꞌcʉ̃ waro nigʉ̃́ nicʉ niwĩ. Pãjãrã ti macãcjãrã core baꞌpaticãrã niwã.
12 Jesu na bar merar ana fur awan titit auman, kwafur babin natun orot ta’imonamo morob, sabuw rau’ay gagamin na’in kwafur babin hibai hirerey auman natun hi’abar hititit bairi hitar.
13 Core ĩꞌagʉ̃, Jesú pajañaꞌcʉ niwĩ. Aꞌtiro nicʉ niwĩ:
13 Jesu nuw kwafur babin i’itin ana maramaim dogoron wanawanan yababan awankaratan naatu kwafur isan eo, “Babin men inarerey.”
14 Jesú cʉ̃rẽ masõgʉ̃, ti acarore daꞌrapeocʉ niwĩ. Cʉ̃ tojo weecã, ti acarore wʉawãꞌcãrã tojanʉꞌcãcãrã niwã. Wẽrĩꞌcʉre aꞌtiro nicʉ niwĩ:
14 Imaibo na sabuw biyah tit eof ir sum butubun, sabuw orot hi’abar hinan hinutanub hibat, Jesu orot murubin isan eo, “Orot boubun kumisirimih ayu ao!”
15 Cʉ̃ tojo níca beꞌro wẽrĩꞌcʉ wãꞌcãnujã, ucũnʉꞌcãcʉ niwĩ. Masõtoja, Jesú cʉ̃ pacore wiacʉ niwĩ.
15 Orot murubin inu’in yawas misir mare ma tur eo. Jesu nawiy hairi hin hinah itin.
16 Aꞌtere ĩꞌarã, nipeꞌtirã masã ʉcʉacãrã niwã. Tojo weerã Õꞌacʉ̃rẽ eꞌcatipeorã, aꞌtiro nicãrã niwã:
16 Sabuw etei orot murubin yawas mimisir hi’itin hai bir ra’at baise God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah hio, “Dinab orot fairin anababatun wanawanatamaim tit! God ana sabuw baiyawasih isan na!”
17 Nipeꞌtiro Judea diꞌtapʉre, to sumutopʉre cʉ̃rẽ masõꞌque seꞌsa waꞌacaro niwʉ̃.
17 Jesu iti sisinaf ana tur ra’at tafaram Judea wanawanan hima’am etei hinowar na’atube tafaram nati sisibinamaim hima’am auman hinowar.
18 Juã masãrẽ wãmeyeri masʉ̃ buꞌiri daꞌreri wiꞌipʉ nicʉ niwĩ. Titare cʉ̃ buꞌesere siruturã Jesú ye quetire cʉ̃rẽ werecãrã niwã. Tere tʉꞌogʉ, pʉarã cʉ̃ buꞌese siruturãrẽ pijiocʉ niwĩ.
18 — ausente —
19 Aꞌtiro nicʉ niwĩ:
19 — ausente —
20 Beꞌro na Jesú tiropʉ eja, cʉ̃rẽ nicãrã niwã:
20 Iti na’atube eo imaibo hina Jesu biyan hitit ana tur hi’owen hio, “Aki John Baptist o baibatiyimih iyafari ana, imih akokok inao ananowar, John o isa eo anonowar o iti ina, o aki boro orot ta isan anama anakaif.”
21 Na ejari curare Jesú pãjãrã dutitirãrẽ yʉꞌrʉogʉ weecʉ niwĩ. Cãmi boarãrẽ, wãtĩa sãjãnoꞌcãrãrẽ cõꞌawĩrõgʉ̃, caperi bajunoꞌtirãrẽ yʉꞌrʉogʉ weecʉ niwĩ.
21 Nati ana veya’amaim Jesu sabuw maumurih na’in hai sawow yumatah ta ta, naatu demon kauh hiyen hima hibiwawa’anih etei biyawasih. Naatu sabuw moumurih na’in matah fim iwa’an matah higewasin hinuwanuw.
22 Jesú, Juã oꞌóꞌcãrã sẽrĩtiñaꞌcã, aꞌtiro yʉꞌticʉ niwĩ:
22 Imih Jesu John ana bai’ufununayah iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itah John ana tur kwa’owen. Sabuw matah fim higewasin tinuwanuw, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, kokom ani’anih biyah igewasin, tainih gugurih higewasin tur tenonowar, naatu sabuw morobone abiyawasih, tur gewasin i yababan sabuw isah abibinan.
23 Yʉꞌʉre ẽjõpeoduꞌutigʉnojõ eꞌcatigʉsami”, ni wererã waꞌaya Juãrẽ, nicʉ niwĩ Jesú.
23 Sabuw iyab erekasiy auman ayu tibitutumu i boro men baigegewasin hinab!”
24 Juã oꞌóꞌcãrã waꞌáca beꞌro Jesú Juã ye cjasere masãrẽ werecʉ niwĩ. Aꞌtiro nicʉ niwĩ:
24 Kob nayah himatabir John isan hinan ufut, Jesu tatabir sabuw rau’ay gagamin hina hima’am ibatiyih eo, “Arar yan John abisa sisinaf itinamih kwatit kwan? Kotar wadar bi’inuwas itinamih kwan?
25 Tojo nicã añuse waro suꞌti sãñagʉ̃rẽ masã marĩrõpʉ ĩꞌarã waꞌatipã. Suꞌti añuse sãñarãnojõ, maꞌmasuꞌawee nisetirãnojõ wiorã ye wiꞌseripʉ nisama.
25 Abisa itinamih kwatit kwan? Orot sawar wairafin e’abur gewas ma’am itinamih kwan? En anayabin sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
26 To pũrĩcãrẽ mʉsã topʉ cʉ̃rẽ ĩꞌarã waꞌarã, niꞌcʉ̃ Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masʉ̃rẽ ĩꞌarã waꞌarã weepã. Mʉsãrẽ nigʉ̃ti. Diacjʉ̃ta cʉ̃ Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masʉ̃ nimi. Totá Juã ãpẽrã Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masã nemorõ niyʉꞌrʉnʉꞌcãmi.
26 Imih kwao anowar. Abisa itinamih kwan? Dinab orot? Turobe, baise a tur ana’owen, iti orot i dinab oro’orot etei tafahimaim.
27 Õꞌacʉ̃ Juãrẽ oꞌóyuatjere cʉ̃ ye queti ojáca pũrĩpʉ aꞌtiro ojanoꞌwʉ̃:
27 Anayabin John isan, God iti na’atube eo Buk Atamaninamaim hikirum,
28 Mʉsãrẽ weregʉti. Nipeꞌtirã Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masã waꞌteropʉre ne niꞌcʉ̃ Juã masãrẽ wãmeyeri masʉ̃ yʉꞌrʉoro nigʉ̃́ marĩcʉ niwĩ. Tojo nimicã, nipeꞌtirã Õꞌacʉ̃ wiogʉ nirõpʉ nirã́ Juã yʉꞌrʉoro nima. Mejõ nigʉ̃pʉa cʉ̃ yʉꞌrʉoro nimi, nicʉ niwĩ Jesú.
28 Jesu iban eo maiye, “‘Tur anababatun a tur ao’owen, baibin hitatoub wanawanahimaim, orot men yait ta John natabirimih. Baise orot ta God ana aiwobomaim taiyuwin bikafai i John natabir.”
29 Cʉ̃ tojo nisere tʉꞌorã, nipeꞌtirã masã, tojo nicã niyeru wapaseeri masã Juã cʉ̃ wãmeyenoꞌcãrã aꞌtiro nicãrã niwã:
29 Sabuw etei, kabay o’onayah auman tur hinonowar ana maramaim, hiorereb God ana ef i turobe mutufurin, anayabin iti sabuw etei’imak i John bapataito itih.
30 Fariseo masã, tojo nicã Moisé ojaꞌquere buꞌeri masã peꞌe Juã wãmeyenoꞌña marĩꞌcãrã nitjĩarã, Õꞌacʉ̃ narẽ weesĩꞌrĩsere ʉaticãrã niwã.
30 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah God abisa sinafumih kokok i hikwahir men hisinaf naatu John ana bapataito hikwahir.
31 Tojo weegʉ Jesú narẽ nicʉ niwĩ:
31 “Imih sabuw iti boun tema’am hai itin boro abisa’amaim anayai anao? Hai itinin i mi’itube?
32 Wĩꞌmarã macã decopʉ apedujirã, na meꞌrãcjãrãrẽ pijirã caricũbajaqueꞌatirã weronojõ nima. Aꞌtiro caricũsama: “Ʉ̃sã wẽowʉ̃ putimicã, basarã wijatiapʉ. Ʉ̃sã bʉjawetise basacã quẽꞌrãrẽ, utitiapʉ.” Na weronojõ aꞌtocatero nirã́ noꞌo añurõ, ñaꞌarõ weecã, mejãrõta tʉꞌsatima.
32 Sabuw hai itinin i Kek gidigidih urababan tefafafow na’atube. Kek turih boro turahinah isah hio, ‘Aki tabin ana douduf arabirab baise kwa men kwabenabenamih. Naatu aki morob ana ew atatabor, baise kwa men kwarerereyamih.’
33 Juã masãrẽ wãmeyeri masʉ̃ beꞌti, vino sĩꞌrĩtisami. Cʉ̃ tojo weecã, mʉsã “Wãtĩ cʉomi”, nisaꞌa.
33 John Baptist nan ana veya’amaim yohar bay, harew fokarih men eaa tomatom, naatu kwa kwao, ‘Iti orot i demon kaun hiyen!’
34 Beꞌro yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃ macʉ̃ masʉ̃ weronojõ upʉtigʉ quẽꞌrãrẽ baꞌa, yʉꞌʉ vino sĩꞌrĩcã, mejãrõta ñaꞌarõ ucũꞌu. “Baꞌawãrĩgʉ̃, sĩꞌrĩwãrĩgʉ̃ nimi”, niꞌi. “Niyeru wapaseeri masã meꞌrãcjʉ̃, tojo nicã ñaꞌarã meꞌrãcjʉ̃ nimi”, niꞌi. Ne niꞌcʉ̃pʉreta ẽjõpeoweꞌe.
34 Baise Orot Natun na bay harew eaa tomatom kwa kwao, ‘Iti orot i ana bay aa naatu ana harew tom kakafin, kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah hai begon!’
35 Tojo ẽjõpeotimirã, yʉꞌʉ weeꞌquere ĩꞌarã, Õꞌacʉ̃ yʉꞌʉre masĩse oꞌosere masĩnoꞌo, nicʉ niwĩ Jesú.
35 Baise God ana ukwar rerekab i sabuw iyab hikok tebaib isah ebiturobe.”
36 Niꞌcʉ̃ fariseo masʉ̃ Jesure cʉ̃ ya wiꞌipʉ baꞌadutigʉ pijiacʉ niwĩ. Tojo weegʉ Jesú waꞌacʉ niwĩ.
36 Pharisee orot ta wabin Simon Jesu ifefeyan na ana baremaim hairi bay aa isan, basit Jesu na orot ana bar run hairi hima bay hi’aa.
37 Na baꞌari cura ti macãcjõ numio ñaꞌarõ weeri masõ Jesú tiro waꞌaco niwõ. Co Jesú fariseo masʉ̃ ya wiꞌipʉ baꞌagʉ waꞌapʉ nisere tʉꞌogo, ʉꞌmʉticja acosticjare cʉ̃ tiropʉ miaco niwõ.
37 Babin ta bowabow kakafin wairafin nati bar meraramaim ma’am, Jesu Pharisee ana baremaim ma bay eaa ana tur nowar, basit re kibub wabin alabaster kabayamaim hikwak biya rarouw yamurin gewasin hisuwai batabat bai na
38 Co utigota, cʉ̃ sẽꞌema peꞌe ejanʉꞌcãco niwõ. Co yaꞌcoco co uticã, cʉ̃ ye dʉꞌpocãrĩpʉ doquepejacaro niwʉ̃. Beꞌro te yaꞌcocore co poanʉꞌmo meꞌrã tuucoeco niwõ. Beꞌro te dʉꞌpocãrĩrẽ miꞌmi, co ʉꞌmʉtise miaꞌquere dʉꞌpocãrĩpʉ piopeoco niwõ.
38 Jesu ufunane bat, anamaim rerey maturin re an hihuruf, naatu kwafure aribunamaim Jesu an sasam naatu an mamay. Imaibo raiy bai Jesu anamaim isuwai re.
39 Co tojo weecã ĩꞌagʉ̃, Jesure baꞌadutiꞌcʉ fariseo masʉ̃ aꞌtiro wãcũcʉ niwĩ:
39 Iti na’atube sisinaf Pharisee orot i’itin ana maramaim, nuhinamaim not eo, “Iti orot dinab mowan na’at iti babin ebubutubun boro taso’ob, naatu boro taso’ob iti babin i yait, anayabin iti babin i bowabow kakafin wairafin!”
40 Tojo wãcũsere ĩꞌagʉ̃, Jesú fariseo masʉ̃rẽ nicʉ niwĩ:
40 Naatu Jesu eo, “Simon, ayu tur ta anao inanowar.” “Bo i aisim bai’obaiyenayan. Kuo anowar.”
41 Jesú cʉ̃rẽ nicʉ niwĩ:
41 Jesu eo, “Orot rou’ab hin orot ta kabay wairafin biyan kabay isan hifefeyan, basit orot 500 kina bai orot ta itin naatu 50 kina bai orot ta itin.
42 Cʉ̃ na pʉarãpʉ deꞌro wee wapayemasĩticã ĩꞌagʉ̃, na wapamoosere tojo acobojobajuriopeꞌocãꞌsami. Aꞌte cjasere mʉꞌʉrẽ sẽrĩtiñaꞌgʉ̃ti. ¿Niꞌinojõ peꞌe niyeru wasori masʉ̃rẽ maꞌiyʉꞌrʉnʉꞌcãsari? nicʉ niwĩ.
42 Baise ana maramaim orot hairi aurih men karam boro orot kabay wairafin ana kabay wan hitay, imih orot kabay matuwan turan hairi’ika wabih bosairen. Imih orot menatan isan i ana yabow ra’at?”
43 Simó cʉ̃rẽ yʉꞌticʉ niwĩ:
43 Simon Jesu iya’afut eo, “Anotanot orot nati kabay gagamin baibine.” Imaibo Jesu Simon iu, “Nati kuo i turobe.”
44 Beꞌro Jesú numiorẽ ĩꞌa, Simórẽ nicʉ niwĩ:
44 Imaibo Jesu tatabir babin isan Simon iu, “Iti babin i’itin? Ayu ana o a bar atit o men au sauwin isan harew iyai’imih, baise iti babin maturinamaim au sauw naatu aribunamaim au sasam.
45 Mʉꞌʉ yʉꞌʉre añudutigʉ, miꞌmitiapʉ. Co peꞌe yʉꞌʉ sãjãejacãpʉta, yé dʉꞌpocãrĩrẽ miꞌmimo. Miꞌmiduꞌutimo yujupʉ.
45 O men au merar iyi imamayu’umih, baise iti babin a bar aruruka busuruf au mamay men ihamiyimih.
46 »Mʉꞌʉ yʉꞌʉ dʉpoapʉre ʉꞌse, marĩ piopeosenojõrẽ piopeotiapʉ. Co peꞌe yé dʉꞌpocãrĩpʉre ʉꞌmʉtisere piopeoamo.
46 O men olive iroro’onamaim aribu isuwei’imih, baise iti babin raiy yamurin gewasin au’umaim isuwai re.
47 Tojo weegʉ aꞌtiro nigʉ̃ti. Co peje ñaꞌarõ weeꞌquere acobojonoꞌmo. Tojo weego yʉꞌʉre tojo weese meꞌrã co ʉpʉtʉ maꞌisere ĩꞌomo. Cãꞌrõ na weeꞌquere acobojorã, cãꞌrõ maꞌisere ĩꞌonoꞌo. Nemorõ waro ñaꞌarõ weeꞌquere acobojorã, ʉpʉtʉ maꞌisere ĩꞌonoꞌo, nicʉ niwĩ.
47 Imih anababatun a tur ao’owen, iti babin ana bowabow kakafin maumurih na’in etei’imak anotanot tawiyen, anayabin ana yabow gagamin na’in ayu itu. Baise orot yait ana bowabow kakafin kikimin anotanotawiyen i ana yabow kikimin.”
48 Beꞌro numiorẽ aꞌtiro nicʉ niwĩ:
48 Imaibo Jesu babin isan eo, “A bowabow kakafih etei i anotanotawiyen.”
49 Ãpẽrã baꞌadutirã pijinoꞌcãrã topʉ dujirã na basu aꞌmerĩ aꞌtiro ucũcãrã niwã:
49 Sabuw afa bairi hima bay hi’aau, hibusuruf taiyuwih hibabatiyih, “Iti i abi’orot bowabow kakafih notawiyenayan.”
50 Na tojo nimicã, Jesú peꞌe numiorẽ aꞌtiro nicʉ niwĩ:
50 Baise Jesu babin isan eo, “O a baitumatumamaim iyawasi tufuwamaim inatit inan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.