Lucas 4
Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI
1 Juã Jesure wãmeyeca beꞌro Jesú Espíritu Santure cʉoyʉꞌrʉacʉ niwĩ. Cʉ̃rẽ dia Jordã́ wãmetiri maapʉ níꞌcʉre Espíritu Santu maata yucʉ marĩrõ, masã marĩrõpʉ miacʉ niwĩ.
1 Jesu biyan tutufin etei God Anun Kakafiyin karatan Jordan harewane matabir yen naatu Anun Kakafiyin i’unawiy in Judea arar yan tit.
2 Topʉre cuarenta nʉmʉrĩ nicʉ niwĩ. Wãtĩ Jesure cʉ̃ pacʉre yʉꞌrʉnʉꞌcãdutigʉ niquesãcʉ nimiwĩ. Cʉ̃ topʉ nise nʉmʉrĩrẽ Jesú ne cãꞌrõ baꞌaticʉ niwĩ. Tojo weegʉ ʉjaboacʉ niwĩ.
2 Nati’imaim veya etei 40 bay en ma’am ufunamaim bayumih morob. Naatu nati ana maramaim Demon Mowan na routobon itin,
3 Tojo waꞌari curare wãtĩ cʉ̃rẽ aꞌtiro nicʉ niwĩ:
3 eo, “O i God Natun na’at, kabay iti ku’uwih tebotabir rafiy tematar ku’aa.”
4 Jesú cʉ̃rẽ yʉꞌticʉ niwĩ:
4 Baise Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘Orot men bayumaim akisin niyawasimih.’”
5 Beꞌro wãtĩ Jesure ʉꞌmʉacjʉ ʉ̃rʉ̃gʉ̃pʉ miacʉ niwĩ tja. Topʉ nipeꞌtisere niꞌcãtita aꞌti nucũcã cjase macãrĩ pejere ĩꞌopeꞌocãꞌcʉ niwĩ.
5 Naatu Demon Mowan Jesu i’unawiy maiye hiyen hin koun yan bat, imatanubamo tafaram tutufin etei itin.
6 Ĩꞌotoja, wãtĩ aꞌtiro nicʉ niwĩ:
6 Naatu Demon Mowan eo, “Ayu boro fair etei o anit naatu tafaram ana aiwob auman boro anit. Anayabin etei’imak ayu hitu, ayu orot yait arurubin boro i anitin nab.
7 Mʉꞌʉ yʉꞌʉre ejaqueꞌa ẽjõpeocã, nipeꞌtise mʉꞌʉ ye tojarosaꞌa, nicʉ niwĩ wãtĩ.
7 Imih O ayu inakwakwafiru na’at, iti sawar etei boro o nowamih anit.”
8 Jesú aꞌtiro yʉꞌticʉ niwĩ:
8 Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God akisinamo inakwafir isan inabow.’”
9 Beꞌro wãtĩ Jesure Jerusalẽ́pʉ miaa, Õꞌacʉ̃ wiꞌi dʉposãrĩpʉ miimʉjãcʉ niwĩ. Topʉ cʉ̃rẽ aꞌtiro nicʉ niwĩ tja:
9 Naatu iban maiye Demon Mowan Jesu bai nawiy hin Jerusalem hitit, hiyen hin Tafaror Bar tafantoro’ot bat naatu iu, “O God Natun na’at, kukununuw kura’iy.
10 Õꞌacʉ̃ ye queti ojáca pũrĩpʉ mʉꞌʉrẽ aꞌtiro ojanoꞌo:
10 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘God boro ana tounamatar na’uwih hinatafafari,
11 Mʉꞌʉrẽ ʉ̃tãgãpʉ doquepejari nírã, mʉꞌʉrẽ tuuñeꞌerãsama, ni ojanoꞌcaro niwʉ̃, nicʉ niwĩ wãtĩ.
11 umah yanamaim inare hinabuwi, boro men kabay a narab natakakirimih.’”
12 Jesú cʉ̃rẽ yʉꞌticʉ niwĩ:
12 Baise Jesu iya’afut iu, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God men routobon initinimih.’”
13 Aꞌtiro wéégʉ, wãtĩ apeye deꞌro mejẽcã Jesure weenemomasĩticʉ niwĩ. Weenemomasĩti, yoaticã cʉ̃rẽ cõꞌawãꞌcãnicʉ niwĩ.
13 Demon Mowan routobon ta ta Jesu bitin ufunamaim itumar tabaratait tit mar kafai ufunamaim bat.
14 Jesú masã marĩrõpʉ níꞌcʉ Espíritu Santure cʉoyʉꞌrʉagʉ, Galileapʉre dajacʉ niwĩ. Ãpẽrã cʉ̃ ye quetire nipeꞌtiro Galilea waꞌterocjãrã ucũseꞌsa waꞌacãrã niwã.
14 Imaibo Jesu God Anun Kakafiyin ana fair bai auman matabir na Galilee tit. Ana tur ra’at tasasar tit tafaram nati sisibinamaim hima’am etei’imak hinowar.
15 Jesú macãrĩnʉcʉ̃ na nerẽwʉasepʉ buꞌecʉ niwĩ. Nipeꞌtirã cʉ̃rẽ eꞌcati, “Añuyʉꞌrʉami”, nicãrã niwã.
15 Kou’ay Bar wanawanan run bi’obaibiyih sabuw etei’imak tur hinonowar, hifai hibora’ara’ah.
16 Beꞌro Jesú Nazare cʉ̃ masã́ca macãpʉ dajatojaacʉ niwĩ. Judío masã na soowʉari nʉmʉ cʉ̃ weewʉaronojõpʉma na nerẽwʉari wiꞌipʉ sãjãacʉ niwĩ. Topʉ wãꞌcãnʉꞌcã, Õꞌacʉ̃ ye queti ojáca pũrĩrẽ buꞌeĩꞌocʉ niwĩ.
16 Jesu remor na Nazareth tit, bar merar i ma rara’atamaim, Baiyarir ana veya matanfufur isisinaf na’atube, in Kou’ay Bar run, Buk ta baiyab isan misir.
17 Cʉ̃rẽ Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masʉ̃ Isaía ojáca pũrĩrẽ buꞌedutirã oꞌocãrã niwã. Cʉ̃ ti pũrĩrẽ pão, aꞌtiro ojaꞌquere bocacʉ niwĩ. Aꞌtiro nicaro niwʉ̃:
17 Naatu dinab orot Isaiah ana buk hibai Jesu hitin, bai rusasar tur iti na’atube hikirum inu’in ana efanamaim tit.
18 Espíritu Santu yʉꞌʉpʉre nimi.
18 “Regah Anun Kakafiyin i ayu wanawana’umaim ema’am,
19 Õꞌacʉ̃ masãrẽ yʉꞌrʉoritero etatojaꞌa nisere weredutigʉ oꞌówĩ, ni ojacʉ niwĩ Isaía, ni buꞌecʉ niwĩ Jesú.
19 Naatu anakurereb sabuw hinanowar
20 Beꞌro, Jesú cʉ̃ buꞌéca beꞌro ti pũrĩrẽ tuutũrẽtoja, ti wiꞌi coꞌtegʉre wiacʉ niwĩ. Wia, narẽ buꞌegʉtigʉ ejanujãcʉ niwĩ. Nipeꞌtirã ti wiꞌipʉ nirã́ cʉ̃rẽ ne ĩꞌaduꞌuticãrã niwã.
20 Jesu buk itakum orot kaifenayan itin i mara’iy. Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima’am etei’imak matah hito’ab Jesu hi’itin kikin.
21 Cʉ̃ narẽ aꞌtiro ucũnʉꞌcãcʉ niwĩ:
21 Baise Jesu misir busuruf sabuw hai tur eowen eo, “Tur iti aiyab kwananowar i boun na iturobe.”
22 Nipeꞌtirã Jesure añurõ ucũcãrã niwã. Cʉ̃ ucũsere tʉꞌorã, te añuse niyucã, tʉꞌomarĩa waꞌacãrã niwã. Na basu aꞌmerĩ sẽrĩtiñaꞌcãrã niwã:
22 Sabuw etei’imak nati’imaim hima Jesu eo hinonowar hio, “Turobe iti orot ana tur i gewasin.” Naatu tur mumunin bitan eo hinonowar isan hifofofor, naatu taiyuwih hibatiyih hio, “Iti orot i Joseph natun?”
23 Na tojo nisere masĩgʉ̃, Jesú narẽ nicʉ niwĩ:
23 Naatu Jesu iuwih eo, “Binan tur gewasin matan fufur sabuw teo’omaim boro kwana’uwu kwanao, ‘Adanafur ana orot, taiyuw kwiyawasi.’ Naatu iban boro kwana’uwu maiye, ‘Capernaum ma bow bigan tanonowar na’atube, iti ana bar ana meraramaim nabow tana’itin.’”
24 Beꞌro narẽ ninemocʉ niwĩ:
24 Jesu iban maiye iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, dinab orot ana bar ana meraramaim boro men ana merar hinay hinabaimih.
25 Mʉsãrẽ aꞌtere diacjʉ̃ masĩcã ʉasaꞌa. Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masʉ̃ Elía cʉ̃ nícateropʉre Israe diꞌtapʉre pãjãrã wapewia numia nicãrã niwã. Titare iꞌtia cʉ̃ꞌma ape cʉ̃ꞌma deco acoro pejaticaro niwʉ̃. Tojo weerã nipeꞌtirã ti diꞌtacjãrã ʉpʉtʉ ʉjaboacãrã niwã.
25 Naatu tur anababatun a tur ana’owen, Elijah ma’am ana veya’amaim kwafukwafur maumurih na’in Israel wanawanan hima’am afow matar. Nati ana veya’amaim kwamur etei tounu naatu sumar six na’atube toun men yar, baimar kakafin na, nati tafaram wanawananamaim bar merar etei’imak bay i’en.
26 Tojo nimicã, ne niꞌcõ Israe curuacjõ wapewiore weetamudutigʉ Õꞌacʉ̃ oꞌóticʉ niwĩ. Ape diꞌtacjõ Sarepta wãmetiro Sidṍ pʉꞌto nigṍ peꞌere weetamudutigʉ oꞌócʉ niwĩ.
26 Nati ana veya’amaim God men Elijah iyafar Israel wanawanan kwafur babin ta ibaisimih, baise Sidon wanawanan Zarepat bar meraramaim kwafur babin ta’imon ma’am isan God iyafar in tit baibais itin.
27 Apeye quẽꞌrã Eliseo Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masʉ̃ nícateropʉre aꞌte weronojõta waꞌacaro niwʉ̃. Israe diꞌtapʉre pãjãrã cãmi boarã nicãrã niwã. Tojo nimicã, Eliseo ne niꞌcʉ̃ ti diꞌtacjʉ̃rẽ yʉꞌrʉoticʉ niwĩ. Naamán aperocjʉ̃ Siria diꞌtacjʉ̃ peꞌere yʉꞌrʉocʉ niwĩ. Õꞌacʉ̃ Israe curuacjãrãrẽ weetamutigʉ, Israe curuacjãrã nitirã peꞌere weetamucʉ niwĩ, nicʉ niwĩ.
27 Naatu dinab orot Elisha ma’am ana veya Israel sabuw moumurih maiyow kokom ani’anih hima’ama men yait ta na Elisha iyawasimih, baise tafaram Syria orot wabin Naaman akisinamo na Elisha iyawas.”
28 Ti wiꞌipʉ nerẽꞌcãrã pãjãrã Jesú aꞌtiro nisere tʉꞌorã, uayʉꞌrʉacãrã niwã.
28 Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima iti tur hinonowar ana veya, yah wanawanan so’aso’ar yen higagamat,
29 Beꞌro nipeꞌtirã to nirã́ wãꞌcãnʉꞌcã, Jesure macã sumutopʉ cõꞌaõꞌocãrã niwã. Na nirĩ macãcjʉ̃ ʉ̃rʉ̃gʉ̃ dʉposãrĩpʉ cʉ̃rẽ tuuquedijorãtirã miimʉjãcãrã niwã.
29 himisir Jesu hibai hitain ufun hitit, bar merar hitumar, hiyen fan tafan hibat hitarouw fan tare’emih hiwa’an, anayabin bar merar i fan tafan hiwowab hima’am.
30 Na tojo weesĩꞌrĩmicã, Jesú na waꞌtero waꞌa, yʉꞌrʉwãꞌcã waꞌacʉ niwĩ.
30 Baise Jesu sabuw rau’ay gagamin hibatabat umah aren sorabon hai foun remor tit in.
31 Beꞌro Jesú Capernaupʉ waꞌacʉ niwĩ. Ti macã Galilea diꞌtapʉ nicaro niwʉ̃. Topʉ masãrẽ na soowʉari nʉmʉrẽ buꞌecʉ niwĩ.
31 Jesu na Galilee wanawananamaim bar merar ta wabin Capernaum imaim tit, Baiyarir ana veya run sabuw i’obaibiyih hima hinonowar.
32 Dutisere cʉogʉ weronojõ buꞌecã ĩꞌarã, tʉꞌomarĩamʉjãcãrã niwã.
32 Sabuw etei’imak hifofofor men kafaita. Anayabin ana tur eo i tur anababatun naatu fairin.
33 Na nérẽ́ca wiꞌipʉre niꞌcʉ̃ wãtĩ sãjãnoꞌcʉ nicʉ niwĩ. Aꞌtiro ʉpʉtʉ caricũcʉ niwĩ:
33 Nati Kou’ay Baremaim orot ta wagabur iwan demon kakafin anababatun auman na run ma’am, fanan aumetawat na’in iwow eo,
34 —Jesú Nazarecjʉ̃, ʉ̃sãrẽ cariboticãꞌña. ¿Ʉ̃sãrẽ buꞌiri daꞌre bajuriogʉ aꞌtigʉ weeti? Mʉꞌʉrẽ ĩꞌamasĩꞌi. Õꞌacʉ̃ oꞌóꞌcʉ ñaꞌase moogʉ̃, añubutiagʉ niꞌi, nicʉ niwĩ.
34 “Hei! Aki isai abisa inasinafumih kunan? Aki gurusi’imih? Jesu Nazareth mowan. Ayu aso’ob. O i yait, O i God ana tur abarayan Orot Kakafiyin.”
35 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌogʉ, Jesú wãtĩ masʉ̃pʉ nigʉ̃rẽ tuꞌtigʉ, aꞌtiro nicʉ niwĩ:
35 Jesu wagabur mowan kwarartatab eo, “Yate inbainub orot biyanamaim kutit!” Wagabur mowan sabuw nahimaim orot itaiy re tabaratait tit, men isan abisa ta sinafumih.
36 Tojo waꞌasere ĩꞌarã, nipeꞌtirã ʉcʉacãrã niwã. Na basu aꞌmerĩ aꞌtiro ucũcãrã niwã:
36 Baise Sabuw etei’imak hai baifofofor ra’at, taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot ana tur i fair kwanekwan. Ana onowaten naatu ana fair auman iti tur eo demon kakafih biyunih i hitit!”
37 Tojo weero nipeꞌtiro Galileapʉ Jesú ye cjase seꞌsa waꞌacaro niwʉ̃.
37 Naatu Jesu abisa sisinaf isan ana tur tasasar tit tafaram nati hima’am wanawanan etei hinowar.
38 Jesú na nerẽwʉaropʉ níꞌcʉ wijaa waꞌacʉ niwĩ. Wijááca beꞌro Simó ya wiꞌipʉ waꞌacʉ niwĩ. Cʉ̃ mañecõ ʉpʉtʉ ujaque dutitico niwõ. Tojo weerã Jesure “Yʉꞌrʉoya”, ni sẽrĩcãrã niwã.
38 Jesu misir Kou’ay Bar itumar tit na Simon ana bar tit, Simon rawan babin sawow biyan fora’ab anababatun inu’in, sabuw Jesu hifefeyan baiyawasinamih hio.
39 Jesú co pʉꞌto ejanʉꞌcã muꞌrĩĩꞌa, ujaquere suruduticʉ niwĩ. Cʉ̃ tojo weecã, ujaque surupeꞌtia waꞌacaro niwʉ̃. Tojo wééca beꞌro maata co wãꞌcãnʉꞌcã, narẽ baꞌase etigo waꞌaco niwõ.
39 Basit Jesu na babin inu’in sisibin tit bat sawow i’ari’ar naatu sawow babin biyanane tit, babin yawas misir bay bow eafusar itab hi’aa.
40 Mujĩpũ sãjãrĩ cura nipeꞌtirã noꞌo nise duti cʉorãrẽ Jesú tiropʉ miacãrã niwã. Jesú na dutitirãnʉcʉ̃rẽ omocã ñapeogʉ, nipeꞌtirãrẽ yʉꞌrʉocʉ niwĩ.
40 Veya re’er ufunamaim, sabuw sawow yumatah ta ta hibow hi’inu’in, turahinah hibuwih hina Jesu biyan hitit, sabuw ta’ita’imon butubutubunih etei’imak hiyawas.
41 Na dutitirã waꞌteropʉre wãtĩa masãpʉre sãjãaꞌcãrã quẽꞌrãrẽ cõꞌawĩrõcʉ niwĩ. Na wijaarã, aꞌtiro caricũwijaacãrã niwã:
41 Sabuw moumurih na’in auman biyahine demon kakafih hitit hiwow hio, “O i God Natun!” Baise Jesu demon awah bofafaren men karam boro hitao’rereb. Anayabin demon hiso’ob Jesu i Roubininenayan.
42 Boꞌrequeꞌari cura Jesú macã sumuto masã marĩrõpʉ waꞌacʉ niwĩ. Cʉ̃ tojo weecã, masã cʉ̃rẽ aꞌma, cʉ̃ nirõpʉ sirutuejacãrã niwã. Cʉ̃rẽ aperopʉ waꞌadutiticãrã nimiwã.
42 Martot auman Jesu nati bar merar itumar tit in efan ta nautanubinamaim akisinamo ma. Baise sabuw hinuwih hinan hititita’ur ana veya, bairi nati’imaim ma isan hi’otan.
43 Jesú narẽ nicʉ niwĩ:
43 Baise Jesu iuwih eo, “Ayu boro anan God ana aiwob isan tur gewasin bar merar afa’amaim auman anabinan hinanowar. Anayabin ayu nati bowabow isan God iyunu ana.”
44 Tojo weegʉ Jesú na nerẽwʉase wiꞌseri Galilea diꞌta nise macãrĩpʉre werecusiacʉ niwĩ.
44 Naatu Jesu tafaram Judea wanawananamaim Kou’ay Bar etei run tit binan remor.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.