Lucas 19

Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesú caperi ĩꞌatigʉre yʉꞌrʉóca beꞌro Jericópʉ sãjãa yʉꞌrʉwãꞌcãcʉ niwĩ.
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 Topʉ niꞌcʉ̃ peje cʉogʉ nicʉ niwĩ. Cʉ̃ Zaqueo wãmetigʉ romano masã wiogʉre wapaseebosari masã wiogʉ nicʉ niwĩ.
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 Cʉ̃ Jesure ĩꞌasĩꞌrĩcʉ nimiwĩ. Cʉ̃ ʉꞌmʉatigʉacã nitjĩagʉ̃, pãjãrã masã niyucã, ĩꞌaticʉ niwĩ.
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 Tojo weegʉ Jesure ĩꞌasĩꞌrĩgʉ̃, cʉ̃ yʉꞌrʉatjopʉ omawãꞌcãcʉ niwĩ. Omawãꞌcã, niꞌcʉ̃ yucʉ sicómoro wãmeticjʉpʉ mʉjãpejacʉ niwĩ.
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 Jesú cʉ̃ docapʉ yʉꞌrʉagʉ, cʉ̃rẽ ĩꞌamorõ, aꞌtiro nicʉ niwĩ:
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 Tojo weegʉ Zaqueo sojaro meꞌrã dijati, Jesure eꞌcatise meꞌrã põtẽrĩgʉ̃ waꞌacʉ niwĩ.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 Jesú tojo weesere ĩꞌarã, nipeꞌtirã aꞌtiro ucjacãrã niwã:
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Beꞌro cʉ̃ ya wiꞌipʉ Zaqueo wãꞌcãnʉꞌcã, marĩ wiogʉre aꞌtiro nicʉ niwĩ:
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 Jesú tere tʉꞌogʉ, cʉ̃rẽ aꞌtiro nicʉ niwĩ:
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 Yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃ macʉ̃ masʉ̃ weronojõ upʉtigʉ bajudutiꞌcãrã mʉꞌʉ weronojõ nirãrẽ aꞌma, yʉꞌrʉogʉ aꞌtigʉ weewʉ, nicʉ niwĩ.
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 Jesú Zaqueore ucũcã, masã tʉꞌocãrã niwã. Cʉ̃ Jerusalẽ́ pʉꞌtopʉ nicã ĩꞌarã, “Maata Jesú wiogʉ sãjãgʉ̃́sami”, wãcũcãrã nimiwã.
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 Na tojo wãcũsere masĩgʉ̃, niꞌcã queose meꞌrã narẽ werecʉ niwĩ. Aꞌtiro nicʉ niwĩ:
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 Cʉ̃ waꞌase dʉporo diez cʉ̃rẽ daꞌracoꞌterãrẽ pijiosami. Narẽ nánʉcʉ̃ niyeru pajiro wapatiri cujire oꞌosami. Ti cujire oꞌogʉ, aꞌtiro nisami: “Téé yʉꞌʉ dajari curapʉ aꞌti cuji meꞌrã apeyenojõ duu, dua wapataꞌaya”, nisami.
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 Wiogʉ sãjãcjʉ ya diꞌtacjãrã waro peꞌe cʉ̃rẽ ʉatisama. Tojo weerã ãpẽrã masãrẽ aꞌtiro nidutioꞌosama. “Cʉ̃rẽ ʉ̃sã wiogʉ sãjãrõʉatisaꞌa”, nisama.
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 Na tojo nimicã, wiogʉ sõrõnoꞌsami. Beꞌro cʉ̃ ya diꞌtapʉ dajatojatasami. Topʉ tojatagʉ, cʉ̃ niyeru cujiri oꞌoꞌcãrãrẽ pijiosami. “¿Niyeru noꞌocãꞌrõ wapataꞌapari nánʉcʉ̃?” ni masĩsĩꞌrĩgʉ̃ tojo weesami.
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 Cʉ̃ tiropʉ etamʉꞌtãgʉ̃, aꞌtiro nisami: “Wiogʉ, mʉꞌʉ oꞌóca cuji nemorõ apeye diez cujiri wapataꞌanemoapʉ”, nisami.
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 Wiogʉ cʉ̃rẽ yʉꞌtisami: “Añurõ weeapã. Mʉꞌʉ daꞌracoꞌtegʉ añugʉ̃ niꞌi. Yʉꞌʉ cãꞌrõacã cũuꞌque meꞌrã mʉꞌʉ queoro weeapã. Tojo weegʉ mʉꞌʉrẽ diez macãrĩ wiogʉ sõrõgʉ̃ti”, nisami.
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 Beꞌro apĩ cʉ̃ tiropʉ waꞌasami tja: “Wiogʉ, mʉꞌʉ niyeru oꞌóca cuji meꞌrã apeye niꞌcãmocʉse cujiri wapataꞌanemoapʉ”, nisami.
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 Cʉ̃ quẽꞌrãrẽ aꞌtiro yʉꞌtisami: “Mʉꞌʉrẽ niꞌcãmocʉse macãrĩ wiogʉ sõrõgʉ̃ti”, nisami.
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 Beꞌro apĩ aꞌti, cʉ̃rẽ nisami: “Wiogʉ, mʉꞌʉ ya niyeru cuji aꞌti cuji niꞌi. Suꞌtiro casero meꞌrã oma nʉrõcãꞌwʉ̃.
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 Mʉꞌʉ tutuaro daꞌradutiri masʉ̃ niwʉ̃. Tojo weegʉ mʉꞌʉrẽ uiwʉ. Ãpẽrã na daꞌrase meꞌrã wapataꞌawʉ. Mʉꞌʉ otetimigʉ̃, dʉcatinoꞌwʉ̃”, nisami.
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 Tere tʉꞌogʉ, wiogʉ cʉ̃rẽ nisami: “Mʉꞌʉ daꞌracoꞌteri masʉ̃ queoro weetiwʉ. Mʉꞌʉ ucũse meꞌrã mʉꞌʉ ñaꞌarõ weeꞌquere besenoꞌtojaꞌa. Mʉꞌʉ yʉꞌʉ daꞌrase tutuasere masĩapã. Yʉꞌʉ ãpẽrã daꞌrase wapa wapataꞌasere, yʉꞌʉ otetimigʉ̃ dʉcatinoꞌsere masĩapã.
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 Masĩmigʉ̃, to pũrĩcãrẽ ¿deꞌro weegʉ yé niyerure niyeru nʉrõrĩ wiꞌipʉ bʉcʉanemodutigʉ cũutiati? Yʉꞌʉ mʉꞌʉ cũucã, dajagʉ, ti wiꞌipʉ cũñarõ mʉjãꞌque meꞌrã ñeꞌeboapã”, nisami.
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 Beꞌro topʉ nirãrẽ aꞌtiro nisami: “Niꞌcã cuji cʉogʉre ẽꞌma, apĩ diez cʉogʉ peꞌere oꞌoya”, nisami.
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 Cʉ̃ tojo nicã, na aꞌtiro nisama: “Wiogʉ, cʉ̃ diez cujiri cʉotojami”, nisama.
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 Tere tʉꞌogʉ, wiogʉ “Mʉsãrẽ weregʉti. Noꞌo peje cʉogʉre nemorõ oꞌonoꞌrõsaꞌa. Apĩ moogʉ̃ peꞌere cʉ̃ cʉomiꞌqueacãpʉreta ẽꞌmapeꞌocãꞌnoꞌgʉ̃sami”, nisami.
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 “Apeyema yʉꞌʉre wiogʉ sãjãcã ʉatiꞌcãrãrẽ aꞌtopʉ miitia. Miiti, yʉꞌʉ ĩꞌorõpʉ wẽjẽña”, nisami, ni queose werecʉ niwĩ Jesú. Tere nígʉ̃, ʉꞌmʉsepʉ mʉjã́ca beꞌro apaturi aꞌtigʉ, masãrẽ besegʉsaꞌa nígʉ̃, tojo nicʉ niwĩ.
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 Jesú queose meꞌrã masãrẽ wéréca beꞌro Jerusalẽ́pʉ waꞌacʉ niwĩ.
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 Topʉ waꞌagʉ, Betfagé, Betania wãmetise macãrĩpʉ ejase dʉporo cʉ̃ buꞌerã pʉarãrẽ aꞌtiro ni oꞌócʉ niwĩ. Te macãrĩ ʉ̃rʉ̃gʉ̃ Olivo wãmeticjʉ tiropʉ nicaro niwʉ̃. Jesú Jerusalẽ́pʉ sãjãaꞌque niꞌi|alt="Make 80 percent Triumphal entry approaching Jerusalem" src="CN01782B.TIF" size="span" ref="Lc 19.28-44; Mt 21.1-11; Mr 11.1-11; Jn 12.12-19"
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 Cʉ̃ buꞌerãrẽ nicʉ niwĩ:
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 Noꞌo niꞌcʉ̃ mʉsãrẽ “¿Deꞌro weerã pãati?” nicã, “Ʉ̃sã wiogʉ ʉami”, niña, nicʉ niwĩ.
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 Na cʉ̃ dutiꞌcaronojõta weecãrã niwã. Topʉ ejarã, cʉ̃ níꞌcaronojõta waꞌacaro niwʉ̃.
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 Na cʉ̃ burrore pãarĩ cura cʉ̃ wiorã narẽ sẽrĩtiñaꞌcãrã niwã:
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 Na yʉꞌticãrã niwã:
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 Beꞌro cʉ̃rẽ Jesú tiro miacãrã niwã. Burro buꞌipʉre na ye suꞌti buꞌicjasere tuweepeocãrã niwã. Tojo wééca beꞌro Jesure cʉ̃ buꞌipʉ miipeocãrã niwã.
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 Jesú cʉ̃ pesawãꞌcãrĩ cura masã cʉ̃rẽ ẽjõpeorã, na ye suꞌti buꞌicjasere maꞌapʉ sẽeocũucãrã niwã.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 Jesú ʉ̃rʉ̃gʉ̃ Olivo wãmeticjʉ tiropʉ dijari cura aꞌtiro weecãrã niwã. Nipeꞌtirã cʉ̃ buꞌesere siruturã, eꞌcatise meꞌrã caricũnʉꞌcãcãrã niwã. Jesú weeĩꞌocã ĩꞌaꞌquere wãcũrã, Õꞌacʉ̃rẽ eꞌcatipeorã, caricũcãrã niwã.
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 Aꞌtiro nicãrã niwã:
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 Na caricũcã tʉꞌorã, niꞌcãrẽrã fariseo masã topʉ nirã́ Jesure aꞌtiro nicãrã niwã:
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 Na tojo nicã, Jesú yʉꞌticʉ niwĩ:
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 Jesú Jerusalẽ́ tiropʉ ejagʉ, ti macãrẽ ĩꞌagʉ̃, uticʉ niwĩ.
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 Aꞌtiro nicʉ niwĩ:
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 Beꞌro piꞌetise nʉmʉrĩ aꞌtirosaꞌa. Te nʉmʉrĩrẽ mʉsãrẽ ĩꞌatuꞌtirã aꞌti macãcjãrãrẽ wijadutitirã niꞌcã sãꞌrĩrõjo weebiꞌatoꞌorãsama. Na beꞌtoanʉꞌcã, nipeꞌtise pãꞌrẽrĩpʉ cãꞌmotaꞌarãsama.
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 Nipeꞌtise mʉsã yere cõꞌadijopeꞌorãsama. Mʉsãrẽ, mʉsã põꞌrãrẽ wẽjẽpeꞌorãsama. Aꞌti macã cjase wiꞌseri mʉtõdijonoꞌrõsaꞌa. Yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃ macʉ̃ mʉsãrẽ yʉꞌrʉogʉ aꞌticã ʉatiwʉ. Te ye buꞌiri tojo waꞌarosaꞌa, nicʉ niwĩ Jesú.
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 Jesú Jerusalẽ́pʉ ejagʉ, Õꞌacʉ̃ wiꞌipʉ sãjãacʉ niwĩ. Topʉ Õꞌacʉ̃rẽ ʉ̃jʉ̃amorõpeoatjere duarãrẽ cõꞌawĩrõcʉ niwĩ.
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 Narẽ cõꞌawĩrõgʉ̃, aꞌtiro nicʉ niwĩ:
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 Nipeꞌtise nʉmʉrĩ Jesú masãrẽ Õꞌacʉ̃ wiꞌipʉ buꞌecʉ niwĩ. Cʉ̃ tojo weecã, paꞌia wiorã, ãpẽrã Moisé ojaꞌquere buꞌeri masã, ti macã wiorã quẽꞌrã “Cʉ̃rẽ ¿deꞌro wee wẽjẽrõʉati?” nicãrã niwã.
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 Masã Jesú weresere tʉꞌotʉꞌsayʉꞌrʉacãrã niwã. Tojo weerã wiorã peꞌe cʉ̃rẽ deꞌro weemasĩticãrã niwã. Masã ʉ̃sã meꞌrã uabosama nírã, wẽjẽmasĩticãrã niwã.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.