Lucas 17

Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesú cʉ̃ buꞌerãrẽ aꞌtiro nicʉ niwĩ:
1 Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Bowabow kakafin ana routobon i turobe boro hinamatar, baise orot yait iti sawar niwa’an hinamamatar boro yababan gagamin na’in nab.
2 Aꞌtiro weecã, cʉ̃rẽ nemorõ añubosaꞌa. Ʉ̃tãgã pajicja cʉ̃ wãmʉtapʉ dʉꞌteyoo, cʉ̃rẽ dia pajiri maapʉ doqueñocã, nemorõ añubosaꞌa. Tojo weecã, cʉ̃ maata wẽrĩa waꞌa, yʉꞌʉre ẽjõpeorãnojõacãrẽ dojorẽnemotibosami.
2 Naatu orot yait nati na’atube nasisinaf, ana gewasin nati orot boro sikan aumor hina’utan taiy yan hinitaiy nare, men basit nama au kek gidigidih niwawa’anih bowabow kakafih hinasinaf.
3 Aꞌtere añurõ tʉꞌoñaꞌña.
3 Imih abisa kwasisinaf mata toniwa’an, taituwa baitumatumayan bowabow kakafin nasisinaf na’at, inakwarar tatab nihamiy, naatu bowabow kakafin nihamiyen dogoron nabikitabir na’at ana bowabow kakafih inanot tawiyen.
4 Cʉ̃ sietetiri niꞌcã nʉmʉ mʉꞌʉrẽ ñaꞌarõ weecã, ticʉsetirita tja mʉꞌʉrẽ acobojose sẽrĩgʉ̃ aꞌticã, acobojoya, nicʉ niwĩ.
4 Naatu veya ta’imon wanawanan mar etei seven na’atube o isa nasisinaf kakaf isan, mar etei seven namatabir maiye nan biya natit nao. Ayu o isa bowabow kakafin asinaf, ana bowabow kakafih inanot tawiyen.
5 Jesú buꞌerã cʉ̃rẽ aꞌtiro sẽrĩcãrã niwã:
5 Tur Abarayah Jesu isan hio, “Regah ai baitumatum kwira’at.”
6 Na tojo nicã tʉꞌogʉ, marĩ wiogʉ aꞌtiro yʉꞌticʉ niwĩ:
6 Regah iyafutih eo, “Kwa a baitumatum ai momor ro’on na’atube, kwa boro iti ai uwa isan kwanao, ‘A wairoron etei ku’uy ra’ah kwen tor yan kure kubat,’ boro fana nab kwao na’atube nasinaf.
7 Jesú apeye quẽꞌrãrẽ aꞌtiro queose oꞌonemocʉ niwĩ:
7 “Naatu itinin ta i iti na’atube, o ta a bowayan orot masaw tabowabow o sheep takakaifen rabirab au bar tanan, boro men ana merar itay naatu itau, ‘Kurun kumare bay ta ku’aan.’
8 Aꞌtiro peꞌe nisaꞌa: “Baꞌasere apoya. Yʉꞌʉ baꞌari cura yʉꞌʉ ʉasenojõrẽ miitiacjʉ apoyubaqueꞌoya. Yʉꞌʉre ecáca beꞌropʉ baꞌa, sĩꞌrĩapa mʉꞌʉa”, nibosaꞌa.
8 Ai’abin, o boro mat a bay tabogaigiwas itaa, imaibo i tamare taa tatom.
9 Mʉꞌʉrẽ daꞌracoꞌtegʉ weetamuꞌque wapa “Mʉꞌʉ añurõ weeapʉ” ¿cʉ̃rẽ nisari? Nitisaꞌa.
9 Naatu a bowayan orot iyun sisinaf isan i boro men o ana merar yin isan tama takaifimih en.
10 Aꞌte weronojõ mʉsã quẽꞌrã weeya. Nipeꞌtise Õꞌacʉ̃ dutiꞌquere weetuꞌajarã, aꞌtiro niña: “Ʉ̃sã daꞌracoꞌterã mejõ nirã niꞌi. Õꞌacʉ̃ ʉ̃sãrẽ cũuꞌque diaꞌcʉ̃rẽ weeapʉ”, niña, nicʉ niwĩ Jesú.
10 Imih kwa auman ef i nati ta’imon, abisa bowamih hinao hiyuni kwa bowabow ufunamaim, kwa na’atumo kwanao, ‘It i akirwairafit wabit men gagamin aisim merarayow isan tananot, abisa hi’u’uwit na’atube tasinafuka.’”
11 Jesú Jerusalẽ́pʉ waꞌagʉ, Samaria, tojo nicã Galilea wãmetise waꞌteropʉ yʉꞌrʉacʉ niwĩ.
11 Jesu au Jerusalem yey ana veya i tafaram Samaria naatu Galilee hairi hai yoyow ana founamaim yen in.
12 To waꞌtero niꞌcã macãpʉ cʉ̃ ejari cura ʉmʉa diez cãmi boarã cʉ̃rẽ põtẽrĩcãrã niwã. Moisé dutiꞌque cãmi boarãrẽ ãpẽrã waꞌteropʉ nidutiticaro niwʉ̃. Tojo weerã yoaropʉ tojanʉꞌcã,
12 Naatu na bar merar ta titit auman, orot nah etei 10 biyah kokom ani’anih bairi hitar. Ef yok na’in hibat
13 Jesure caricũcãrã niwã:
13 naatu hi’af hio, “Regah Jesu kwiwanbabani!”
14 Jesú narẽ ĩꞌabocagʉ, aꞌtiro nicʉ niwĩ:
14 Jesu nuw itih, basit iuwih eo, “Kwan firis biyan kwatit naatu biya enuteteyan itah.” Baise hitit efamaim hinan, biyah etei higewasin.
15 Niꞌcʉ̃ topʉ yatinoꞌcã ĩꞌagʉ̃, Jesú tiro majãmitojaticʉ niwĩ. Õꞌacʉ̃rẽ pũrõ eꞌcatise oꞌocʉ niwĩ.
15 Naatu wanawanahimaim orot ta’imon biyan bigewasin itin, basit matabir maiye fanan sib God bora’ara’ah auman na.
16 Jesú tiro etagʉ, cʉ̃rẽ eꞌcatise oꞌogʉ, diꞌtapʉ paamuꞌrĩqueꞌacʉ niwĩ. Cʉ̃ tojo weegʉ́ Samariacjʉ̃ nicʉ niwĩ.
16 Jesu nanamaim me yan ra’iy ana merar yi. Naatu iti orot i Samaria matuwan.
17 Jesú cʉ̃ niꞌcʉ̃rẽta ĩꞌagʉ̃, aꞌtiro nicʉ niwĩ:
17 Naatu Jesu eo, “Orot nah etei i ten biyah higewasin, naatu orot nah nine i menamaim tema’am?
18 Ãꞌrĩ niꞌcʉ̃ judío masʉ̃ nitigʉ diaꞌcʉ̃ Õꞌacʉ̃rẽ eꞌcatise oꞌogʉ, yʉꞌʉ tiropʉ tojatiapĩ, nicʉ niwĩ.
18 Aisim iti orot menan ta akisinamo na God ana merar eyiy?” Naatu Israel sabuw aisim boro men iti na’atube hitasinaf?
19 Tuꞌajanʉꞌcõ, Samariacjʉ̃rẽ nicʉ niwĩ:
19 Imaibo Jesu orot iu eo, “Kumisir au bar kwen, a baitumatumamaim iyawas.”
20 Fariseo masã Jesure aꞌtiro sẽrĩtiñaꞌcãrã niwã:
20 Pharisee afa Jesu hibatiy hio, “God ana aiwob i boro mar biy nan?” Jesu iyafutih eo, “God ana aiwob i men bebeyanamaim enan,
21 Aꞌtiro ninoꞌña marĩrõsaꞌa. “Aꞌtopʉ niꞌi. Sõꞌopʉ niꞌi”, ninoꞌña marĩrõsaꞌa. Õꞌacʉ̃ beseꞌcʉ wiogʉ nigʉ̃́ mʉsã waꞌteropʉ nitojami, nicʉ niwĩ.
21 boro sabuw hina’itin hinao, ‘Kwa’itin iban iti, o iban ni’i.’ Anayabin God ana aiwob i kwa wanawanamaim ema’am.”
22 Beꞌro Jesú cʉ̃ buꞌerãrẽ aꞌtiro nicʉ niwĩ:
22 Imaibo ana bai’ufununayah iuwih eo, “Mar enan kwa boro kwanakaibaban kwanao, ‘Orot Natun ana veya mi’itube tanan tata’itin,’ baise nati ana veya boro men kwana’itinimih.
23 Ãpẽrã mʉsãrẽ “Jesú aꞌtitojami. Aꞌto nimi, sõꞌo nimi”, nirãsama. Na tojo nicã, narẽ sirututicãꞌña.
23 Sabuw boro hina’uwi hinao, ‘I ban ni’i enan kwa’itin, o iti enan kwa’itin.’ Sabuw hinao men ufuh kwananunuwamih.
24 Yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃ macʉ̃ masʉ̃ weronojõ upʉtigʉ aꞌtiri nʉmʉ mujĩpũ mʉjãtiro peꞌe, cʉ̃ sãjãarõ peꞌe quẽꞌrã bʉpo yaꞌbabiꞌaro weronojõ nirõsaꞌa.
24 Anayabin Orot Natun namatabir maiye nanan ana veya, tafaram wanawanan ana’itin i boro namanamar ebow tafaram etei emamarakaw na’atube boro namarakaw.
25 Yʉꞌʉ tojo weese dʉporo ʉpʉtʉ piꞌetinígʉ̃saꞌa. Aꞌtocaterocjãrã yʉꞌʉre ʉasome.
25 Baise wantoro’ot i boro sabuw iyab iti boun tema’am ana veya’amaim boro hinab hini’a’akir, hinakwahir biyababan ta ta hinitin.
26 Yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃ macʉ̃ masʉ̃ weronojõ upʉtigʉ aꞌtiri cura dʉporocjʉ̃pʉ Noé, cʉ̃ nícateropʉ weeꞌcaro weronojõ weerãsama.
26 Ana itinin i boro Noah ana veya’amaim mamatar na’atube, Orot Natun ana veya’amaim boro na’atube namatar.
27 Titapʉre na baꞌa, sĩꞌrĩ, omocã dʉꞌte, na põꞌrã numiarẽ numisocãrã niwã. Tere Noé cʉ̃ yucʉsʉjopʉ sãjãarĩ curapʉ weetʉocãrã niwã. Beꞌro dia mirĩ, narẽ miopeꞌocãꞌcaro niwʉ̃.
27 Noah ana veya’amaim sabuw hi’aa hitomatom, orot babin hitatabin, wanawanan Noah wa wanawanan run harew gagamin tit sabuw etei himorob.
28 Lot nícatero quẽꞌrãrẽ mejãrõta weecãrã niwã. Baꞌa, sĩꞌrĩ, duumʉjã, duamʉjã, otesere ote, wiꞌserire weecãrã niwã.
28 Naatu ana itinin ta i Lot ana veya’amaim mamatar na’atube. Orot babin hi’aa hitom, masaw hitar hibow, bar hiwowab, hitobon hi’aa hinan wanawanan
29 Lot Sodomarẽ wijaca nʉmʉrẽ acoro weronojõ ti macãcjãrãrẽ pecameꞌe, tojo nicã asise peri bʉrʉpejacaro niwʉ̃. Narẽ wẽjẽpeꞌocãꞌcaro niwʉ̃.
29 Lot tafaram Sodom bihamiy ana veya wairaf marane God iyafar re sabuw etei e’arahih himorob.”
30 Yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃ macʉ̃ masʉ̃ weronojõ upʉtigʉ aꞌtiri curare mejãrõta weerãsama.
30 Ana itinin i ta’imon, Orot Natun nanan ana veya boro nati na’atube namatar.
31 »Ti nʉmʉ nicã niꞌcʉ̃ wiꞌi dʉposãrĩ opa sirapʉ soo pesagʉnojõ poꞌpeapʉ cjasere sãjãa duretimigʉ̃, diacjʉ̃ waꞌato. Apĩ noꞌo wesepʉ tõꞌogʉ̃ cʉ̃ ya wiꞌipʉ majãmitojaticãꞌto.
31 Nati ana veya’amaim orot yait ana or ema’am boro men nayen bar ana sawar nabow, na’atube orot ana masaw ebow boro men namatabir bar sawar nabowamih.
32 Lot nʉmo níꞌcore wãcũña. Cómarĩcã macãpʉ majãmiĩꞌatõrõmigõ, moa tuturo dojonʉꞌcãco niwõ.
32 Orot Lot aawan isan abisa namatar i kwananot!
33 Yʉꞌʉre ẽjõpeose meꞌrã ñaꞌarõ yʉꞌrʉsĩꞌrĩtigʉ, yʉꞌʉre ẽjõpeoduꞌugʉnojõ pecameꞌepʉ buꞌiri daꞌre bajurionoꞌgʉ̃sami. Apĩ wẽjẽsere uiti, yʉꞌʉre ẽjõpeonuꞌcũgʉ̃nojõ yʉꞌʉ meꞌrã catinuꞌcũgʉ̃sami.
33 Orot yait i taiyuwin ana yawas enunuwih boro men nabaimih, baise orot yait ana yawas ayu isou kwakwahir ana yawas boro natita’ur nab.
34 »Mʉsãrẽ weregʉti. Tojo waꞌatji ñami nicã, pʉarã niꞌcã camapʉ pesarã, niꞌcʉ̃ yʉꞌʉre ẽjõpeogʉ mianoꞌgʉ̃sami. Apĩ yʉꞌʉre ẽjõpeotigʉ tojagʉ́sami.
34 A tur ao’owen, nati ana guguminamaim, orot rou’ab boro gem ta’imon tafan hina inu’in, orot ta boro hina bora’ah, ta boro gem tafan hinihamiy na’in.
35 Pʉarã numia niꞌcãrõ meꞌrã ojoca ãrʉ̃arã, niꞌcõ yʉꞌʉre ẽjõpeogo mianoꞌgõsamo. Apego yʉꞌʉre ẽjõpeotigo tojagósamo.
35 Baibin rou’ab boro hinama maiwok hinakakair, babin ta boro hina bora’ah ta boro hinihamiy nama.
36 Pʉarã niꞌcãrõ meꞌrã wesepʉ nirã́ niꞌcʉ̃ yʉꞌʉre ẽjõpeogʉ mianoꞌgʉ̃sami. Apĩ yʉꞌʉre ẽjõpeotigʉ tojagʉ́sami.
36 Orot rou’ab boro hinama masaw hinabob, orot ta boro hina bora’ah, ta boro masaw yan hinihamiy nama.”
37 Jesú tojo nisere tʉꞌorã, cʉ̃ buꞌerã sẽrĩtiñaꞌcãrã niwã:
37 Ana bai’ufununayah hibatiy hio, “Regah iti boro menamaim namatar?” Jesu iyafutih eo, “Efan menamaim murumurubih biyah ti’inu’in mamu ikou boro imaim hinaru’ay.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.