Lucas 14

Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Niꞌcã nʉmʉ na soowʉari nʉmʉ nicã Jesú niꞌcʉ̃ fariseo wiogʉ ya wiꞌipʉ baꞌagʉ waꞌacʉ niwĩ. Ãpẽrã fariseo masã Jesure ¿mejẽcã weeweti? nírã, ĩꞌaduꞌticãrã niwã.
1 Baiyarir ana veya ta, Pharisee hai ukwarin ana baremaim Jesu bay aamih na, baise sabuw nati’imaim hima’ama i Jesu hibimtitiy.
2 Na baꞌaro tiropʉ niꞌcʉ̃ cʉ̃ upʉpʉ doquedʉpose cʉogʉ Jesú põtẽorõpʉ nicʉ niwĩ.
2 Naatu nati’imaim orot ta an uman hikurut ma’am yawas isan na Jesu nanamaim tit.
3 Cʉ̃rẽ ĩꞌagʉ̃, Jesú Moisé ojaꞌquere buꞌeri masãrẽ, tojo nicã fariseo masãrẽ sẽrĩtiñaꞌcʉ niwĩ:
3 Baise Jesu Pharisee naatu ofafar so’ob wairafih ibatiyih, “Baiyarir ana veya’amaim ata ofafar ebibasit boro orot babin taniyawas ai en?”
4 Na ne yʉꞌtimaꞌaticãrã niwã. Tojo weegʉ Jesú dutitigʉre ñapeo, yʉꞌrʉocʉ niwĩ. Tuꞌajanʉꞌcõ, “Waꞌagʉsaꞌa”, nicʉ niwĩ.
4 Baise men tur ta hio. Basit Jesu orot bai iyawas naatu iu ana ubar in.
5 Fariseo masã peꞌere aꞌtiro nicʉ niwĩ:
5 Imaibo ibatiyih, “O orot ta natu o a bobaituw Baiyarir ana veya hub tare’er na’at boro itihamiy ta’in tamorob, o boro mata takabiy itarowen ra’ah tayen?”
6 Cʉ̃ tojo nisere ne yʉꞌtitiyʉꞌrʉocãꞌcãrã niwã.
6 Sabuw baiyafutinamih hikasiy hima kwanekwan.
7 Fariseo cʉ̃ ya wiꞌipʉ baꞌadutirã pijioꞌcãrãrẽ Jesú ĩꞌacʉ niwĩ. Na dujise añuse ʉꞌmʉtãsepʉ bese dujicãrã niwã. Tere ĩꞌagʉ̃, Jesú narẽ aꞌtiro werecasacʉ niwĩ:
7 Nanawan sabuw afa bay aa ana efanamaim efan gewasih hirurubinen Jesu itih, basit oroubonamaim sabuw iuwih eo,
8 —Niꞌcʉ̃ mʉsãrẽ omocã dʉꞌteri bosenʉmʉrẽ pijicã, ʉꞌmʉtãse dujisepʉre dujiweꞌoticãꞌña. Apetero weegʉ apĩ mʉsã nemorõ wiogʉ pijinoꞌcʉ etabosami.
8 “Orot ta, tabin ana hiyuw isan a kob nan na’uwi inanan men inayen efan gewasinamaim inamare’emih, anayabin orot gagamin ta auman ana kob hinan boro enan.
9 Mʉsã pʉarãpʉre pijioꞌcʉ aꞌtiro nibosami: “Ãꞌrĩrẽ aꞌto dujiro oꞌoya. Mʉꞌʉ peꞌe siropʉ dujigʉ waꞌaya”, nibosami. Tojo weegʉ mʉꞌʉ siroca cũmurõpʉ dujigʉ waꞌagʉ, bopoyoro yʉꞌrʉbosaꞌa.
9 Imih orot hiyuw matuwan airi a kob na uwi kwanan boro nayen na’uwi, ‘Aro o kumisir haw kure, tura eyen iti’imaim emare,’ o boro biya’ohow auman inamisir haw inare.
10 Mʉꞌʉrẽ baꞌaduticã, aꞌtiro peꞌe weeya. Siroca cũmurõpʉ dujiya. Mʉꞌʉ tojo weecã ĩꞌagʉ̃, mʉꞌʉrẽ baꞌadutiꞌcʉ aꞌtiro nigʉ̃sami: “Yʉꞌʉ meꞌrãcjʉ̃, aꞌto ʉꞌmʉtãcureropʉ aꞌtia”, nigʉ̃sami. Cʉ̃ tojo weecã, nipeꞌtirã ãpẽrã pijiꞌcãrã wiopesase meꞌrã mʉꞌʉrẽ ĩꞌarãsama.
10 Imih a kob hinan hina’uwi inanan, haw inamare, saise orot hiyuw matuwan a kob nan boro na’uwi, ‘Au begon kuyen seb ir yan kumare,’ o boro yasisir auman ina misir seb inayen efan gewasin inab nanawan afa bairi ir yan kwanama.
11 Aꞌtiro niꞌi. “Ãpẽrã yʉꞌrʉoro niyʉꞌrʉnʉꞌcãꞌa” ni tʉꞌoñaꞌgʉ̃nojõ mejõ nigʉ̃ weenoꞌgʉ̃sami. “Yʉꞌʉ ãpẽrã yʉꞌrʉoro niꞌi” ni tʉꞌoñaꞌtigʉ peꞌere Õꞌacʉ̃ ãpẽrã yʉꞌrʉoro tojacã weegʉsami, nicʉ niwĩ.
11 Anayabin orot yait taiyuwin i’itin ra’ah, God boro nab haw nayare, baise orot yait taiyuwin i’itin furuw God boro nayara’ah orot gagamin namatar.”
12 Cʉ̃ aꞌtere ucṹca beꞌro Jesú baꞌadutigʉ pijioꞌcʉ fariseo masʉ̃rẽ aꞌtiro nicʉ niwĩ:
12 Imaibo Jesu bar matuwan hairi bay aamih iu nan isan eo, “Auyit o rabirab ana bay inabitab, men o a of, tait bairi a rara ta’imon, taituwa o isusu’ubih, naatu a’ofonah guguw wairafih ina’uwih hinan bairi kwana’aamih. Anayabin o nati na’atube inasinaf, i boro a bay wan hitab hinit inaa.
13 Mʉꞌʉ bosenʉmʉ weepeo, ãpẽrãrẽ pijiogʉ, aꞌtiro peꞌe weeya. Apeyenojõ moorãrẽ, dojoriwiꞌiare, sijamasĩtirãrẽ, ĩꞌatirãrẽ pijioya.
13 Baise hiyuw inabowabow ana veya, yababan wairafih, ah umah kurut, ah umah duboh, matah fim, ina’uwih hinan bairi bay kwanaa,
14 Tere wéégʉ, mʉꞌʉ eꞌcatiyʉꞌrʉagʉsaꞌa. Na pũrĩcã mʉꞌʉrẽ eca aꞌmemasĩtisama. Tojo weese meꞌrã mʉꞌʉ añurã wẽrĩꞌcãrã na masãrĩ nʉmʉrẽ añuse waro bocagʉsaꞌa, nicʉ niwĩ.
14 saise God boro baigegewasin nit. Anayabin sabuw nati boro men a hiyuw wan hinay hinit, baise sabuw gewasih morobone hinamimisir ana veya’amaim, abisa isisinaf isan God boro imaim a wayow nit.”
15 Jesú cʉ̃ queose oꞌoꞌquere tʉꞌogʉ, niꞌcʉ̃ topʉ baꞌadujigʉ aꞌtiro nicʉ niwĩ:
15 Orot ta nati bay ana gemamaim hairi hima’am iti tur nowar, basit Jesu isan eo, “Orot yait God ana aiwobomaim hiyuw isan namamare boro yasisir gagamin maiyow nab.”
16 Tere tʉꞌogʉ, Jesú cʉ̃rẽ queose meꞌrã nicʉ niwĩ:
16 Baise Jesu oroubonamaim orot iu, “Veya ta orot ana hiyuw bogaigiwas, naatu sabuw maumurih na’in hai kob in.
17 Nipeꞌtise apoyúca beꞌro cʉ̃rẽ daꞌracoꞌtegʉre aꞌtiro níoꞌosami: “Nipeꞌtirã yʉꞌʉ wereoꞌoꞌcãrãrẽ pijigʉ waꞌaya. Apopeꞌotojanoꞌapʉ. ‘Teꞌa’, niña”, nisami.
17 Naatu hiyuw aanin isan ana veya natit, tur iyafar ana ofonah isah eo, ‘Kwanan hiyuw tanaa, sawar etei ai moyab sawar.’
18 Nipeꞌtirãpʉta “Basioweꞌe”, nisama. Pijimʉꞌtãnoꞌcʉ aꞌtiro nisami: “Diꞌta niꞌcãrõacã duutuꞌajanʉꞌcõꞌo. Ti diꞌtare ĩꞌagʉ̃ waꞌagʉ weeꞌe. Wereya cʉ̃rẽ. ‘Aꞌtimasĩtiami,’ niña”, nisami.
18 Baise etei hikwahir tur ta ta hibow hitit, orot ta eo, ‘Ayu au me boubun atubun ananutitiyimih anan, a tur ao’owen men karam boro anan.’
19 Beꞌrocjʉ̃ aꞌtiro nisami: “Diez wecʉa yʉꞌʉ duuꞌcãrãrẽ ¿noꞌocãꞌrõ añumiti? nígʉ̃, beseñaꞌgʉ̃ waꞌagʉ weeꞌe. Tojo weegʉ waꞌamasĩtisaꞌa”, nisami.
19 Orot ta eo, ‘Ayu au cow baubuh etei ten atobon, imih baimanamen isan anan, a tur ao’owen men karam boro anan.’
20 Apĩ tja aꞌtiro nisami: “Niꞌcãrõacã omocã dʉꞌtetuꞌajanʉꞌcõapʉ. Tojo weegʉ waꞌamasĩtisaꞌa”, nisami.
20 Naatu orot ta eo, ‘Ayu i boubun atabin, imih men karam boro aawau anihamiy nama airit tanan.’
21 Daꞌracoꞌtegʉ tojaa, wiogʉpʉre nipeꞌtise na tojo níꞌquere werepeꞌocãꞌsami. Tere tʉꞌogʉ, wiogʉ uayʉꞌrʉagʉ, aꞌtiro nisami: “Quero waꞌabaqueꞌoya. Macã decopʉ, noꞌo na nirõpʉ pajasecʉorãrẽ, dojoriwiꞌiare, sijamasĩtirãrẽ, ĩꞌatirãrẽ pijiwãꞌcãtia”, nisami.
21 Akir wairafin matabir maiye na orot gagamin ana tur eowen. Bar matuwan yan so’ar ana akir wairafin iu, ‘Saife kutit kwen ef gagamih yahimaim naatu bar merar hai ef yahimaim sabuw kakafih, yababan wairafih, ah umah kurut, ah umah murubih, matan fim initeten inan hiyuw tanaa.’
22 Cʉ̃ pijigʉ ejáca beꞌro daꞌracoꞌtegʉ wiogʉre aꞌtiro nisami: “Mʉꞌʉ dutiꞌcaronojõta weeapʉ. Wiꞌi peꞌe muꞌmuweꞌe yujupʉ”, nisami.
22 Naatu akir wairafin eo, Regah, io na’atube i asinaf, baise bar awan i men karatan.’
23 Tere tʉꞌogʉ, wiogʉ cʉ̃rẽ nisami tja: “Waꞌagʉsaꞌa maꞌarĩpʉ. Noꞌo mʉꞌʉ bocaejarãrẽ tutuaro meꞌrã pijiwãꞌcãtia. Tojo weecã, wiꞌi muꞌmurõsaꞌa”, nisami.
23 Imaibo orot ana akir wairafin iu, ‘Kutit kwen bar merar hai ef gagamih yahimaim, naatu ef gidigidih rewahimaim, sabuw iyab nati’imaim ina’i’itih inabuwih kwanan, saise au bar awan nakaratan.’
24 Aꞌte meꞌrã mʉsãrẽ aꞌtiro weregʉti. Ne niꞌcʉ̃ yʉꞌʉ pijimʉꞌtãmiꞌcãrã na baꞌaboꞌquere cãꞌrõ baꞌañaꞌsome, nicʉ niwĩ Jesú.
24 A tur ao’owen sabuw iyab wan hai kob anan i men hikok imih boro men yait ta au hiyuw nakatubunimih!”
25 Jesú buꞌesijari curare pãjãrã masã cʉ̃rẽ sirutucãrã niwã. Tojo weegʉ narẽ majãmiĩꞌa, aꞌtiro nicʉ niwĩ:
25 Ana veya ta sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan tatabir iuwih eo,
26 —Yʉꞌʉ buꞌesere siruturã, aꞌtiro weeroʉaꞌa. Mʉsã pacʉsʉmʉa, mʉsã pacosãnumia, mʉsã nʉmosãnumia, mʉsã põꞌrã, mʉsã acawererã nemorõ yʉꞌʉ peꞌere maꞌiyʉꞌrʉnʉꞌcãrõʉaꞌa. Noꞌo mʉsã catiri ʉmʉco nemorõ yʉꞌʉ peꞌere maꞌiyʉꞌrʉnʉꞌcãrõʉaꞌa. Mʉsã tojo weetirã, yʉꞌʉ buꞌerã nímasĩtisaꞌa.
26 “Orot yait ayu ebi’ufnunu, baise hinah, tamah, aawan natunatun, taitin, ruburubun isah ebiyabow naatu i taiyuwin auman ana yawas isan ebiyabow, nati orot i men karam boro ayu ni’ufnunu.
27 Apetero weegʉ niꞌcʉ̃ “Yʉꞌʉ Jesure ẽjõpeogʉ, wẽrĩbosaꞌa” ni uigʉ, yʉꞌʉre ẽjõpeoduꞌusami. Tojo weegʉnojõ yʉꞌʉ buꞌegʉ nímasĩtisami.
27 Orot yait ana onaf na’abar ayu ananamaim ni’ufnunu airi ananan i ayu au bai’ufununayan.
28 Noꞌo mʉsã waꞌteropʉ nigʉ̃́ ʉꞌmʉarĩ wiꞌi coꞌtedujiati wiꞌire yeenʉꞌcõsĩꞌrĩgʉ̃, aꞌtiro weesami. ¿Wiꞌire tuꞌajanʉꞌcõgʉ̃sari? nígʉ̃, ¿ñeꞌenojõ meꞌrã yʉꞌʉ peꞌogʉsari? nígʉ̃, ti wiꞌi weese dʉporo besemʉꞌtãsami.
28 Orot ta ana bar wowabinamih boro men asir nawowab kwaniyimih, baise wan i boro namare ana bar ayubin nayakitifuw, ana baiyan boro bai’ab naatu ana kabay karam boro iti bar nawowab nisawar ai en.
29 Tojo weeticãma, cʉ̃ cãꞌrõ yeenʉꞌcã peꞌomasĩticã, tere ĩꞌarã nipeꞌtirã bujicãꞌsama.
29 Anayabin ana kabay men nakakaram na’at boro tafah nararauwen ufunamaim wowabina’e nabat, naatu sabuw afa tafawat hinabatabat hina’itin boro hini’iyab hinamarib,
30 Aꞌtiro nisama: “Cʉ̃ yeenʉꞌcãmiapĩ, yeegʉ; ne peꞌomasĩtimi”, nisama.
30 hinao, ‘Iti orot bar wowabinamihibe busuruf tafawat rauwen naatu ihamiy ebatabat.’
31 Apeye quẽꞌrãrẽ aꞌtiro weenoꞌbosaꞌa. Niꞌcã diꞌta wiogʉ ape diꞌtacjʉ̃ meꞌrã aꞌmewẽjẽgʉ̃ti nígʉ̃, aꞌtiro weemʉꞌtãsami. Cʉ̃ surara diez mil cʉosami. Apĩ ape diꞌtacjʉ̃ peꞌe veinte mil surara cʉosami. ¿Yʉꞌʉre na meꞌrã aꞌmewẽjẽta basiosari? nígʉ̃, ĩꞌabesemʉꞌtãsami.
31 Itinin tabo iti, aiwob orot ta ana baiyowayah etei 10,000 tabow, aiwob orot ta hairi baiyowamih tan, baise aiwob orot ta ana baiyowayah etei i 20,000 imih nati aiwob ta i boro tamare tama tanot, ‘Ayu karam boro nati aiwob orot airi aniyow?’
32 Basioticãma, apĩ wiogʉ yoaropʉ nigʉ̃rẽ aꞌmewẽjẽticãꞌrã nígʉ̃, queti oꞌósami.
32 Naatu tanotanot men takakaram na’at, i boro ef yok tama tur tiyafar aiwob turan hairi hitao tufuw hita’afuw.
33 Aꞌte weronojõ mʉsã quẽꞌrã yʉꞌʉre sirutusĩꞌrĩrã, ĩꞌabesemʉꞌtãña. Nipeꞌtise mʉsã cʉosere, nisetisere duꞌusĩꞌrĩtirã, yʉꞌʉ buꞌerã nímasĩtisaꞌa.
33 Ef i nati ta’imon, orot yait nakok ayu bai’ufnunu’umih mat i ana sawar etei nakwahir nayaraiyen.
34 »Moa ocaro baꞌacã, añu niꞌi. Ocase peꞌtíca beꞌro apaturi ocacã weeta basioweꞌe.
34 Riy i gewasin, baise naniyan nabi’en boro hinisaroun, anayabin men karam boro hiniwa’an riy namatar maiye.
35 Moa ocaticã, ne añutisaꞌa. Diꞌtapʉre, tojo nicã nujãtuati mesãpʉ cũucã quẽꞌrãrẽ, wapamarĩsaꞌa. Tojo cõꞌabajurionoꞌsaꞌa. Mʉsã moa ocaduꞌuse weronojõ niticãꞌña. Oꞌmeperi cʉorãnojõ aꞌtere añurõ tʉꞌoya, nicʉ niwĩ.
35 Naatu me yan ub yen gewas isan hinayayare boro men ana gewasin ta namatar, imih boro hinisaroun. Imih o yait tain ema’am inarub tur iti inanowar gewas!”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.