Lucas 12

Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesú masãrẽ buꞌeri cura pãjãrã waro masã nerẽcãrã niwã. Na pãjãrã waro nitjĩarã, aꞌmerĩ ʉꞌtatĩꞌa, doquewãmʉjãcãrã niwã. Jesú ne waro cʉ̃ buꞌerã diaꞌcʉ̃rẽ weremʉꞌtãcʉ niwĩ yujupʉ. Aꞌtiro nicʉ niwĩ:
1 Nati ana veya’amaim sabuw hiruru’ay ana itinin i sibisib na’atube, naatu sabuw himour kwanekwan efan etei hibai karam hi’a’abinamo hibat. Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Pharisee hai yeast isan mata toniwa’an, nati sabuw ufuhine ana itinin i gewasin baise wanawanah i rerekabin, imih a tur ao’owen.
2 Ne bajuyoropʉ weetise ĩꞌanoꞌticã weesome. Ĩꞌanoꞌrõsaꞌa. Ne ĩꞌatiropʉ weeꞌque quẽꞌrã masĩnoꞌticã weesome.
2 Abisa hisabuw inu’in boro sabusabuw hinabosair, naatu abisa wa’iwa’irin inu’in boro nirerereb.
3 Tojo weerã mʉsã ñamipʉ weronojõ weeꞌque ãpẽrã tʉꞌotiropʉ níꞌque aꞌtiro weenoꞌrõsaꞌa. Ʉmʉcopʉ weronojõ nipeꞌtirã tʉꞌoropʉ werenoꞌrõsaꞌa. Apeye mʉsã wiꞌi poꞌpeapʉ yaꞌyioropʉ níꞌque quẽꞌrã wiꞌi buꞌipʉ caricũrõ weronojõ ʉpʉtʉ bʉsʉcã weenoꞌrõsaꞌa, nicʉ niwĩ.
3 Abisa guguminamaim kuo boro natit marakawamaim hinanowar, naatu abisa akisimo bar etawan ihir taituwa taininamaim kubitarasib boro bar faifiy wan hinabat hinao rereb.
4 Jesú cʉ̃ buꞌerãrẽ aꞌtiro werecʉ niwĩ:
4 “Au ofonah a tur ao’owen sabuw iyab biya hina’a’asabun isan men kwanabir, anayabin nati ufunamaim boro men abisa ta hinasinaf.
5 Mʉsãrẽ “Ãꞌrĩ peꞌere uiya”, nigʉ̃ti. Õꞌacʉ̃ marĩ wẽ́rĩ́ca beꞌro pecameꞌepʉ cõꞌabutiamasĩsami. Cʉ̃ tojo weegʉ́ pũrĩcãrẽ uiya.
5 Orot yait kwana bibiruw i anao kwananowar. God i kwanabiruw, anayabin biya na’a’asabun ufunamaim ana fair ema’am boro baimakiy ana efanamaim nitaiy kwanare. Imih a tur ao’owen God i kwanabiruw.
6 »Niꞌcãmocʉrã mirĩcʉ̃a oꞌmajãrãcã cãꞌrõacã waro wapatima. Tojo nimicã, Õꞌacʉ̃ peꞌe ne niꞌcʉ̃rẽ masĩticã weetisami.
6 Mamu kwikwik etei five hai biyan i two toea tetotobon, baise God boro men kafa’imo nati mamu kikimin ta isan nuhin eburuburumih.
7 Tojo nicã mʉsã poaripʉreta “Ticʉse niꞌi”, ni masĩpeꞌocãꞌsami. Tojo weerã masãrẽ uiticãꞌña. Õꞌacʉ̃ ĩꞌorõpʉ pãjãrã mirĩcʉ̃a nemorõ mʉsã wapatiꞌi. Õꞌacʉ̃ mʉsãrẽ añurõ coꞌtegʉsami.
7 Na’atube ukwarimaim arib eretei bai’ab tebatabat God i so’ob, imih men kwanabir. Kwa a baiyan i ra’at men mamu kwikwik na’atube.
8 »Mʉsãrẽ weregʉti. Noꞌo masã ĩꞌorõpʉ yʉꞌʉre “Ẽjõpeoꞌo” ni werecã, yʉꞌʉ quẽꞌrã Õꞌacʉ̃rẽ werecoꞌterã ʉꞌmʉsecjãrã ĩꞌorõpʉ narẽ añurõ ucũgʉ̃saꞌa.
8 A tur ao’owen, orot yait ayu isou sabuw etei nahimaim eo’orereb, Orot Natun auman boro God ana tounamatar etei nahimaim nati orot isan naorereb.
9 Niꞌcʉ̃ masãrẽ uigʉ, masã ĩꞌorõpʉ yʉꞌʉre “Ẽjõpeoweꞌe” nigʉ̃rẽ yʉꞌʉ quẽꞌrã Õꞌacʉ̃rẽ werecoꞌterã ĩꞌorõpʉ narẽ “Yagʉ mejẽta nimi”, nigʉ̃ti.
9 Baise orot yait sabuw etei nahimaim ayu eyayaubu. Orot Natun auman boro na’atube God ana tounamatar etei nahimaim ibo nayaub.
10 »Yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃ macʉ̃ masʉ̃ weronojõ upʉtigʉre ñaꞌarõ ucũcã, Õꞌacʉ̃ acobojogʉsami. Espíritu Santu peꞌere ñaꞌarõ ucũcã, Õꞌacʉ̃ acobojosome.
10 Yait Orot Natun isan tur nao kakaf na’at boro nanotawiy, baise orot yait Anun Kakafiyin isan tur kakafin nao nabi’ib boro men nanotawiy.
11 »Ãpẽrã mʉsãrẽ weresãrã, nerẽwʉase wiꞌseripʉ, beseri masã tiropʉ, wiorã tiropʉ miabosama. Na tojo weecã, mʉsã ucũatjere “¿Deꞌro yʉꞌtirãsari? ¿Deꞌro nirãsari?” ni wãcũqueꞌtiticãꞌña.
11 Baibabatiyi isan hinabuwi kwanan Kou’ay Baremaim, o gawan sabuw nahimaim, o aiwob sabuw nahimaim, men taiyuw wasfafari isan, o tur mi’itube eo isan kwaniyababanamih.
12 Mʉsã ucũrĩ cura Espíritu Santu mʉsã yʉꞌtiatjere weregʉsami, nicʉ niwĩ Jesú.
12 Anayabin God Anun Kakafiyin nati ana veya’amaim boro tur ni’obaiyi kwanao.”
13 Jesú buꞌeri cura niꞌcʉ̃ masã waꞌteropʉ nigʉ̃́ aꞌtiro nicʉ niwĩ:
13 Rou’ay wanawanahimaim orot ta Jesu iu, “Bai’obaiyenayan, ayu akokok tuwai ana tur ina’owen, tamai momorob ana kwahan nafaram airi ana bow.”
14 Jesú cʉ̃rẽ nicʉ niwĩ:
14 Jesu iya’afut eo, “Aro, ayu au ef men ema’am boro anibasit tuwat airi a sawar kwahan ana faram?”
15 Apeye ninemocʉ niwĩ:
15 Naatu Jesu tatabir sabuw etei iuwih eo, “Mata toniwa’an sawar moumurih na’in bow isan men mata nananan niwa’an. Anayabin yawas wanatowan boro men orot ana sawar moumurih imaim hinafufun hinitinimih.”
16 Cʉ̃ tojo níca beꞌro aꞌtiro queose meꞌrã werecʉ niwĩ:
16 Naatu Jesu oroubon ta eo, “Ana veya ta orot sawar wairafin ana masaw bo ana ub hiyen gewas hiw ro’oh moumurih na’in hiya itah,
17 Te peje nicã ĩꞌagʉ̃, aꞌtiro wãcũcʉ niwĩ: “¿Deꞌro weegʉsari yʉꞌʉ te peje meꞌrã? Tere yʉꞌʉ noꞌopʉ nʉrõrõ mooꞌo”, nicʉ niwĩ.
17 basit mare ma not. ‘Ayu boro mi’itube ana sinaf? Anayabin iti bay hinafafour efan i boro en.’
18 Beꞌro wãcũapocʉ niwĩ tja: “Aꞌbeya. Aꞌtiro weegʉti. Yʉꞌʉ baꞌase nʉrõrĩ wiꞌire cõꞌapeꞌo, nemorõ pajiri wiꞌi nʉꞌcõgʉ̃ti. Topʉ nipeꞌtise otese dʉcare noꞌo yʉꞌʉ cʉosere nʉrõgʉ̃ti”, nisami.
18 Naatu ana notamaim eo, ‘Ayu boro iti na’atube ana sinaf, bay hai bar atamanih ana ku’uben hinare naatu gagamih ana wowab. Saise au bay ana ya naatu au sawar afa auman imaim ana ya.’
19 “Tuꞌajanʉꞌcõ, yʉꞌʉ basu aꞌtiro nigʉ̃ti: ‘Peje cʉ̃ꞌmarĩ cjase niatjere nʉrõꞌque cʉoꞌo. Tojo weegʉ yʉꞌʉ ʉaro soo, baꞌa, sĩꞌrĩ eꞌcatigʉti’ ”, nisami.
19 Imaibo anao, ‘Darik orot, anababatun abow, kwamur manin na’in ana fofonin sawar etei abogaigiwas sawar, imih bounabo hamen ana mare anama gewas, anaa anatom taiyuwu aniyasisir!’
20 Õꞌacʉ̃ peꞌe tojo weecã ĩꞌagʉ̃, aꞌtiro nicʉ niwĩ: “Mʉꞌʉ tʉꞌomasĩweꞌe. Niꞌcãcã ñamita mʉꞌʉ wẽrĩgʉ̃saꞌa. To pũrĩcãrẽ mʉꞌʉ nʉrõꞌque peje ¿noa ye tojarosari?” nicʉ niwĩ Õꞌacʉ̃.
20 Baise God iu, ‘Kwikwekwe’aw gewas! Boun gugumin boro inamorob naatu a sawar iti ibobogaigiwas boro yait nabow?’”
21 Tojota waꞌarosaꞌa peje cʉogʉ Õꞌacʉ̃rẽ wãcũtigʉ, cʉ̃ ye diaꞌcʉ̃ mineocũugʉ̃rẽ. Cʉ̃ Õꞌacʉ̃ ĩꞌorõrẽ pajasecʉogʉ waro nisami, nicʉ niwĩ Jesú.
21 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Imih itinin i ta’imon, sabuw iyab aurih sawar karam hiya tetototo God matanamaim i men sawar wairafih.”
22 Beꞌro Jesú cʉ̃ buꞌerãrẽ nicʉ niwĩ:
22 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “A yawas isan a tur ao’owen men kwaniyababan kwanao, ‘bay boro menamaim anab ana’aan,’ o biya isan kwanao, faifuw boro menamaim anab ana’us.
23 Marĩ catise baꞌase nemorõ wapatiꞌi. Marĩ upʉ quẽꞌrã suꞌti nemorõ wapatiꞌi.
23 Anayabin it etei taso’ob yawas i sawar gagamin men bay na’atube naatu biyat i sawar gagamin men ar faifuw na’atube.
24 Mirĩcʉ̃arẽ wãcũña. Na baꞌasĩꞌrĩrã, otese capere ote, pĩꞌrĩ dʉcaticã weetisama. Baꞌase nʉrõse wiꞌseri, na ecarã nʉrõse wiꞌseri quẽꞌrãrẽ moosama. Tojo nimicã, Õꞌacʉ̃ narẽ baꞌase oꞌosami. Mʉsã peꞌe totá mirĩcʉ̃a nemorõ wapatiyʉꞌrʉnʉꞌcãꞌa.
24 Baise kwanuw mamu awaw kwana’itih, i men me hikwair hitar, masaw hibo, naatu hifour hitab te’aa’umih en, na’atube men bay hai bar hiwowab imaim bay teya’aya’amih en, baise God akisin ebituwih! Imih kwa i God ana sawar gagamin men mamu na’atube!
25 Noꞌo mʉsã ʉpʉtʉ wãcũqueꞌtirã, pajicurero bʉcʉanemomasĩtisaꞌa.
25 Isan imih iti sawar isah kwana biyababan ana gewasin i boro abisa namatar? Kwanotanot nati kwana biyababanamaim boro kwamur tabo ayawas tafan hina yara’ah namanin kwanama? Men karam.
26 Aꞌtiro niꞌi. Teacãmarĩcãrẽ mʉsã wãcũqueꞌtise meꞌrã ne cãꞌrõacã bʉcʉanemoweꞌe. Tojo nicãma apeyema baꞌase, sĩꞌrĩse, suꞌtire tjãrãta bocamasĩtisaꞌa.
26 A yababan iti sawar gidigidih isah kwabiyababan men emamatar, aisim sawar gagamih isah kwabiyababan?
27 »Oꞌori, nʉcʉ̃ cjasere wãcũña. Te noꞌo ʉaro pĩꞌrĩbajaqueꞌatisaꞌa. Daꞌrati, suꞌatimirõ, suꞌti añurõ sãñarõ weronojõ bajuꞌu. Marĩ ñecʉ̃ wiogʉ Salomó añuse suꞌti sãñacʉ niwĩ. Cʉ̃ tojo sãñamigʉ̃, oꞌorire niꞌcãrõwijiticʉ niwĩ. Te oꞌori añubutiase niꞌi.
27 “Kwanuw rarab bogay ebatabat kwa’itin, men masaw hitar tebob, o ar faifuw tesasakir en, baise a tur ao’owen aiwob orot Solomon ana bar bonamanamarinamaim ma’am ana veya ana faifuw eo’osen hai gewasih i men iti beran ana gewasin na’atube’emih en.
28 Niꞌcãcãrẽ cãꞌrõ catíniꞌi, ñamiacã ñaidija waꞌasaꞌa. Beꞌro pecameꞌepʉ ʉ̃jʉ̃acõꞌanoꞌsaꞌa. Tojo nimicã, Õꞌacʉ̃ta oꞌorire añurõ bajumeꞌrĩcã weesami. Cʉ̃ oꞌorire añurõ coꞌtero nemorõ mʉsã peꞌere weesami. Mʉsã, mʉsã ẽjõpeotise buꞌiri wãcũqueꞌtiꞌi.
28 Imih kwana’itin, God ar faifuw kutor fotan ius ana itinin gewasin maiyow boun ina’itin baise maras boro nakimow naha’obow nare hinab hinan wairaf wan hina yara’ah na’arah ni’en. Baise kwa i God ana sawar gagamin fai mar etei boro nakaifi ar faifuw nit kwana’osen, aisim a not ebikikimin!
29 Tojo weerã mʉsã baꞌatjere, mʉsã sĩꞌrĩatjere wãcũqueꞌti, wãcũnʉrʉ̃sijaticãꞌña.
29 Imih men mar etei aa tom isan kwananot kwaniyababanamih.
30 Aꞌti turicjãrã Õꞌacʉ̃rẽ ẽjõpeotirã tere wãcũqueꞌtisama. Marĩ pacʉ ʉꞌmʉsepʉ nigʉ̃́ mʉsã ʉasenojõrẽ masĩtojasami.
30 Anayabin Eteni Sabuw iti tafaram wanawanan tutufin etei iti sawar isah hinuwet tibiyababan, naatu kwa Tamat iti sawar etei isah kwakok kwabiyababan i so’ob.
31 Tojo weerã Õꞌacʉ̃ yere wãcũyʉꞌrʉnʉꞌcãña. Tojo weecã, nipeꞌtise mʉsãrẽ dʉꞌsasenojõrẽ oꞌobuꞌipeogʉsami.
31 Baise wan i God ana aiwob kwananuwih kwanab dogoromaim nama, imaibo iti sawar isah kwanot kwabiyababan boro etei nit.
32 »Mʉsã yʉꞌʉ buꞌerã, yarã oveja weronojõ niꞌi. Mʉsã pejetirãcã nimirã, uiticãꞌña. Marĩ pacʉ cʉ̃ wiogʉ nirõpʉ mʉsã waꞌacã ʉasami.
32 Kwa i ayu au bobaituw na’atube imih men kwanabir, anayabin Tamat aiwob bait isan i ebiyasisir boro nit.
33 Mʉsã cʉosere dua, ãpẽrã moorãrẽ oꞌoya. Aꞌti turi cjase boadijatjere wãcũticãꞌña. Ʉꞌmʉse cjase boatiatje peꞌere wãcũña. Topʉre mʉsã añuse cʉoatje ne peꞌtisome. Ne yajari masã sãjãa yajasome. Ãpẽrãnojõ quẽꞌrã baꞌabajuriosome.
33 Imih a sawar eretei sabuw kabay wairafih ku’uwih tetobon naatu o kabay kubai yababan wairafih kufaramih, saise a kaukut no maramaim inabaib boro men natakweb; a sawar etei maramaim inaya’ay boro men ta nakasiy, o boro men ta bainowan hinabain naatu boro men ta ganidor hina’aanimih en anababatun.
34 Marĩ ʉpʉtʉ maꞌisere wãcũnʉrʉ̃saꞌa. Tojo weerã aꞌti turi cjase diaꞌcʉ̃rẽ wãcũnʉrʉ̃ticãꞌña. Õꞌacʉ̃ ye peꞌere wãcũnʉrʉ̃ña.
34 Anayabin o sawar menamaim kuya’aya a not tutufin etei boro imaim na’in.
35 »Mʉsã sĩꞌosepare sĩꞌoyooro weronojõ apoyuꞌcãrãpʉ nitojaya.
35 “Mar etei inabobuna a ar uwakamukamut inarab, a ramef inito’ab namarakaw o mata nuwinuwin inama, anayabin o men iso’ob boro abisa namatar.
36 Daꞌracoꞌteri masã na wiogʉ omocã dʉꞌteri bosenʉmʉ waꞌáca beꞌro cʉ̃ dajatjere coꞌteꞌcaro weronojõ weeya. Cʉ̃ sope pʉꞌtopʉ pisucã, maata pãosõrõrãti nírã, coꞌtesama. Mʉsã quẽꞌrã na weronojõ weeya.
36 Ana’itin akir wairafih hai orot ukwarin tabin ana hiyuwane matabir maiye nan isan hima hikakaif, hai orot ukwarin matabir na etawan rurukikitar ana veya mar ta’imon hinowar naatu etawan hibotawiy rur na’atube.
37 Daꞌracoꞌterã na wiogʉ dajatjere queoro coꞌtesama. Cʉ̃ dajari cura queoro bocaejanoꞌrãnojõ eꞌcatisama. Diacjʉ̃ mʉsãrẽ weregʉti. Narẽ tojo bocaejagʉ, wiogʉ basuta baꞌase etiacjʉ dujidutisami. Beꞌro narẽ etibʉrosami.
37 Anababatun a tur ao’owen, akir wairafih iyab matah nuwinuwin hinama’am hai orot ukwarin namatabir nan na’i’itih ana veya, yasisir boro gagamin maiyow hinab! Anayabin i boro ana akir wairafih na’uwih hinamare naatu orot ukwarin boro bay semosemor ana faifuw na’us bay nasemor nitih hinama hinaa.
38 Ñami deco o boꞌreari cura tʉꞌsʉboꞌrearã bocaejanoꞌrã eꞌcatisama.
38 Akirwairafih hina bobuna matah nuwinuwin hina ma’am hai orot ukwarin nan natit, o mar natot auman nan natit na’i’itih na’at, boro yasisir gagamin maiyow hinab!
39 Apeyere aꞌtiro masĩña. Wiꞌi wiogʉ ti hora nicã yajari masʉ̃ aꞌtigʉsami nígʉ̃, cãrĩtibosami. Yajari masʉ̃ cʉ̃ ya wiꞌire pãosãjãasere cãꞌmotaꞌabosami.
39 Imih iti tur ao i naniyan kwanab naatu kwananot, orot bar matuwan bainowan mowan bainuwinamih enan ana veya nasoso’ob na’at, ana bar boro men nihamiy bainowan mowan nakwib narun nabainuwimih en.
40 Mʉsã quẽꞌrã ãꞌrĩ weronojõ apoyu niña. Mʉsã ne cãꞌrõ wãcũtibutiari cura yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃ macʉ̃ masʉ̃ weronojõ upʉtigʉ aꞌtigʉsaꞌa, nicʉ niwĩ.
40 Imih itinin ta’imon i nati, kwa auman kwana bogewas mata nuwinuwin kwanama, anayabin Orot Natun boro men veya kwa kwanotanotamaim natitamih.”
41 Jesú buꞌeri cura Pedro sẽrĩtiñaꞌcʉ niwĩ:
41 Peter eo, “Regah, iti oroubon kuo i aki isai, o sabuw eretei isah kuo?”
42 Jesú nicʉ niwĩ:
42 Regah iya’afut eo, “Anababatun a tur ao’owen Akir wairafin orot gewasin naatu ana not rerekabin, orot ukwarin nati akir wairafin boro nab akir wairafih afa isah ni’ukwarin naatu hai bay baitih isan boro ana veya’amaim nitih hinaa.
43 Beꞌro aperopʉ ejaꞌcʉ dajasami. Cʉ̃ dajacã, queoro daꞌra bocaejanoꞌgʉ̃ eꞌcatisami.
43 Anayabin orot ukwarin matabir nan nati akir wairafin bowabow gewasin maiyow bowabow itin, imih iyasisir ana akir wairafin bai yara’ah bowabow gagamin na’in itin!
44 Diacjʉ̃ mʉsãrẽ weregʉti. Cʉ̃ queoro weese wapa wiogʉ nipeꞌtise cʉ̃ cʉosere coꞌtedutigʉ sõrõgʉ̃sami.
44 Ana bar wanawanan sawar tutufin etei i akisin i’ukwarin kaif.
45 “Yʉꞌʉ wiogʉ maata dajasome” nigʉ̃nojõ pũrĩcã aꞌtiro weesami. Ãpẽrã daꞌracoꞌterã ʉmʉarẽ, numiarẽ ñaꞌarõ paa piꞌeticã weesami. Cʉ̃ wiogʉ maata bajutigʉsami nígʉ̃, baꞌa, sĩꞌrĩ, queꞌasami.
45 Baise akir wairafin na’at nao, ‘Orot ukwarin bisaise enan, no’om boro ma hamen hamen erurubirabir, imih ayu boro au kokomaim anasinaf.’ Naatu namisir bowabow sabuw, oro’orot baibin nabow narouw kwanekwan ni’a’afiyih, naatu ana kokomaim naa natom kwanekwan nikoko’aw nanan ana veya.
46 Cʉ̃ tojo weeri cura wiogʉ wãcũña marĩrõ cʉ̃ coꞌtetiri cura dajasami. Cʉ̃ cũuwãꞌcãꞌcʉre dutiꞌquere weetiꞌque wapa ʉpʉtʉ buꞌiri daꞌregʉsami. Cʉ̃ quẽꞌrã wiogʉ ñaꞌarã, cʉ̃ dutisere weetiꞌcãrãrẽ cõꞌabutiaꞌquere buꞌipejatamugʉ̃sami.
46 Imaibo Orot ukwarin boro nan natit, veya men nati akir wairafin so’ob ma ekakaifimaim boro nanamih, naatu na isan ana veya boro baimatnuwina’e nama’am nan natit. Naatu orot ukwarin nan natitit ana veya nati akir wairafin boro nab nabeyah natarsisib nisaroun baifanasairayah hai efanamaim bairi hinama.”
47 »Daꞌracoꞌtegʉ cʉ̃ wiogʉ ʉasere queoro masĩsami. Tojo masĩmigʉ̃, cʉ̃ dutisere queoro weeyúti, yʉꞌrʉnʉꞌcãgʉ̃ ʉpʉtʉ tãrãnoꞌgʉ̃sami.
47 “Akir wairafin ana orot ukwarin abisa sinafumih kokok i so’ob baise men saife taiyuwin yabuna ana orot ukwarin abisa kok eo’omaim sisinaf, nati orot boro hinawabir biyababan gagamin na’in nab.
48 Apĩ daꞌracoꞌtegʉ wiogʉ ʉasere masĩtisami. Tojo masĩtimigʉ̃ ñaꞌase, buꞌiri daꞌrenoꞌsere wéégʉ, sajatirocure tãrãnoꞌgʉ̃sami. Peje masĩse oꞌonoꞌcʉ nemorõ wapaseenoꞌgʉ̃sami. Tojo nicã “Añubutiaro weegʉsami” ninoꞌcʉ nemorõ “Tojo weeroʉaꞌa” ninoꞌgʉ̃sami, nicʉ niwĩ Jesú.
48 Baise akir wairafin ana orot ukwarin abisa sinafumih kokok i men so’ob, naatu isisinaf kwanekwan biyababan enunuwih boro au hamenamo hinawabir biyan nababan. Sabuw iyab sawar gagamin na’in tebaib, i na’atube sawar gagamin na’in boro wan hinay maiye. Orot yait gagamin anababatun tibitin i auman boro gagamin anababatun isan hinafefeyan nitih maiye.
49 Jesú aꞌtiro ninemocʉ niwĩ:
49 “Ayu i wairaf abai iti tafaram afuninamih ana atit, au kok gagamin na’in i mi’itube iti tafaram marasika tabusuruf ta’arah.
50 Yʉꞌʉ piꞌetinígʉ̃saꞌa yujupʉ. Yʉꞌʉ piꞌetiatjere wãcũgʉ̃, ñaꞌarõ ejeripõꞌrãtiꞌi. Piꞌetitojagʉpʉ, ejerisãjãgʉ̃saꞌa.
50 Ayu i bapataito fokarin maiyow nou’umaim ema’am boro wanawanan ana run anab, imih boun dogorou wanawanan i yababan awan karatan ama anotanot anan yomanin anisawar imaibo nuhunafot!
51 Mʉsã tʉꞌoñaꞌcã, ¿yʉꞌʉ aꞌti diꞌtapʉre añurõ nisetiatjere miitigʉ weepari? Niweꞌe. Yʉꞌʉre ẽjõpeose buꞌiri masãrẽ dʉcawatise miitigʉ weeꞌe.
51 Kwa kwanotanot ayu i tufuw abai tafaramamaim ana? En, a tur ao’owen, ayu i men tufuw abai anamih, baise kauseb abai ana.
52 Niꞌcãcã meꞌrã niꞌcãmocʉrã niꞌcã wiꞌicjãrã aꞌmerĩ dʉcawatinʉꞌcãrãsama. Iꞌtiarã pʉarã meꞌrã aꞌpepũrĩrãsama. Pʉarã iꞌtiarã meꞌrã aꞌpepũrĩrãsama.
52 Mar iti boun orot aawan natunatunawat nah etei five boro hinakusib tounu rounane hinabat rou’ab rounane hinabat taiyuwih hinakusib hinigamigam.
53 Pacʉ cʉ̃ macʉ̃ meꞌrã aꞌpepũrĩgʉ̃sami. Cʉ̃ macʉ̃ quẽꞌrã cʉ̃ pacʉ meꞌrã mejãrõta weegʉsami. Paco macõ meꞌrã aꞌpepũrĩgõsamo. Co macõ quẽꞌrã paco meꞌrã mejãrõta weegosamo. Mañecõ co macʉ̃ nʉmo meꞌrã aꞌpepũrĩgõsamo. Co macʉ̃ nʉmo mañecõ meꞌrã mejãrõta weegosamo. Yʉꞌʉre ẽjõpeose buꞌiri tojo weerãsama, nicʉ niwĩ Jesú.
53 Kek tamah hairi boro taiyuwih hinakusib hinagam. Babitai hinah hairi boro hinakusib hinagam na’atube babine rawan babin hairi boro hinakusib hinagam.”
54 Jesú masãrẽ apeye quẽꞌrãrẽ nicʉ niwĩ:
54 Jesu sabuw isah iban eo maiye, “Veya ra’iyinane sakuk nayen nabi’afar badowan kwana’i’itin ana maramaim, kwa boro mar ta’imon kwanao, ‘boun boro toun nayar’, naatu toun eyarayar.
55 Mʉsã mujĩpũ ʉpʉtʉ asimʉjãticã, “Niꞌcãcã cʉ̃ꞌmarõsaꞌa”, nisaꞌa. Mʉsã níꞌcaronojõta cʉ̃ꞌmasaꞌa.
55 Naatu gurufune gagub nayen narab kwananowar kwa boro kwanao, Veya boro nararan, naatu veya erararan.
56 Mʉsã weetaꞌsari masã niꞌi. Aꞌti nucũcã cjase, ʉꞌmʉarõ cjasemarĩcãrẽ “Tojo niꞌi”, nímasĩꞌi. Tojo nimirã, ¿deꞌro weerã aꞌtocatero yʉꞌʉ weeĩꞌose peꞌere “Tojo nisĩꞌrĩrõ weeꞌe”, nímasĩweti? nicʉ niwĩ.
56 Wanawanan rerekabih! Me kamar hai sawar naatu gagub wanawanan hai sawar abisa temamatar i kwa’itah kwa’inanen kwaso’ob kwa’o. Baise aisim sawar abisa iti boun temamatar hai yabih men kwaso’ob?
57 Jesú masãrẽ aꞌtiro ninemocʉ niwĩ:
57 Aisim sawar abisa gewasin sinaf isan men taiyuw kwabibabatiyi?
58 Niꞌcʉ̃ mʉꞌʉrẽ weresãsĩꞌrĩcã, wiorã tiropʉ cʉ̃ meꞌrã waꞌaya. Topʉ ejase dʉporo maꞌapʉ cʉ̃ meꞌrã apoweꞌocãꞌña. Tojo weecã, mʉꞌʉrẽ cʉ̃ beseri masʉ̃rẽ oꞌotibosami. Tojo weeticãma, beseri masʉ̃ surarare pijio, buꞌiri daꞌreri wiꞌipʉ mʉꞌʉrẽ sõrõdutibosami.
58 Sabuw baibatiyih isan hinabuwi kwanan inasinaftobon airi kwanayabuna kwanitounuw, imaibo kwananan baibatiyenamaim kwanatit. Baise o men inasisinaf na’at, i boro nabuw narab natain kwekwetar kwanan baibabatiyenayan orot nanamaim kwanatit naatu i boro nabuw furisiman nitih hinabuwi dibur hina yariyi.
59 Mʉꞌʉrẽ weregʉti. Buꞌiri daꞌreri wiꞌipʉ sãjãa wapayepeꞌoticã, mʉꞌʉrẽ ne duꞌuwĩrõsome. Aꞌte weronojõ mʉsã ñaꞌarõ weesere Õꞌacʉ̃ meꞌrã apoweꞌocãꞌña nígʉ̃, tojo nicʉ niwĩ.
59 A tur ao’owen, o boro dibur bar imaim inama agim hio na’atube inibaiyan imaibo boro dibur barene hinabotaiti inatit.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.