João 9

Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesú cʉ̃ yʉꞌrʉaro niꞌcʉ̃ ʉmʉ caperi ĩꞌatigʉre ĩꞌawĩ. Cʉ̃ wĩꞌmagʉ̃pʉta caperi ĩꞌatigʉ bajuacʉ niwĩ.
1 Orot matan fim auman tufuw ma’am Jesu remor inan itin.
2 Cʉ̃rẽ ĩꞌarã, ʉ̃sã Jesure sẽrĩtiñaꞌwʉ̃:
2 Ana bai’ufununayah Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, yait ana kakafinamaim iwa’an iti orot matan fim auman tufuw? I taiyuwin ana kakafin o i hinah tamat hai kakafinamaim?”
3 Jesú ʉ̃sãrẽ niwĩ:
3 Jesu eo, “Orot matan fim i men anabowabow kakafinamaim iwa’an matan ifimemih o i hinah tamah hai kakafinamaim, baise i ana fimemaim God ana fair iti orot biyanamaim nirerereb hina’itin.
4 Niꞌcãrõacã Õꞌacʉ̃ yʉꞌʉre oꞌóꞌcʉ cũuꞌquere weeroʉaꞌa nirĩtero niꞌi. Ñamipʉ marĩ daꞌramasĩtiro weronojõ beꞌropʉ cʉ̃ cũuꞌquere weeta basiotisaꞌa.
4 Iti ana veya’amaim yait ayu iyunu anan i ana bowabow tanabow, gugumin i enan men karam yait ta nabow.
5 Yʉꞌʉ aꞌti ʉmʉcopʉ nirĩ cura masãrẽ sĩꞌose weronojõ niꞌi. Yʉꞌʉ narẽ Õꞌacʉ̃ yere masĩcã weeꞌe, niwĩ.
5 Ayu boun iti tafaramamaim ama’am, ayu i tafaram ana marakaw.”
6 Jesú tojo níca beꞌro nucũcãpʉ ʉꞌsecore eꞌocũuwĩ. Beꞌro tere diꞌta morẽsuꞌuro ṍrẽ́mii, caperipʉ tuuwaꞌrewĩ.
6 Iti tur eo ufunamaim, Jesu kwei me yan re naatu iyuriyur bai bora’ah orot matan idadawir.
7 Beꞌro cʉ̃rẽ niwĩ:
7 Naatu iu, “Kwen harew Siloam kukuf (nati wab anayabin iyafar) imaim kururub.” Imih orot in rurub naatu matan nuw sawar itah auman matabir au bar in.
8 Cʉ̃ ya wiꞌi pʉꞌtocjãrã, todʉporo cʉ̃ caperi ĩꞌatigʉ nicã ĩꞌaꞌcãrã aꞌtiro nicãrã niwã:
8 Orot tain tuwan naatu sabuw afa marasika hi’i’itin ma fefefeyan, hibatiy, “Iti orot ta’imon mar etei ema efefefeyanaban i iti?”
9 Niꞌcãrẽrã “Cʉ̃́ta nimi”, nicãrã niwã.
9 Sabuw afa hi’o, “Orot i nati.” Afa hi’o, “En nati i ana yumatabe.”
10 Na cʉ̃rẽ sẽrĩtiñaꞌcãrã niwã:
10 Sabuw hibatiy, “Mi’itube o mat igewasin kunuwanuw?”
11 Narẽ yʉꞌticʉ niwĩ:
11 Orot iyafutih eo, “Orot wabin te’o Jesu i yur bai matou idadawir naatu na Siloam harew kukufamaim rurubamih iuwu. Imih ayu an arurub, naatu matou to iwa’an anuwanuw.”
12 Cʉ̃rẽ ninemocãrã niwã tja:
12 Sabuw hibatiy, “Bo iti orot i menamaim ema’am?”
13 Beꞌro caperi bajunoꞌtiꞌcʉre fariseo masã tiropʉ miacãrã niwã.
13 Nati orot Jesu biyawas hibai hina Pharisee biyah hitit.
14 Jesú cʉ̃rẽ yʉꞌrʉoca nʉmʉ sauru nicaro niwʉ̃.
14 Baiyarir ana veya’amaim Jesu nati orot matan fim yuramaim idawir matan igewasin nuw.
15 Jesú caperi ĩꞌacã weeꞌcʉre fariseo masã sẽrĩtiñaꞌcãrã niwã:
15 Isan imih Pharisee ibanak maiye orot hibatiy mi’itube matan igewasin. Orot hai tur eowen eo, “I yuramaim matou idadawir uwu harewamaim arurub naatu boun i anuwanuw.”
16 Niꞌcãrẽrã cʉ̃rẽ aꞌtiro nicãrã niwã:
16 Pharisee afa hi’o, “Iti orot i men Godane na, anayabin Baiyarir ana ofafar i men ekakaif.”
17 Beꞌro na caperi bajunoꞌtiꞌcʉre sẽrĩtiñaꞌcãrã niwã:
17 Imih Pharisee hitatabir orot ibanak hibatiy maiye, “Iti orot o mata iwa’an bigewasin isan o boro mi’itube inao?”
18 Judío masã wiorã todʉporopʉ cʉ̃ caperi ĩꞌatiꞌquere ẽjõpeosĩꞌrĩticãrã niwã.
18 Jew hai ukwarih men kafa’imo hititumatum iti orot matan fim ma’am naatu bounabo matan nuw, naatu orot hinah tamah isah hi’af hina, imaibo hibatiyih.
19 Tojo weerã cʉ̃ pacʉsʉmʉarẽ pijio, sẽrĩtiñaꞌcãrã niwã:
19 “Iti orot i kwa natu? Kwa kwa’o’o i matan fim auman tutufuw kekeban iti? Naatu boun i mi’itube enuwanuw?”
20 Cʉ̃ pacʉsʉmʉa narẽ yʉꞌticãrã niwã:
20 Hinah tamah hiyafutih hi’o, “Aki aso’ob iti kek i aki natu, naatu matan fim auman tufuw.
21 Cʉ̃ niꞌcãrõacã ĩꞌasema masĩtisaꞌa. Cʉ̃rẽ ĩꞌacã weeꞌcʉ quẽꞌrãrẽ masĩtisaꞌa. Cʉ̃ basu yʉꞌtimasĩmi. Cʉ̃ wĩꞌmagʉ̃ mejẽta nimi. Cʉ̃rẽ sẽrĩtiñaꞌña, nicãrã niwã.
21 Baise aki men aso’ob, boun i mi’itube enuwanuw, o yait matan iwa’an igewasin, kwaibatiy i sanaman, karam taiyuwin isan boro nao.”
22 Cʉ̃ pacʉsʉmʉa uirã, tojo nicãrã niwã. Judío masã wiorã todʉporopʉ aꞌtiro nicãrã niwã: “Noꞌo Jesure ‘Õꞌacʉ̃ cʉ̃ oꞌóꞌcʉ nimi’ nigʉ̃nojõrẽ Õꞌacʉ̃ wiꞌipʉta cõꞌawĩrõnoꞌrõsaꞌa. Cʉ̃ marĩ meꞌrã nisetinemosome”, nicãrã niwã.
22 Hinah tamah iti tur hi’o, i Jew sabuw isah hibir, anayabin iti tur i marasika Jew ukwa’ukwarih hi’o hibasit, yait Jesu isan naorereb Keriso nararauw boro kou’ay barene hinabotait ufun nama.
23 Tojo weerã marĩrẽ cõꞌarĩ ni uirã, “Cʉ̃ wĩꞌmagʉ̃ mejẽta nimi. Cʉ̃rẽ sẽrĩtiñaꞌña”, nicãrã niwã.
23 Iti isan imih i hinah tamah hi’o, “Kwa taiyuw kwaibatiy kwa’itin, i sanaman.”
24 Judío masã wiorã caperi bajunoꞌtiꞌcʉre apaturi pijicãrã niwã tja. Cʉ̃rẽ “Õꞌacʉ̃ tʉꞌoropʉre diacjʉ̃ ucũña. Ʉ̃sã masĩꞌi, mʉꞌʉrẽ yʉꞌrʉoꞌcʉ ñaꞌagʉ̃ nimi”, nicãrã niwã.
24 Mar bairu’abin orot matan fim nuwanuw isan hi’af na, naatu hibatiy maiye, “Turobe God nanamaim ai tur ina’owen! Aki aso’ob orot yait o biyawasi i bowabow kakafin wairafin.”
25 Cʉ̃ narẽ nicʉ niwĩ:
25 Orot iyafutih eo “Ayu men aso’ob i bowabow kakafin wairafin o en? Ayu sawar ta’imonamo asoso’ob i ayu matou fim ama’am naatu boun i anuw a’i’itah.”
26 Cʉ̃rẽ sẽrĩtiñaꞌnemocãrã niwã tja:
26 Naatu orot hibatiy, “Abistanawat o isa sinaf? Mi’itube sinaf o mata botawiy?”
27 Cʉ̃ narẽ yʉꞌticʉ niwĩ:
27 Orot iyafutih eo, “Ayu marasika kwa isa aoka naatu kwa men kwanowar. Aisim kwakokok anao maiye kwananowar? Ta’itin kwa auman kwakokok i ana bai’ufununayah kwanamatar?”
28 Cʉ̃ tojo yʉꞌticã tʉꞌorã, cʉ̃rẽ tuꞌticãrã niwã:
28 Hi’obaibiyab naatu hi’o, “O i nati orot ana bai’ufununayan, baise aki i Moses ana bai’ufununayah.
29 Ʉ̃sã masĩꞌi, Õꞌacʉ̃ Moisére ucũcʉ niwĩ. Cʉ̃ peꞌema “Tocjʉ̃pʉ nimi”, niña marĩꞌi.
29 Aki aso’ob God mutufor Moses hairi hi’o, baise orot nati Jesu tibiwab, aki men kafa’imo aso’ob i menane na?”
30 Cʉ̃ narẽ nicʉ niwĩ:
30 Orot matan fim bigewasin iyafutih eo, “Abifofofor men kafaita! I menane nan kwa men kwaso’ob, baise i ayu matu fim iwa’an anuwanuw.
31 Marĩ añurõ masĩꞌi, Õꞌacʉ̃ ñaꞌarãrẽ na sẽrĩsere yʉꞌtitisami. Cʉ̃rẽ ẽjõpeorã, cʉ̃ ʉaro weerã́ diaꞌcʉ̃rẽ yʉꞌtisami.
31 It Taso’ob bowabow kakafih wairafih God hai tur men enonowar. God ana sabuw i ana kok tesisinaf naatu isan tekakakaf i hai tur enonowar.
32 Ne niꞌcãti “Niꞌcʉ̃ wĩꞌmagʉ̃pʉta caperi ĩꞌatigʉ bajuaꞌcʉre ĩꞌacã weeapʉ” nicã tʉꞌonoꞌña marĩꞌi.
32 Men yait ta tafaram wanawanan orot matan fim auman tufuw ma’am matan botawiy nuwanuw ana tur nowaramih.
33 Cʉ̃ Õꞌacʉ̃ oꞌótiꞌcʉ nígʉ̃, yʉꞌʉre caperi ĩꞌacã weetiboapĩ.
33 Iti orot men Godane tanan na’at, i boro men karam iti bowabow tasinaf.”
34 Na cʉ̃rẽ nicãrã niwã:
34 Iti isan hi’o, “O bowabow kakafin wanawanan itufuw ira’at iyey, i boun aki ini’obaiyi!” Naatu kou’ay barene hibotait tit ufun ma.
35 Jesú caperi bajunoꞌtiꞌcʉre na cõꞌawĩrõꞌquere tʉꞌowĩ. Tojo weegʉ cʉ̃rẽ bocaejagʉ, niwĩ:
35 Jesu orot hinun tit ufun ma’am ana tur nowar, naatu titita’ur anamaramaim ibatiy, “O Orot Natun kubitumitum?”
36 Cʉ̃ Jesure yʉꞌtiwĩ:
36 Orot Jesu ibatiy, “Regah, iti orot i menatan ku’o anowar saise i anitumitum!”
37 Jesú cʉ̃rẽ niwĩ:
37 Jesu orot isan eo, “Orot i iti kwi’i’itin, boun iti airi kwa’o’o.”
38 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌogʉ, Jesú tiro ejaqueꞌa, cʉ̃rẽ niwĩ:
38 Naatu orot eo, “Regah, Ayu abitumatum.” Naatu Jesu nanamaim sun yowen kwafir.
39 Beꞌro Jesú niwĩ:
39 Jesu eo, “Ayu ana iti tafaramaim atitit anayabin i sabuw ana kusibih, saise iyab mata fim boro hinanuw, naatu iyab tenuwanuw boro matah fimabe hinamatar.”
40 Tojo nicã tʉꞌorã, niꞌcãrẽrã fariseo masã cʉ̃ tiropʉ nirã́ aꞌtiro niwã:
40 Pharisee afa nati’imaim bairi hima’am iti tur eo’o hinowar, naatu hibatiy, “Nati tur ku’o’o, aki auman matai fim?”
41 Jesú narẽ yʉꞌtiwĩ:
41 Jesu iyafutih eo, “Kwa mata fim na’at, kwa boro men kakafimih. Baise boun kwa kwa’o’o aki matai anuwanuw, kwa a kakafih i tema’am.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.