João 7
Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI
1 Jesú masãrẽ buꞌéca beꞌro Galileapʉ ĩꞌacusiawĩ. Cʉ̃ judío masã wẽjẽrĩ nígʉ̃, Judea diꞌtapʉre waꞌasĩꞌrĩtiwĩ.
1 Nati ufunamaim Jesu Galilee wanawanan run titit remor in, men kok au Judea tan anayabin Jew hai ukwarih hima hikakaif hitarab tamorob isan.
2 Titare judío masã ñecʉ̃sʉmʉa wiꞌseriacã na weeꞌquere wãcũsiruturãtirã weewã. Tojo weerã ti bosenʉmʉ niatji dʉporoacã Jesú acabijirã cʉ̃rẽ niwã:
2 Baise Jew sabuw Yagama Sis ana hiyuw aa ana veya i nabiyubin,
3 —Aꞌtopʉre tojaqueꞌaticãꞌña. Mʉꞌʉ buꞌesere siruturã tiro Judeapʉ tojaagʉsaꞌa. Topʉ napʉre weeĩꞌogʉ̃ waꞌaya.
3 Imih Jesu taitin hi’o, “O boro efan iti inihamiy naatu inan Judea inatit, saise a bai’ufununayah bowabow gewasih abistan kusisinaf hina’itin.
4 Masã mʉꞌʉrẽ masĩcã ʉagʉ, yaꞌyioropʉ weeĩꞌoticãꞌrõʉaꞌa. Mʉꞌʉ tere weeĩꞌogʉ̃, nipeꞌtirã ĩꞌorõpʉ weeĩꞌogʉ̃ waꞌaya, niwã.
4 Anayabin orot yait sabuw etei su’ubin isan boro men wa’iwa’iramaim nabowamih. Baise bebeyanamaim nabow hina’itin. Imih a bowabow bebeyanamaim inabow tafaram tutufin etei ini’obaiyih hina’itin.”
5 Cʉ̃ acabijirãpʉta cʉ̃rẽ ẽjõpeotiwã.
5 I taiyuwin taitin men hitumitum, imih iti tur hi’o.
6 Jesú narẽ niwĩ:
6 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu au veya i men na tit, baise kwa a veya i mar etei bobotawiyen inu’in.
7 Aꞌti ʉmʉcocjãrã ñaꞌarõ weerã́ mʉsãrẽ ĩꞌatuꞌtitima. Na ñaꞌarõ nisetiꞌquere werecã, yʉꞌʉre ĩꞌatuꞌtima.
7 Sabuw kwa boro men hinifutuwi, baise ayu boro hinifutuwu, anayabin ayu mar etei sabuw hai kakafih ao’orerereb.
8 Mʉsã bosenʉmʉrẽ ĩꞌarã waꞌaya. Yʉꞌʉ pacʉ yʉꞌʉre cũuꞌcaro ejaweꞌe. Tojo weegʉ niꞌcãrõacãma yʉꞌʉa waꞌaweꞌe, niwĩ Jesú.
8 Hiyuw isan kwa akis kwanan ayu men bairit tanan, anayabin ayu au veya anababatun i men na tit.”
9 Tojo níca beꞌro Galileapʉta tojacãꞌwĩ.
9 Iti na’atube eo, i Galilee wanawananamaim ma.
10 Cʉ̃ acabijirã Jerusalẽ́pʉ bosenʉmʉ ĩꞌarã waꞌawã. Beꞌropʉ Jesú quẽꞌrã cʉ̃ acabijirãrẽ sirutuwãꞌcãwĩ. Topʉre ne etagʉ, masã́ĩꞌotiwĩ. Cʉ̃rẽ masĩcã ʉatiwĩ.
10 Taitin hiyuw isan hiyen hinan, i auman ufuh yen in, men bebeyanamaim in baise i wa’iwa’iramaim in.
11 Ti bosenʉmʉ nicã, judío masã wiorã Jesure aꞌmarã, “Sõꞌonícʉ waro ¿noꞌopʉ nisari?” nicãrã niwã.
11 Nati hiyuw wanawanan Jew hai ukwarih Jesu isan hinuwet sabuw hibabatiyih, “Iti orot menamaim ema’am?”
12 Jesure pãjãrã masã aꞌtiro nicãrã niwã. Ãpẽrã “Añugʉ̃ nimi”, nicãrã niwã. Ãpẽrã peꞌe “Nitimi, masãrẽ nisoogʉ ñaꞌagʉ̃ nimi”, nicãrã niwã.
12 Sabuw wanawanahimaim baitarsibesib busuruf ra’at. Sabuw afa hi’o, “I orot gewasin,” afa hi’o, “Aiyabin i sabuw ebifufuwih?”
13 Judío masã wiorãrẽ uirã, nipeꞌtirã tʉꞌoropʉ Jesú ye cjasere ucũtiwã.
13 Baise men yait ta boro fanan aumetawat isan hitao, anayabin Jew ukwarih isah hibir.
14 Jerusalẽ́pʉ bosenʉmʉ decótiari cura Jesú Õꞌacʉ̃ wiꞌipʉ sãjãa, masãrẽ buꞌewĩ.
14 Hiyuw hi’aa na biyanfoun, Jesu na Tafaror Bar run naatu bai’obaiyen busuruf.
15 Cʉ̃ buꞌesere tʉꞌorã, judío masã wiorã tʉꞌomarĩawã.
15 Jew hai ukwarih hifofofor men kafai ta naatu hi’o, “Iti orot menamaim kirum iti so’ob bai?”
16 Jesú narẽ niwĩ:
16 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Bai’obaiyen ayu abi’obaiyi i men ayu nowau, baise God ayu biyafaru i nowan.
17 Noꞌo Õꞌacʉ̃ ʉaro weesĩꞌrĩgʉ̃nojõ yʉꞌʉ ucũsere “Diacjʉ̃ta niꞌi”, ni masĩgʉ̃sami. “Õꞌacʉ̃ dutiro buꞌemi. Cʉ̃ ʉaro buꞌetimi”, nigʉ̃sami.
17 O Yait ta God anakok kusisinaf boro inaso’ob ayu au bai’obaiyen i Godane enan, ai ayu taiyuwu au fairamaim ao’o.
18 Niꞌcʉ̃ cʉ̃ ʉaro ucũmaꞌagʉ̃ “Cʉ̃ añurõ ucũmeꞌrĩmi” nicã tʉꞌosĩꞌrĩsami. Apĩ Õꞌacʉ̃ ʉaro weregʉ peꞌe masã “Õꞌacʉ̃rẽ añuyʉꞌrʉami” nicã ʉasami. Cʉ̃ pũrĩcã nisooti, diacjʉ̃ ucũsami.
18 Yait taiyuwin ana fairamaim eo’o, i taiyuwin ana gewasin bain isan enunuwih, baise orot yait God ayu iyafaru anan ana gewasin enunuwih nati orot i turobe, i wanawananamaim men baifuwen ema’am.
19 »Mʉsãrẽ Õꞌacʉ̃ dutiꞌquere Moisé oꞌocʉ niwĩ. Tojo weemicã, mʉsã ne niꞌcʉ̃ te dutisere weeweꞌe. ¿Deꞌro weerã mʉsã yʉꞌʉre wẽjẽsĩꞌrĩti? ni sẽrĩtiñaꞌwĩ.
19 Moses ofafar kwa it ai en? Aisim ofafafar men kwabi’ufunun naatu ayu rabu morobomih kwabiwa’an?”
20 Masã cʉ̃rẽ niwã:
20 Sabuw hiya’afut hi’o, “O wanawan i demon tema’am. Yait o asabunimih ebiwa’an?”
21 Jesú narẽ niwĩ:
21 Jesu iya’afutih eo, “Ayu ina’inan ta’imon asinaf kwa’itin naatu kwaifofor men kafaita.
22 ¿Deꞌro weerã mʉsã ʉcʉati? Moisé mʉsãrẽ aꞌtiro duticʉ niwĩ: “Mʉsã põꞌrã ʉmʉarẽ niꞌcã semana bajuáca beꞌro na õꞌrẽcjʉ yapa caserore yejecõꞌaña”, nicʉ niwĩ. Cʉ̃ tojo dutise dʉporo mʉsã ñecʉ̃sʉmʉa maata tojo weemʉjãtitojacãrã niwã. Apetero na sauru nicã bajuabosama. Na bajuáca beꞌro niꞌcã semana queoro sauruta nibosaꞌa tja.
22 Moses uwi natunat oro’orot Baiyariri hai veya’amaim hai ar, mo’oh kwa’afuw, nati i men Mosesine na, nati i kwa a’agir wabih gagamihine na. Imih kwa kek oro’orot hai ar mo’oh kwa’a’afuw.
23 Mʉsã Moisé dutiꞌquere queoro weesĩꞌrĩrã, sauru nimicã, na õꞌrẽcjʉ yapa caserore yejecõꞌasaꞌa. Tojo weemirã, yʉꞌʉ sauru nicã niꞌcʉ̃rẽ yʉꞌrʉocã ĩꞌarã, ¿yʉꞌʉ meꞌrã tʉꞌsaweti?
23 Kwa Baiyarir ana veya’amaim kek orot ana ar mo’on kwana’a’afuw nati Moses ana ofafar i men kwa’a’astu’ub, aisimamih ayu Baiyarir Ana Veya orot biyan tutufin abiyawas isan kwa ya esoso’ar?
24 Buꞌicjase bajuyoropʉ cjase diaꞌcʉ̃rẽ ĩꞌabeseticãꞌña. Queoro ĩꞌatojarãpʉ beseya, niwĩ Jesú.
24 Men ufun ana’itininamaim sabuw kwanibabatiyih, baise a baibabatiyen i turobe’emaim kwanibatiyih.”
25 Jesú masãrẽ buꞌeri cura ãpẽrã Jerusalẽ́cjãrã niwã:
25 Nati isan Jerusalem sabuw afa hibusuruf hibatebat hi’o, “Orotoban iti i boun rabin morobomih ana ef tenunuwet?
26 Cʉ̃ nipeꞌtirã ĩꞌorõpʉ buꞌegʉ weemi. Na cʉ̃rẽ ne mejẽcã nitiama. ¿Apetero weerã wiorã ãꞌrĩ Õꞌacʉ̃ macʉ̃ cʉ̃ beseꞌcʉ nimi nisere ẽjõpeosari?
26 Kwa’itin iban iti bebeyanamaim eo’o, naatu i men tur ta isan te’eo’omih. Kwa kwanotanot sabuw ukwarihiban hiso’ob gewas iti orot i turobe Rourubinen?
27 Ãꞌrĩ Õꞌacʉ̃ beseꞌcʉ nitisami. Cʉ̃ ya macãrẽ marĩ masĩꞌi. Õꞌacʉ̃ beseꞌcʉ nicã pũrĩcãrẽ, marĩ cʉ̃ aꞌtiꞌcaropʉre masĩtiboapã, niwã.
27 Baise iti orot menane nan i aki aso’ob; Rourubinen nanan anamaramaim boro men yait ta naso’ob i menane na.”
28 Jesú cʉ̃ buꞌeri cura na tojo ni ucũcã tʉꞌogʉ, tutuaro narẽ niwĩ:
28 Imaibo Jesu Tafaror bar wanawanan ma bi’obaibiyih fanan aumetawat na’in eo, “Turobe ayu kwa kwaso’ob, naatu menane anan kwa kwaso’ob? Ayu iti anan i men taiyuwu au kok ana, baise turobe ana God ayu iyunu ana. Nati orot kwa men kwaso’ob
29 Yʉꞌʉ cʉ̃ tiropʉ níꞌcʉ niꞌi. Tojo weegʉ cʉ̃rẽ masĩꞌi, niwĩ Jesú.
29 ayu asu’ub, anayabin ayu ine ana naatu i iyunu ana.”
30 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌorã, cʉ̃rẽ buꞌiri daꞌreri wiꞌipʉ miasĩꞌrĩmiwã. Õꞌacʉ̃ cũuꞌque ejatiyucã, cʉ̃rẽ miatiwã.
30 Nati’imaim sabuw bain fatuminamih hiwa’an, baise men yait ta biyan butubun, anayabin ana veya i men natit.
31 Masã pãjãrã cʉ̃rẽ ẽjõpeowã. Aꞌtiro niwã:
31 Baise rou’ay gagamin wanawanan sabuw moumurin maiyow hitumitum naatu hi’o, “Rourubinen nanan ina’inan fairih moumurihika nasinaf iti orot boro nanatabir.”
32 Fariseo masã “Ãꞌrĩ Õꞌacʉ̃ beseꞌcʉ nimi” nisere tʉꞌocãrã niwã. Tojo weerã paꞌia wiorã meꞌrã Õꞌacʉ̃ wiꞌi coꞌterã surarare Jesure ñeꞌedutirã oꞌócãrã niwã.
32 Rou’ay wanawanan Jesu sawar sisinaf isan hibitarsibesib Pharisee hinowar. Basit firis gagagamih naatu Pharisee Tafaror Bar ma’utayah hiyafarih hin Jesu bain fatuminamih.
33 Jesú peꞌe masãrẽ aꞌtiro niwĩ:
33 Imih Jesu eo, “Ayu boro men manin bairit tanama, naatu anamatabir maiye anan yait iyunu anan biyan anatit.
34 Yʉꞌʉre aꞌmasiruturã, mʉsã bocasome. Yʉꞌʉ waꞌaropʉre waꞌamasĩsome.
34 Kwa boro ayu kwananuwuhu, baise boro men kwanatita’uru, naatu ayu menamaim anama’am, kwa boro men kwanan.”
35 Judío masã wiorã aꞌmerĩ sẽrĩtiñaꞌwã:
35 Jew sabuw taiyuwih hima hi’o, “Iti orot boro menamaim nan nama naatu it men karam tanatita’ur? Ai i boro nan Greek wanawanah ata sabuw hitagey nanabin tema’am imaim nama ni’obaibiyih?
36 Cʉ̃ tojo níꞌque ¿deꞌro nisĩꞌrĩrõ weeapari? ni aꞌmerĩ sẽrĩtiñaꞌwã.
36 Kwa boro ayu isou kwananuwet baise boro men kwanatita’uru naatu ayu menamaim anama’am kwa boro men kwanan? Iti tur eo’o anayabin i abisa?”
37 Jesú bosenʉmʉ na weeyapatiri nʉmʉ warore wãꞌcãnʉꞌcã, tutuaro meꞌrã niwĩ:
37 Hiyuw gagamin hi’aa sasawar ana yomanin, Jesu misir naatu fanan aumetawat na’in eo, “Yait ta sikan namamamah, kwanihamiy nan ayu biyau harew natom!
38 Tojo weerã yʉꞌʉre ẽjõpeocã, mʉsã ye ejeripõꞌrãrĩpʉ Espíritu Santu nigʉ̃sami. Cʉ̃ dia aco oꞌmabʉronuꞌcũrõ weronojõ nigʉ̃sami. Õꞌacʉ̃ ye queti ojáca pũrĩpʉ níꞌcaronojõta nirõsaꞌa, niwĩ Jesú.
38 Yait ayu inabitutumu na’at kuna biyau harew kutom. Buk Atamaninamaim eo na’atube ‘Harew yawasin boro o wanawananamaim nanunuw.’”
39 Cʉ̃ aco oꞌmabʉronuꞌcũsere ucũgʉ̃, Espíritu Santure ucũgʉ̃ weewĩ. Cʉ̃́ta Jesure ẽjõpeorãpʉre sãjãacjʉ nigʉ̃sami nígʉ̃, tojo niwĩ. Titare Espíritu Santu cʉ̃ aꞌtise dʉporo niwʉ̃. Jesú cʉ̃ wẽrĩ masãmʉjãatiyucã, Espíritu Santu aꞌtitiwĩ yujupʉ.
39 Iti tur i sabuw iyab Jesu hinibitumitum Anun Kakafiyin hinabaib i isah eo. Iti boun ana veya Anun Kakafiyin i men yait itin bai, anayabin Jesu i men Tamah ana aiwob itinimih.
40 Ãpẽrã Jesú ucũꞌquere tʉꞌorã, aꞌtiro niwã:
40 Rou’ay wanawanan hima tur hinonowar sabuw afa hi’o, “Anababatun iti orot i God ana dinab orot.”
41 Ãpẽrã aꞌtiro niwã:
41 Afa hi’o, “Iti orot i Rourubinen.” Naatu sabuw afa ibanak hi’o, “Rourubinen ana orot i boro men Galilee’ine nan?
42 Õꞌacʉ̃ ye queti ojáca pũrĩpʉ aꞌtiro niwʉ̃: ‘Õꞌacʉ̃ beseꞌcʉ Davi weronojõ Belẽcjʉ̃́ nigʉ̃sami. Cʉ̃ pãrãmi nituriagʉpʉ nigʉ̃sami’, ni ojanoꞌwʉ̃”, niwã.
42 Buk Atamaninamaim eo Rourubinen i boro aiwob orot David ana rara’ane naatu boro Bethlehem David ana bar meraramaim.”
43 Jesure masã niꞌcãrõnojõ wãcũtiwã. Tojo weerã dʉcawatia waꞌawã.
43 Imih nati kou’ay wanawanan kouseb matar anayabin Jesu isan.
44 Ãpẽrã cʉ̃rẽ buꞌiri daꞌreri wiꞌipʉ miasĩꞌrĩwã. Tojo weesĩꞌrĩmirã, weetiwã.
44 Sabuw afa hikok hitab hitafatum, baise men yait ta biyan butubun.
45 Õꞌacʉ̃ wiꞌi coꞌterã surara Jesure ñeꞌedutirã oꞌónoꞌcãrã aꞌtiro weewã. Na oꞌóꞌcãrã tiro fariseo masã, tojo nicã paꞌia wiorã tiropʉ majãmitojaawã. Topʉ na etacã, wiorã narẽ sẽrĩtiñaꞌcãrã niwã:
45 Imaibo Tafaror bar ma’utenayah himatabir hin firis ukwarih naatu Pharisee biyah hitit naatu firis ukwarih himisir ma’utenayah hibatiyih, “Aisimamih men kwa bai kwana kwatit?”
46 Surara narẽ yʉꞌticãrã niwã:
46 Ma’utenayah hiya’afutih hi’o, “Iti orot tur eo’o, i men orot afa te’eo na’atube eomih!”
47 Fariseo masã narẽ nicãrã niwã:
47 Pharisee hibatiyih, “Kwa kwa’o anananiyan kwa auman ifuwi ebobonawiyi kakaf i?”
48 Añurõ tʉꞌomasĩña. Ne niꞌcʉ̃ wiogʉ, ne niꞌcʉ̃ fariseo masʉ̃ cʉ̃rẽ ẽjõpeotima.
48 “Kwata’itin ukwarih afa o Pharisee orot afa tur hinonowaraban Jesu hitumitum?
49 Sõjã pãjãrã cʉ̃ weresere ẽjõpeorã, Õꞌacʉ̃ Moisére dutise cũuꞌquere masĩtibutiama. Õꞌacʉ̃ narẽ buꞌiri daꞌregʉsami, nicãrã niwã surarare.
49 Aiyabin! Iti rou’ay Moses ana ofafar i men ta hiso’ob, imih i God ana orarafen baban tema’am!”
50 Nicodemo ñamipʉ Jesure ĩꞌagʉ̃ ejaꞌcʉ fariseo masʉ̃ nicʉ niwĩ. Cʉ̃ meꞌrãcjãrã wiorãrẽ aꞌtiro nicʉ niwĩ:
50 I taiyuwih hai orot ta wabin Nicodemus i wan in Jesu biyan tit,
51 —Marĩrẽ dutise aꞌtiro niꞌi: “Niꞌcʉ̃ cʉ̃ ñaꞌarõ weeꞌquere ĩꞌatojarãpʉ, buꞌiri daꞌreroʉaꞌa”, niꞌi, nicʉ niwĩ.
51 Imih i ana kou’ay ibatiyih, “It ata ofafar eo orot anasinaf kakaf i wan tananuwet imaibo tanab tanan ata ofafaramaim tanibabatiy.”
52 Na cʉ̃rẽ niwã:
52 Hiya’afut hi’o, “Nicodemus o auman i Galilee orot? Baise Buk Atamaninamaim inanunuwet boro men inatita’ur, dinab orot i men Galilee’ine na.”
53 Nipeꞌtirã masã Jerusalẽ́pʉ bosenʉmʉ ejaꞌcãrã na ye wiꞌseripʉ dajatojaawã.
53 (Naatu rou’ay hima’am hitarboubun himisir hai bar hai bar hin.)
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.