João 12

Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pascua bosenʉmʉ waꞌatjo seis nʉmʉrĩ dʉꞌsawʉ. Titare Jesú Efraĩ́pʉ níꞌcʉ Betania wãmetiri macãpʉ waꞌawĩ. Todʉporo ti macãpʉta Jesú Lázarore masõwĩ.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Tocjãrã Jesure bosenʉmʉ weepeowã. Marta baꞌasere etiwõ. Na pãjãrã waꞌterore Lázaro quẽꞌrã Jesú meꞌrã baꞌadujiwĩ.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Ʉ̃sã baꞌari cura María pajicja ʉꞌmʉticja nardo wãmetise wapabʉjʉsere poseticjare Jesú tiro miitiwõ. Miiti, cʉ̃ dʉꞌpocãrĩpʉ piopeowõ. Beꞌro co poari meꞌrã tuucoewõ. Ti wiꞌi nipeꞌtiropʉ ʉꞌmʉtiseꞌsa waꞌawʉ.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 Co tojo weecã ĩꞌagʉ̃, Juda Iscariote ʉ̃sã meꞌrãcjʉ̃ beꞌropʉ Jesure ĩꞌatuꞌtirãrẽ oꞌoacjʉ aꞌtiro niwĩ:
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 —¿Deꞌro weego aꞌte ʉꞌmʉtisere duatiati? Tere duago, niꞌcã cʉ̃ꞌma daꞌrase wapa weronojõ wapataꞌaboapã. Te niyerure pajasecʉorãrẽ oꞌoboapã, niwĩ.
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Cʉ̃ pajasecʉorãrẽ maꞌígʉ̃ mejẽta, tojo niwĩ. Yajasebʉcʉ niwĩ. Cʉ̃ ʉ̃sã niyerure coꞌtegʉ niwĩ. Ti ajuropʉ ʉ̃sã niyeru sãaꞌquere yajamʉjãcũwĩ.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Jesú cʉ̃rẽ niwĩ:
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Mʉsã pajasecʉorãrẽ oꞌonuꞌcũmasĩrãsaꞌa. Beꞌropʉ yʉꞌʉ pũrĩcãrẽ oꞌomasĩsome. Yʉꞌʉ aꞌto nidojacjʉ niweꞌe, niwĩ Jesú.
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Pãjãrã judío masã Jesú Betaniapʉ nise quetire tʉꞌocãrã niwã. Tojo weerã Jesure, cʉ̃ masõꞌcʉ Lázaro quẽꞌrãrẽ ĩꞌarã aꞌticãrã niwã.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 — ausente —
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 — ausente —
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Pascua judío masã bosenʉmʉrẽ ĩꞌarã waꞌarã pãjãrã masã Jerusalẽ́pʉre waꞌacãrã niwã. Na etáca nʉmʉ ape nʉmʉ peꞌe Jesú waꞌatje quetire masĩcãrã niwã.
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 Tojo weerã pũrĩ opa querire dʉte, cʉ̃rẽ põtẽrĩrã aꞌticãrã niwã. Na aꞌtiro caricũwãꞌcãtiwã:
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 Jesú Õꞌacʉ̃ ye queti ojáca pũrĩpʉ nírõnojõta burrore ĩꞌagʉ̃, cʉ̃ buꞌipʉ mʉjãpejawĩ. Zacaría todʉporocjʉ̃ Õꞌacʉ̃ ye quetire weremʉꞌtãrĩ masʉ̃ aꞌtiro ojacʉ niwĩ:
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 Mʉsã Jerusalẽ́cjãrã, uiticãꞌña.
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 Aꞌte ojaꞌquere ʉ̃sã cʉ̃ buꞌerã ne waro “Jesú ye queti nisaꞌa”, niticãti. Beꞌro ʉꞌmʉse cʉ̃ mʉjã́áca beꞌropʉ ʉ̃sã masĩwʉ̃. “Õꞌacʉ̃ ye queti ojáca pũrĩpʉ níꞌcaronojõta cʉ̃rẽ queoro waꞌawʉ”, niwʉ̃.
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Jesú Lázarore masõgʉ̃, cʉ̃ pijiwĩrõcã ĩꞌaꞌcãrã ãpẽrãrẽ wereturiacãrã niwã.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Tojo weerã cʉ̃ weeĩꞌoꞌquere ẽjõpeorã, Jesure põtẽrĩrã aꞌticãrã niwã.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Fariseo masã peꞌe tojo weecã ĩꞌarã, aꞌmerĩ nicãrã niwã:
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Jerusalẽ́pʉ Pascua bosenʉmʉ nicã, Õꞌacʉ̃rẽ ẽjõpeorã nerẽꞌcãrã waꞌterore niꞌcãrẽrã griego masã niwã.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Na Jesure ĩꞌasĩꞌrĩrã Felipe tiro aꞌtiwã. Felipe Betsaida Galilea diꞌtapʉ nirĩ macãcjʉ̃ niwĩ. Na cʉ̃rẽ aꞌtiro niwã:
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Na tojo nicã tʉꞌogʉ, Felipe Andrére weregʉ waꞌawĩ. Beꞌro pʉarãpʉ waꞌa, Jesure wererã waꞌawã.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Na griego masã ĩꞌasĩꞌrĩsere tʉꞌogʉ, Jesú niwĩ:
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Diacjʉ̃ta nigʉ̃ti. Niꞌcʉ̃ otese capere otetibosami. Te oteticã, mejãrõta tojasaꞌa. Te peri otecã pũrĩcãrẽ, diꞌtapʉ boa waꞌasaꞌa. Beꞌro pĩꞌrĩ, pupi, peje dʉcatisaꞌa. Te peri weronojõ yʉꞌʉ wẽrĩgʉ̃saꞌa. Yʉꞌʉ wẽrĩse meꞌrã pãjãrã Õꞌacʉ̃ põꞌrã waꞌarãsama.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 Noꞌo aꞌti ʉmʉcopʉre cʉ̃ catiri ʉmʉcore maꞌiyʉꞌrʉgʉ pecameꞌepʉ buꞌiri daꞌre bajurionoꞌgʉ̃sami. Noꞌo cʉ̃ catiri ʉmʉcore maꞌitigʉ peꞌe ʉꞌmʉsepʉ catinuꞌcũgʉ̃sami.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Yʉꞌʉ dutisere weesĩꞌrĩgʉ̃, yʉꞌʉre sirutuato. Cʉ̃ yʉꞌʉ niatjopʉre yʉꞌʉ meꞌrã nigʉ̃sami. Yʉꞌʉ dutisere weesirutugʉnojõrẽ yʉꞌʉ pacʉ añurõ weegʉsami, niwĩ Jesú.
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 Jesú niwĩ:
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 Pacʉ, mʉꞌʉ tutuasere ĩꞌoña, niwĩ Jesú. Cʉ̃ tojo níca beꞌro niꞌcʉ̃ ʉꞌmʉsepʉ ucũdijosere tʉꞌowʉ. Aꞌtiro niwĩ:
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 Masã topʉ nirã́ cʉ̃ ucũꞌquere tʉꞌorã, “Bʉpo bʉsʉami”, niwã. Ãpẽrã “Õꞌacʉ̃rẽ werecoꞌtegʉ ʉꞌmʉsecjʉ̃ Jesure ucũami”, niwã.
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Jesú narẽ niwĩ:
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Niꞌcãrõacãrẽ Õꞌacʉ̃ aꞌti turicjãrãrẽ bese, buꞌiri daꞌregʉsami. Tojo nicã aꞌti turicjãrãrẽ dutigʉ wãtĩ cõꞌawĩrõnoꞌgʉ̃sami.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Apeye quẽꞌrãrẽ yʉꞌʉre na ʉꞌmʉarõpʉ tuumorõnʉꞌcõcã, nipeꞌtirãrẽ yʉꞌʉ tiropʉ aꞌticã weegʉti, niwĩ Jesú.
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Tojo nígʉ̃, yʉꞌʉ curusapʉ wẽrĩgʉ̃saꞌa nígʉ̃, tojo niwĩ.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Masã tere tʉꞌorã, aꞌtiro niwã:
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Jesú narẽ niwĩ:
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Yʉꞌʉ sĩꞌose weronojõ nigʉ̃́ mʉsã tiropʉ niꞌi. Yʉꞌʉ mʉsã tiropʉ nirĩ curare yʉꞌʉre ẽjõpeoya. Tojo weerã mʉsã quẽꞌrã sĩꞌorĩ masã weronojõ nirãsaꞌa. Õꞌacʉ̃ yere añurõ masĩrãsaꞌa. Ãpẽrã quẽꞌrãrẽ masĩcã weerãsaꞌa, niwĩ Jesú.
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Jesú peje weeĩꞌomicã, judío masã wiorã cʉ̃rẽ ẽjõpeotiwã.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Na ẽjõpeoticã, Õꞌacʉ̃ ye queti ojáca pũrĩpʉ Isaía ojaꞌcaronojõta queoro waꞌawʉ.
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 Na ne ẽjõpeomasĩtiꞌque quẽꞌrãrẽ Isaía aperopʉ Õꞌacʉ̃ ye queti ojáca pũrĩpʉre aꞌtiro ojacʉ niwĩ:
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 Õꞌacʉ̃ narẽ caperi bajutirã weronojõ weecʉ niwĩ.
40 “God iwa’an matah hifim
41 Isaía Jesú tutuasere, cʉ̃ asistesere ĩꞌagʉ̃, cʉ̃ ye cjasere tojo ucũcʉ niwĩ.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 Pãjãrã judío masã Jesure ẽjõpeowã. Niꞌcãrẽrã wiorã waropʉta ẽjõpeowã. Fariseo masãrẽ uirã, bajuyoropʉ Jesure ẽjõpeosere ucũtiwã. Ʉ̃sãrẽ judío masã na nerẽrĩ wiꞌipʉ nirãrẽ cõꞌawĩrõrĩ nírã, tojo weewã.
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 Wiorã Jesure ẽjõpeomirã, masã peꞌere Õꞌacʉ̃ nemorõ añurõ wãcũcã ʉawã.
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Jesú nipeꞌtirã tʉꞌoato nígʉ̃, tutuaro ucũwĩ:
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Yʉꞌʉre ĩꞌagʉ̃, yʉꞌʉre oꞌóꞌcʉ quẽꞌrãrẽ ĩꞌami.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Yʉꞌʉ sĩꞌose weronojõ niꞌi. Aꞌti nucũcãpʉre yʉꞌʉre ẽjõpeorã naꞌitĩꞌarõpʉ tojaticãꞌto nígʉ̃ aꞌtiwʉ. Na yʉꞌʉ buꞌesere masĩrãsama. Masĩrã, añurõ weerãsama.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 Yʉꞌʉ buꞌesere tʉꞌomirã, tere weetirã, buꞌiri cʉorãsama. Yʉꞌʉ narẽ buꞌiri daꞌresome. Yʉꞌʉ buꞌiri daꞌregʉ aꞌtitiwʉ. Narẽ yʉꞌrʉogʉ aꞌtiwʉ.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Yʉꞌʉre ʉatirãnojõ, yʉꞌʉ buꞌeꞌquere weetirãnojõ Õꞌacʉ̃rẽ buꞌiri daꞌrenoꞌajãpʉ nitojama. Yʉꞌʉ buꞌeꞌquere weetise buꞌiri na aꞌti ʉmʉco peꞌticã, buꞌiri daꞌrenoꞌrãsama.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Yʉꞌʉ seꞌsaro yʉꞌʉ ʉaro buꞌeweꞌe. Yʉꞌʉ pacʉ yʉꞌʉre oꞌóꞌcʉ “Tojo ni buꞌeya” nirṍ buꞌeꞌe.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 Yʉꞌʉ masĩꞌi, yʉꞌʉ pacʉ dutisere ẽjõpeorã catinuꞌcũcãꞌrãsama. Tojo weegʉ cʉ̃ buꞌedutiꞌcaronojõta masãrẽ buꞌeꞌe, niwĩ Jesú.
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.