Atos 9

Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 — ausente —
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 — ausente —
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Cʉ̃ ti pũrĩrẽ oꞌóca beꞌro Saulo ãpẽrã meꞌrã Damasco waꞌari maꞌapʉ waꞌa waꞌacʉ niwĩ. Waꞌa, Damascopʉ ejagʉti weeri cura wãcũña marĩrõ ʉꞌmʉsepʉ bʉpo yaꞌbaro weronojõ cʉ̃ tiro asistedijati, añurõ boꞌreyua waꞌacaro niwʉ̃.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Tojo waꞌacã, cʉ̃ yagʉ cabayu buꞌipʉ pesamiꞌcʉ nucũcãpʉ bʉrʉdija waꞌacʉ niwĩ. Topʉ cʉ̃ cũñarĩ cura niꞌcʉ̃ cʉ̃rẽ ucũcã tʉꞌocʉ niwĩ. Cʉ̃rẽ aꞌtiro nicʉ niwĩ:
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 Tere tʉꞌo, Saulo peꞌe “¿Noa niti mʉꞌʉ?” ni yʉꞌticʉ niwĩ.
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 Wãꞌcãnʉꞌcãña. Waꞌaya macãpʉ. Topʉ mʉꞌʉ ejacã, niꞌcʉ̃ weregʉsami mʉꞌʉ deꞌro weeatjere, nicʉ niwĩ Jesú.
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Saulo meꞌrã waꞌaꞌcãrã quẽꞌrã na ʉpʉtʉ ʉcʉa, ucũmasĩticãrã niwã. Cʉ̃ ucũsere tʉꞌocãrã niwã, tʉꞌorã peꞌe, mejõ Jesú peꞌere ĩꞌaticãrã niwã.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Beꞌro Saulo wãꞌcãnujã, cʉ̃ caperire ĩꞌapãacʉ nimiwĩ. Ne bajunoꞌticʉ niwĩ. Tojo weerã cʉ̃ meꞌrã waꞌaꞌcãrã Damascopʉ cʉ̃rẽ tʉ̃awãꞌcãcãrã niwã.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Topʉ cʉ̃ etáca beꞌro iꞌtia nʉmʉ ne caperi ĩꞌaticʉ niwĩ. Ne sĩꞌrĩti, ne baꞌaticʉ niwĩ.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Damascopʉre Jesure ẽjõpeogʉ Ananía wãmetigʉ nicʉ niwĩ. Saulore tojo waꞌari curare Ananía cãrĩtimigʉ̃ quẽꞌese weronojõ Jesú cʉ̃ pʉꞌto aꞌticã ĩꞌacʉ niwĩ. Cʉ̃rẽ “Ananía”, pisucʉ niwĩ.
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 — ausente —
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 — ausente —
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌogʉ, “Yʉꞌʉ wiogʉ, pãjãrã masã quetiwereama cʉ̃ Jerusalẽ́pʉ nígʉ̃ mʉꞌʉrẽ ẽjõpeorãrẽ ñaꞌarõ weeꞌquere.
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Aꞌti macã quẽꞌrãrẽ mʉꞌʉrẽ ẽjõpeorãrẽ ñeꞌegʉ̃ aꞌtigʉta weeapʉ tja paꞌia wiorã na dutioꞌori pũrĩ meꞌrã”, nicʉ niwĩ Ananía. Te quetire tʉꞌoꞌcʉ nitjĩagʉ̃, Ananía ne waꞌasĩꞌrĩticʉ nimiwĩ.
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Jesú cʉ̃rẽ nicʉ niwĩ:
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Tere weregʉ, ʉpʉtʉ piꞌetigʉsami. Yʉꞌʉ basu peꞌe weregʉti cʉ̃rẽ, nicʉ niwĩ Jesú Ananíarẽ.
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Cʉ̃ tojo níca beꞌropʉta Ananía Juda ya wiꞌipʉ waꞌacʉ niwĩ. Topʉ eta, ti wiꞌipʉ sãjãa, Saulore bocaejacʉ niwĩ. Cʉ̃ dʉpoapʉre ñapeo, “Saulo, mʉꞌʉrẽ yʉꞌʉ acaweregʉre weronojõ ĩꞌaꞌa. Jesú mʉꞌʉrẽ maꞌapʉ aꞌticã bajuaꞌcʉ yʉꞌʉre oꞌoámi, apaturi mʉꞌʉ caperi ĩꞌato nígʉ̃ tja. ‘Espíritu Santu tutuasere cʉoato’ níoꞌoami”, ni werecʉ niwĩ Saulore.
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Cʉ̃ tojo nirĩ cura maata cʉ̃ caperipʉ waꞌi nʉtʉ̃rĩ weronojõ bajuse wãꞌñaꞌque bʉrʉstedijacaro niwʉ̃. Tojo waꞌacã, añurõ ĩꞌacʉ niwĩ todʉporopʉ cʉ̃ ĩꞌaꞌcaro weronojõta tja. Beꞌro cʉ̃rẽ wãmeyecãrã niwã.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Na tojo wééca beꞌropʉta baꞌa, cʉ̃ tutuasere cʉocʉ niwĩ tja. Topʉre pejeti nʉmʉrĩacã Jesure ẽjõpeorã meꞌrã Damascopʉre tojánícʉ niwĩ yujupʉ.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Damascopʉ nígʉ̃, maata judío masã nerẽse wiꞌseripʉ Jesucristo Õꞌacʉ̃ macʉ̃ nimi nisere werecusiagʉ waꞌacʉ niwĩ.
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌorã, nipeꞌtirã tʉꞌomarĩa waꞌacãrã niwã.
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Saulo Jesucristo Õꞌacʉ̃ beseꞌcʉ nimi nisere wãcũtutuaro meꞌrã werecʉ niwĩ. Cʉ̃ tere weregʉ, queoro Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masã ojaꞌquere buꞌeĩꞌo, weremʉjãcʉ niwĩ. Tojo weerã Damascocjãrã judío masã “Tojo nimaꞌacʉ weemi”, nímasĩticãrã niwã.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Yoa waꞌacaro niwʉ̃ cʉ̃ Jesú ye quetire buꞌecusiaro. Beꞌro judío masã Saulore wẽjẽsĩꞌrĩcãrã nimiwã.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Cʉ̃ peꞌe tʉꞌocãꞌcʉ niwĩ cʉ̃rẽ wẽjẽsĩꞌrĩse quetire. Na nipeꞌtise nʉmʉrĩ ñamirĩ, ʉmʉcori ti macã sumuto ʉ̃tã cujiri meꞌrã wééca sãꞌrĩrõ wijaaropʉ cʉ̃rẽ wẽjẽsĩꞌrĩrã, coꞌtemʉjãcũcãrã niwã.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Tojo weecã ĩꞌarã, niꞌcã ñami cʉ̃ Saulo buꞌesere ẽjõpeorã cʉ̃rẽ wẽjẽticãꞌto nírã, piꞌi meꞌrã ti sãꞌrĩrõ yʉꞌrʉro oꞌodijocãrã niwã.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Beꞌro Saulo Damascopʉ níꞌcʉ Jerusalẽ́pʉ dajatojaa waꞌacʉ niwĩ. Topʉre etagʉ, ãpẽrã Jesure ẽjõpeorã meꞌrã baꞌpatisĩꞌrĩcʉ nimiwĩ. Na peꞌe cʉ̃rẽ ui nicãrã niwã. Saulore Damascopʉ wẽjẽsĩꞌrĩcã, piꞌi meꞌrã na nʉodijoꞌque niꞌi|alt="Make 110 percent Letting Paul down in a basket (with hair" src="CN02112b.TIF" size="col" ref="Hch 9.20-25; 2Co 11.32-33"
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Beꞌro cʉ̃rẽ tojo weecã ĩꞌagʉ̃, Bernabé Saulore weetamugʉ̃, Jesú cʉ̃ besecṹúꞌcãrã tiropʉ pijiwãꞌcãcʉ niwĩ. Topʉ ejagʉ, Bernabé narẽ werecʉ niwĩ Damasco waꞌari maꞌapʉ Saulo Jesure ĩꞌaꞌquere. Cʉ̃rẽ ucũꞌque quẽꞌrãrẽ werecʉ niwĩ. Apeye Damascopʉ Saulo Jesú ye quetire wãcũtutuase meꞌrã buꞌeꞌquere werecʉ niwĩ.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Bernabé werecãpʉta, Saulore “Jesure ẽjõpeogʉta nimi”, ni ẽjõpeocãrã niwã. Tojo weegʉ na meꞌrã tojacãꞌcʉ niwĩ. Beꞌro Saulo Jerusalẽ́cjãrãrẽ buꞌesijagʉ waꞌacʉ niwĩ.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Uise marĩrõ wãcũtutuase meꞌrã Jesú ye quetire werecʉ niwĩ. Tere weregʉ, ãpẽrã judío masã nimirã, griego ye ucũrã meꞌrã ʉpʉtʉ aꞌmetuꞌtimʉjãcʉ niwĩ. Cʉ̃ meꞌrã aꞌmetuꞌtiꞌcãrã Saulore wẽjẽsĩꞌrĩcãrã niwã.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Na tojo weesĩꞌrĩcã ĩꞌarã, ãpẽrã Jesure ẽjõpeorã cʉ̃rẽ miacãrã niwã Cesarea wãmetiri macãpʉ. Topʉ yucʉsʉ meꞌrã cʉ̃ ya macã Tarsopʉ oꞌócãrã niwã.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Nipeꞌtirã Jesure ẽjõpeorã narẽ ñaꞌarõ weeduꞌucã ĩꞌarã, ejerisãjãcãrã niwã. Tojo weerã siape meꞌrã nipeꞌtiro Judea, Galilea, Samariacjãrã nemorõ wãcũtutuanemocãrã niwã. Õꞌacʉ̃ cʉ̃ dutisere añurõ weenuꞌcũcãꞌcãrã niwã. Espíritu Santu weetamurõ meꞌrã pãjãrã ãpẽrã Jesure ẽjõpeotimiꞌcãrã ẽjõpeonemocãrã niwã.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Pedro quẽꞌrã nipeꞌtiropʉ Jesure ẽjõpeorã nise macãrĩpʉre ĩꞌacusiagʉ, Lida wãmetiri macãpʉ etacʉ niwĩ.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Topʉ etagʉ, niꞌcʉ̃ Enea wãmetigʉre bocaejacʉ niwĩ. Cʉ̃ ocho cʉ̃ꞌmarĩ cʉ̃ ya wiꞌipʉ sijamasĩtigʉ cũñacʉ niwĩ.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Pedro cʉ̃rẽ nicʉ niwĩ:
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Nipeꞌtirã Lida, Sarṍ wãmetise macãrĩcjãrã cʉ̃rẽ tojo weecã ĩꞌarã, na quẽꞌrã Jesure ẽjõpeocãrã niwã.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Ape macã Jope wãmetiri macãpʉ niꞌcõ numio Jesure ẽjõpeogo Tabita wãmetigo nico niwõ. Griego ye meꞌrã peꞌema Dorca wãmetico niwõ. Dorca nírõ, “ñama” nisĩꞌrĩrõ weesaꞌa. Co añurõ weenuꞌcũcãꞌco niwõ. Pajasecʉorãrẽ añurõ weetamuco niwõ.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Pedro cʉ̃ Lidapʉ nirĩ cura co peꞌe Jopepʉ nígõ, dutiti, wẽrĩa waꞌaco niwõ. Co wẽ́rĩ́ca beꞌro na weesetiꞌcaronojõta ãpẽrã co upʉre coecãrã niwã. Core coetojanʉꞌcõ, niꞌcã tucũ ʉꞌmʉarõca tucũpʉ peocãrã niwã.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Jope Lida pʉꞌtoacã tojacaro niwʉ̃. Tojo weerã Pedro Lidapʉ nicã tʉꞌorã, ʉmʉa pʉarã Jopecjãrã Jesure ẽjõpeorãrẽ pijidutirã oꞌocãrã niwã.
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Na Lidapʉ etacã, maata Pedro na meꞌrã Jopepʉre waꞌacʉ niwĩ. Dorca nirĩ wiꞌipʉre ejarã, co wẽrĩꞌco pesari tucũpʉ cʉ̃rẽ pijimʉjãcãrã niwã. Cʉ̃ ti tucũpʉ sãjãtacã, wapewia numia Pedro sumuto nerẽnʉꞌcãcãrã niwã. Na utirãta, ĩꞌocãrã niwã camisari, apeye suꞌti co catigo narẽ derobosaꞌquere.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Beꞌro Pedro masã to nirã́ nipeꞌtirãrẽ wijaaduticʉ niwĩ. Na wijááca beꞌro Pedro ejaqueꞌa, Õꞌacʉ̃rẽ ñubuecʉ niwĩ. Ñubuetoja, wẽrĩꞌcore ĩꞌa, core nicʉ niwĩ:
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Co ya omocãpʉ ñeꞌe, core wejewãꞌcõnʉꞌcõcʉ niwĩ. Beꞌro wapewia numiarẽ, ãpẽrã Jesure ẽjõpeorãrẽ narẽ pijimʉjã, core wiacʉ niwĩ.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Nipeꞌtirã Jopecjãrã tʉꞌoseꞌsacãrã niwã tojo weeꞌquere. Tojo weerã pãjãrã Jesure ẽjõpeonemocãrã niwã tja.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Pedro peje nʉmʉrĩ tojacʉ niwĩ Jopepʉre. Niꞌcʉ̃ Simó wãmetigʉ waꞌicʉrã caseri apogʉ ya wiꞌipʉ cãjĩcʉ niwĩ.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.