Atos 2
Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI
1 Cincuenta nʉmʉrĩ Pascua waꞌáca beꞌro Pentecosté wãmetiri bosenʉmʉ waꞌacaro niwʉ̃. Ti bosenʉmʉ nicã Jesure ẽjõpeorã apaturi todʉporo na nérẽ́ca wiꞌipʉta tja nerẽcãrã niwã.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Ti wiꞌipʉ na nérẽ́ca beꞌro wãcũña marĩrõ wĩꞌrõ ʉpʉtʉ aꞌtiro weronojõ ʉꞌmʉsepʉ bʉsʉ dijaticaro niwʉ̃. Ti wiꞌi bʉsʉseꞌsa waꞌacaro niwʉ̃.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Tojo waꞌari cura nánʉcʉ̃ na dʉpopa buꞌipʉ pecameꞌe ʉ̃jʉ̃rĩ põꞌrã ñeꞌmerõ weronojõ bajuro pesacaro niwʉ̃.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Espíritu Santure cʉoyʉꞌrʉacãrã niwã. Tojo weerã tutuaro meꞌrã cʉ̃ dutisere añurõ weecãrã niwã. Cʉ̃ weetamurõ meꞌrã apemasã ye ucũsere ucũmasĩtimiꞌcãrã ucũnʉꞌcãcãrã niwã.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 — ausente —
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 — ausente —
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 — ausente —
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 — ausente —
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Marĩ apesecjãrã, Elãcjãrã, Mesopotamiacjãrã niꞌi. Ãpẽrã Judeacjãrã, Capadociacjãrã, Pontocjãrã, Asiacjãrã niꞌi.
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 Ãpẽrã Frigiacjãrã, Panfiliacjãrã, Egiptocjãrã, Libia diꞌta Cirene wãmetiri macã pʉꞌtocjãrã niꞌi aꞌti macãpʉre. Romacjãrã bosenʉmʉ etama aꞌtopʉre. Na niꞌcãrẽrã judío masã nima. Ãpẽrã judío masã nitimirã, judío masã weronojõ ẽjõpeosetirã na quẽꞌrã aꞌtopʉre nima.
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 Ãpẽrã Cretacjãrã, Arabiacjãrã nima. Marĩ apesecjãrã diaꞌcʉ̃ nimirã, marĩ ye ucũse meꞌrã tʉꞌorã weeꞌe Õꞌacʉ̃ cʉ̃ añuse weeꞌquere, nicãrã niwã.
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Nipeꞌtirã na yere ucũcã tʉꞌorã, tʉꞌomarĩa waꞌacãrã niwã.
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Niꞌcãrẽrã Espíritu Santu tutuaro oꞌonoꞌcãrãrẽ bujicãꞌcãrã niwã.
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Na tojo nicã tʉꞌogʉ, Pedro ti wiꞌipʉ níꞌcʉ wijaacʉ niwĩ sopepʉre. Cʉ̃ meꞌrãcjãrã Jesú besecṹúꞌcãrã cʉ̃ sirota sirutuwijaacãrã niwã. Pedro nipeꞌtirã tʉꞌoato nígʉ̃ ʉpʉtʉ tutuaro meꞌrã ucũcʉ niwĩ:
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Ʉ̃sã queꞌarã mejẽta weeapʉ. Niꞌcãrõacã ñamiacãcure nueve niꞌi. Aꞌti horare queꞌaya marĩꞌi.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Mʉsã niꞌcãrõacã tʉꞌosere dʉporopʉ Joel wãmetigʉ Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masʉ̃ ojamʉꞌtãcʉ niwĩ. Aꞌtiro ni ojacʉ niwĩ:
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 — ausente —
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 — ausente —
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Aꞌti diꞌtare, ʉꞌmʉsepʉre mejẽcã bajuse ĩꞌogʉ̃saꞌa.
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Ʉmʉco quẽꞌrã naꞌitĩꞌa waꞌarosaꞌa.
20 Veya matan boro nagugum
21 Noꞌo yʉꞌʉre ‘Ñaꞌarõ weeꞌquere acobojoya’ nicã, narẽ acobojogʉsaꞌa.
21 Orot yait
22 — ausente —
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 — ausente —
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Marĩ pacʉ tojo waꞌáca beꞌro Jesucristore cʉ̃ wẽrĩꞌcʉpʉre masõcʉ niwĩ. Cʉ̃ wẽrĩdojaticʉ niwĩ. Masã waꞌacʉ niwĩ.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Dʉporopʉ wiogʉ Davi aꞌtiro ojamʉꞌtãcʉ niwĩ Jesú cʉ̃ ucũatjere:
25 David nati orot isan eo,
26 — ausente —
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 — ausente —
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 — ausente —
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 »Yʉꞌʉ acawererã, mʉsãrẽ weresĩꞌrĩsaꞌa marĩ ñecʉ̃ Davi yere. Cʉ̃ wẽrĩcʉ niwĩ. Cʉ̃ wẽrĩcã, cʉ̃rẽ yaacãrã niwã. Cʉ̃ ya masãpe aꞌti macãta niꞌi. Marĩ masĩꞌi, cʉ̃ basu peꞌe cʉ̃ ye cjasere ojatipĩ. Apĩpʉre ojagʉ weepĩ.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Davi catigʉ, Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masʉ̃ nicʉ niwĩ. Marĩ pacʉ Õꞌacʉ̃ cʉ̃rẽ aꞌtiro ni werecʉ niwĩ: “Mʉꞌʉ pãrãmi nituriagʉpʉ mʉꞌʉ dutiꞌcaro weronojõta aꞌti diꞌtare dutigʉ nigʉ̃sami”, nicʉ niwĩ.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 — ausente —
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 — ausente —
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Cʉ̃ pacʉ cʉ̃rẽ ʉꞌmʉsepʉ cʉ̃ tiro wiogʉ dujiri cũmurõpʉ miimʉjãcʉ niwĩ. Õꞌacʉ̃ cʉ̃ todʉporopʉ níꞌcaronojõta cʉ̃ macʉ̃rẽ marĩrẽ Espíritu Santure oꞌóduticʉ niwĩ. Tojo weerã Espíritu Santu cʉ̃ weetamuse meꞌrã mʉsã ye ucũsere ʉ̃sã ucũapʉ.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 — ausente —
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 — ausente —
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 »Tojo weerã mʉsã judío masã nipeꞌtirã masĩña. Jesure, mʉsã curusapʉ paabiꞌpeꞌcʉre Õꞌacʉ̃ cʉ̃rẽta marĩ wiogʉ sõrõpĩ. Cʉ̃ Õꞌacʉ̃ besenoꞌcʉta nicãꞌmiwĩ, ni werecʉ niwĩ Pedro.
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌorã, “Ʉ̃sã buꞌiri cʉosaꞌa”, ni wãcũcãrã niwã. Tojo weerã Pedrore, ãpẽrã Jesú cʉ̃ besecṹúꞌcãrãrẽ “¿Ʉ̃sã deꞌro weerãsari?” ni sẽrĩtiñaꞌcãrã niwã.
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Na tojo nicã, Pedro narẽ yʉꞌticʉ niwĩ:
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Õꞌacʉ̃ todʉporopʉ níꞌcaronojõta mʉsãrẽ, mʉsã põꞌrã nituriarãrẽ, aperocjãrãpʉre Espíritu Santure oꞌógʉsami. Noꞌo nipeꞌtirã cʉ̃ beserãrẽ oꞌógʉsami, ni werecʉ niwĩ Pedro.
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Cʉ̃ aꞌte diaꞌcʉ̃ wereticʉ niwĩ. Narẽ añurõ bosa, werecasanemocʉ niwĩ:
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Pedro tojo ni werecã tʉꞌorã, pãjãrã Jesucristore ẽjõpeocãrã niwã. Cʉ̃rẽ ẽjõpeocã ĩꞌarã, beꞌro Pedro quẽꞌrã narẽ wãmeyecãrã niwã. Cʉ̃ tojo ni wéréca nʉmʉta iꞌtiati mil waꞌtero masã ẽjõpeocãrã niwã.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Ãpẽrã todʉporo Jesure ẽjõpeoꞌcãrã meꞌrã naꞌirõ nerẽcãrã niwã. Pedro quẽꞌrã na weresere añurõ tʉꞌotʉꞌsacãrã niwã. Na basu sʉꞌori baꞌa, Õꞌacʉ̃rẽ ñubuenuꞌcũcãꞌcãrã niwã.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Jesú cʉ̃ besecṹúꞌcãrã cʉ̃ weeꞌcaronojõta masã dutitirãrẽ yʉꞌrʉo, apeye peje weeĩꞌocãrã niwã. Na tojo weesere ĩꞌarã, masã nipeꞌtirã ĩꞌamarĩacãrã niwã.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 — ausente —
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 — ausente —
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Ʉmʉcorinʉcʉ̃ nipeꞌtirã ñubuerã waꞌacãrã niwã Õꞌacʉ̃ wiꞌipʉ. Na ye wiꞌseripʉre eꞌcatise meꞌrã aꞌmerĩ sʉꞌori baꞌacãrã niwã.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 Tojo Õꞌacʉ̃rẽ eꞌcatise oꞌonuꞌcũcãꞌcãrã niwã. Ãpẽrã quẽꞌrã narẽ añurõ wãcũcãrã niwã. Ʉmʉcorinʉcʉ̃ Õꞌacʉ̃ cʉ̃rẽ ẽjõpeotimiꞌcãrãrẽ ẽjõpeocã weecʉ niwĩ. Tojo weerã siape meꞌrã Jesure pãjãrã ẽjõpeonemocãrã niwã.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.