Atos 28
Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI
1 Ʉ̃sã nipeꞌtirã sumutopʉ nʉjãta, majãnʉꞌcãca beꞌro ʉ̃sã masĩwʉ̃, ti nʉcʉ̃rõ Malta wãmeticaro niwʉ̃.
1 Ataiy ana dones ayey men yait ta aboyouw, naatu nuw imaibo ai’inan, aki i ana Malta nuw ayen.
2 Tocjãrã masã acoro pejacã yʉsʉacã ĩꞌarã, ʉ̃sãrẽ añurõ pajañaꞌwã. Tojo weerã pecameꞌe wĩjãbosa, ʉ̃sãrẽ sõꞌmadutirã pijiowã.
2 Nuw sabuw merarayow gewasin maiyow hiti, ai merar hiyi wairaf hi’asir rari, anayabin toun i yarayar naatu tutuban ea’ani.
3 Pablo quẽꞌrã peca boposãse seegʉ waꞌa, mitĩawĩ. Cʉ̃ tojo mitĩarĩ cura aña pecapʉ níꞌcʉ asise uiwijatigʉ, Pablo ya omocãpʉ cũꞌrĩ doqueyojawĩ. Topʉta wãꞌñacãꞌwĩ.
3 Paul ai heaf na wairaf wan yayara’aten, naatu kok wairaf wabuburin bai kayam tit, Paul uman yub fifin.
4 Ti nʉcʉ̃rõcjãrã aña Pablo ya omocãpʉ wãꞌñacã ĩꞌarã, na aꞌtiro niwã:
4 Nuw sabuw Paul umanamaim kok fifin inu’in hi’itin basit taiyuwih hio, iti orot i uman rara. Riy yan yawasin taiy na yen, baise koubaitotorayan ana god men ekokok boro yawasin nama.
5 Pablo peꞌe añarẽ pecameꞌepʉ wejestequetĩawĩ. Cʉ̃rẽ ne mejẽcã waꞌatiwʉ.
5 Baise Paul uman ta’asiy kok wairaf wan yen earah naatu men abisa ta isan matar.
6 Na tocjãrã peꞌe “Maata cʉ̃rẽ bipia waꞌarosaꞌa”, nimiwã. “Bipiticãma, wãcũña marĩrõ bʉrʉqueꞌa, wẽrĩa waꞌagʉsami”, ni wãcũmiwã. Na yoacã yucuecũmí, cʉ̃rẽ mejẽcã waꞌaticã ĩꞌa, mejẽcã wãcũwã tja. “Ãꞌrĩ ʉmʉ mejẽta nisami. Marĩ ẽjõpeogʉ nígʉ̃ nisasami. Tojo weero cʉ̃rẽ aña cũꞌrĩcã, ne mejẽcã waꞌaweꞌe”, niwã. Malta wãmetiri nʉcʉ̃rõpʉ Pablo aña cõꞌoꞌque niꞌi|alt="Make 110 percent Snake fastened to Paul’s hand (with hair" src="CN02048B.TIF" size="col" ref="Hch 28.1-6"
6 Sabuw hima hi’itin hinotanot i boro uman tadaw o an ta’uy tare tamorob. Baise manin maiyow hima hikakaif men abisa ta isan matar, imih hai not hibotabir hio, “Iti orot i god wari’en!”
7 Ʉ̃sãrẽ tojo waꞌaꞌcaro ti nʉcʉ̃rõ wiogʉ Publio wãmetigʉ ya diꞌta pʉꞌtoacã niwʉ̃. Cʉ̃ ʉ̃sãrẽ cʉ̃ ya wiꞌipʉ cãrĩdutigʉ pijiawĩ. Iꞌtia nʉmʉ ʉ̃sã cʉ̃ ya wiꞌipʉ nise nʉmʉrĩrẽ ʉ̃sãrẽ añurõ weewĩ.
7 Nati dones inan sisibin turin i orot wabin Publius ana bar merar. Publius i nati nuw hai orot gagamin. Ai merar yi, veya tounu ana nanawan na’atube bairi ama ituwi.
8 Titare Publio pacʉ ujaque, yoja dutitigʉ cãjĩwĩ. Pablo cʉ̃ cãjĩrõpʉ sãjãa, Õꞌacʉ̃rẽ sẽrĩbosa, cʉ̃ dʉpoapʉre ñapeowĩ. Tojo wee cʉ̃rẽ yʉꞌrʉcã weewĩ.
8 Publius tamah sawow biyan ana fora’abin ra’at, naatu yan yub ana gem yan inu’in. Paul na ana bar run isan yoyoban, biyan butubun naatu yawas.
9 Cʉ̃ tojo weecã ĩꞌarã, ti nʉcʉ̃rõpʉ nirã́ dutitirã na ye dutire yʉꞌrʉodutirã cʉ̃ tiropʉ aꞌtiwã. Nipeꞌtirã na ye dutire yʉꞌrʉonoꞌwã.
9 Sawar iti mamatar ana tur hinowar, sabuw iyab nati nuwamaim hisawow hi’inu’in hinan etei hiyawas.
10 Ti nʉcʉ̃rõcjãrã ʉ̃sãrẽ peje apeyenojõ oꞌowã. Beꞌropʉ ʉ̃sã yucʉsʉpʉ waꞌarã, puꞌetiatje quẽꞌrãrẽ oꞌowã.
10 Naatu hai kakaf gagamin na’in aki hiti, wa afe’en ayey ana veya ai remor isan abisa akokok etei hibaisi.
11 Ʉ̃sã ti nʉcʉ̃rõpʉre iꞌtia mujĩpũ niwʉ̃. Beꞌro Alejandría wãmetiri macã cjãwʉ̃ meꞌrã waꞌawʉ tja. Tiwʉ topʉ puꞌecʉ tõꞌo nínicaro niwʉ̃ yujupʉ. Tiwʉ yucʉsʉẽꞌquẽapʉ ãpẽrã masã ẽjõpeosetirã Cástor, Pólux wãmetirã queose na paateõꞌoꞌque wãꞌñawʉ̃.
11 Sumar tounu ama’ama ufunamaim wa ta Alexandria’ane nan abai. Iti wa wabin, “God Kikifu” anayabin iti wa nanamaim i Kastor naatu Folux hairi hai yumat hikirum hi’inu’in. Rarab siba’u aki nati nuwamaim wa tafan ama in rarab siba’u sawar.
12 Maltapʉ níꞌcãrã wija, Siracusa wãmetiri macã cja petapʉ ejawʉ. Topʉ iꞌtia nʉmʉ tojáníwʉ̃.
12 Wa abai atit an tafaram wabin Sarakus imaim arun veya tounu imaim ama.
13 Beꞌro Regio wãmetiri macãpʉ waꞌarã, sumutopʉ nʉjãwʉ̃. Topʉ eta, niꞌcã nʉmʉ beꞌro ʉ̃sã waꞌaro peꞌeta wĩꞌrõ wẽowʉ̃. Tojo weerã ape nʉmʉ peꞌe ejabaqueꞌowʉ Puteoli wãmetiri macãpʉre. Topʉ eta, ʉ̃sã tiwʉpʉ sãñaꞌcãrã dijawʉ.
13 Naatu nati’imaim atit anunuw ana Rhegium bar merar gagamin arun imaim a’in. Mar to waruw gurufune busuruf babin, naatu aki atit anunuw veya bairu’abin Puteoli arun.
14 Topʉre ãpẽrã Jesure ẽjõpeorãrẽ bocaejawʉ. Na ʉ̃sãrẽ “Niꞌcã semana ʉ̃sã meꞌrã tojáníña”, niwã. Tojo weerã ʉ̃sã niꞌcã semana to ni, beꞌro Romapʉ waꞌarã maꞌapʉ yʉꞌrʉawʉ tja.
14 Nati’imaim baitumatumayah afa hima’am atitourih naatu hifefeyani bairi fur ta’imon ama. Imaibo aremor ana Rome atit.
15 Ãpẽrã Romacjãrã Jesure ẽjõpeorã ʉ̃sã Romapʉ waꞌase quetire tʉꞌotojacãrã niwã. Tere tʉꞌo, ʉ̃sãrẽ põtẽrĩrã etawã maꞌapʉ Foro de Apio wãmetiri macãpʉ. Ãpẽrã quẽꞌrã aperopʉ sijari masã na cãrĩrõpʉ Tres Tabernas wãmetiropʉ ʉ̃sãrẽ põtẽrĩwã. Pablo narẽ ĩꞌagʉ̃, Õꞌacʉ̃rẽ eꞌcatise oꞌo, cʉ̃ basu quẽꞌrã nemorõ eꞌcati, wãcũtutuase bocanemowĩ.
15 Baitumatumayah Rome hima’am aki anan bigai hinowar basit hina Apius ahar ana efan hitit, naatu afa hina Nanawan Bar Tounu hibatabat imaim hi’iti ai merar hiyi, Paul iti sabuw i’itih ana veya God ana merar yi naatu i koufair gagamin maiyow bai.
16 Ʉ̃sã Romapʉ etáca beꞌro surara wiogʉ Julio aꞌtiro weewĩ. Buꞌiri cʉorã cʉ̃ miaꞌcãrãrẽ tocjãrã buꞌiri cʉorãrẽ coꞌterã wiogʉpʉre wiawĩ. Pablo peꞌere ape wiꞌipʉ niꞌcʉ̃ surara cʉ̃rẽ duꞌtiri nígʉ̃ coꞌteacjʉ meꞌrã cũuwĩ.
16 Ana Rome atitit ana veya, Paul akisin ma isan ana baibasit hitin, naatu baiyowayah orot ta hiyai kaif hairi hima.
17 Iꞌtia nʉmʉ ʉ̃sã Romapʉ etáca beꞌro Pablo ti macãcjãrã judío masã wiorãrẽ pijiowĩ. Beꞌro cʉ̃ tiropʉ na ejacã ĩꞌa, narẽ aꞌtiro niwĩ:
17 Veya tounu ufunamaim Jew orot ukwarih etei Paul eaf hiru’ay. Eaf hiruru’ay ana veya’amaim iuwih eo, “Taitu ayu i men kafa’imo ata sabuw isah asinaf kakaf, naatu uwatanah hai binanakwar abisa hibitit aigigimimih, baise Jerusalem imaim ayu hifatumu naatu hibuwu Rome gawan umanamaim hiya’u.
18 Na romano masã wiorã yʉꞌʉre sẽrĩtiñaꞌa, cʉ̃rẽ wẽjẽrõʉaꞌa nise buꞌirire bocatitjĩarã, duꞌusĩꞌrĩmiwã.
18 Ayu ubar hitu bairi ao hinunutitiy au kakafin men ta hitita’ur boro ata morob, imih hikok boro hitabotaitu.
19 Na judío masã peꞌe pũrĩcã yʉꞌʉre ne duꞌuwĩrõrõ ʉatiwã. Tojo weegʉ yʉꞌʉ “Wiogʉ Augusto Romacjʉ̃pʉta beseato”, niwʉ̃. Ne yʉꞌʉ acawererãrẽ weresãgʉ̃ mejẽta, yʉꞌʉ ʉaro meꞌrã aꞌtiapʉ.
19 Baise Jew sabuw men hikok ayu hitabotaitu, imih ayu Caesar isan ai fefeyan. Iti asisinaf i men ata sabuw ubar baitih na’atube abiwa’an.
20 Yʉꞌʉ tojo weetjĩagʉ̃, mʉsã meꞌrã ucũgʉ̃ti nígʉ̃, diacjʉ̃ masĩato nígʉ̃ mʉsãrẽ pijioapʉ. Marĩ judío masã yoacã yucueꞌcʉ aꞌtitojacʉ niwĩ. Cʉ̃ Jesucristo wãmetimi. Yʉꞌʉ cʉ̃rẽ ẽjõpeose ye buꞌiri aꞌte dari cõme dari meꞌrã dʉꞌtenoꞌcʉ niꞌi, niwĩ Pablo.
20 Ana’an iti isan ayu kwa aifefeyan kwatan kwata’itu bairit tatao isan. Ayu hifatumu dibur ama’am anayabin i Israel sabuw orot nati biyanamaim nuhih fot tema’am isan.”
21 Na cʉ̃rẽ niwã:
21 Hiya’afut hio, “Aki Judea’ane men fef ta o isa abaimih, na’atube taituwat nati’ine men o asinaf isan naatu abisa isisinaf kakaf ana tur men ta na eo anowar.
22 Ʉ̃sã aꞌte diaꞌcʉ̃rẽ masĩꞌi. Nipeꞌtirocjãrã “Jesure ẽjõpeose ñaꞌa niꞌi”, ni ucũma. Tojo weerã ʉ̃sã mʉꞌʉ ẽjõpeosere tʉꞌosĩꞌrĩsaꞌa, niwã.
22 Baise aki akokok o anot i ku’o anowar, anayabin efan ta ta etei sabuw iti o a kou’ay boubun isan hio tegamigam anonowar.”
23 Tojo níca beꞌro na niꞌcã nʉmʉ tere ucũatji nʉmʉrẽ besewã. “Ti nʉmʉ aꞌtirãti” ni, waꞌa waꞌawã. Ti nʉmʉ nicã pãjãrã masã Pablo cãjĩrĩ wiꞌipʉ etawã. Na nerẽpeꞌtica beꞌro boꞌreacã buꞌenʉꞌcãꞌcʉ, téé ñamicaꞌa buꞌe naꞌitõꞌoa waꞌawĩ. Õꞌacʉ̃ cʉ̃ nipeꞌtirã wiogʉ nise quetire buꞌewĩ. Jesucristore ẽjõpeoato nígʉ̃, Moisé cʉ̃ ojaꞌquere, Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masã na ojaꞌquere narẽ pũrõ ẽjõpeocã ʉagʉ buꞌeĩꞌowĩ.
23 Basit Paul bairi veya hiyai naatu nati veya’amaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay. Paul ma’am ana efanamaim. Mar auman Paul busuruf God ana aiwob isan kubuna naatu eorerereb etei hinowar. Sinaftobon Moses ana ofafaramaim naatu dinab oro’orot hai turamaim sabuw botabirih Jesu dogoroh baitinin isan ma iuwih in veya re.
24 Niꞌcãrẽrã cʉ̃ buꞌesere ẽjõpeowã. Ãpẽrã ne ẽjõpeotiwã.
24 Sabuw afa abisa eo i hitumatum, baise sabuw afa i men hitumatum.
25 Na niꞌcãrõnojõ wãcũti, niꞌcãrẽrã topʉ dujiꞌcãrã wãꞌcãnʉꞌcãwijaari cura Pablo narẽ niwĩ:
25 Taiyuwih wanawanahimaim Paul ana tur yomanin eo isan hibusuruf hibibas ufunamaim himisir hitit hin. Paul eo, “Anun Kakafiyin i turobe uwatanah isah dinab orot Isaiah iwan eo,
26 — ausente —
26 ‘Kwen sabuw iti isah kuo,
27 — ausente —
27 Anayabin nati sabuw fudirih i fokar.
28 »Tojo weerã mʉsã tʉꞌosĩꞌrĩtise ye buꞌiri Õꞌacʉ̃ masãrẽ yʉꞌrʉose quetire niꞌcãcã meꞌrã judío masã nitirãrẽ werenoꞌrõsaꞌa. Na peꞌe añurõ tʉꞌotʉꞌsarãsama, niwĩ.
28 Isan imih ayu akokok kwa kwanaso’ob, God ana yawas i Ufun Sabuw isah ebiyafar naatu i boro tur hinanowar!”
29 Pablo tere níca beꞌro judío masã topʉ nirã́ na basu aꞌmetuꞌtiwijaawã.
29 Tur iti eo ufunamaim Jew hihamiy taiyuwih higam auman hin.
30 Pʉa cʉ̃ꞌma Pablo ti wiꞌi na waso, wapayedutica wiꞌipʉre surara cʉ̃rẽ coꞌtegʉ meꞌrã niwĩ. Nipeꞌtirã cʉ̃rẽ ĩꞌasijarãrẽ eꞌcatise meꞌrã narẽ põtẽrĩwĩ.
30 Kwamur rou’ab tutufin Paul bar ta tutubun imaim ma naatu sabuw iyab itinamih hinan i mar etei hai merar yiy.
31 Uiro marĩrõ, wãcũtutuaro meꞌrã masãrẽ Õꞌacʉ̃ cʉ̃ wiogʉ nisere, tojo nicã Jesucristo ye cjasere buꞌenuꞌcũcãꞌwĩ. Ãpẽrã ne cãꞌmotaꞌaro marĩrõ tojo weewĩ.
31 Nati’imaim ma’am men kafa’imo bir naatu men abisa ta ana ef ya’afutimih, baise God ana aiwob isan ma binan, naatu Jesu Keriso isan sabuw i’obaibiyih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 28, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.