Atos 22

Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 —Yʉꞌʉ acawererã, yʉꞌʉre tʉꞌoya. Yʉꞌʉ mʉsãrẽ yé cjasere weregʉti mʉsã yʉꞌʉre “Buꞌiri moomi” niato nígʉ̃, niwĩ.
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Beꞌro Pablo na ye hebreo meꞌrã ucũcã tʉꞌorã, nemorõ diꞌtamarĩawã. Pablo narẽ niwĩ:
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 —Yʉꞌʉ judío masʉ̃ niꞌi. Cilicia diꞌtacjʉ̃, niꞌcã macã Tarso wãmetiri macãpʉ bajuawʉ. Aꞌti macã Jerusalẽ́pʉ añurõ masãtuꞌajanʉꞌcõwʉ̃. Yʉꞌʉre buꞌeꞌcʉ Gamalie niwĩ. Moisé marĩ ñecʉ̃sʉmʉarẽ dutiꞌquere nipeꞌtisere buꞌepeꞌocãꞌwʉ̃. Mʉsã aꞌtocaterore Õꞌacʉ̃ cʉ̃ dutiꞌquere weesetironojõta yʉꞌʉ quẽꞌrã añurõ tojota weewʉ.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Yʉꞌʉ todʉporopʉre Jesure ẽjõpeorãrẽ ñaꞌarõ weecũcãti. Ejeripõꞌrã añucãti téé noꞌo ãpẽrãrẽ wẽjẽtuꞌajanʉꞌcõgʉ̃pʉ. Ʉmʉa, numiarẽ ñeꞌe, narẽ buꞌiri daꞌreri wiꞌipʉ sõrõmʉjãduticãti.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Paꞌia wiogʉ, nipeꞌtirã judío masã wiorã “Tojota weewĩ cʉ̃”, ni masĩsama. Náta yʉꞌʉre papera apobosatjĩarã oꞌówã Damascocjãrã judío masã marĩ acawererãrẽ. Yʉꞌʉ ti pũrĩ meꞌrã Damascocjãrã Jesure ẽjõpeorãrẽ ñeꞌegʉ̃ waꞌamiwʉ̃. Aꞌti macã Jerusalẽ́pʉ narẽ miiti, buꞌiri daꞌregʉti nígʉ̃, tojo weemiwʉ̃.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 »Damascopʉ yʉꞌʉ ejagʉti weeri cura dajaritero nicã wãcũña marĩrõ ʉꞌmʉsepʉ bʉpo yaꞌbaro weronojõ yʉꞌʉ tiro asistedijati boꞌreyua waꞌawʉ.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Tojo waꞌacã, yʉꞌʉ nucũcãpʉ bʉrʉqueꞌa waꞌacãti. To beꞌroacã niꞌcʉ̃ yʉꞌʉre ucũcã tʉꞌowʉ. “Saulo, ¿deꞌro weegʉ yʉꞌʉre ñaꞌarõ weegʉ weeti?” niwĩ.
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 »Tere tʉꞌo, yʉꞌʉ cʉ̃rẽ yʉꞌtiwʉ: “¿Noa niti mʉꞌʉ?” niwʉ̃.
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Yʉꞌʉ meꞌrã waꞌaꞌcãrã quẽꞌrã te asistesere ĩꞌacãrã niwã. Tere ĩꞌarã, ʉcʉa waꞌacãrã niwã. Yʉꞌʉre cʉ̃ ucũꞌque peꞌere tʉꞌoticãrã niwã.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Jesú tojo nicã tʉꞌo, “Yʉꞌʉ wiogʉ ¿deꞌro weegʉsari?” ni sẽrĩtiñaꞌwʉ̃ cʉ̃rẽ.
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Yʉꞌʉre cʉ̃ asisteꞌque ne caperi bajuticã weecãti. Tojo weerã yʉꞌʉ meꞌrãcjãrã Damascopʉ sʉꞌori waꞌarã, yʉꞌʉre tʉ̃awãꞌcãwã.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 »Ti macãpʉre niꞌcʉ̃ Ananía wãmetigʉ, Moisé dutiꞌquere weenuꞌcũrĩ masʉ̃ niwĩ. Nipeꞌtirã judío masã Damascopʉ nirã́ cʉ̃rẽ “Añugʉ̃ nimi”, ni ĩꞌawã.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Yʉꞌʉ ti macãpʉ etáca beꞌroacã Ananía yʉꞌʉre ĩꞌagʉ̃ ejawĩ. Cʉ̃ yʉꞌʉre niwĩ: “Saulo, mʉꞌʉ apaturi ĩꞌagʉ̃saꞌa tja.” Cʉ̃ tojo nirĩ curata yʉꞌʉ apaturi ĩꞌacãti tja. Tojo waꞌacã, cʉ̃rẽ ĩꞌawʉ̃ yʉꞌʉ tiro nuꞌcũgʉ̃rẽ.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 »Beꞌro yʉꞌʉre niwĩ: “Õꞌacʉ̃ marĩ ñecʉ̃sʉmʉa ẽjõpeoꞌcʉ dʉporopʉ mʉꞌʉrẽ besecʉ niwĩ. Õꞌacʉ̃ cʉ̃ ʉaro mʉꞌʉrẽ masĩato ni, cũucʉ niwĩ. Tojo nicã cʉ̃ macʉ̃ Jesú ñaꞌase moogʉ̃rẽ ĩꞌa, cʉ̃ ucũsere tʉꞌoato nígʉ̃ cũucʉ niwĩ.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Nipeꞌtirãrẽ nipeꞌtiropʉ mʉꞌʉ ĩꞌaꞌquere, mʉꞌʉ tʉꞌoꞌquere Jesú ye quetire mʉꞌʉ werecusiagʉ waꞌagʉsaꞌa.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 ¿Ñeꞌenojõ peꞌe basioweti mʉꞌʉrẽ? Basioꞌo pũrĩcã. Wãmeyedutiya. ‘Yʉꞌʉ Jesure ẽjõpeoꞌo, yʉꞌʉ ñaꞌarõ weeꞌquere acobojoya’, ni sẽrĩña Õꞌacʉ̃rẽ”, niwĩ yʉꞌʉre Ananía.
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 »Tojo waꞌáca beꞌro yʉꞌʉ Damascopʉ níꞌcʉ tojátiwʉ aꞌti macã Jerusalẽ́pʉ. Tojata, ñubuegʉ waꞌawʉ Õꞌacʉ̃ wiꞌipʉ.
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Yʉꞌʉ ñubueri cura cãrĩtimigʉ̃ quẽꞌese weronojõ Jesure ĩꞌacãti. Jesú yʉꞌʉre niwĩ: “Quero aꞌti macã Jerusalẽ́rẽ wijayá. Aꞌti macãcjãrã yé quetire mʉꞌʉ weresijacã, ne ẽjõpeosome”, niwĩ.
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 »Yʉꞌʉ tere tʉꞌo, cʉ̃rẽ niwʉ̃: “Yʉꞌʉ wiogʉ, na añurõ masĩsama yé cjasere. Nipeꞌtise judío masã na nerẽse wiꞌserinʉcʉ̃ mʉꞌʉrẽ ẽjõpeorãrẽ aꞌmasãjãa, narẽ ñeꞌe, buꞌiri daꞌreri wiꞌipʉ cũu, paapecũuwʉ̃.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Esteba mʉꞌʉ ye queti wereꞌcʉre na wẽjẽrĩ curare yʉꞌʉ quẽꞌrã topʉta ĩꞌanuꞌcũwʉ̃. Na ye suꞌti buꞌicjasere coꞌtebosawʉ. ‘Añurõ wéérã, tojo weebataꞌma’, ni wãcũsetinuꞌcũwʉ̃”, ni werewʉ Jesure.
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 »Jesú yʉꞌʉre niwĩ: “Waꞌaya. Yʉꞌʉ aperopʉ yoaropʉ oꞌógʉti weeꞌe mʉꞌʉrẽ judío masã nitirã tiropʉ”, niwĩ.
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Aꞌtota Pablo ucũsere tʉꞌotʉowã. Cʉ̃ “Yʉꞌʉre ‘Judío masã nitirã tiropʉ waꞌaya’ niwĩ” nicã tʉꞌorã, ʉpʉtʉ caricũwã:
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Caricũnemo, na uasere ĩꞌorã, na ye suꞌti buꞌicjasere doqueomʉjã, diꞌta marãrĩrẽ õrẽ wẽestequemorõmʉjãwã.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Na tojo weecã ĩꞌagʉ̃, surara wiogʉ Pablore oꞌosõrõcãꞌdutiwĩ na ya wiꞌi poꞌpeapʉ. Sõrõtojanʉꞌcõ, “¿Deꞌro weerã tocãꞌrõ caricũti?” ni masĩsĩꞌrĩgʉ̃ Pablore tãrãgʉ̃tigʉ dʉꞌteduticʉ niwĩ.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Na dʉꞌtéca beꞌro Pablo surara wiogʉ to coꞌtegʉre nicʉ niwĩ:
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Cʉ̃ tojo nicã tʉꞌogʉ, surara cʉ̃rẽ dutibutiagʉ peꞌere weregʉ waꞌacʉ niwĩ:
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Cʉ̃ tojo nicã, surara wiogʉ Pablo tiropʉ waꞌa, cʉ̃rẽ “¿Nirõta romano masʉ̃ niti?” ni sẽrĩtiñaꞌcʉ niwĩ.
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 surara wiogʉ peꞌe nicʉ niwĩ:
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Cʉ̃ tojo nicã, cʉ̃rẽ tãrãboꞌcãrã uiwijaa waꞌacãrã niwã. Na surara wiogʉ quẽꞌrã “Romano masʉ̃rẽ dʉꞌtedutiasʉ” nitjĩagʉ̃, uia waꞌacʉ niwĩ.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Surara wiogʉ ape nʉmʉ peꞌe ¿deꞌro weerã cʉ̃rẽ weresãpari? ni masĩsĩꞌrĩgʉ̃, paꞌia wiorã, ãpẽrã nipeꞌtirã judío masã wiorãrẽ nerẽduticʉ niwĩ. Tojo weegʉ Pablore na dʉꞌteꞌque cõme darire pãa, na wiorã tiropʉ pijiwãꞌcãcʉ niwĩ.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.