Atos 10
Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI
1 Cesareapʉ niꞌcʉ̃ Cornelio wãmetigʉ cien surara Italiano wãmetiri curuacjʉ̃ wiogʉ nicʉ niwĩ.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Cʉ̃ añugʉ̃ nicʉ niwĩ. Romano masʉ̃ nimigʉ̃, judío masã weronojõ Õꞌacʉ̃rẽ ẽjõpeocʉ niwĩ. Cʉ̃ ya wiꞌicjãrã nipeꞌtirã Õꞌacʉ̃rẽ ẽjõpeocãrã niwã. Judío masã pajasecʉorãrẽ niyeru oꞌomʉjãcʉ niwĩ. Õꞌacʉ̃rẽ ñubuenuꞌcũcãꞌcʉ niwĩ.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Niꞌcã nʉmʉ ñamicaꞌa tres nicã cãrĩtimigʉ̃ quẽꞌegʉ̃ weronojõ niꞌcʉ̃ Õꞌacʉ̃rẽ werecoꞌtegʉre ĩꞌacʉ niwĩ. Cʉ̃ tiro sãjãa, cʉ̃rẽ pisucʉ niwĩ:
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Cʉ̃ ʉpʉtʉ uise meꞌrã ĩꞌanuꞌcũbajaqueꞌacʉ niwĩ cʉ̃rẽ.
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Niꞌcãrõacã Jopepʉ mʉꞌʉ ʉmʉarẽ oꞌóya. Narẽ niꞌcʉ̃ Simó Pedro wãmetigʉre pijigʉ waꞌadutiya.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Cʉ̃ apĩ Simó wãmetigʉ waꞌicʉrã caseri apogʉ ya wiꞌipʉ cãjĩsami. Ti wiꞌi pajiri maa sumutopʉ nisaꞌa, nicʉ niwĩ Õꞌacʉ̃rẽ werecoꞌtegʉ Corneliore.
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Beꞌro Õꞌacʉ̃rẽ werecoꞌtegʉ waꞌa waꞌacʉ niwĩ. Cʉ̃ waꞌáca beꞌro Cornelio cʉ̃rẽ daꞌracoꞌterã pʉarãrẽ, tojo nicã niꞌcʉ̃ surara cʉ̃rẽ weetamugʉ̃rẽ pijiocʉ niwĩ. Surara quẽꞌrã Õꞌacʉ̃rẽ ẽjõpeogʉta nicʉ niwĩ.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 Nipeꞌtise Õꞌacʉ̃rẽ werecoꞌtegʉ níꞌquere narẽ werecʉ niwĩ. To beꞌro narẽ oꞌócãꞌcʉ niwĩ Jopepʉ.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Na waꞌáca beꞌro ape nʉmʉ dajaritero nicã na Jopepʉ ejarãtirã weeri cura Pedro peꞌe cʉ̃ nirĩ wiꞌi buꞌi dʉposãrĩpʉ ñubuegʉ mʉjãcʉ niwĩ. Ti wiꞌi dʉposãrĩ opa sira nicaro niwʉ̃.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Cʉ̃ topʉ ʉjaboa, pũrõ baꞌasĩꞌrĩcʉ niwĩ. Ti wiꞌicjãrã na baꞌase weeri cura cãrĩtimigʉ̃ quẽꞌese weronojõ apeyenojõ dijaticã ĩꞌacʉ niwĩ.
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Ʉꞌmʉse pãrĩcã ĩꞌacʉ niwĩ. Topʉ niꞌcãrõ suꞌtiro weronojõ bajuri caserojo nucũcãpʉ dijaticaro niwʉ̃. Baꞌparitise sumutori dʉꞌteꞌcaro nicaro niwʉ̃.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 Ti casero poꞌpeapʉre nipeꞌtirã waꞌicʉrã, pĩrõa, mirĩcʉ̃a sãñacãrã niwã.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Õꞌacʉ̃ cʉ̃rẽ nicʉ niwĩ:
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Pedro peꞌe cʉ̃rẽ yʉꞌticʉ niwĩ:
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Õꞌacʉ̃ cʉ̃rẽ ninemocʉ niwĩ tja: Pedrore Õꞌacʉ̃ queose ĩꞌoꞌque niꞌi|alt="Make 120 percent Peter’s vision, unclean animals in sheet" src="cn01945B.tif" size="col" ref="Hch 10.9-27"
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Iꞌtiati tojo ĩꞌocʉ niwĩ cʉ̃rẽ ti casero meꞌrã. Cʉ̃ ĩꞌosetirinʉcʉ̃ “Baꞌaya”, nicʉ niwĩ. Beꞌro ti caserore Õꞌacʉ̃ ʉꞌmʉsepʉ miimʉjãa waꞌacʉ niwĩ.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Pedro ti casero mʉjã́áca beꞌro ʉpʉtʉ wãcũqueꞌticʉ niwĩ.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Eta, “Simó waꞌicʉrã caseri apogʉ ya wiꞌi ¿noꞌopʉ niti?” ni sẽrĩtiñaꞌcãrã niwã tocjãrãrẽ. Na peꞌe na sẽrĩtiñaꞌcã, “Sõꞌopʉ nisaꞌa”, ni wereoꞌocãrã niwã. Tojo nicã tʉꞌo, waꞌacãrã niwã Simó Pedro nirĩ wiꞌipʉ. Topʉ eja, “¿Ne, aꞌtota niti Simó Pedro wãmetigʉ?” ni sẽrĩtiñaꞌcãrã niwã. Na tojo nirĩ cura Pedro cʉ̃ ĩꞌaꞌquere wãcũqueꞌtigʉ weecʉ niwĩ.
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Cʉ̃ tojo wãcũcã, Espíritu Santu cʉ̃rẽ nicʉ niwĩ:
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Quero, na tiropʉ dijabaqueꞌoya. Na meꞌrã waꞌaya. “Yʉꞌʉ na meꞌrã waꞌacã, ñaꞌa nibosaꞌa, na judío masã mejẽta nima”, ni wãcũtigʉta waꞌaya. Yʉꞌʉ narẽ oꞌoápʉ, nicʉ niwĩ Espíritu Santu.
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Cʉ̃ tojo níca beꞌro Pedro dija, “¿Yʉꞌʉreta aꞌmati? ¿Deꞌro weerã aꞌtiati?” ni sẽrĩtiñaꞌcʉ niwĩ.
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Cʉ̃ tojo nicã, na yʉꞌticãrã niwã:
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Na tojo nicã tʉꞌogʉ, Pedro narẽ, “Sãjãtia. Aꞌti ñamirẽ aꞌto cãrĩña”, nicʉ niwĩ.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Ape nʉmʉ peꞌe ejacãrã niwã Cesareapʉre. Cornelio cʉ̃ neocũuꞌcãrã meꞌrã cʉ̃ ya wiꞌipʉ narẽ coꞌtecʉ niwĩ. Na aꞌticʉrã nicãrã niwã Pedrore coꞌterã: Cornelio acawererã, ãpẽrã cʉ̃ meꞌrãcjãrã waro nicãrã niwã.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Pedro topʉ etacã, Cornelio cʉ̃rẽ põtẽrĩgʉ̃ wijaatacʉ niwĩ sopepʉ. Topʉ cʉ̃rẽ ẽjõpeogʉ ejaqueꞌacʉ niwĩ.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Pedro cʉ̃ tojo weecã ĩꞌagʉ̃, “Wãꞌcãnʉꞌcãña. Yʉꞌʉre ẽjõpeoticãꞌña. Yʉꞌʉ quẽꞌrã mʉꞌʉ weronojõta ʉmʉ niꞌi”, nicʉ niwĩ.
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Wãꞌcãnʉꞌcãca beꞌro na utamurãta sãjãacãrã niwã cʉ̃ ya wiꞌipʉre.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Beꞌro narẽ nicʉ niwĩ topʉ nerẽꞌcãrãrẽ:
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Tojo weegʉ na yʉꞌʉre pijiticã, maata aꞌtiapʉ. “Waꞌaweꞌe, judío masã mejẽta nima”, nitiapʉ. Mʉꞌʉ ¿deꞌro weegʉti pijioati? Yʉꞌʉ masĩsĩꞌrĩsaꞌa, ni sẽrĩtiñaꞌcʉ niwĩ Corneliore.
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Cornelio cʉ̃rẽ yʉꞌticʉ niwĩ:
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 Yʉꞌʉre niwĩ: “Cornelio, Õꞌacʉ̃ mʉꞌʉ ñubuesere tʉꞌoami. Mʉꞌʉ pajasecʉorãrẽ niyeru oꞌose quẽꞌrãrẽ ĩꞌami.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Jopepʉ mʉꞌʉ ʉmʉarẽ oꞌóya. Niꞌcʉ̃ Simó Pedro wãmetigʉre pijigʉ waꞌadutiya narẽ. Cʉ̃ apĩ Simó wãmetigʉ waꞌicʉrã caseri apori masʉ̃ ya wiꞌipʉ pajiri maa sumutopʉ cãjĩsami. Cʉ̃ aꞌtopʉ etagʉ, mʉꞌʉrẽ weregʉsami Õꞌacʉ̃ ye cjasere”, ni werewĩ yʉꞌʉre.
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Tojo weegʉ maata mʉꞌʉrẽ pijidutigʉ oꞌówʉ. Mʉꞌʉ añurõ wéégʉ aꞌtiapã. Marĩ nipeꞌtirãpʉta Õꞌacʉ̃ ĩꞌorõpʉ niꞌi. Nipeꞌtise mʉꞌʉrẽ Õꞌacʉ̃ weredutisere mʉꞌʉ ʉ̃sãrẽ werecã tʉꞌosĩꞌrĩsaꞌa, nicʉ niwĩ Cornelio Pedrore.
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Cʉ̃ tojo níca beꞌro Pedro werecʉ niwĩ narẽ:
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Cʉ̃ nipeꞌtise cururicjãrã cʉ̃rẽ ẽjõpeorãrẽ, cʉ̃ ʉaro weenuꞌcũrãrẽ añurõ ĩꞌasami.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Õꞌacʉ̃ añuse oꞌócʉ niwĩ judío masãrẽ Jesucristo meꞌrã ejerisãjãse bocarãsama nisere. Jesucristo nipeꞌtirã masã wiogʉ nimi.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 Mʉsã tʉꞌopã nipeꞌtise judío masã na nirõpʉ waꞌaꞌquere. Juã masãrẽ buꞌe, wãmeyemʉꞌtãca beꞌropʉ Jesú buꞌenʉꞌcãwĩ Galilea diꞌtapʉre.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Jesú Nazarecjʉ̃rẽ waꞌaꞌquere mʉsã masĩsaꞌa. Cʉ̃ pacʉ Espíritu Santu meꞌrã cʉ̃rẽ tutuasere oꞌocʉ niwĩ. Cʉ̃ meꞌrã ninuꞌcũcãꞌcʉ niwĩ. Tojo weegʉ noꞌo cʉ̃ waꞌaro masã meꞌrã añurõ weewĩ. Ãpẽrã wãtĩ dutiro weenuꞌcũrãrẽ wãtĩarẽ cõꞌawĩrõmʉjãwĩ.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 »Jerusalẽ́ nipeꞌtiropʉ judío masã nise macãrĩpʉre ʉ̃sã cʉ̃ weeꞌquere ĩꞌapeꞌocãꞌwʉ̃. Ãpẽrã cʉ̃rẽ curusapʉ paabiꞌpe wẽjẽwã.
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 Õꞌacʉ̃ peꞌe iꞌtia nʉmʉ beꞌro cʉ̃rẽ masõcʉ niwĩ. Cʉ̃rẽ masṍca beꞌro ʉ̃sã tiropʉre apaturi bajuacã weewĩ.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Masã nipeꞌtirãpʉre bajuatiwĩ. Õꞌacʉ̃ todʉporopʉ cʉ̃ beseꞌcãrã diaꞌcʉ̃rẽ bajuawĩ. Cʉ̃ masã́ca beꞌro cʉ̃ meꞌrã sĩꞌrĩ, baꞌawʉ.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 »Ʉ̃sãrẽ cʉ̃ ye quetire weredutiwĩ ãpẽrãrẽ. Cʉ̃ pacʉ cʉ̃rẽ nipeꞌtirã masã añurã, ñaꞌarãrẽ beseacjʉ sõrõwĩ nisere weredutiwĩ ʉ̃sãrẽ Jesú.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 »Nipeꞌtirã dʉporocjãrãpʉ Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masã Jesú yere aꞌtiro ni ojamʉꞌtãcãrã niwã: “Cʉ̃rẽ ẽjõpeorãrẽ nipeꞌtirã na ñaꞌarõ weeꞌquere acobojose sẽrĩcã, narẽ acobojogʉsami cʉ̃ tutuaro meꞌrã”, nicãrã niwã, nicʉ niwĩ Pedro Cornelio ya wiꞌipʉ nerẽꞌcãrãrẽ.
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Pedro ucũrĩ curata cʉ̃ weresere tʉꞌorãpʉre Espíritu Santu dijatacʉ niwĩ.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 — ausente —
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 — ausente —
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 — ausente —
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 — ausente —
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.