1 Coríntios 7
Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI
1 Niꞌcãrõacãrẽ mʉsã sẽrĩtiñaꞌoꞌoca pũrĩrẽ yʉꞌtigʉti. Nʉmotiticã, marãpʉtiticã añucãꞌa, añurõ peꞌe.
1 Boun i kwa fefemaim abisa isan kwakikirum i anao kwananowar. Orot yait tabina’e asir ema’am i gewasin maiyow.
2 Tojo nimicã, topʉre pãjãrã ãpẽrã noꞌo ʉaro aꞌmetãrãbajaqueꞌatisama. Tojo weerã ʉmʉa nánʉcʉ̃ nʉmotiroʉaꞌa. Numia quẽꞌrã nánʉcʉ̃ marãpʉtiroʉaꞌa.
2 Baise anayabin baiwa’an kwanekwan ana naniyan i ra’at, imih orot babin iyab tabina’e tema’am mi’itube hitatabin, saise i a’awah bairi’ika hitama.
3 Ʉmʉ cʉ̃ nʉmo meꞌrã añurõ nisetiato. Co quẽꞌrã cʉ̃ meꞌrã mejãrõta nisetiato.
3 Naatu orot ana kok abisa aawan biyanamaim tasinaf tiyasisir na’atube babin ana kok abisa aawan biyanamaim tiyasisir.
4 Marãpʉtigo aꞌtiro niticãꞌto: “Yʉꞌʉ ʉaro weegoti”, niticãꞌto. Co marãpʉ niyucã, “Cʉ̃ ʉaro weegoti”, niato. Nʉmotigʉ quẽꞌrã “Yʉꞌʉ ʉaro weegʉti”, niticãꞌto. Cʉ̃ nʉmo niyucã, “Co ʉaro weegʉti”, niato.
4 Babin biyan men i akisin nowanamih, baise orot nowan, na’atube orot biyan men i akisin nowanamih, baise babin nowan, na’atube orot biyan men akisin nakaif, baise babin nakaif, naatu babin biyan men akisin nakaif baise orot nakaif.
5 Co aꞌtiro weeato. Co marãpʉ co meꞌrã nisĩꞌrĩcã, yʉꞌtiato. Cʉ̃ quẽꞌrã core yʉꞌtiato. Õꞌacʉ̃rẽ ñubuerãtirã, ticʉse nʉmʉrĩ “Marĩ weewʉaronojõ weeticãꞌrã” ni apóca beꞌro pũrĩcã tojo weeticãꞌto. Ñubuetuꞌajaca beꞌropʉ todʉporo nisetiꞌcaronojõta marãpʉ meꞌrã, nʉmo meꞌrã niato tja. Tojo weeticã, wãcũtutuaticã, wãtĩ mʉsãrẽ ñaꞌarõ weedutibosami. Ãpẽrã meꞌrã noꞌo ʉaro aꞌmetãrãmaꞌacã weebosami.
5 Imih orot aawan hairi inumih nakokok babin men nakwahir, na’atube babin aawan hairi iumih nakokok orot men nakwahir, baise veya afa hairi hinibasit mar kafai asir hinama, saise nati veya i yoyoban hinitin. Imaibo veya ta naniyah nakokok na’at aawan hairi hina’in saise biyah ana naniyan na’in bainub, asir boro Satan imaim nan narun routobon nitih.
6 Yʉꞌʉ mʉsãrẽ aꞌtere dutibutiase weronojõ ucũgʉ̃ mejẽta weeꞌe. Mʉsã tojo weesĩꞌrĩcã, añurõsaꞌa nígʉ̃, tojo niꞌi.
6 Iti i ayu au not kwa au’uwi, baise men nati na’atube sinaf isan abiyunimih.
7 Yʉꞌʉ aꞌtiro wãcũꞌu. Yʉꞌʉ mʉsã nipeꞌtirãrẽ yʉꞌʉ weronojõ nʉmo marĩrã nicã ʉamisaꞌa. Õꞌacʉ̃ peꞌe masãnʉcʉ̃rẽ na weepõtẽoatjere cũucʉ niwĩ. Ãpẽrãrẽ nʉmo marĩdutigʉ o marãpʉ marĩdutigʉ cũucʉ niwĩ. Ãpẽrã peꞌere nʉmotidutigʉ, marãpʉtidutigʉ cũucʉ niwĩ.
7 Ayu au kok kwa etei mi’itube ayu’ube kwatama, baise orot ta’ita’imon ata usar etei God faramit, orot ta i ana usar ta God itin, na’atube orot ta ibo ana usar ta God itin.
8 Niꞌcãrõacã mʉsã nʉmo marĩrãrẽ, marãpʉ marĩrãrẽ, wapewia numiarẽ nigʉ̃ti. Mʉsã yʉꞌʉ weronojõ nʉmotiticã, marãpʉtiticã, añu niꞌi.
8 Baise kwa tabin ati’at, naatu kwafukwafuriy, katukatuwiy, kwa auman au’uwi, gewasin tabin en asir kwatama, ayu ama’ama’abe.
9 Ʉmʉa numia meꞌrã nisĩꞌrĩrã nʉꞌcãtirãnojõ nʉmotiato. Numia quẽꞌrã mejãrõta marãpʉtiato. Na nʉmoticã, marãpʉticã, nemorõ añuꞌu. Na numia meꞌrã, ʉmʉa meꞌrã nisĩꞌrĩrã, piꞌetiticãꞌto.
9 Baise a naniyan nakukura’ara’ah na’at, gewasin kwanatabin, anayabin tabin i gewasin, men basit baiwa’an isan itanot dogor wairafabe ta’arah mar etei.
10 Yʉꞌʉ marãpʉtirãrẽ, nʉmotirãrẽ aꞌtiro dutiꞌi. Aꞌte marĩ wiogʉ dutise niꞌi. Yʉꞌʉ tere wereturiaꞌa. Numio co marãpʉre cõꞌaticãꞌto.
10 Kwa toutabin sabuw obaiyunen tur iti abit, men ayu, baise Regah ana obaiyunen tur, babin men aaw orot inihamiy.
11 Cõꞌagõ pũrĩcã, apĩ meꞌrã nʉorẽticãꞌto. Marãpʉ nimiꞌcʉ meꞌrã apotigo, niꞌcõta tojato. Ʉmʉ quẽꞌrã mejãrõta cʉ̃ nʉmorẽ ne cõꞌaticãꞌto. Cʉ̃ quẽꞌrã cʉ̃ nʉmo níꞌco meꞌrã apotigʉ, mejãrõta tojato.
11 Baise babin yait aawan orot nabihamiy na’at, gewasin nati babin men natabin asire nama, naatu nakokok na’at namatabir maiye aawan hairi hitounuw hinama. Naatu orot men aaw inakwahir.
12 Ãpẽrãma, yʉꞌʉ Jesucristo besecṹúꞌcʉ nígʉ̃, yʉꞌʉ wãcũsere aꞌtiro nigʉ̃ti. Te wãcũse marĩ wiogʉ yʉꞌʉre buꞌeꞌque mejẽta niꞌi. Aꞌtiro nigʉ̃ti. Niꞌcãrẽrã mʉsã Jesucristore ẽjõpeotigore nʉmotibosaꞌa. Co mʉꞌʉ meꞌrã ninuꞌcũsĩꞌrĩcã, cõꞌaticãꞌña.
12 Baise kwa afa isa ayu akisu au not iti, men Regah ana not. Orot yait babin men baitumatumayan ebi’awan naatu babin ana kok i orot hairi ma’amih, orot men babin nakwahir.
13 Mejãrõta ẽjõpeotigʉre marãpʉtigo quẽꞌrã mʉꞌʉ meꞌrã cʉ̃ ninuꞌcũsĩꞌrĩcã, cõꞌaticãꞌña.
13 Naatu babin yait orot men baitumatumayan ebi’awan orot ana kok i babin hairi ma’amih, babin men orot nakwahir.
14 Na mʉsã meꞌrã nise ye buꞌiri Õꞌacʉ̃ narẽ añurõ weesami. Tojo weerã mʉsã põꞌrã Jesucristore ẽjõpeotirã põꞌrã weronojõ nitisama. Õꞌacʉ̃ mʉsã põꞌrãrẽ añurõ weesami.
14 Anayabin orot ana baitumatumamaim babin kusouw na kakafiyin matar, na’atube orot ana baitumatumamaim babin kusouw na kakafiyin matar, asire natunatuh boro gubagub auman hitama, baise boun natunatuh i hina kakafiyih himatar.
15 Noꞌo Jesucristore ẽjõpeotigʉ cʉ̃ nʉmorẽ cõꞌasĩꞌrĩgʉ̃nojõ peꞌe cõꞌato. Jesucristore ẽjõpeotigo quẽꞌrã co marãpʉre cõꞌasĩꞌrĩgõnojõ cõꞌato. Õꞌacʉ̃ marĩ ãpẽrã meꞌrã aꞌmequẽse marĩrõ niseticã ʉami. Na cõꞌasĩꞌrĩcã, añurõsaꞌa.
15 Baise orot baitumatum atin ekokok aawan kwahirinamih, kwaihamiy ekwahir, anayabin hairi hai tabin men hifatum. God ana kok it i tufuwamaim tanama.
16 Cõꞌanoꞌgõ “Yʉꞌʉre cõꞌaticã, yʉꞌʉ marãpʉre Jesucristore ẽjõpeocã weemasĩbopã”, nita basioweꞌe. Cõꞌanoꞌgʉ̃ quẽꞌrã “Yʉꞌʉre cõꞌaticã, yʉꞌʉ nʉmorẽ Jesucristore ẽjõpeocã weemasĩbopã”, nita basioweꞌe.
16 O babin aaw baibaisin na baitumatumayan matar isan ana ef boro mi’itube inaso’ob gewas? Naatu o orot, aaw baibaisin na baitumatumayan matar isan ana ef boro mi’itube inaso’ob gewas?
17 Tojo nimicã, aꞌtere yʉꞌʉ nipeꞌtirocjãrã, Jesucristore ẽjõpeori curuacjãrãrẽ dutiꞌi. Mʉsãnʉcʉ̃ Õꞌacʉ̃ mʉsãrẽ ne waro beseri curare nisetiꞌcaronojõta aꞌtiro nicã quẽꞌrãrẽ nisetiroʉaꞌa.
17 Ef ta’imon i iti, orot babin ta’ita’imon ana yawas abisa Regah bitin na’atube imaim nama. Yawas wantoro’ot mi’itube tama’ama God ea’afit na’atube tanama. Iti i ayu au obaiyunen tur ekaleisia wanawanan areremor i abi’obaiyih.
18 Õꞌacʉ̃ niꞌcʉ̃rẽ õꞌrẽcjʉ yapa casero yejecõꞌanoꞌcʉre besebosami. Cʉ̃rẽ besecã, mejãrõta yejecõꞌanoꞌcʉ niato. Noꞌo yejecõꞌanoꞌtiꞌcʉre besecã quẽꞌrãrẽ, mejãrõta yejecõꞌanoꞌtiꞌcʉ niato.
18 O yait a’ar mo’on hi’afuw ima’am ana veya God ea’afi, men a fit inibunwa’ir, naatu orot yait ana ar mo’on afuwina’e ma’am ana veya God eafi’af, men ana ar mo’on afuwinamih nanot.
19 Yejecõꞌanoꞌcʉ, yejecõꞌanoꞌtiꞌcʉ nise wapamarĩꞌi. Õꞌacʉ̃ dutisere weese peꞌe wapatiyʉꞌrʉnʉꞌcãꞌa.
19 Anayabin orot ana ar mo’on afu’afuw, o afuwina’e nati i yabin en, baise ana’an gagamin i God ana obaiyunen tur tanabosiyasiyar.
20 Nipeꞌtirã Õꞌacʉ̃ besenʉꞌcãcatero níꞌcaronojõta ninuꞌcũcãꞌrõʉaꞌa.
20 Orot etei mi’itube kwama’am ana veya God ea’afi i na’atube kwanama.
21 Õꞌacʉ̃ daꞌracoꞌterãrẽ besebosami. Tojo besecã, mʉsã daꞌracoꞌtesere wãcũqueꞌtiticãꞌña. Apetero mʉsãrẽ mʉsã wiorã wijadutirãsama. Añu niꞌi. Na tojo nicãta, wijabaqueꞌoya.
21 O yait bai’akir ana yawasamaim ima’am ana veya God ea’afi, men nati isan iniyababan, baise a veya kebor inabaib na’at nati bai’akir ana fafatumane kurufami kutit.
22 Õꞌacʉ̃ marĩ wiogʉ Jesucristore ẽjõpeodutigʉ mʉsãrẽ besecʉ niwĩ. Mʉsãrẽ besenʉꞌcãcaterore daꞌracoꞌterã níꞌcãrã niwʉ̃. Niꞌcãrõacãma aꞌtiro niꞌi. Tojo daꞌracoꞌterã nimirã, Jesucristo yarã nitjĩarã, daꞌracoꞌtesere wijaꞌcãrã weronojõ niꞌi. Cʉ̃ ye cjasere daꞌraꞌa. Ãpẽrã quẽꞌrã cʉ̃ besenʉꞌcãrĩ curare daꞌracoꞌtetirã nicãrã niwã. Niꞌcãrõacãma Jesucristore daꞌracoꞌterã weronojõ nima.
22 Anayabin orot yait akir ana bowabowamaim ma’am Regah eaf titit, i Regah ana rufamen orot, na’atube orot yait roufamenamaim ma’am Keriso eaf titit, nati orot i Keriso ana akir wairafin.
23 Õꞌacʉ̃ mʉsãrẽ maꞌígʉ̃, cʉ̃ yarã niato nígʉ̃ Jesucristo wẽrĩse meꞌrã wapayecʉ niwĩ. Tojo weerã masãrẽ daꞌracoꞌterã weronojõ niticãꞌña.
23 Kwa i sawar ta baiyan gagaminamaim God tubuni kwatit, imih men kwanan orot ta isan kwani’akiramih.
24 Õꞌacʉ̃ ne waro besenʉꞌcãcatero mʉsã nisetiꞌcaronojõta niña tja. Cʉ̃ yarã niña.
24 Taitu, kwa ta’ita’imon ama mi’itube kwama’am God e’afi kwana baitumatumayah kwamamatar na’atube kwanama.
25 Nʉmo marĩrã, marãpʉ marĩrã peꞌema Jesucristo dutise marĩꞌi. Tojo nimigʉ̃, noꞌo yʉꞌʉ basu wãcũse cãꞌrõ mʉsãrẽ weregʉti. Mʉsã yʉꞌʉre ẽjõpeomasĩꞌi. Marĩ wiogʉ yʉꞌʉre pajañaꞌse buꞌiri tojo weemasĩꞌi.
25 Naatu kwa baibitar biya numih, kwa isa ayu men Regah biyanane tur ta abaimih, baise Regah ana kabeberamaim ayu not iti bitu ana’o i kwanitumatum.
26 Yʉꞌʉ aꞌtiro wãcũꞌu. Aꞌtiro nicã peje piꞌetise niꞌi. Tojo weerã nʉmo marĩrã níꞌcãrã nʉmotiticãꞌña.
26 Mar iti boun yawas i fokar, imih ayu anotanot ana gewasin kwa mi’itube kwama’am i na’atube kwanama.
27 Noꞌo nʉmotigʉpʉ níꞌcʉ core cõꞌaticãꞌña. Noꞌo nʉmo marĩgʉ̃ nʉmotisĩꞌrĩgʉ̃ aꞌmaticãꞌña.
27 O toutabin na’at men babin kwahirinamih ana ef inanuwet, naatu o tabina’e kuma’am men tabinamih babin inanuwet.
28 Mʉsã nʉmotirã, Õꞌacʉ̃rẽ yʉꞌrʉnʉꞌcãrã mejẽta weeꞌe. Noꞌo nuꞌmio quẽꞌrã marãpʉtigo Õꞌacʉ̃rẽ yʉꞌrʉnʉꞌcãgõ mejẽta weemo. Tojo nimirõ, catiri ʉmʉcore peje piꞌetise niꞌi. Yʉꞌʉ na tojo piꞌetisere ʉasãtimisaꞌa. Tojo weegʉ aꞌtere wereꞌe.
28 Baise inatatabin na’at nati i men bowabow kakafin kusisinaf, naatu babitai tatabin auman i men bowabow kakafin esisinaf, baise kwa iyab kwatatabin yababan boro moumurih maiyow kouh kwanayen, imih tarafafari isan tur iti ao.
29 Acawererã, yʉꞌʉ mʉsãrẽ aꞌtiro nisĩꞌrĩsaꞌa. Aꞌtiro nicã peje piꞌetise niꞌi. Nemorõ ñaꞌarõ waꞌatjo cãꞌrõ dʉꞌsaꞌa. Niꞌcãcã meꞌrã nʉmotirã, nʉmo marĩrã weronojõ tʉꞌoñaꞌña. Mʉsã nʉmosãnumiarẽ wãcũnʉrʉ̃rõnojõ oꞌorã, Õꞌacʉ̃ peꞌere wãcũnʉrʉ̃dutiro, tojo waꞌaꞌa.
29 Taitu, abisa ao yabin i iti, mar i na kabom, imih boun it ata veya’amaim orot iyab toutabin tema’am hinimonok Regah isan hinabow.
30 Dʉjasewãꞌa utiri masã bʉjawetidojaticãꞌña. Noꞌo eꞌcatirãnojõ eꞌcatidojaticãꞌña. Mʉsã apeque duusere mʉsã ye warore weronojõ tʉꞌoñaꞌticãꞌña.
30 Sabuw iyab terererey, hai itinin men yababanabe hinama’amih, sabuw iyab tibiyasisir hai itinin men yasisirabe hinama’amih. Naatu sabuw iyab guguw wairafih hai itinin i guguw enabe hinama.
31 Aꞌti ʉmʉco peꞌtiwãꞌcãrõ weeꞌe. Tojo weerã aꞌti turi cjasere ʉpʉtʉ waro wãcũticãꞌña.
31 Kwa iyab iti tafaram ana sawar moumurih na’in kwabowabow men sawar anot awan nakaratan, anayabin iti tafaram naatu sawar etei boro nan nasawar.
32 Mʉsãrẽ wãcũqueꞌtiro marĩrõ nicã ʉaꞌa. Nʉmo marĩgʉ̃ marĩ wiogʉ cjasere pũrõ wãcũnʉrʉ̃sami. Jesucristo ʉasere weesĩꞌrĩsami.
32 Ayu akokok kwa etei yababan fatumi kwama’am kwanarufami kwanatit. Orot tabina’e ema’am ana not etei Regah ana bowabow isan ebitin, ekokok nabow Regah niyasisir.
33 Nʉmotigʉ peꞌe cʉ̃ nʉmo añurõ nicã ʉagʉ, aꞌti ʉmʉco cjasere wãcũnʉrʉ̃sami. Cʉ̃ nʉmo eꞌcaticã ʉasami.
33 Baise toutabin orot i tafaram ana bowabow isan enotanot kwanekwan, anayabin i ekokok nabow aawan niyasisir.
34 Cʉ̃ marĩ wiogʉ ʉase quẽꞌrãrẽ weesĩꞌrĩsami. Tojo weegʉ cʉ̃ weesĩꞌrĩse pʉaro dʉcawaanʉꞌcõsami. Numia quẽꞌrãrẽ tojota niꞌi. Marãpʉ marĩgõ marĩ wiogʉ ye cjasere pũrõ wãcũnʉrʉ̃samo. Õꞌacʉ̃ ʉaro diaꞌcʉ̃ weesĩꞌrĩsamo. Co wãcũsepʉ quẽꞌrãrẽ cʉ̃ ʉaro wãcũsamo. Marãpʉtigo peꞌe co marãpʉ añurõ nicã ʉasamo. Aꞌti ʉmʉco cjasere pũrõ wãcũnʉrʉ̃samo. Co marãpʉ eꞌcaticã weesĩꞌrĩsamo.
34 Imih i ana not kusib ef rou’ab himatar, ef ta’imon nati na’atube, babin tabina’e ema’am o babitai biyan numin, ana not tutufin etei i Regah ana bowabow akisin isan enotanot. Baise toutabin babin i tafaram ana bowabow isan enotanot kwanekwan, anayabin i ekokok nabow aawan orot niyasisir.
35 Yʉꞌʉ mʉsãrẽ añurõ waꞌato nígʉ̃ ojaꞌa. Añurõ nidutigʉ, marĩ wiogʉ ʉaro diaꞌcʉ̃ weedutigʉ ojaꞌa. Mʉsãrẽ nʉmotisere, marãpʉtisere cãꞌmotaꞌagʉ mejẽta, tojo niꞌi.
35 Ayu iti ao anayabin akokok kwa anibais, i men ao’ofafari, baise akokok ef gewasin kwasinaf a yabow Regah isan i wan kwanayai kwanabow.
36 Niꞌcʉ̃ cʉ̃ macõ muꞌñucã ĩꞌagʉ̃, aꞌtiro nibosami: “Yʉꞌʉ macõrẽ añurõ weetisaꞌa. Co marãpʉticã, añubosaꞌa”, nibosami. Tojo nigʉ̃nojõ numisoato. Te tojo weese ne ñaꞌarõ weese niweꞌe.
36 Monok babitai hairi hai rum hio, naatu monok naniyan i ekukura’ara’ah babitai isan naatu kwamur auman i erara’at ekokok natabin, karam hinatabin men bowabow kakafin.
37 Apĩ peꞌe “Numisoroʉasato”, nitibosami. Cʉ̃ tojo weesĩꞌrĩse cʉ̃rẽ añu nibosaꞌa. “Yʉꞌʉ macõ marãpʉtisome”, nibosami. Cʉ̃ tojo nicã, core añurõ waꞌarosaꞌa.
37 Baise orot yait i taiyuwin ana notamaim tabin men ekokok men yait na’okikin, i karam taiyuwin ana naniyan imurub ema’am karam tabina’e nama, iti orot i ef gewasin esisinaf.
38 Aꞌtiro niꞌi. Macõrẽ marãpʉtidutiꞌcʉ añurõ weegʉ weesami. Marãpʉtidutitigʉ peꞌe quẽꞌrã totá añurõ weeyʉꞌrʉnʉꞌcãsami. Aꞌtiro niꞌi. Aꞌtocatero piꞌetise peje niꞌi. Tojo weero marãpʉtiticã, nemorõ añu niꞌi.
38 Imih orot yait etatabin i gewasin, baise orot yait tabina’e ema’am i gewasin anababatun.
39 Marĩrẽ dutise aꞌtiro niꞌi. Marãpʉtigo co marãpʉ catiri cura cʉ̃ meꞌrã ninuꞌcũcãꞌto. Cʉ̃ wẽ́rĩ́ca beꞌro co noꞌo tʉꞌsagʉnojõ meꞌrã marãpʉtiato, niꞌi. Co marãpʉ Jesucristore ẽjõpeogʉ niato.
39 Orot yawasin ema’am ana veya babin i aawan biyanamaim hifatum ema’am, baise orot emomorob ana veya babin i orot biyanamaim hirufam tit, orot ta i ana kokomaim boro ni’awan, baise nati orot i Regah ana kou’ayomaim ema’am ni’awan.
40 Yʉꞌʉ peꞌe aꞌtiro wãcũꞌu. Co apaturi marãpʉtitigo, nemorõ eꞌcatibosamo. Yʉꞌʉ quẽꞌrã ãpẽrã mʉsãrẽ buꞌerã weronojõ Espíritu Santure cʉoꞌo. Tojo weegʉ tojo ucũꞌu.
40 Baise anotanot tabina’e tama’am na’at i boro tiyasisir gagamin maiyow. Ayu anotanot ayu auman God Anunin targabuwu ama’am.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.