1 Coríntios 15

Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Acawererã, yʉꞌʉ mʉsãrẽ todʉporopʉ buꞌeꞌque Jesucristo masãrẽ yʉꞌrʉose quetire niꞌcãrõacã wãcũcã ʉaꞌa. Mʉsã tere tʉꞌorã, ẽjõpeowʉ. Aꞌtiro nicã quẽꞌrãrẽ ẽjõpeonuꞌcũꞌu.
1 Taitu, boun i akokok tur gewasin abinan kwanowar, imaim yawas kwabai, naatu imaim kwabatabatkikin isan nuhi akukusib.
2 Õꞌacʉ̃ te añuse queti meꞌrã mʉsãrẽ ẽjõpeonuꞌcũcã weegʉ weemi. Mʉsãrẽ te queti yʉꞌʉ wereꞌquere ẽjõpeonuꞌcũcã, yʉꞌrʉogʉsami. Queoro mʉsã ẽjõpeocã, tojo weegʉsami. Mʉsã buꞌipʉ diaꞌcʉ̃ ẽjõpeorã, yʉꞌrʉonoꞌsome.
2 Iti tur gewasinamaim kwa iyawasi, imih tur abinan kwanonowar kwanabubukikin, baise men kwanabubukikin kwa a baitumatum boro nan yabin en namatar.
3 Yʉꞌʉre buꞌeꞌquere mʉsãrẽ wereturiawʉ. Te apeye yʉꞌrʉoro niyʉꞌrʉnʉꞌcãse aꞌtiro niwʉ̃. Õꞌacʉ̃ ye queti ojáca pũrĩpʉ ojaꞌcaronojõta Cristo marĩ ñaꞌarõ weeꞌquere cõꞌasĩꞌrĩgʉ̃, wẽrĩbosacʉ niwĩ.
3 Ayu abisa abaib i kwa isa aya’abun, naatu nati tur ana’an gagamin i iti, Keriso it ata bowabow kakafin isan morob, Bukamaim eo na’atube.
4 Cʉ̃ wẽ́rĩ́ca beꞌro cʉ̃rẽ yaacãrã niwã. Beꞌro Õꞌacʉ̃ ye queti ojáca pũrĩpʉ ojaꞌcaronojõta iꞌtia nʉmʉ beꞌro Õꞌacʉ̃ cʉ̃rẽ masõcʉ niwĩ.
4 Hibai hin hubemaim hiyai, veya tounu ufunamaim misir maiye, Bukamaim eo na’atube.
5 Tojo wééca beꞌro cʉ̃ Pedrore, ãpẽrã cʉ̃ besecṹúꞌcãrãrẽ bajuacʉ niwĩ.
5 Peter isan irerereb, imaibo tur abarayah nah 12 isah irerereb.
6 Beꞌro niꞌcãti pãjãrã quinientos yʉꞌrʉoro cʉ̃rẽ ẽjõpeorãrẽ bajuacʉ niwĩ. Pãjãrã cʉ̃rẽ ĩꞌaꞌcãrã catisama yujupʉ. Ãpẽrã wẽrĩatojacãrã niwã.
6 Nati ufunamaim veya ta’imon wanawanan ana bai’ufununayah etei 500 tafanamaim auman isah irerereb, moumurih na’in i boun yawasih tema’am baise afa i himorob.
7 Beꞌro Santiagore bajuacʉ niwĩ. To beꞌro nipeꞌtirã cʉ̃ besecṹúꞌcãrãrẽ bajuacʉ niwĩ.
7 Nati ufunamaim James isan irerereb, imaibo ana tur abarayah etei isah irerereb.
8 Beꞌro nipeꞌtirã cʉ̃rẽ ĩꞌáca beꞌropʉ yʉꞌʉre bajuawĩ. Na beꞌrocjʉ̃ yapatigʉacãpʉ bajuaꞌcʉ weronojõ nimigʉ̃, cʉ̃rẽ ẽjõpeosirutuꞌu.
8 Uftoro’ot ayu atufuw kokobeya na’atube ama’am isou irerereb.
9 Yʉꞌʉ nipeꞌtirã ãpẽrã Jesucristo besecṹúꞌcãrã docapʉ niꞌi. Yʉꞌʉre ne cãꞌrõ “Jesucristo besecṹúꞌcʉ nimi”, niticãꞌrõʉaꞌa. Yʉꞌʉ Jesucristore ẽjõpeori curuacjãrãrẽ ñaꞌarõ weeꞌque buꞌiri, tojo niꞌi.
9 Ayu i tur abarayah etei babahimaim imih ayu i men boro tur abarayan hinarouw hinao, anayabin God ana ekaleisia ai nununih arouw ai’a’akirih.
10 Tojo nimigʉ̃, Õꞌacʉ̃ yʉꞌʉre añurõ weeyucã, Jesucristo besecṹúꞌcʉ niꞌi. Yʉꞌʉre mejõ waro añurõ weegʉ weetimi. Yʉꞌʉ nipeꞌtirã ãpẽrã yʉꞌrʉoro daꞌraꞌa. Yʉꞌʉ seꞌsaro tojo weeweꞌe. Õꞌacʉ̃ yʉꞌʉre añurõ wéégʉ, yʉꞌʉ meꞌrã ninuꞌcũmi. Yʉꞌʉre weetamumi.
10 Baise God ana manaw ana kabeberamaim ayu tur abarayan amatar, naatu manaw kabeber ayu bitu i men yabin en, baise bowabow gagamin na’in abow, tur abarayah etei ana tabirih, men ayu au fairamaim abowabowamih, baise God ana manaw ana kabeber ayu wanawana’umaim ma ebowabow.
11 Yʉꞌʉ buꞌese, tojo nicã ãpẽrã cʉ̃ besecṹúꞌcãrã na buꞌese niꞌcãrõnojõ niꞌi. Jesucristo wẽrĩ masãꞌque queti ʉ̃sã buꞌese niꞌi. Aꞌtereta mʉsã ẽjõpeowʉ.
11 Isan imih i tibibinan naatu ayu abibinan ana itinin i men ta’amih, baise ana’an gagamin i abisa abibinan i kwa kwaitumatum.
12 Ʉ̃sã Cristo wẽrĩ masãꞌque quetire buꞌewʉ. Tere buꞌemicã, ¿deꞌro weerã mʉsã niꞌcãrẽrã “Wẽrĩꞌcãrã masãtima”, nisari?
12 Boun aki abibinan ai tur i Keriso morobone mimisir isan ao’o, baise mi’itube’emih kwa afa kwao moroboyah boro men hinayawas maiye hinamisir?
13 “Wẽrĩꞌcãrã masãtima” nicãma, Cristo quẽꞌrã masãtibopĩ.
13 Morobone misir maiye men nama’am na’at, ana itinin Keriso morobone men misir maiye’emih.
14 Cʉ̃ masãticãma, ʉ̃sã buꞌese wapamarĩbopã. Mʉsã ẽjõpeose quẽꞌrã wapamarĩbopã.
14 Naatu Keriso morobone men tamimisir maiye na’at, aki ai binan i yabin en, naatu kwa Keriso kwabitumitum auman i yabin en.
15 Õꞌacʉ̃ Cristore masõcʉ niwĩ nise quetire werewʉ. Mʉsã “Wẽrĩꞌcãrã masãtima” nicã, ʉ̃sã te quetire wererã, nisoorã weebosaꞌa. Diacjʉ̃ta wẽrĩꞌcãrã masãticãma, Õꞌacʉ̃ Cristore masõtibopĩ.
15 Naatu murumurubih men hinamimisir maiye na’at, aki i God isan abifufuwen. Anayabin Keriso morobone God baiyawasin arouw ao, naatu moroboyah morobone men hinamimisir maiye na’at, nati ebiturobe, God Keriso morobone men iyawas maiye misirimih.
16 Aꞌtiro niꞌi. Wẽrĩꞌcãrã masãticãma, Cristo quẽꞌrã masãtibopĩ.
16 Morobone misir maiye men nama’am na’at, Keriso morobone men misir maiye.
17 Cʉ̃rẽ masõticã, mʉsã ẽjõpeose wapamarĩbosaꞌa. Todʉporo mʉsã ñaꞌarõ weeꞌquere mejãrõta acobojonoꞌtirã nibosaꞌa.
17 Naatu Keriso morobone men tamimisir na’at, kwa a baitumatum i yabin en, naatu kwa i boro’ika bowabow kakafin tafatumi kwatama’ama.
18 Jesucristore cʉ̃ pacʉ masõticãma, cʉ̃rẽ ẽjõpeorã wẽrĩrã, cʉ̃rẽ ẽjõpeotirã weronojõ pecameꞌepʉ waꞌabosama.
18 Naatu iban maiye sabuw iyab Keriso wabinamaim himomorob ana itinin i hikasiy na’atube.
19 “Wẽrĩꞌcãrã masãsome” nise diacjʉ̃ nicãma, marĩ “Masãrãsama” nírã, marĩta ãpẽrã yʉꞌrʉoro pajasecʉorã waro nibosaꞌa. Mejõ waro ẽjõpeomaꞌabosaꞌa.
19 Keriso wanawananamaim yawas tabai nuhit fot tama’am. Baise ata yawas i iti tafaram akisin isan tanama tananotanot na’at. It i tafaram wananwanan ana gonenet sabuw tamatar.
20 “Wẽrĩꞌcãrã masãtima” nise diacjʉ̃ niweꞌe. “Cristo masãcʉ niwĩ” nise peꞌe diacjʉ̃ niꞌi. Cristo ãpẽrã nipeꞌtirã wẽrĩꞌcãrã dʉporo masãmʉꞌtãcʉ niwĩ. Marĩ quẽꞌrã wẽrĩꞌcãrãpʉ masãrãsaꞌa.
20 Baise turobe Keriso i anababatun morobone misir maiye, God ana sabuw iyab himomorob wanawanahimaim Keriso i wan morobone misir.
21 Aꞌtiro niꞌi. Ne warocjʉ̃pʉ Adã́ ñaꞌarõ weenʉꞌcãꞌque buꞌiri marĩ nipeꞌtirã wẽrĩdijarãsaꞌa. Beꞌro Cristo añurõ weese buꞌiri wẽrĩꞌcãrãpʉ nimirã, masãmʉjãarãsaꞌa tja.
21 Anayabin orot ta’imon ana sinafumaim morob matar, imih orot ta’imon ana sinafumaim morobone misir maiye matar.
22 Marĩ nipeꞌtirã Adã́ põꞌrã nise ye buꞌiri wẽrĩrãsaꞌa. Cristo yarã nirã́ peꞌe marĩ cʉ̃rẽ ẽjõpeorã, catinuꞌcũrãsaꞌa.
22 Sabuw etei tamomorob, anayabin Adam ana rara, naatu morobone boro tanamisir maiye anayabin Keriso yawasin ema’am.
23 Marĩ masãrã, queoro masãrãsaꞌa. Cristo masãmʉꞌtãtojacʉ niwĩ. Beꞌro cʉ̃ apaturi aꞌticã, marĩ cʉ̃ yarã masãrãsaꞌa.
23 Baise morobone tanamimisir maiye, i boro koumutufuren inu’in na’atube hinabusuruf, wantoro’ot boro Keriso namisir, naatu nanan ana veya sabuw iyab Keriso nowan boro hinamisir.
24 Tojo waꞌacã, aꞌti ʉmʉco peꞌtia waꞌarosaꞌa. Titare Cristo nipeꞌtirã wiorã tutuarãrẽ, bajutirãrẽ, bajurãrẽ cõꞌapeꞌocʉ̃sami. Cʉ̃ tojo weetuꞌajaca beꞌro cʉ̃ pacʉre cʉ̃ nipeꞌtirã wiogʉ nisere wiagʉsami.
24 Imaibo mar yomanin nan natit, tafaram hai bonawiyenenayah, hai aiwob, hai kaifenayah etei hai fair tutufin Keriso nagugurus ufunamaim, aiwob nab Tamah God nitin.
25 Tojo wiase dʉporo Õꞌacʉ̃ Cristore ĩꞌatuꞌtirãrẽ docaqueꞌacã weegʉsami. Tojo weegʉ Cristo nipeꞌtirã buꞌipʉ tojagʉ́sami.
25 Naatu Keriso i boro ni’aiwob nanan ana rakit sabuw etei nabow nan an babanamaim nawastanen.
26 Cristore ĩꞌatuꞌtirãrẽ docaqueꞌacã wééca beꞌro wẽrĩse quẽꞌrã marĩrõsaꞌa.
26 Naatu uftoro’ot i sawar wabin Morob it ata rakit gagamin boro nagurus nitaiy nare.
27 Õꞌacʉ̃ cʉ̃ ye queti ojáca pũrĩpʉ nírõnojõta nipeꞌtisere, nipeꞌtirãrẽ Cristo docapʉ tojacã weecʉ niwĩ. Tojo nírõ, “Õꞌacʉ̃ Cristo docapʉ nimi”, nirõ mejẽta weeꞌe. Õꞌacʉ̃ta nipeꞌtisere, nipeꞌtirãrẽ Cristo docapʉ tojacã weecʉ niwĩ.
27 Anayabin Buk Atamaninamaim eo, “Sawar etei boro nabow an babanamaim naya.” Iti tur Sawar etei an babanamaim yara’iyen rouw eo, i rerereb yan, God men i auman bobar eomih, anayabin God sawar etei boro Keriso ana fair babanamaim naya.
28 Õꞌacʉ̃ tojo tojacã wééca beꞌro Cristo Õꞌacʉ̃ macʉ̃, cʉ̃ basu cʉ̃ pacʉ doca tojagʉ́sami. Tojo weegʉ Õꞌacʉ̃ nipeꞌtise, nipeꞌtirã wiogʉ nigʉ̃sami.
28 Sawar hinabow hinan God Natun babanamaim hinaya’ay ufunamaim, Jesu boro Tamah God ana fair babanamaim namare, anayabin sawar etei God bow Natun babanamaim ya, naatu God boro sawar tutufin etei ni’ukwarin ana sabuw etei isah.
29 Apeyere ãpẽrã aꞌtiro weesama. Wẽrĩꞌcãrã ye wapa wãmeyebosadutisama. “Wẽrĩꞌcãrã masãtisama” nicãma, tojo weenoꞌña marĩbosaꞌa.
29 Naatu morobone misir maiye en na’at, sabuw iyab moroboyah efanih bapataito hibaib boro abistan hinasinaf? Naatu morobone misir maiye en na’at, aisim sabuw moroboyah efanih taih tuwah hina bapataito tebaib?
30 Apeyere, ʉ̃sã buꞌese buꞌiri nipeꞌtise nʉmʉrĩ ãpẽrã ñaꞌarõ weesĩꞌrĩma. Tojo wiose waꞌteropʉ nimirã, wẽrĩꞌcãrã masãtjere wãcũrã, buꞌenuꞌcũꞌu.
30 Naatu it auman aisim ata yawas takwahir tatit veya matan tayi tabowabow?
31 Diacjʉ̃ta yʉꞌʉ mʉsã marĩ wiogʉ Jesucristore ẽjõpeose ye buꞌiri eꞌcatiꞌi. Aꞌte quẽꞌrã diacjʉ̃ta niꞌi. Nipeꞌtise nʉmʉrĩ “Masã yʉꞌʉre wẽjẽrãsama”, ni tʉꞌoñaꞌa.
31 Taitu ayu i mar etei morob ana efanamaim ama’am. Anayabin sawar abisa Keriso kwa isa sisinaf imaim ayu kura’ara’ahu iti tur akukurerereb.
32 Yʉꞌʉ Jesucristo ye quetire werese buꞌiri Éfesocjãrã yʉꞌʉre waꞌicʉrã yaiwa weronojõ ñaꞌarõ weewã. “Wẽrĩꞌcãrã masãsome” nicã, mejõ waro na weesere piꞌetibopã. “Wẽrĩꞌcãrã masãsome” nise diacjʉ̃ nicãma, marĩ quẽꞌrã ãpẽrã ucũwʉaronojõ ucũbosaꞌa. Aꞌtiro nibosaꞌa: “Teꞌa baꞌarã, teꞌa sĩꞌrĩrã. Maata wẽrĩdojarãsaꞌa. Marĩ wẽrĩati dʉporo weeweꞌorã”, nibosaꞌa.
32 Morob ufunamaim yawas men tama’am, aisim ayu iti Ephesus hai sigarafor bairi atiyow? Abisa ana gewasin boro anab? Morobone misir maiye en na’at.
33 Ãpẽrã mʉsãrẽ mejẽcã ẽjõpeoduticã, ẽjõpeoticãꞌña. Masã ucũwʉase aꞌtiro niꞌi: “Ñaꞌarã meꞌrã baꞌpaticã, añurõ weese dojosaꞌa.”
33 Men sabuw hinifufuwi a not hinakwaris. “A ofonah kakafih boro ayawas gewasin hinagurus.”
34 Tojo weerã tʉꞌomasĩña. Mʉsã todʉporo níꞌcaronojõ wiopesase meꞌrã queoro weeya tja. Ñaꞌarõ weeticãꞌña. Niꞌcãrẽrã Õꞌacʉ̃rẽ masĩweꞌe. Mʉsãrẽ bopoyadutigʉ tojo niꞌi.
34 Ukwar kwanabotawiy gewas, ef kakafih kwasisinaf kwanihamiyen, anayabin kwa afa God men kwaso’ob, iti ao, saise kwa biya hina’ohow.
35 Apetero niꞌcʉ̃ “Wẽrĩꞌcãrã masãtima” nisere ẽjõpeogʉ, aꞌtiro sẽrĩtiñaꞌbosami: “Wẽrĩꞌcãrã ¿deꞌro wee masãta basiobosari? Na masãrã, ¿deꞌro bajuri upʉ cʉorãsari?”
35 Sabuw afa boro hinibatiy hinao, “Moroboyah boro mi’itube hinamisir maiye? Naatu hina mimisir biyah ana itinin boro mi’itube hinab?”
36 Cʉ̃ tojo sẽrĩtiñaꞌmaꞌacãꞌbosami. Marĩ otese peri otecã, te peri pĩꞌrĩatji dʉporo boadijasaꞌa.
36 Taitu, kwabikoko’aw, ub me yanamaim kutatanum boro men saife nakuboun nayenamih, baise wantoro’ot i boro namorob nare, imaibo nakuboun nayen.
37 Marĩ pĩꞌrĩdutirã pĩꞌrĩmʉjãꞌcʉ mejẽtare oteꞌe. Te peri peꞌere trigo o noꞌo otese nisere pĩꞌrĩdutirã oteꞌe.
37 Naatu sanabey ub o ub afa kutatanum i men biyan tutufin kwatatanumimih, baise ro’on, sanabey ro’on o ub ta ro’on.
38 Beꞌro Õꞌacʉ̃ cʉ̃ ʉaꞌcaronojõ pĩꞌrĩcã weesami. Noꞌo deꞌro bajuse dʉca níꞌque tenojõta tja pĩꞌrĩcã weesami.
38 God ub ta’ita’imon biyah hai itinin ta ta i ana kokomaim ya, naatu ub ta’ita’imon biyah anababatun itih.
39 Nipeꞌtirã catisere cʉorã niꞌcãrõnojõ bajurã nitima. Masã ye upʉ waꞌicʉrã ya upʉ weronojõ bajuweꞌe. Mirĩcʉ̃a ya upʉ quẽꞌrã mejẽcã bajuꞌu. Waꞌi quẽꞌrã mejẽcã upʉtima.
39 Naatu sawar tafaramamaim biyah finimih auman hai itinin i men ta’imon, biyah i ta ta, orot babin biyah ana itinin ta, haru for biyah ana itinin ta, mamu hai itinin i ta naatu siy i hai itinin ta.
40 Aꞌte dʉcawatiro weronojõ ʉꞌmʉsecjãrã quẽꞌrã mejẽcã upʉtima. Aꞌti diꞌtacjãrã mejẽcã upʉtima. Ʉꞌmʉsepʉ nirã́ añubutiari upʉ cʉoma. Aꞌti nucũcãpʉ nirã́ quẽꞌrã tojota cʉoma. Ʉꞌmʉsecjãrã, aꞌti nucũcãcjãrã weronojõ nitima.
40 Naatu mar ana biyan itinin ibo ta, na’atube tafaram biyan itinin ibo ta. Baise biyat no mar nowan ana bonamanamarin itinin ibo ta, naatu biyat tafaram nowan ana bonamanamarin ibo itinin ta.
41 Mujĩpũ ʉmʉcocjʉ̃ ñamicjʉ̃ weronojõ, tojo nicã ñocõa weronojõ boꞌreyutimi. Ñocõa quẽꞌrã niꞌcãrõnojõ boꞌreyutisama.
41 Veya ibo ana bonamanamarin itinin ta, sumar ibo ana bonamanamarin itinin ta, naatu daman ibo hai bonamanamarin itinin ta, baise daman wanawanahimaim ta’ita’imoh ibo hai bonamanamarin ta ta.
42 Ãꞌrã nipeꞌtirã weronojõ wẽrĩꞌcãrã masãcã, tojo waꞌarosaꞌa. Wẽrĩꞌcãrãrẽ yaacã, na upʉ boarosaꞌa. Beꞌro ape upʉ peꞌtitiatji upʉ masõnoꞌrõsaꞌa. Masṍca beꞌro apaturi wẽrĩnemosome.
42 Baise Moroboyah hinamimisir maiye ana itinin i boro nati na’atube, biyat morob hubemaim tayayare ana veya biyat i emasamas, baise morobone namimisir ufunamaim boro nama wanatowan.
43 Marĩ mejõ nirĩ upʉre yaaꞌa. Masãrõpʉa tja ape upʉ añubutiari upʉ nirõsaꞌa. Marĩ tutuatiri upʉre yaacõꞌaꞌa. Masã́ca beꞌropʉre ape upʉ tutuari upʉ nirõsaꞌa.
43 Biyat hubemaim tayayare itinin i kakafin, naatu siba’u’un, baise emimisir ana veya itinin i gewasin naatu fairin.
44 Marĩ aꞌti upʉre yaacõꞌaꞌa. Masã́ca beꞌro ʉꞌmʉse cja upʉ peꞌtitiatji upʉ nirõsaꞌa. Tojo weerã masĩnoꞌo. Marĩ aꞌti upʉre cʉorã, ape upʉ peꞌtitiatji upʉre cʉorãsaꞌa.
44 Biyat tayayare i tafaram nowan, baise emimisir i mar biyan.
45 Õꞌacʉ̃ ye queti ojáca pũrĩpʉ aꞌtiro ojanoꞌo: “Õꞌacʉ̃ cʉ̃ weemʉꞌtãꞌcʉ Adã́rẽ catisere oꞌocʉ niwĩ.” Cʉ̃ beꞌrocjʉ̃ Jesucristo peꞌe catise peꞌtitise warore oꞌogʉ nimi.
45 Buk Atamaninamaim hikirum hio na’atube, “Orot wantoro’ot wabin Adam i biyan ana yawas bai,” baise Adam bairou’abin nan i ayubit ana yawas wanatowanin baitit isan na.
46 Aꞌti upʉ cjase catise marĩ cʉomʉꞌtãse niꞌi. Apeye catise beꞌro cjase niꞌi. Te ʉꞌmʉse cja upʉ cjase peꞌtitiatje niꞌi.
46 Orot ayubit ana yawas auman ma’am i men mat na, baise orot biyat ana yawasamaim ma’am i mat na, imaibo orot ayubit ana yawasamaim ma’am na.
47 Aꞌti nucũcãpʉre masʉ̃ nimʉꞌtãꞌcʉ diꞌta meꞌrã yeenoꞌcʉ niwĩ. Cʉ̃ beꞌrocjʉ̃ Cristo ʉꞌmʉsecjʉ̃ nimi.
47 Orot wantoro’ot Adam i me nowan fofobane matar, baise Adam bairou’abin i marane ra’iy.
48 Aꞌti diꞌtacjãrã ne warocjʉ̃ diꞌta meꞌrã weenoꞌcʉ weronojõ upʉtima. Jesucristore ẽjõpeorã peꞌe ʉꞌmʉsepʉ waꞌajã ʉꞌmʉsecjʉ̃ weronojõ upʉtima.
48 Sabuw iyab me nowan biyah i orot me’emaim ma’am biyan na’atube, sabuw iyab mar nowan biyah i orot marane rara’iy biyan na’atube.
49 Adã́ diꞌta meꞌrã yeenoꞌcʉ niwĩ. Marĩ cʉ̃ weronojõ upʉtiꞌi. Mejãrõta beꞌropʉ ʉꞌmʉsecjʉ̃ Cristo weronojõ upʉtirãsaꞌa.
49 Tafaram orot ana ana itinin tabaib na’atube, mar ana orot nanan ana itinin boro tanab.
50 Acawererã, aꞌtiro niꞌi. Marĩrẽ aꞌti upʉ meꞌrã ʉꞌmʉsepʉ waꞌata basioweꞌe. Boadijatji upʉ niꞌi. Ti upʉ ninuꞌcũmasĩtisaꞌa.
50 Taitu, abisa ao au yabin i iti, biyat, naatu finimit men karam boro God ana aiwobomaim narun, anayabin biyat i boro namorob namas, imih men karam boro wanatowan ma’am ana efanamaim narun.
51 — ausente —
51 Tain kwanarub gewas, iti tur buriburin anao kwananowar, it etei boro men tanamorobomih, baise ata itinin boro nabotabir bonamanamarin namatar
52 — ausente —
52 tour natut ana veya namanamar ebowabow na’atube, tanimatanubamo biyat nabotabir. Anayabin tour natut ana veya murumurubih etei boro biyah fairin hinamisir, naatu biyah ana itinin boro nabotabir.
53 Marĩ ya upʉ boawʉari upʉ peꞌtitiati upʉ waꞌarosaꞌa. Dʉcayu, catinuꞌcũcãꞌrõsaꞌa.
53 Biyat iti morob emasamas boro nabotabir biyat fairin wanatowan ma’ama’anin namatar.
54 — ausente —
54 Biyat iti boun tama’am boro namorob naatu namas, baise morob ufunamaim biyat boro nabotabir nan wanatowan ma’ama ana biyan nab. Imaibo Buk Atamaninamaim hikirum boro nan niturobe,
55 — ausente —
55 “Morob o a fair menanamaim ema’am boro inisnowah?
56 Marĩ ñaꞌarõ weese buꞌiri wẽrĩrĩ masã niꞌi. Te marĩ ñaꞌarõ weesere Õꞌacʉ̃ Moisére dutise cũuꞌque meꞌrã masĩnoꞌo. Ñaꞌarõ wéérã, marĩ pecameꞌepʉ waꞌabopã.
56 Morob ana biyababan i bowabow kakafinane ebaib, naatu bowabow kakafin ana fair i ofafaramaim ebaib.
57 Tere cãꞌmotaꞌagʉ, Õꞌacʉ̃ peꞌe aꞌtiro weecʉ niwĩ. Marĩ wiogʉ Jesucristo meꞌrã pecameꞌepʉ waꞌaboꞌcãrãrẽ yʉꞌrʉocʉ niwĩ. Tojo weerã Õꞌacʉ̃rẽ eꞌcatise oꞌorã.
57 Baise God ana merar tanay anayabin Jesu Keriso, i morob ana ahay ana waf tagagir yare!
58 Acawererã, aꞌtere wãcũrã, ẽjõpeonuꞌcũcãꞌña. Marĩ wiogʉ yere siape meꞌrã nemorõ weenemoña. Mʉsã masĩꞌi. Cʉ̃ yere wéérã, tojowaro weebutiarã weeweꞌe. Wapatiꞌi.
58 Isan imih taitu, yate nanub kwanabatkikin, mar etei Regah isan anot tutufin kwanabow, anayabin Regah isan kwabow kwabi’akir i men anayabin enamih, baise yabin auman.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.