1 Coríntios 12

Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Acawererã, Espíritu Santu mʉsãrẽ Õꞌacʉ̃ yere weemasĩatjere oꞌomi. Mʉsãrẽ tere queoro masĩcã ʉaꞌa.
1 Boun i kwa Anun Kakafiyin ana usar isan kwabibat i anao kwananowar. Taitu ayu men akokok kwa aur kasiy na’atube nama’amih.
2 Mʉsã masĩꞌi, Jesucristore ẽjõpeose dʉporo masã yeeꞌquere noꞌo ʉaro ẽjõpeosirutucãrã niwʉ̃. Na yeeꞌque catise mejẽta nicaro niwʉ̃. Ucũticaro niwʉ̃.
2 Kwanaso’ob kwa baikirisiyana’e, Eteni kwama’am ana veya, wagabur hibonawiy a ef kwawasa’ir kwatit sawar inu’inuwih kwakwafirih.
3 Mʉsã masĩticãrã niwʉ̃. Te buꞌiri aꞌtiro masĩcã ʉaꞌa. Ne niꞌcʉ̃ Espíritu Santure cʉogʉ Jesure aꞌtiro nímasĩtisami: “Pecameꞌepʉ waꞌabataꞌto”, nímasĩtisami. Tojo ucũgʉ̃ pũrĩcã Espíritu Santu oꞌose meꞌrã mejẽta ucũsami. Apĩ “Jesú marĩ wiogʉ nimi” nígʉ̃, cʉ̃ pũrĩcã Espíritu Santure cʉomi. Espíritu Santu moogʉ̃ tojo nímasĩtibosami.
3 Isan imih a tur ao’owen, orot yait God Anunin tatargabuw men karam boro Jesu nao raraf, naatu orot yait wanawananamaim Anun Kakafiyin men ema’am boro men karam naorereb, “Jesu i Regah.”
4 Marĩrẽ Espíritu Santu cʉ̃ weemasĩse oꞌosere mejẽcã diaꞌcʉ̃ dʉcawaasami. Tere Espíritu Santu niꞌcʉ̃ta oꞌomi.
4 Usar i yumatan yumatan, baise Anunin i ta’imon efafaram.
5 Cʉ̃ oꞌose meꞌrã marĩ wiogʉ Jesucristo marĩrẽ mejẽcã diaꞌcʉ̃ daꞌradutisami. Tojo daꞌradutimigʉ̃, Jesucristo niꞌcʉ̃ta nimi.
5 Bowabow i yumatan ta ta tabowabow, baise Regah i ta’imon isan tabowabow.
6 Cʉ̃ dutisere wéérã, mejẽcãrĩ diaꞌcʉ̃ weesaꞌa. Õꞌacʉ̃ niꞌcʉ̃ta nipeꞌtirã marĩ weesere añurõ waꞌacã weesami.
6 Bowabow hai fair i yumatah ta ta tabowabow, baise God ta’imon bowabow ana fair orot ta’ita’imon wanawanahimaim faram tebowabow.
7 Espíritu Santu cʉ̃ oꞌose meꞌrã marĩnʉcʉ̃rẽ cʉ̃ marĩ meꞌrã nisere ĩꞌosami. Cʉ̃ oꞌose meꞌrã marĩ nipeꞌtirã Jesucristore ẽjõpeori curuacjãrãrẽ aꞌmerĩ añurõ weemasĩꞌi.
7 Orot ta’ita’imon biyahimaim Anun Kakafiyin ana taragub ef tata’ane ebirerereb saise sabuw etei hina’itin ana baigegewasin hinab.
8 Aꞌtiro niꞌi. Ãpẽrãrẽ cʉ̃ masĩse oꞌose meꞌrã ucũmeꞌrĩcã weesami. Ãpẽrãrẽ mejãrõta cʉ̃ meꞌrã Õꞌacʉ̃ ye queti ojáca pũrĩpʉ ojaꞌquere tʉꞌomasĩ, weremeꞌrĩcã weesami.
8 Anunin orot ta isan boro ukwar rerekab ana usar nitin, naatu orot ta boro not so’ob ana usar nitin.
9 Ãpẽrãrẽ cʉ̃́ta tja ẽjõpeoyʉꞌrʉnʉꞌcãsere oꞌosami. Tojo nicã ãpẽrã dutitirãrẽ yʉꞌrʉomasĩsere oꞌosami.
9 Anun ta’imonaban orot ta isan boro baitumatum ana usar nitin, naatu orot ta boro sabuw baiyawasih isan ana usar nitin.
10 Ãpẽrã cʉ̃ tutuaro meꞌrã añuse weeĩꞌomasĩsama. Ãpẽrãrẽ Õꞌacʉ̃ wereꞌquere wereturiamasĩsere oꞌosami. Ãpẽrãrẽ “¿Noa wãtĩ meꞌrã nisoo ucũti? ¿Noa Espíritu Santu meꞌrã diacjʉ̃ ucũti?” ni besemasĩsere oꞌosami. Espíritu Santu ãpẽrãrẽ apemasã yere masĩtimirã ucũcã weesami. Ãpẽrã na ucũcã masĩtimirã, wereturiamasĩsama.
10 Orot ta ina’inan fokarih sinaf isan ana fair boro nitin, orot ta boro dinabatur orereb isan ana usar nitin, naatu orot ta boro turobe baifuwen hairi orereb yamutufurin isan ana usar nitin. Orot ta menan botabirin tur ta o isan ana usar boro nitin, orot ta tur koubuna isan usar boro nitin.
11 Espíritu Santu cʉ̃ ʉaro cʉ̃ oꞌosĩꞌrĩsere marĩnʉcʉ̃rẽ dʉcawaasami. Marĩrẽ mejẽcãrĩ diaꞌcʉ̃ weesetiatjere dʉcawaasami. Cʉ̃ niꞌcʉ̃ nimigʉ̃, tojo weesami.
11 Baise iti bowabow etei i God Anunin ta’imon akisinamo sawar etei esisinaf, naatu i ana kokomaim usar orot babin ta ta rubinih ebitih.
12 Marĩ upʉ niꞌcã upʉ nimirõ, peje dʉcawatiꞌi. Tojo dʉcawatimirõ, niꞌcã upʉta niꞌi. Cristo quẽꞌrã tojota nimi. Pãjãrã cʉ̃rẽ ẽjõpeoma. Na pãjãrã nimicã, cʉ̃ upʉ weronojõ niꞌcã curua cʉ̃ meꞌrã nima.
12 Biyat ana itinin i men ta’imonamaim wowab yenamih, baise yow kusisib an moumurih na’in, naatu kukusisib i moumurih, baise biyat i ta’imon maiyow. Keriso ana’itinaban nati na’atube.
13 Aꞌtiro niꞌi. Marĩ cʉ̃rẽ ẽjõpeorã nipeꞌtirã judío masã, judío masã nitirã, ãpẽrãrẽ daꞌrawãꞌñacoꞌteri masã, daꞌrawãꞌñacoꞌtetirã Espíritu Santu niꞌcʉ̃ meꞌrãta wãmeyenoꞌwʉ̃. Tojo weerã niꞌcã upʉ niꞌi. Marĩ nipeꞌtirãpʉta Espíritu Santureta cʉoꞌo.
13 Ana itinin i ta’imon. O Jew orot, o Greek orot, akir orot, roufamen orot, it etei i Anunin ta’imonamaim bapataito tabai biyat ta’imon matar, naatu God Anunin ta’imon ayubit ana harew dogorotamaim isuwaire.
14 Niꞌcã upʉ peje dʉcawatise cʉocãꞌa.
14 Biyat i men ta’imon wowab yen biyat tutufin mataramih, baise famen moumurin na’in na ikokofan biyat matar.
15 Marĩ dʉꞌpocã ucũrĩ dʉꞌpocã nírõ, aꞌtiro nibosaꞌa: “Omocã niweꞌe. Tojo weegʉ marĩ upʉ cjase niweꞌe.” Tojo nise ye buꞌiri dʉꞌpocã upʉpʉ niticã weeweꞌe. Topʉta wãꞌñaꞌa.
15 Naatu at iti na’atube nao, “Ayu i men o uma, imih ayu men o biya turin.” Nati na’atube nao men karam boro akisin nabin nabat.
16 Marĩ oꞌmepero aꞌtiro ucũbosaꞌa: “Capea niweꞌe. Tojo weegʉ marĩ upʉ cjase niweꞌe.” Tojo nise ye buꞌiri oꞌmepero upʉpʉ niticã weeweꞌe. Topʉta wãꞌñaꞌa.
16 Naatu tainit nao, “Ayu i men o mata, imih men o biya turin.” Nati na’at nao i men karam boro akisin nabin nabat.
17 Marĩ upʉ capeajo diaꞌcʉ̃ nicã, ¿deꞌro wee marĩ tʉꞌobosaʉ? Marĩ upʉ oꞌmeperojo diaꞌcʉ̃ nicã, ¿deꞌro wee marĩ wĩjĩñaꞌbosaʉ?
17 Naatu biyat tutufin etei i matatawat tama’am na’at, tur boro mi’itube tatanowar? Naatu biyat tutufin etei tainitawat tama’am na’at, sawar yamurih boro mi’itube tatayon?
18 Õꞌacʉ̃ marĩ upʉre weeꞌcʉ peꞌema cʉ̃ ʉaro meꞌrã nipeꞌtisere queoro cũucʉ niwĩ.
18 Baise boun tama’am kwana’itin, God biyat etei yakitifuw gewas, ta’ita’imon hai efanamaim ya, ikokofan wowab yen biyat matar.
19 — ausente —
19 Biyat wowowab ana itinin ta’imon tama’am na’at, biyat ana itinin boro ai’ab.
20 — ausente —
20 Imih biyat i yow kukusisib ana itinin moumurih na’in, baise an i ta’imon.
21 Capea omocãrẽ “Mʉꞌʉrẽ ʉatisaꞌa”, nímasĩtisaꞌa. Dʉpoa quẽꞌrã dʉꞌpocãrĩrẽ “Ʉatisaꞌa”, nímasĩtisaꞌa.
21 Isan imih matat men karam umat isan nao, “Ayu o a baibais men akokok,” na’atube ukwarit men karam at isan nao, “Ayu o a baibais men akokok.”
22 Aꞌtiro peꞌe niꞌi. Marĩ upʉ cjase nipeꞌtisere ʉaꞌa. Marĩ upʉpʉre apeye mejõ nise niꞌi. Tojo nimicã, te marĩcã, catimasĩtisaꞌa.
22 En baise, biyat turin ririmin tarouw tao’o men karam boro tanakusair, nati i biyat ana fair turin.
23 Marĩ apeye upʉ cjasere mejõ nise tʉꞌoñaꞌa. Tojo weerã tere añurõ bajuato nírã añurõ apoꞌo. Apeye quẽꞌrãrẽ masã ĩꞌaticãꞌto ni, bopoyasãrã, suꞌti sãñacãꞌmotaꞌaꞌa.
23 Naatu biyat turin isan tanotanot i men hai yabin auman, biyat nati i tabi’abur gewas, naatu biyat turin wabih su’ubin isan awat ihihiririy, ana kaifin i wa’iwa’irin.
24 Apeye nemorõ añurõ bajuse meꞌrã peꞌema tojo weeweꞌe. Õꞌacʉ̃ marĩ upʉ cjasere añurõ apocʉ niwĩ. Niꞌcã upʉta añurĩ upʉ niato nígʉ̃ tojo weecʉ niwĩ. Marĩ mejõ nise tʉꞌoñaꞌsenojõrẽ añurõ wãcũcã weecʉ niwĩ. Te weronojõ marĩ mejõ nigʉ̃ tʉꞌoñaꞌgʉ̃rẽ marĩrẽ añurõ wãcũcã weemi.
24 Biyat turin men bai’usin gewas isan tanotanotamih, baise biyat tutufin etei God ita’imon wowab ikawarafut, saise biyat turin ta’itin yabin en tao’o i auman tanabora’ah.
25 Cʉ̃ tojo wéégʉ, nipeꞌtise marĩ upʉ cjasere niꞌcãrõnojõ aꞌmerĩ weetamudutigʉ tojo cũucʉ niwĩ.
25 Saise biyat men nagam nakuseb, baise famefamen etei taiyuwih hinibit aba’abar yabowamaim hinibaibaisbonen hinama.
26 Marĩ upʉpʉre niꞌcãrõ pũrĩnoꞌcã, nipeꞌtiropʉ seꞌsa waꞌaꞌa. Noꞌo niꞌcãrõ añurõ waꞌacã, nipeꞌtiropʉ añurõ tʉꞌoñaꞌa.
26 Biyat turin ebi’akir biyat tutufin etei ni’akir, biyat turin ebiyasisir biyat tutufin etei ana yasisir hinafaram.
27 Tojo nígʉ̃, aꞌtiro nigʉ̃ weeꞌe. Marĩ Cristore ẽjõpeorã cʉ̃ ya upʉ weronojõ niꞌi. Marĩnʉcʉ̃ cʉ̃ ya upʉcjãrã niꞌi.
27 Naatu boun kwa etei i Keriso biyan, naatu kwa ta’ita’imon i biyan turin kwamatar.
28 Õꞌacʉ̃ marĩ upʉ cjasere dʉcawaacʉ niwĩ. Cʉ̃ tojo weeꞌcaronojõ Jesucristore ẽjõpeori curuacjãrãrẽ aꞌmerĩ weetamuatjere cũucʉ niwĩ. Ne waro Jesucristo besecṹúꞌcãrãrẽ nipeꞌtirã buꞌipʉ besecṹúcʉ niwĩ. Na beꞌrocjãrã Õꞌacʉ̃ weredutiꞌquere wereturiari masãrẽ cũucʉ niwĩ. Na beꞌrore Õꞌacʉ̃ ye quetire buꞌeri masãrẽ cũucʉ niwĩ. Beꞌro añuse, mejẽcã bajusere weeĩꞌorĩ masãrẽ cũucʉ niwĩ. Na beꞌrore dutitirãrẽ yʉꞌrʉori masãrẽ, weetamurĩ masãrẽ, tojo nicã dutiri masãrẽ cũucʉ niwĩ. Nipeꞌtirã beꞌro apemasã yere masĩtimirã ucũrĩ masãrẽ cũucʉ niwĩ.
28 God ana Ekaleisia wanawanan sabuw hai efan ya, wantoro’ot, tur abarayah, bairou’abin dinab oro’orot, baitounin bai’obaiyenayah, imaibo ina’inan sinafuyah, sawusawuwih baiyawasihiyah, sabuw afa baibaisihiyah, bowabow hai yamutufurenayah, naatu menah botabirin tur ta ta oyah, etei hai usar faramih hai efan ya.
29 Masĩnoꞌo. Marĩ nipeꞌtirãrẽ mejãrõta weedutigʉ cũuticʉ niwĩ. Marĩ nipeꞌtirã Jesucristo besecṹúꞌcãrã niweꞌe. Nipeꞌtirã Õꞌacʉ̃ yere wereturiari masã niweꞌe. Nipeꞌtirã Õꞌacʉ̃ ye quetire buꞌeri masã niweꞌe. Nipeꞌtirã añuse mejẽcã bajusere weeĩꞌomasĩweꞌe.
29 Orot etei boro men hinan tur abarayah hinamatar, o dinab orot hinamatar, o bai’obaiyenayah hinamatar, o fair hinab ina’inan sinafuyah hinamatar,
30 Nipeꞌtirã dutitirãrẽ yʉꞌrʉomasĩweꞌe. Nipeꞌtirã apemasã ye ucũsere ucũweꞌe. Nipeꞌtirã na tojo ucũcã tʉꞌotimirã, wereturiamasĩweꞌe.
30 o sawow yumatah ta ta baiyawasihiyah, o menah botabirin tur ta ta oyah, o tur botabirin koubuna’ayah. En baise etei ata usar ta ta tabai.
31 Mʉsãrẽ Espíritu Santu cʉ̃ weemasĩsere oꞌocãma, añuyʉꞌrʉasere beseyʉꞌrʉnʉꞌcãña. Yʉꞌʉ mʉsãrẽ aꞌte nipeꞌtise nemorõ añuyʉꞌrʉnʉꞌcãsere weregʉti.
31 Imih dogor wanawanan o a kok gagamin a usar menatan inab inabowabow i akisin kunuwih kubai.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.