Atos 26
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Agripa Pablore jĩĩwĩ:
1 Agripa iu, “O i baibasit abit taiyuw isa inao.” Paul uman bora’ah naatu taiyuwin wasfafar eo,
2 —Ʉ̃sã õpʉ̃ Agripa, mecʉ̃tígã mʉʉ yʉʉre wededutiri, ãñurõ ʉseniã. Teero tiigʉ́, judíoa yʉʉre wedesãre niipetirere mʉʉrẽ wedegʉda.
2 “Aiwob Agripa, ayu i abiyasisir anayabin boun o namaim Jew sabuw abisa isan ayu ubar hibitu i boro ana wasfafaru anao inanowar. Paul aiwob Agripa isah ibibinan|alt="Paul speaking to crowd" src="cn01993b.tif" size="col" loc="Act 26.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.1-2"
3 Mʉʉ judíoa niirecʉtirere, teero biiri ʉ̃sã sĩcãrĩbíro padeohérecãrẽ masĩpetijãgʉ̃ niirĩ, bayiró ʉseniã. Teero tiigʉ́, yʉʉre ãñurõ tʉocóduiya.
3 Iti ao i turobe, anayabin o i Jew sabuw hai binanakwar naatu hai ofafar iso’ob kwanekwan, imih o abifefeyani yatenanub inama ana’o inanowar.
4 ’Niipetira judíoa yáa dita macãrã, Jerusalén macãrã yʉʉ mamʉpʉra cʉ̃́ãmena niirecʉtiriguere masĩĩya.
4 Jew sabuw etei ayu kek ana veya mi’itube ama’am i hiso’ob, ayu au yawas no aneika au tafaramamaim mi’itube ama’am ana Jerusalem atit ama’ama etei i hiso’ob.
5 Cʉ̃́ãcã yʉʉ fariseo basocʉ niirére yoari masĩĩya. Fariseo basocʉ niijĩgʉ̃, ãpẽrã́ judíoa nemorṍ Moisés dutirére ãñurõ tiipetíjãwʉ̃. Cʉ̃́ã mʉʉrẽ wededʉgara, teeré wedemasĩya.
5 Ayu i manin maiyow bairi ama, imih ayu i hisu’ubu kwanekwan. Hinakokok na’at hina’orereb. Anaika ayu i Pharisee orot, kwafiren ana ofafar fokarin wanawanan i ayu ama, naatu men kafa’imo ofafar ta astu’ub.
6 Cõãmacʉ̃ ʉ̃sã ñecʉ̃sʉ̃mʉãrẽ cʉ̃ʉ̃ tiiádarere wedeyigʉ. Yʉʉ cʉ̃ʉ̃ tiiádarere padeoré wapa judíoa yʉʉre queti besedutiwa.
6 Naatu boun ayu iti ubar tibitu anayabin God ana’omatanen ai a’agir bitih imaim ayu nuhufot ama’am isan, ubar hitu bairi tao.
7 Teeréna yuera tiia ʉ̃sã doce põnarĩ macãrã. Teero tiirá, bʉ́recori, ñamirĩ́ Cõãmacʉ̃rẽ padeorucújãã. Yʉʉcã teeré yuegʉ tiia. Ʉ̃sã õpʉ̃, tee yʉʉ yueré wapara judíoa yʉʉre wedesãrã tiiíya.
7 Iti omatanen i aki ai big etei 12 hibitumitum mi’itube hita’itin titurobe, imih fai mar dogoroh tutufin etei God hikwakwafir, naatu anayabin iti baitumatum isan. Aiwobomon, Jew sabuw ayu ubar hitu iti tao.
8 Mʉ́ãpe ¿deero tiirá Cõãmacʉ̃ basocá diarirapʉre masõrére padeoríi?
8 Kwa Jew sabuw iyab iti kwabatabat aisim God sabuw murumurubih ibiyawasih baitutumin isan kwa isa efofokar?
9 ’Yʉʉja too sʉgueropʉ Jesús Nazaret macã macʉ̃rẽ padeoráre “ñañarõ tiiró boocú yʉʉre” jĩĩ wãcũmiwʉ̃.
9 Ayu auman mat i na’atube anot, sawar moumurih na’in ata sinaf Jesu Nazareth mowan wabin ati’ib isan.
10 Jerusalénpʉ teero tiimíwʉ̃. Paiaré dutirá cʉ̃́ã dutiriguemena paʉ Jesuré padeoráre ñee, peresu tiirucúmiwʉ̃. Cʉ̃́ãrẽ sĩãrĩ́, “teerora sĩãrṍ booa” jĩĩrucumiwʉ̃.
10 Naatu nati na’atube Jerusalemamaim asinaf. Firis ukwarih biyahine fair abai God ana sabuw moumurih maiyow abow dibur aya. Naatu rouw morobomih teo ana veya ayu auman aibasit terouw temomorob.
11 Pee judíoa neãré wiseripʉ wáa, Jesuré padeodúaro jĩĩgʉ̃, ñañarõ tiirucúmiwʉ̃. Bayiró cʉ̃́ãmena cúagʉ, tée apeyé ditapʉ cʉ̃́ãrẽ ñañarõ tiinʉnʉ́semiwʉ̃.
11 Mar moumurih maiyow Kou’ay Bar efan tata’amaim abow biyababan aitih, naatu hai baitumatum baihamiyin isan a’okikimih. Na’atube hai baitumatum baigigimin isan a’okimih, naatu atit an menah tatabirih hai bar hai meraramaim bai akir kakafin maiyow aitih.
12 ’Teeré tiigʉ́, wáamiwʉ̃ Damascopʉre paiaré dutirá yʉʉre dutirépũrĩ jóabosariguemena.
12 Ana’an iti isan ayu firis ukwarih biyahine fair hitu hiyunu an Damaskas atit.
13 Maapʉ yʉʉ wáari, coeritó niirĩ, ʉ̃mʉã́sepʉ muĩpũ bʉ́reco macʉ̃ bóero nemorṍ bóediatiri ĩñawʉ̃. Yʉʉ pʉto yʉʉmena wáarira pʉtopʉcãrẽ bóesesajõãwʉ̃.
13 Baise efamaim anan bi’auyit auman, Aiwobomon, marakaw no marane, mamarakaw men veya na’atube, marakaw kwanekwan re ayu au sabuw bairi anan tarbebera’uhi.
14 Teero wáarira, ʉ̃sã niipetira ñaacũmujõãwʉ̃ ditapʉ. Sĩcʉ̃ yʉʉre hebreoayemena wedeseri tʉowʉ́: “Saulo, ¿deero tiigʉ́ yʉʉre ñañarõ tiinʉnʉ́sei? Mʉʉ basirope ñañarõ tiigʉ́ tiia, yʉʉre teero tiigʉ́”, jĩĩwĩ.
14 Aki etei’imak me yan are, naatu ayu orot fanan anowar Hebrew turamaim iuwu eo, ‘Saul! Saul! aisim ayu irabu kubia’akiru? Ayu kubi’a’akiru i o taiyuw biya irab kubi’a’afiy.’
15 “¿Noã niiĩ mʉʉ?” jĩĩwʉ̃ cʉ̃ʉ̃rẽ. “Yʉʉ Jesús mʉʉ ñañarõ tiinʉnʉ́segʉra niiã.
15 Ayu aibatiy ao, ‘O yait Regah?’ Naatu Regah eo, ‘Ayu i Jesu, o irabu kubia’akiru.
16 Wʉ̃mʉnʉcãña. Yʉʉ mʉʉrẽ ‘wedecotearo’ jĩĩgʉ̃, mʉʉrẽ bauáa. Mecʉ̃tígã mʉʉ ĩñarére, yʉʉ mʉʉrẽ too síropʉ bauáadarere wedegʉ wáagʉdacu.
16 Baise kumisir kubat, ayu o isa abirerereb ana rubini isou inabow naatu boun abisa isa mamatar sabuw afa hai tur ina’owen. Naatu abisa isa namamatar boro ani’obaiyi.
17 Judíoa, judíoa niihẽrã mʉʉrẽ ñañarõ tiirí, yʉʉ mʉʉrẽ netõnégʉ̃dacu. Mʉʉrẽ cʉ̃́ãpʉre ticocoa.
17 Ayu o a sabuw Jew umahine naatu Ufun Sabuw umahine boro anatafafari. Ayu abiyafari nati sabuw wanawanahimaim inan,
18 Mʉʉ yéere wedegʉ, cʉ̃́ã capearire ĩñapõrĩ tiigʉ́ tiiróbiro niigʉ̃dacu. Naĩtĩãrõpʉ tiiróbiro wáarare bóeropʉ wáari tiinʉcã́gʉ̃dacu mʉʉ. Cʉ̃́ã Satanás dutirére duujã́, Cõãmacʉ̃ dutirépere tiiáro jĩĩgʉ̃, mʉʉrẽ ticocoa yʉʉ. Cʉ̃́ã ñañaré tiirére acabóre ñeeãrõ jĩĩgʉ̃, ticocoa. Cʉ̃́ã yʉʉre padeorámena niiãrõ jĩĩgʉ̃, ticocoa”, jĩĩwĩ yʉʉre.
18 matah inabotawiy naatu guguminane inanawiyih hinatit marakawamaim hinarun. Naatu Satan umane inabow God initin, saise bowabow kakafihine notawiyen hinab, naatu God ana rourubin sabuw wanawanahimaim hai efan hinab hinamare.’
19 ’Teero tiigʉ́, ʉ̃sã õpʉ̃ Agripa, ʉ̃mʉã́sepʉ dutirigue quẽẽrṍpʉ tiiróbiro yʉʉ tʉoríguere netõnʉcã́riwʉ.
19 Nati isan Aiwobomon Agripa, ayu abisa marane re ai’itin men ai fanasair.
20 Wedenʉcãwʉ̃ Damasco macãrãrẽ. Too síro Jerusalén macãrãrẽ, niipetiro Judea dita macãrãrẽ, teero biiri judíoa niihẽrãcãrẽ wedewʉ. Cʉ̃́ãrẽ “mʉ́ã ñañaré tiirére wãcũpati, wasoyá” jĩĩwʉ̃. “Cõãmacʉ̃rẽ padeonʉcã́ña”, jĩĩwʉ̃. “Mʉ́ã ãñuré tiirémena mʉ́ã wasorére ẽñoñá”, jĩĩwʉ̃.
20 Bowabow wantoro’ot i Damaskas imaim abusuruf naatu ana sabuw iyab Jerusalem hima’am isah atit, Judea wanawanan etei abinan naatu Eteni Sabuw wanawanahimaim auman a binan. Abibinan anayabin sabuw bowabow kakafihine God isan hitatatabir naatu hai bowabowamaim titurobe i dogor baikitabir hibai.
21 Yʉʉ teeré wederé wapa judíoa Cõãmacʉ̃wiipʉ yʉʉ niigʉ̃́rẽ ñee, sĩãdʉgámiwã.
21 Ana’an nati isan Jew sabuw ayu Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hibuwu hifatumu rabu morobomih hiwa’an.
22 Cʉ̃́ã teero tiidʉgápacari, Cõãmacʉ̃pe yʉʉre tiiápurucujãĩ. Teero tiigʉ́, yʉʉ atitóre ʉpʉtí macãrãrẽ, ãpẽrã́ bʉ́ri niirã́cãrẽ Cõãmacʉ̃ye quetire wedea. Tíatopʉ Moisés, ãpẽrã́ profetas síropʉ wáaadarere jóarira niiwã. Cʉ̃́ã jĩĩrirobirora yʉʉ wedea:
22 Baise God tafafaru yawasu ama ana it boun atit, imih o namaim abat orot babin kikimin yen in orot babin gagamin etei matahimaim abisa isou mamatar i ao’orerereb. Ayu au tur ao i dinab oro’orot naatu Moses sawar abisa mataramih hi’o inu’in mamatar imaim ao.
23 “Cristo Cõãmacʉ̃ beserigʉre ñañarõ netõã́daro niirõ tiiyíro. Diatoa, cʉ̃ʉ̃rã́ diarigʉpʉ masãsʉguegʉdaqui. Teero tiigʉ́, cʉ̃ʉ̃ netõnére maquẽrẽ wedegʉdaqui judíoare, judíoa niihẽrãrẽ”, jĩĩ jóarira niiwã, jĩĩ wedewi Pablo.
23 Roubininenayan boro biyan nababan ni’akir naatu morobone, moroboyah wanawanahimaim i boro wan namisir marakaw ana yawas Jew sabuw naatu Ufun Sabuw isah nakurereb.”
24 Cʉ̃ʉ̃ teero jĩĩrĩrã, Festo bayiró wedeseremena jĩĩwĩ:
24 Paul iti na’atube taiyuwin wasfafar eo inan auman Festus Paul isan iwow eo, “O i kubikoko’aw so’obamaim nawiyi in kubikoko’aw!”
25 Pablope jĩĩyigʉ:
25 Paul iya’afut eo, “Ayu i men abikoko’aw, au Aiwobomon! Tur abisa ao i turobe hai yabih auman.
26 Marĩ õpʉ̃ Agripa tee maquẽrẽ ãñurõ masĩqui. Teero tiigʉ́, cuiro manirṍ wedea cʉ̃ʉ̃rẽ. Ate yʉʉ wedeariguere tʉopetíjãjĩyi. Yayióropʉ wáariyiro.
26 Aiwob Agripa, ayu o namaim men erebir auman ao’omih, anayabin iti sawar etei o iso’ob, naatu sawar iti himamatar boro men karam nuhinaburumih. Anayabin iti sawar men ta umasusunamaim mataramih.
27 Mʉʉte ʉ̃sã õpʉ̃ Agripa, ¿mʉʉ profetas jóariguere padeói? Yʉʉ masĩã: Mʉʉ padeocú, jĩĩwĩ.
27 Aiwob Agripa o dinab orot kubitutumih? Ayu aso’ob o kubitumatum!”
28 —¡Nocõrõgã wedepacʉ, yʉʉre Jesuré padeogʉ́ wáari tiidʉgácu! jĩĩwĩ Agripa Pablore.
28 Aiwob Agripa Paul iya’afut eo, “O kunotanot iti veya ta’imon o boro ayu dogorou inikitabir anan Kirisiyan anamatar?”
29 —Cõãmacʉ̃ boorí, péerogã o pairó wedepacʉ, teeré padeogʉ́ wáari tiidʉgága. Mʉʉ, teero biiri niipetira yʉʉre mecʉ̃ã tʉorá yʉʉ tiiróbiro niirĩ boogá. Peresu niiré dícʉre mʉ́ãrẽ boosã́riga, jĩĩwĩ.
29 Paul iya’afut eo, “Veya kabumin o veya manin ayu au yoyoban God isan i men o akis baise kwa iyab iti boun ao kwanonowar i mi’itube kwatan ayu ama’am na’atube kwatamatar. Baise men akokok hinafatum dibur hinayariyi kwanama.”
30 Agripa, Festo wʉ̃mʉnʉcãrĩ, Berenice, cʉ̃́ãmena duirácã wʉ̃mʉnʉcãwã.
30 Naatu Aiwob orot, gawan orot Bernis, naatu sabuw afa hima’am etei himisir.
31 Witiwa, cãmerĩ́ wedeseyira:
31 Efan hima tur hinonowar hihamiy hitit, naatu taiyuwih turahinah bairi hibidudur hio, “Iti orot i men abisa ta kakafin sinaf boro namorob o dibur narun.”
32 Agripa Festore jĩĩyigʉ:
32 Naatu Aiwob Agripa Festus isan eo, “Iti orot Caesar isan baifefeyanina’e tama’am, iti boun boro ata botait.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.