Atos 26
Maaron Saveeŋ Tooni Patabuyaaŋ (TUC-T) vs AAI
1 Tauvene kinik Agripa isaav pa Paulus ighe: “Aiyo, yo anam usavia saveeŋ tsio.”
1 Agripa iu, “O i baibasit abit taiyuw isa inao.” Paul uman bora’ah naatu taiyuwin wasfafar eo,
2 — ausente —
2 “Aiwob Agripa, ayu i abiyasisir anayabin boun o namaim Jew sabuw abisa isan ayu ubar hibitu i boro ana wasfafaru anao inanowar. Paul aiwob Agripa isah ibibinan|alt="Paul speaking to crowd" src="cn01993b.tif" size="col" loc="Act 26.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.1-2"
3 — ausente —
3 Iti ao i turobe, anayabin o i Jew sabuw hai binanakwar naatu hai ofafar iso’ob kwanekwan, imih o abifefeyani yatenanub inama ana’o inanowar.
4 “Ŋgar tsiau ve gabuag tau kukuag ve ilam aazne, ene Yuda tisov tiwataghi. Ŋgar tau naghamu izi taug nugh tsiau Tarsus, ve izi Yerusalem paam na, yes tikankaan pani mako.
4 Jew sabuw etei ayu kek ana veya mi’itube ama’am i hiso’ob, ayu au yawas no aneika au tafaramamaim mi’itube ama’am ana Jerusalem atit ama’ama etei i hiso’ob.
5 Yes Yuda tiwatagh katin ghau. Muuŋ ve ilam, yau ŋeer tutuuŋa ee. Lupuuŋ tsiei, nizuari ghei kat nighe le nitaghon duduŋai tutuuŋ tisov to Maaron. Besooŋ tsiei, ene niliiv Yuda tisov. Isaav ighe zetagŋa tane lolozi pa uleeŋ ghau, ene tauzi irau tipariaaŋ saveeŋ tsiau tane.
5 Ayu i manin maiyow bairi ama, imih ayu i hisu’ubu kwanekwan. Hinakokok na’at hina’orereb. Anaika ayu i Pharisee orot, kwafiren ana ofafar fokarin wanawanan i ayu ama, naatu men kafa’imo ofafar ta astu’ub.
6 Saveeŋ mbuaaŋ to Maaron tomania timbumaiŋa, yau naghurghur matag pa saawe to anooŋa tooni ivot. Tauta aazne, tipayooz ghau pa savsaveeŋ ta sene.
6 Naatu boun ayu iti ubar tibitu anayabin God ana’omatanen ai a’agir bitih imaim ayu nuhufot ama’am isan, ubar hitu bairi tao.
7 Yei Yuda rumei tsiei saŋavul ve ru nighurghur matamai pa saveeŋ mbuaaŋ tawe, ve suŋuuŋ tsiei iŋaŋarui Maaron irau mboŋ mataaz to igham anooŋa tooni ivot. O kinik, yau paam naghur matag pa saveeŋ mbuaaŋ tana, tauta yes Yuda tiŋgal saveeŋ naol payau.
7 Iti omatanen i aki ai big etei 12 hibitumitum mi’itube hita’itin titurobe, imih fai mar dogoroh tutufin etei God hikwakwafir, naatu anayabin iti baitumatum isan. Aiwobomon, Jew sabuw ayu ubar hitu iti tao.
8 Puughu mindai ta yam siriv aghita aghe Maaron irau ipaburigin yes mateegha mako?
8 Kwa Jew sabuw iyab iti kwabatabat aisim God sabuw murumurubih ibiyawasih baitutumin isan kwa isa efofokar?
9 “Muuŋ, ŋgar tsiau iyaryaaŋ naghe yau aat nataghon ŋgar maata maata to navaghamunia Yesu to Nasaret eeza, ve natatan saveeŋ tooni.
9 Ayu auman mat i na’atube anot, sawar moumurih na’in ata sinaf Jesu Nazareth mowan wabin ati’ib isan.
10 Yau nagham tapirig ila to yes daaba to watooŋrau, ve nagham tauvene izi Yerusalem imin maata. Nakis Maaron tamtamon tooni patabuyaaŋa katini, ve naghur zi tiloŋ tila ruum to yavyavuuŋ. Ve saawe tau yes daaba timbu saveeŋ pa ravuuŋ zi timatmaat, yau paam nayok pa ŋgar toozi, ve naghe ene poia to tirav zi.
10 Naatu nati na’atube Jerusalemamaim asinaf. Firis ukwarih biyahine fair abai God ana sabuw moumurih maiyow abow dibur aya. Naatu rouw morobomih teo ana veya ayu auman aibasit terouw temomorob.
11 Monmon, yau nalaghlaagh irau yes Yuda rumei toozi, ve naghurghur pataŋani pazi. Ve naghamgham ariaaŋ pazi naghe le tighur murizi pa Yesu, ve tisik saveeŋ saghati pani, o poia. Yau ateg yavyav pazi kat. Tauvene nalala nugh nugh ta malau we paam. Leso nakis tamtamon toozi tau tighur ila to Yesu na, ve nagham ŋgar raraate mon pazi.”
11 Mar moumurih maiyow Kou’ay Bar efan tata’amaim abow biyababan aitih, naatu hai baitumatum baihamiyin isan a’okikimih. Na’atube hai baitumatum baigigimin isan a’okimih, naatu atit an menah tatabirih hai bar hai meraramaim bai akir kakafin maiyow aitih.
12 Paulus iseeŋ saveeŋ tooni ighe: “Tauta saawe ee, nagham tapirig ila to yes daaba to watooŋrau, ve timbaaŋ ghau nala nugh Damaskus, leso nagham ŋgar raraate mon izi sewe.
12 Ana’an iti isan ayu firis ukwarih biyahine fair hitu hiyunu an Damaskas atit.
13 “Nalaagh taghon eez nala le aaz anunu izalam imin zegmatuugh. Ra mbonari tiina kat igheen sambam ve izilam le isul livutin ghau, ve yes tau tilaagh tomani ghau na paam. Mbonari tawe, tapiri iliiv aaz maata.
13 Baise efamaim anan bi’auyit auman, Aiwobomon, marakaw no marane, mamarakaw men veya na’atube, marakaw kwanekwan re ayu au sabuw bairi anan tarbebera’uhi.
14 Yei nisov nitap nizi taan, ve nalooŋ ŋeer ee aliiŋa. Isaav payau ila saveeŋ Hibru ighe: ‘Saul, Saul, puughu mindai ta yo unoknok ghuruuŋ pataŋani payau. Ŋgar tsio tau uzorzoor ghau ne, tauta ivaghamunia taum. Yo umin bapolo tau isosor pa eez ve tiŋgal ziige pa ai maata, leso tipaduduuŋa.’
14 Aki etei’imak me yan are, naatu ayu orot fanan anowar Hebrew turamaim iuwu eo, ‘Saul! Saul! aisim ayu irabu kubia’akiru? Ayu kubi’a’akiru i o taiyuw biya irab kubi’a’afiy.’
15 “Tauvene yau naghasoni naghe: ‘Tiina, yo sei?’
15 Ayu aibatiy ao, ‘O yait Regah?’ Naatu Regah eo, ‘Ayu i Jesu, o irabu kubia’akiru.
16 Uburig uyooz. Yau navot tsio to naghur ghom umin uraata tsiau. Gabua tau aazne ughita, tomania gabua siriv tau murei pale navoti zi payo na, yo aat uvoti zi pa tamtamon, leso upariaaŋ zi to tighur ilam tsiau.
16 Baise kumisir kubat, ayu o isa abirerereb ana rubini isou inabow naatu boun abisa isa mamatar sabuw afa hai tur ina’owen. Naatu abisa isa namamatar boro ani’obaiyi.
17 Isaav ighe yes Yuda ve yes tau Yuda mako na titoova to tivaghamun ghom, yau pale napas ghom uvot pa nimazi ve naŋgin ghom. Yau aat nambaaŋ ghom pa yes tau Yuda mako na.
17 Ayu o a sabuw Jew umahine naatu Ufun Sabuw umahine boro anatafafari. Ayu abiyafari nati sabuw wanawanahimaim inan,
18 Ve yo aat upaghazoŋai ŋgar toozi payau. Leso titoor ŋgar toozi, ve tighur murizi pa Sadan tapiri ve ŋgar sasaghati to ndoroom, ve tiŋarui Maaron ve ghazooŋa tooni. Ighe tigham tauvene, ene aat nareu sosor toozi ilale. Ve saawe tau Maaron irei gabua popoia pa tamtamon tooni patabuyaaŋa, ene pale yes lezi abuzi paam. Pasaa, tighur ilam tsiau ve timin i le wa.’
18 matah inabotawiy naatu guguminane inanawiyih hinatit marakawamaim hinarun. Naatu Satan umane inabow God initin, saise bowabow kakafihine notawiyen hinab, naatu God ana rourubin sabuw wanawanahimaim hai efan hinab hinamare.’
19 “O kinik Agripa, gabua tau yau naghita, ene ilaagh sambam ve izilam. Tauvene irau nazoora mako.
19 Nati isan Aiwobomon Agripa, ayu abisa marane re ai’itin men ai fanasair.
20 Tauta navotia saveeŋa izi nugh Damaskus imin maata, ra navotia izi Yerusalem, ve irau taan sirivu to Yudea. Murei, ra navotia pa yes tau Yuda mako na paam. Yau nasavsaav pa tamtamon naghe tipul ŋgar toozi sasaghati isov ileple, ve titoor ŋgar toozi ila pa Maaron, ve titaghon ŋgar poia. Leso titotoi tauzi tighe yes titoor ŋgar toozi wa.
20 Bowabow wantoro’ot i Damaskas imaim abusuruf naatu ana sabuw iyab Jerusalem hima’am isah atit, Judea wanawanan etei abinan naatu Eteni Sabuw wanawanahimaim auman a binan. Abibinan anayabin sabuw bowabow kakafihine God isan hitatatabir naatu hai bowabowamaim titurobe i dogor baikitabir hibai.
21 Puughu tane ta yes Yuda tikis ghau iloŋ ila sirsiir to Rumei Tiina loolo, ve tighe tirav ghau namaat.
21 Ana’an nati isan Jew sabuw ayu Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hibuwu hifatumu rabu morobomih hiwa’an.
22 Eemon muuŋ ve ilam, Maaron iuluul ghau. Tauta aazne, naleep matag yaryaare, ve nayooz ila naghomim. Yau napariaaŋ Yesu saveeŋ tooni ila tamtamon tisov matazi, leso nagham zi tighur ila to Yesu. Yes tau lezi ezazi mako, ve yes tau ezazi tintiina na paam. Ve saveeŋ tau nasasavia ne, paaghu mako. Gabua tau muuŋ Mose ve yes propet tisavia tighe murei pale ivot, tauta nasavia.
22 Baise God tafafaru yawasu ama ana it boun atit, imih o namaim abat orot babin kikimin yen in orot babin gagamin etei matahimaim abisa isou mamatar i ao’orerereb. Ayu au tur ao i dinab oro’orot naatu Moses sawar abisa mataramih hi’o inu’in mamatar imaim ao.
23 Mesia aat iyamaan yavyavuuŋ ve imaat, ve iburig pa mateegh imin maata. Mako ivotia ghazooŋa to Maaron pa tamtamon. Yes Israela, ve nugh nugh tau Yuda mako na paam.”
23 Roubininenayan boro biyan nababan ni’akir naatu morobone, moroboyah wanawanahimaim i boro wan namisir marakaw ana yawas Jew sabuw naatu Ufun Sabuw isah nakurereb.”
24 Paulus ipasov saveeŋ tooni soone, ve Festus isaav pani toman aliiŋa tiina ighe: “Paulus, ŋgar tsio ikaukau! Tipaduduuŋ katin ghom pa ŋgar naol, tauta dabam ivaghamgham!”
24 Paul iti na’atube taiyuwin wasfafar eo inan auman Festus Paul isan iwow eo, “O i kubikoko’aw so’obamaim nawiyi in kubikoko’aw!”
25 Eemon Paulus iyol aliiŋa ighe: “Tiina tsiau Festus, dabag ivaghamgham mako. Yau nasavia saveeŋ onoon mon tomania ŋgar.
25 Paul iya’afut eo, “Ayu i men abikoko’aw, au Aiwobomon! Tur abisa ao i turobe hai yabih auman.
26 Gabua tau nasavi zi ne, kinik Agripa iwataghiir zi wa. Eta iyooŋ pa maata ma taliiŋa mako. Pasaa, gabua tane ŋgozaaŋ mako. Tauta naroi mako, ve nasaav ghazooŋa pani.
26 Aiwob Agripa, ayu o namaim men erebir auman ao’omih, anayabin iti sawar etei o iso’ob, naatu sawar iti himamatar boro men karam nuhinaburumih. Anayabin iti sawar men ta umasusunamaim mataramih.
27 O kinik Agripa, yo ughur ila saveeŋ to yes propet, ma mako? Yau nawatagh naghe yo ughur ila.”
27 Aiwob Agripa o dinab orot kubitutumih? Ayu aso’ob o kubitumatum!”
28 Kinik Agripa iyol aliiŋa ighe: “Wai Paulus, ene mindai? Ughe rekia mon ugham ghau namin Krisi le ta aazne?”
28 Aiwob Agripa Paul iya’afut eo, “O kunotanot iti veya ta’imon o boro ayu dogorou inikitabir anan Kirisiyan anamatar?”
29 Paulus isaav pani: “Ighe aazne, ma saawe ite paam, ene poia mon. Ve yau naghe le Maaron igham ghom tomania tamtamon tisov tau aazne tiloŋlooŋ saveeŋ tsiau ne paam, atoor ŋgar tsiam ve ataghon ŋgar tau yau nataghoni, o poia. Eemon tikau aghemim ma nimamim pa sen, ve tighur gham aloŋ ala ruum to yavyavuuŋ imin yau sov.”
29 Paul iya’afut eo, “Veya kabumin o veya manin ayu au yoyoban God isan i men o akis baise kwa iyab iti boun ao kwanonowar i mi’itube kwatan ayu ama’am na’atube kwatamatar. Baise men akokok hinafatum dibur hinayariyi kwanama.”
30 — ausente —
30 Naatu Aiwob orot, gawan orot Bernis, naatu sabuw afa hima’am etei himisir.
31 — ausente —
31 Efan hima tur hinonowar hihamiy hitit, naatu taiyuwih turahinah bairi hibidudur hio, “Iti orot i men abisa ta kakafin sinaf boro namorob o dibur narun.”
32 Ve Agripa isaav pa Festus ighe: “Izi le ŋeer tawe izoornugh ighe kinik tiina to Rom itiir saveeŋ tooni, tauta aat ila tooni. Imin mako, kanaŋ tapuli ila.”
32 Naatu Aiwob Agripa Festus isan eo, “Iti orot Caesar isan baifefeyanina’e tama’am, iti boun boro ata botait.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.